civilizacija

Daiktavardis civilitas iš lotynų kalbos reiškia piliečio teigiamų bruožų – išsiauklėjimo,išsimokslinimo ir panašiai visumą. Pirmieji civilizacijos sąvoką įvedė prancūzai – švietėjas Mirabo ir istorikas Gizo.Gizo civilizacijos apibrėžimą taikė tik Europai todėl žodžiai ”civilizuotas” ir ”europinis” ilgą laiką turėjo tą pačią reikšmę. Šiuo metu civilizacija – tai visuomenės sukurtų iš kartos į kartą perduodama materialinių ir dvasinių vertybių visuma.Vienas žymiausių tyrinėtojų
buvo anglų istorikas,sociologas Arnoldas Džozefas Toinbis.Jis savo veikale ”Istorijos studijos” išskyrė 23 civilizacijas,
kurias suskirstė į pirmines (Egipto,Šumero-Akado,Egėjo, Indo,Kinijos,Majų),antrines (Sirijos,heleninę,indiškają), treti-nes (Vakarų krikščionišRytų krikščioniškają ir islamą),bei palydovines (HHetitų, Irano,Rusijos ir t.t.).A.Toinbis teigia,jog kiekviena civilizacija pereina tam tikras stadijas:genezę,subrendimą,įlūžį,nuosmukį ir dezintegraciją.Svarbiausias civili-
zacijos uždavinys – išlaikyti atmintį ir tęsti tradicijas.
Civilizacijos atspindžiai Antano Škėmos romane ”Balta drobulė”.A.Škėma – garsus išeivijos prozininkas,dramatur
gas,modernizmo krypties atstovas,Vilniaus dramos teatro aktorius ir režisierius.Gimė,kaip jis pats sakė ”du kartu”,pagal metrikus 1911m.,o iš tiesų 1910m. Lodzėje(Lenkijoje).Mirė tragiškai autonelaimėje 1961m. Iki Pirmo Pasaulinio karo
Škėma gyveno Lenkijoje,vėliau Rusijoje,Ukrainoje ir Amerikoje. Tai ką patyrė gyvendamas šiose šalyse,perkėlė į savo kūrinius.Todėl jo kūryba autobiografiškaJo žymiausi kūriniai:novelių rinkinys ”Nuodėguliai ir kibirkštys”,dramos ”Pa-
dimas”, ”Žvakidė”.A.Škėmos romanas ”Balta drrobulė” parašytas 1952-1954m.Tai modernistinis,sąmonės srauto roma-
nas,kuris nagrinėja atskiro individo gyvenimo prasmę, jo sielos ir talento problemas.(1.262) Modernizmo estetika gimė
XIXa.pabaigoje Prancūzijoje.Modernistiniam romanui būdinga tyrinėti atskiro žmogaus procesus vykstančius jo pasą-
monėje.Šios krypties rašytojas skiriasi nuo tradicinio,kuris stengiasi perteikti nuoseklų siužetą,laiko ir er

rdvės vientisu-
mą.Modernistinio romano rašytojas apie herojų pasako tik tiek,kiek pats personažas žino ar jaučia.Vadinasi,autorius stengiasi nieko nepridėti nuo savęs.Šiai literatūros krypčiai yra būdinga perteikti personažo reakcijas,asociacijas,veiks- mo alogiškumą. Taip atsirado nauja romano forma – sąmonės srauto. A.Škėmos romano ”Balta drobulė” pagrindinis he-
rojus yra Antanas Garšva,kaip ir pats Škėma Amerikoje,yra viešbučio keltuvo tarnautojas,kurio sąmonėje susiduria dabarties ir praeities vaizdai.Dabarčiai atstovautų Garšvos darbas Amerikoje, meilė inžinieriaus žmonai Elenai ir roma-
no pabaigoje pagrindinio personažo išprotėjimas.Praeitis – tai prisiminimai apie mamą ,tėvą,namus,iškyla Kauno vaiz-
dai.
1952m.Amerika.Tai milžiniškų pastatų metas – dangoraižių,kuriuose veikia liftai, namuose pastatyti prabangūs bal
dai žmonės į darbą važiuoja mašinomis,veikia geležinkelis.Jau prieš Pirmą Pasaulinį karą(1914-1918) Jungtinės Ameri- kos valstijos buvo viena iš galingiausių valstybių.Jos karas nenoniokojo ir ji tapo stipri pramoninė ir finansinė valstybė Turėdama daug gamtos išteklių,ji suugeba pirmauti.Vienas įdomiausių Amerikos civilizacijos pasiekimų –dangorai-žis.Šie milžinai pradėti statyti XIXa.pabaigoje Amerikoje.Pavyzdžiui 1930m. baigtas statyti dangoraižis Empire State

Building laimi aukščiausio žemės pastato vardą.Jis bus pralenktas tik 1973m.(2.132).Šie dideli pastatai pradėti statyti,brangstant žemei.Europoje paplito XX amžiuje.Taip dangoraižis.Kokia revoliucija nuo to laiko,kai architektas
griežtai laikėsi meno reikalavimų,kantriai stengėsi kurti grožio kanonus.Dabar vyrauti pradeda nauja meno kryptis-mo-
derno stilius,kuris gimsta XIXa.pab.Šis stilius susiformavo kai priešprieša įvairių stilių mėgdžiojimui.Moderniosios ar-
chitektūros atstovai savo kūrybą grindė simbolizmo ir estetizmo bei gyvenimo filosofijos principais.Jų noras buvo su-kurti na
aują stilių apimantį beveik visas aplinkos kūrimo,formavimo sritis. Tai yra miestų planavimas,pastatų statymas,in
terjero apipavidalinimas.Modernui būdinga naujų konstrukcijų taikymas,tikslingas pastatų planavimas,asimetrinė kom-pozicija.Įdomu,jog prieš 12000 metų žmogus sugebėjo statyti dviejų aukštų trobeles.

Kitas civilizacijos atspindys romane – liftas,kur Antanas Garšva daugiausia praleidžia laiko.Kylant ar leidžiantis
viešbučio aukštais,keičiasi pagrindinio herojaus prisiminimai.Liftas – tai vienkabinis keltuvas keleiviams ir kroviniams vertikaliai kelti.Reiktų paminėti,kad lifto prototipai buvo naudojami Romoje Ia.pr.m.e.,Egipte – VIa.m.e.,Prancūzijoje ir Anglijoje – nuo XVIIa.Iki XVIIIa. Liftai buvo mediniai.XIXa. atsirado garu,vandeniu ir elektra varomų liftų.(3.)Šios datos leidžia mums daryti išvadas,jog sukūrus vieną įrengimą,jis yra tobulinamas. Taigi kiekvienas civilizacijos laimėji-
mas turi gilias šaknis senovėje.Ten buvo padėti pagrindai.
A.Škėma romane rašo:”Dabar Garšva žvilgteri į rankinį laikroduką”.Taip randame dar vieną civilizacijos atspin-dį.Laikrodžio Garšva nemėgsta,nes jis reguliuoja mūsų gyvenimą:tą valandą keltis,tą minutę išeiti į darbą,net turi laiku
atsiųsti anketą į loteriją ir t.t.Pirmieji rankiniai elektroniniai laikrodžiai buvo pagaminti 1952 metais Jungtinėse Ameri-kos valstijose ir Prancūzijoje.Įdomu,kaip senovėje žmonės susitardavo,kurią valandą susitikti.Nusakyti vietą kur susitik-ti atrodo nesunku.Juk visi žino tą upę ir olą.Čia žmonėms į pagalbą atėjo dangaus kūnai.Iš pradžių saulė,vėliau mėnulis.
Pavyzdžiui susitikimą paskirdavo po dviejų saulės nusileidimų.Saulė ir mėnulis buvo pirmieji laiko matai.Nuo mėnulio
užtemimo iki pilnaties praeina 29 dienos,taip atsirado mėnuo,o mėnesio ketvirtis – 7 dienos(savaitė).Reiktų paminėti, jog ne visose civilizacijose laikas buvo skaičiuojamas vienodai. Pavyzdžiui krikščioniškose šalyse skaičiuojama nuo Jė-zaus gimimo.Žydai yra ki
ito tikėjimo, todėl skaičiuoja nuo pasaulio sukūrimo 3750m.pr.Kr. Romėnai – nuo Romos įkūri
mo 753m.pr.Kr.,o senovės graikai nuo olimpinių žaidynių.(2.20)

Atsivertę pirmą romano puslapį, perskaitome pirmą žodį:”B.M.T. Broadway Line”(viena Niujorko požeminio ge-ležinkelio linijų.”)Geležinkelis –tai civilizacijos laimėjimas,kuris išsprendė iš vienos pusės susisiekimo problemas,bet kartu atnešė ir daug nelaimių.Ypač šiais metais mes nuolat kiekvieną dieną susiduriame su dideliu aukų skaičiumi.Mes nesugebame,prisiminti visų šių įvykių.Gal dėlto,kad tai neliečia mūsų pačių,o gal dėl šių nelaimingų įvykių gausos mes kaip ir užsigrčdinome.Tai nebekelia mums nuostabos.
Įdomu,kada buvo geležinkelio kūrimo pradžia.Juk iš karto jo nesukūrė. Manau šio laimėjimo šaknų reiktų ieškoti praei-tyje.Kai žmogus sugebėjo degti molį,vėliau varį ir bronzą,ir pagaliau apdirbti geležį. Istoriniai duomenys sako,kad pa-vyzdžiui Rytuose varis buvo lydomas apie 5000m.pr.Kr.Yra manoma,kad geležį pradėjo lydyti hetitai (Artimuosiuose Rytuose). Europoje VIIIa.pr.Kr. naudojama geležis.Čia reiktų paminėti,jog metalų vartojimas pakeičia žmonių tarpusavio santykius.Pradėjus kaupti turtus,visuomenė susiskaido. Iki 1830m.prekes ir keleivius perveždavo laivais,nes keliai buvo labai blogi.1829 metais naujas atradimas.Anglas Stefensonas sukuria pirmąjį garvežį.Taip pradeda plisti ge-
ležinkelių tinklas,kuris iššaukia viadukų,tunelių statymą,metalurgijos vystymąsi,kanalų statybą.Pavyzdžiui Sueco kana-las 1869m.Tais pačiais metais Jungtinėse Amerikos valstijose nutiesiamas transkontinentis geležinkelis,kuris eina ištisai per visą kontinentą.Šio geležinkelio pagalba Amerikoje įsikuria milijonai europiečių.(2.84)
Romane galime pastebėti dar vieną civilizacijos pasiekimą – tai yra automobilis.Pirmasis automobilis sukurtas1885
metais Daimlerio ir Benco,kai buvo išrastas benzinu varomas mo
otoras.
Šių pasiekimų dėka keičiasi žmonių dienotvarkė ir tradicijos.Romane pavaizduotas šiuolaikinis žmogus ir jam sta- tomi reikalavimai.Jo rytas prasideda vonioje, po to jeigu jis turi laiko skaito laikraščius,klausosi radijos arba žiūri televizorių.Laikraščiai,dušas,radijas,televizija yra taip pat civilizacijos laimėjimai,kurių užuomazgos senovėje.Norint pa rašyti laikraštį,reikia turėti raštą,kad galėtum išreikšti savo mintis kitiems.Taip pat popieriaus,kad turėtum,kur tas mintis perteikti ir spaustuvę,norint platinti laikraštį didesniu tiražu.Kaip istorija teigia popierius,spauda spaustuvė yra Kinų kultūros( 3500m.pr.Kr.)pasiekimai.Ilgai buvo įprasta manyti,jog raštą išrado šumerai apie 3500m.pr.Kr,tačiau Marijos Gimbutienės knygoje ”Senoji Europa” galime rasti kitų faktų.Atlikus 1874m.e. archeologinius tyrinėjimus Vidurio Eu-ropos rytuose rasta lentelės su ženklais,kurios leidžia manyti,jog tai yra Senosios Europos raštas sukurtas ir vartotas 6000m.pr.Kr.Laikraštis –tai periodinis leidinys perduodantis aktualiausią informaciją visuomenei.Pagal periodiškumą laikraščiai skirstomi į dienraščius,savaitraščius ir kt.Įdomu tai,jog kai kuriose kuriose šalyse yra leidšiamos rytinės ,die-ninės,vakarinės,sekmadieninės laikraščių laidos.Pats pirmasis laikraštis buvo išleistas Kinijoje 725m.Eoropoje pirmieji pasirodė Vokietijoje 1609m. – ”Aviso” ir ”Relation”.Lietuvių kalba išleistas Karaliaučiuje 1823m. ”Nusidavimai Dievo Karalystėje ”.(3)Romano ”Baltos drobulės” personažai skaito ”Daily News” laikraštį.Jo naujienos:”motina užsmaugė paduška trijų metų vaiką,o pati iššoko pro langą iš ketvirto aukšto”.Taip parodoma šiuolaikinio žmogaus žiaurumas ,ne-viltis,kurios ,deja,nesugeba sutramdyti civilizacija ir jos teikiami malonumai.Vienam žmogui šie malonumai taps gyve-nimo tikslu,o kitam neš kasdieninį nusivylimą kaip Garšvai.
Už higieną turime dėkoti Indų kultūrai (2500-1800m.pr.Kr.)Yra žinoma,kad jų civilizacijos gyvavimo metais,jie sugebėjo sukurti ir naudoti puikią kanalizacijos sistemą miestuose,prausyklas.Visa tai mes turime ir šiandien.
Mes kiekvieną dieną žiūrime į veidrodį,norėdami įsitikinti,kad gerai atrodome.Antanas Škėma aprašo,kaip viešbu-
čio tarnautojas turi atrodyti einant savo pareigą.Jiems yra specialus kambarys,kuriame – praustuvai,veidrodžiai.Veidro-
dis.Pirmiosios žinios apie buitinius veidrodžius 3000m.pr.Kr.Jie buvo iš bronzos arba sidabro.Žalvario amžiuje veidro-
džius daugiausia vartojo Rytų šalių gyventojai.Ia.Romoje naudoja stiklinius.Manoma,kad Lietuvoje veidrodžius vartojo
XIIIa.
Baldai,kuriuos mes turime šiandien,Antikos laikais graiko ar romėno namuose taip pat stovėjo.Tai lova,skrynia,sta-
las,keletas kėdžių.Jie net turėjo čiužinių prikimštų plunksnomis,vilna ar šiaudais.
Romane randame dar vieną civilizacijos laimėjimą,kurį sukūrė vienas iš Amerikos mokslininkų –tai Aleksandras Grejamas Belas.Jo nuopelnas – telefonas,kurį išrado 1876m.Dabar mes turime daugybę telefonų rūšių,kurie mums palengvina arba pasunkina gyvenimą.Pavyzdžiui mobilusis telefonas.Jei tu šį aparatą pamirši išjungti laiku,gali susi-laukti daug nemalonumų.Jam suzvimbus Vytauto Didžiojo Universitete paskaitos metu,gali ruoštis atsisveikinti su uni-versitetu.Kaip priešpriešą šiam palyginimui galiu pateikti žmonių,gyvenančių kalnuose ir sugebančių atsisakyti telefono ryšio.Jie turi savą susisiekimo ir perdavimo informacijjos būdą.Juk kalnuose neprivaikštinėsi pas kaimyną,kuris pavyz-džiui gyvena kito kalno papėdėje.Tai kalnų žmonės žino vietas,kur geriausiai sklinda garsas ir taip jie gali susisiekti su kaimynu.Jų kalba specifinė.Viena raidė turi vieno žodžio ar net sakinio reikšmę.Ir panašu į tai,jog jie išvengia nemalo-numų.
Kūrinyje yra paminėtas televizorius ir radijas.Televizijos aparatas – tai masinės informacijos priemonė,kuri perduo
da informaciją visuomenei.Galimybė perduoti vaizdą per nuotolį teoriškai buvo pagrįsta XIXa.8-9dešimtmetyje.Pirmuo
sius optinius mechaninius prietaisus vaizdui suskaidyti elementais 1884 metais sukūrė P.Nipkovas (Vokietija).Regulia-
rios televizijos transliacijos pradėtos Didžiojoje Britanijoje,Amerikoje 1941m.,o Lietuvoje 1957m.Tikriausiai viena įdo-
miausių televizijos siūlomų laidų yra filmas.Pirmąjį filmą sukūrė broliai prancūzai L.ir O.Liumjerai 1895 metais.Iš pra-
džių filmai buvo nebylūs.Pirmasis garsinis filmas ”Džiazo dainininkas”,kurio režisierius A.Kroslendas buvo sukurtas 1927 metais Amerikoje.Po Antro Pasaulinio karo sukurti spalvotieji filmai.
Radijas.Pirmosios reguliarios laidos pradėtos transliuoti Olandijoje 1919,Jungtinėse Amerikos valstijose 1921,o Lietuvo
je 1926 metais.
Romano pagrindinis herojus serga,todėl jis lankosi pas gydytoją Igną.Romane galime nuolat perskaityti lietuvių liaudies dainų žodžius,kuriuos pasako daktaras Ignas.Pavyzdžiui:lineliai ,lineliukai,lino žiedas,ai tūto arba atskend sakalėlis per žalią girelę. Lietuvių liaudies daina yra mūsų kultūros atspindžiai.Joje telpa tautos moralė ,papročiai, gy-venimo būdas.Dainos kūrėjai – sodiečiai,kurie gyveno lyg viena didelė šeima.Bendri darbai,džiaugsmai ir sielvartai. Dalinosi tuo,ką turėjo:druska,puodu ar geru žodžiu.Dalyvavo kiekvieno nario krikštynose,vestuvėse ar šermenyse.Linas – tai augalas,iš kurio buvo audžiamas audinys.Galime pastebėti,jog apie šį augalą yra sukurta visa eilė dainų.Kaip linelį sėjo,augino,pjovė,po to audė audinį. Tai apdainuotas ilgas procesas,ką reikia darbų nudirbti norint turėti drabužį.Tas procesas užima beveik metus,o metai po metų sudaro žmogaus gyvenimą.Vienas iš pirmų lietuvių istorijoje žmonių , kuris išleido lietuvių liaudies dainas su vertimu į vokiečių kalbą 1825m. buvo Liudvikas Rėza.Dar vienas labai svarbus ir naudingas L.Rėzos darbas –tai Kristijono Donelaičio ”Metų” vertimas į vokiečių kalbą.Kaip žinome,”Metai” buvo parašyti apie 1773m.,o išleisti tik 1818m.dėka L.Rėzos.Kai žvelgiame į dabartį,galime pastebėti,jog vargiai,ar kiekvie-nas būsimas pilietis sugebėtų padainuoti lietuvių liaudies dainą.Atrodo nieko čia keisto neturėtu būti.Juk natūralu,kad pasikeitusi žmogaus gyvenamoji aplinkai,keičiasi jo dienotvarkė, gyvenimo būdas,laisvalaikio praleidimas.Juk dabar daug žmonių gimsta ir auga mieste,bulvę perka Žaliakalnio turguje,drabužį Merkurijui arba padėvėtų rūbų parduotu- vėje, gyvena daugiaaukštyje,be rūtų darželio ir lakštingalos giesmės.Tai kaip šis žmogus gali dainuoti senolių dainas,jei jis neturi jokio jausmo šiai melodijai.Jo muzika – bumčikas.Labai norint galima padaryti taip,kad šiuolaikinis jaunimas pamėgtų liaudies muziką.Reiktų senolių melodijas perdirbti į šiuolaikinę muziką.Bet tuomet ar galės ši melodija išlaiky-ti savo autentiškumą ir archaiškumą?
A.Škėmos kūrinyje ”Balta drobulė” yra viena pastraipa,kaip Antanas Garšva svajoja apie Eleną.Jo svajonėse namelis,kuriame jis gyvena su Elena,klausosi muzikos,fantazuoja apie mirtį ir gyvenimą,skaito knygas.Taip jis įsivaizduoja pilnatvę.Įdomūs Garšvos žodžiai:”Ir iš knygų ateina pagalba.Nebūtinai Homeras arba Dantė.Ateina ir savie ji”.Alfonsas Nyka Nyliūnas,Maironis,Henrikas Nagys,Kristijonas Donelaitis,Kazys Bradūnas,Jonas Aistis.Tai tarsi A.Škėmos patvirtinimas,jog geriausiais laikomi nebūtinai turi būti Homeras ar Dantė.Jais gali būti ir mūsiškiai.Jie gali būti atsakymas į mūsų klausimus.Lietuvių rašytojai-tai mūsų kultūros palikimas,mūsų civilizacijos atspindys. Pažvelki -me,kuo įžymūs šie žmonės.Kristijonas Donelaitis parašė pirmą poemą lietuvių literatūroje.Maironis laikomas didžiausiu XIXamžiaus poetu.A.Nyka-Nyliūnas-XXa.K.Bradūnas,A.Nyka-Nyliūnas,H.Nagys,J.Kėkštas ir V.Mačernis yra išeiviai,
žemininkai.Žemininkų vardas prigijo jiems dėl to,kad 1951metais Los Andžele išleidžia knygą ”Žemės Antologija”.
1952metais pasirodo pirmasis literatūros žurnalo numeris ”Literatūros lankai”.Šiam leidiniui straipsnius rašė A.Škėma,
K.Bradūnas,J.Mekas.
Pradžioje knygos yra paminimas Martynas Mažvydas.Jis – pirmos lietuviškos knygos kūrėjas .1547 metais išeina
”Katekizmas”.Reiktų paminėti,jog šios knygos kūrimas buvo kolektyvinis,kuriame dalyvavo 13 autorių.”Katekizmas” –
tai visos lietuvių kultūros vaisius.Antanas Garšva su ironija taria ”Katekizmo” žodžius:”imkiet mane ir numarinkiet ir ta
tai marindami permanykiet”.Antanas tuos žodžius sako iš skausmo,kuriame gimsta ironija ir nepasitenkinimas viskuo.
Antano Škėmos kūrybai įtakos turėjo Šopenhaueris ir Froidas.Šopenhaueris gyvenimą matė kaip kraujuojančią žaiz
dą.Ši savybė atsispindi A.Škėmos kūryboje.Tai pastebime ir skaitydami romaną ”Balta drobulė”.Antanas Garšva nusivy lęs gyvenimu.Taip kyla pesimizmas,neviltis,nepasitenkinimas aplinka,net ironija ir sarkazmas.Anksčiau išvardinti civili
zacijos laimėjimai turėtų padėti žmogui gyvenime,suteikti dvasinę ramybę,toks ir Antano Garšvos troškimas – rasti bū-tyje prasmę,tikėjimą ir palaimą.Tačiau šią laimę jis randa išprotėjęs:”Garšva sėdi ant gėlėto linoleumo.Jis sėdi rojuje.
Jo veidas laimingas.”Knygos pradžioje A.Škėma cituoja Lao Dzės,kinų filosofo mintį:”Palaiminti idiotai,nes jie yra lai-
mingiausieji žmonės žemėje.”Vadinasi,tik nesveikas žmogus gali būti laimingas.Gal dėl to,kad jo nebeslegia buitinės ar dvasinės problemos,kad jis jau nebeturi galimybės suvokti,kas aplink vyksta.Bet ar ne karti gyvenimo tiesa padarė jį be-
pročiu?
Mes didžiuojamės savo pasiekimais,kokie mes civilizuoti.Įdomu tai.kad visa tai,kas mus supa nuolat keičiasi,įgau-
na naują pavidalą,tačiau mus,žmones,neskatina tapti humaniškesniais.Atvirkščiai ir net proporcingai,o gal ir daugiau iššaukia mumyse pavydą,neapykantą ir žiaurumą.Vadinasi,mūsų pasiekimai tobulėja,o mes ne.

Leave a Comment