džordžas vašingtonas

Džordžas Vašingtonas
Pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ( nuo 1789m. iki 1797m.)

Gimė: 1732m. Vasario 22d.
Gimimo vieta: Pope’s Creek, Virdžinija
Mirė: 1799m. Gruodžio 14d.
Partija: federalistų
Viceprezidentas: Johnas Adamsas
Pirmoji Ledi: Martha Dandridge Custis
Posūnis ir podukra: Johnas Parke’as Custis, Martha Parke Custis
Pravardė: Savo Šalies tėvas

Svarbiausios Džordžo Vašingtono gyvenimo ir veiklos datos

1732, vasario 22- Pope’s Creek’e (Virdžinijos valstija) gimė Džordžas Vašingtonas.
1735- Vašingtonų šeima persikelia į Hanting Kriko plantaciją.
1738- Vašingtonai įsikuria Feri Farmo plantacijoje.
1743, balandžio 12- miršta tėvas.
1743, ruduo- apsigyvena pas Augustiną Vašingtoną.
1745- randa prieglobstį Laurenso Vašingtono namuose, Maunt Vernone
1748, pavasaris- dirba matininko padėjėju.
1748- 1749, žiema- baigia matininkų kuursus Viljamsburge.
1748- 1749- dirba matininku.
1751, rugsėjis- lydi į Barbadosą Laurensą Vašingtoną, suserga raupais.
1751- gauna majoro laipsnį ir vadovauja pašauktiniems.
1753, lapkičio 15- Virdžinijos gubernatoriaus įgaliotas, vyksta ištirti prancūzų puolamus Ohajo slėnio rajonus.
1753- paskiriamas Virdžinijos Šiaurės apygardos viršininku.
1754- lengvatinėmis sąlygomis iš Laurenso Vašingtono našlės nusiperka Maunt Vernoną.
1754, Balandis- žygis į Ohają ir pirmosios kovos su prancūzais.
1754, ruduo- grįžta ūkininkauti į Maunt Vernoną.
1755, vasara- generolo majoro E. Bredoko adjutantas volontierius. Žygis į Diukeno fortą.
1755, rugpjūčio 14- Virdžinijos asamblėja paskiria kolonijos armijos vyriausiuoju vadu.
1757, ruduo- suserga dizenterija, gydosi Mount Vernone.
1758- žygis į Diukeno fortą. Išrinktas Virdžinijos assamblėjos- įstatymų leidimo rūmų- deputatu.
1759, sausio 6- susituokia su Marta Kastis. Apsigyvena Maunt Vernone, rūpinasi plantacijos reikalais.
1774- 1775- dalyvauja kontinentiniuose kolonijų atstovų kongresuose Filadelfijoje.
1775, Birželio 15- paskirtas kontinento armijos vyriausiuoju kariuomenės vadu.
1775- 1781- dalyvauja Nepriklausomybės kare.
1783, gruodis- grąžina kongresui vyriausiojo kariuomenės vado įgaliojimus.
1783, gruodžio 24

4- vėl pradeda ūkininkauti Maunt Vernone.
1787- pirmininkauja konstituciją rengiančiam Konventui.
1788, vasaris- išrenkamas JAV prezidentu.
1793, kovas- antrą kartą išrenkamas JAV prezidentu.
1796, rugsėjis- paskelbia “Atsisveikinimo laišką”- palieka prezidento postą.
1797, kovas- ūkininkauja Maunt Vernone
1799, gruodžio 14- Džordžas Vašingtonas miršta. Išsiusta

Yra vardų, kuriuos ištarus, bemat prieš akis iškyla valstybė. Tie vardai- nacionalinės istorijos nemari dalis. Vardai- simboliai, spinduliuojantys begalinės šlovės šviesa. Realaus žmogaus- “likimo lėmėjo” – bruožai tarsi ištirpsta, palikuonims palikdami stipriai mitologizuotą, antikos herojų primenantį vaizdą.
Vienas tokių Amerikos istorijos nepamirštų žmonių- Džordžas Vašingtonas, kurį dar gyvą pagarbiai vadino “Šalies tėvu”. Pirmas Šiaurės Amerikos karo vadas, sukilęs prieš britų savivalę, pirmas JAV prezidentas, pirmas iš tų, kuriuos Amerika iki šiol pagarbiai vadina “Tėvais- įkūrėjais”. Vašingtono darbai ir veiksmai neužmiršti. O argi galima pamiršti žmogų, kurio vardu paavadinta galingiausios šiuolaikinio pasaulio šalies- Jungtinių Amerikos Valstijų- sostinė? Žinoma, ne!
Vašingtono, kaip dominuojančio Jungtinių Amerikos Valstijų kūrimo figūros, poziciją nulėmė trys svarbūs jo gyvenime atlikti vaidmenys.
Pirma, jis buvo puikus karo vadas Amerikos Nepriklausomybės kare. Vašingtonas iš tiesų buvo tikras karo genijus. Žinoma, jis neprilygsta tokiems karvedžiams, kaip Aleksandras Didysis ar Julijus Cezaris, ir jo sėkmę, atrodo, lėmė stulbinanti britų vadų nekompetencija. Vis dėlto reikia neužmiršti, jog kiti amerikiečių vadai buvo žiauriai sutriuškinti, o Vašingtonas, nors patyręs keletą nedideliu pralaimėjimų, su

ugebėjo pasiekti pergalę.
Antra, Vašingtonas buvo konstitucinės konvencijos prezidentas. Nors jo idėjos nevaidino svarbaus vaidmens, sudarant Amerikos konstituciją, jo parama ir jo vardas buvo labai svarbūs, vyriausybei ratifikuojant šį dokumentą. Tuo metu buvo stiprus pasipriešinimas naujajai Konstitucijai, ir, jeigu ne Vašingtono įtaka, kažin ar ji būtų buvusi priimta.
Trečia, Vašingtonas buvo pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jungtinėms Valstijoms iš tiesų pasisekė, gavus tokį talentingą ir tvirto charakterio pirmąjį prezidentą. Kaip rodo daugelis Pietų Amerikos ir Afrikos tautų istorija, naujai valstybei- net prasidėjusiai nuo demokratinės konstitucijos- labai lengva degeneruoti i karinę diktatūrą. Nors Vašingtonas buvo pakankamai stiprus lyderis, jis neturėjo ambicijų išlaikyti valdžią amžinai. Jis negeidė tapti karaliumi ar diktatoriumi ir įtvirtino taikų valdžios perdavimą, kurio Jungtinės Valstijos laikosi iki šiol.
Džordžas Vašingtonas nebuvo toks originalus ir skvarbaus proto mąstytojas, kaip kai kurie to meto Amerikos lyderiai- Tomas Džefersonas, Džeimsas Madisonas, Aleksandras Hamiltonas ir Bendžaminas Franklinas. Tačiau jis buvo daug svarbesnis už bet kurį iš šių nuostabių vyrų, nes ir karo, ir taikos metu buvo gyvybiškai būtina sudėtinė vykdomosios valdžios dalis, be kurios negali pasisekti joks politinis judėjimas. Madisono indėlis i Jungtinių Amerikos Valstijų formavimą buvo svarbus, Vašingtono- būtinas.
Po Amerikos revoliucijos atsargos generolas Vašingtonas tapo toks populiarus, kad kai kurie žmonės no
orėjo padaryti jį karaliumi. Bet Vašingtonas neketino tapti Amerikos monarchu. Jis netgi nenorėjo tapti prezidentu.
Amerikos negalima įsivaizduoti be Vašingtono lygiai kaip Paryžiaus be Eifelio bokšto, Maskvos- be Kremliaus, Londono- be Big Beno.
Vašingtono gyvenimas ir pomirtinis likimas tarsi Amerikos svajonių personifikacija. Daugiavaikio Virdžinijos plantatoriaus sūnus, vienuolikmetis netekęs tėvo, šešiolikos- visiems laikams susivaidijęs su motina, ryžtingai skynėsi sau kelią ir, sulaukęs dvidešimties, jau buvo gana daug pasiekęs, Bet tikroji garbė dar buvo prieš akis. Keturiasdešimt trejų metų Vašingtonas- kontinento armijos vyriausiasis karo vadas; keturiasdešimt ketverių nugali anglus prie Trentono; keturiasdešimt devynerių- prie Jorktauno su generolu Kornvaliu pasirašo kapituliacijos aktą, o tai, galima sakyti, buvo didvyriškas kolonistų laimėjimas prieš galingąją metropoliją. Penkiasdešimt septintaisiais gyvenimo metais Vašingtonas išrenkamas pirmuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Po to- perrenkamas antrą kartą.
Vašingtono vaidmuo Jungtinių Valstijų ir apskritai XVII amžiaus istorijoje- be galo svarbusis nenuginčytinas. Kai žinia apie didžiojo amerikiečio mirtį pasiekė Prancūziją, čia buvo paskelbtas nacionalinis gedulas. Prancūzijos Respublikos kareiviams buvo perskaitytas Pirmojo konsulo įsakymas: “Vašingtonas mirė! Šis žymus žmogus kovojo prieš tironiją: jis apgynė savo tėvynės nepriklausomybę. Jo atminimas visuomet liks brangus prancūzų tautai, kaip visiems laisviems abiejų pasaulio dalių žmonėms.” Kas žino, gal šie žodžiai, skambėję tolimoje Prancūzijoje, geriausia epitafilija Jungtinių Valstijų prezidentui, “Š
Šalies Tėvui”.
JAV sostinė- Vašingtonas. Šalyje, nepatyrusių pašto darbuotojų siaubui, dar yra 120 “Vašingtonų”- miestų ir kaimų. Tolimuose šiaurės vakaruose- Vašingtono valstija. Šį vardą turi septyni kalnai, aštuonios upės, dešimt ežerų, trisdešimt trys apygardos ir devyni ledynai. Rūstusis Vašingtonas atidžiai žvelgia iš pašto ženklų ir banknotų, jo profilis iškaltas monetose. Portretai ir statulos- būtina nesuskaičiuojamų kontorų apipavidalinimo dalis, o Pietų Dakotos valstijos kalnyne iškaltų “tėvų- įkūrėjų” galeriją pradeda milžiniška Vašingtono skulptūra. Prieš amerikiečių akis- visuomet pirmojo prezidento atvaizdas: didysis valstybės veikėjas rūsčiai sučiauptomis lūpomis, baisiai rimtas žmogus, absoliučiai svetimas, temąstąs tik apie valstybės gerovę.

Leave a Comment