Barbora Radvilaitė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijoskaralienė, Žygimanto Augusto antroji žmona, gimė tarp 1520–1522 m., mirėKrokuvoje 1551 m. gegužės 8d. Jos tėvas Jurgis Radvila buvo Vilniauskaštelionas ir vyriausiasis Lietuvos etmonas. O motina Barbora – Sandomirokašteliono Koliankos Valskio duktė. Barbora turėjo dar už save jaunesnęseserį Oną ir brolį Mikalojų, žinomą istorijoje Mikalojaus Radvilos Rudojovardu. Jos pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis vėliau buvo Vilniausvaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas.Barbora buvo gerai išmokslinta: be vietos kalbų, ji dar mokėjo lotynų iritalų kalbas. 1538 m. Barbora buvo išleista už vyro – Stanislovo, Albertosūnaus, Goštauto, Naugarduko vaivados, kuris 1539 m. buvo pakeltas Trakųvaivada. Jos vyras už ją buvo daug senesnis. Su Stanislovu Barbora išgyvenotik ketverius metus, nes 1542 m. jis mirė. Barbora apleido savo vyrotėviškę Geranainius ir grįžo į Vilnių pas motiną, taip pat našlę nuo 1541m. Nuo 1544 m. Vilniuje gyveno Žygimantas Augustas, gavęs iš tėvoŽygimanto II savarankiškai valdyti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę. Jisturėjo žmoną – Elzbietą Habsburgaitę. Mirus jai Žygimantas Augustasatkreipė dėmesį į savo kaimynę Barborą, ir greitai tarp jų užsimezgė artimisantykiai. 1547 m. rugsėjo mėn. jie slapta susituokė. Šių jungtuviųliudytojai buvo tik Barboros broliai ir pusbrolis Radvilos bei jųgiminaitis Stanislovas Kęsgaila. Žinia apie Žygimanto Augusto santykius su Barbora pasiekė jo motiną,karalienę Boną, dar prieš jo nuvykimą į Lenkiją, bet ji slėpė tai nuo visųdegdama neapykanta moteriai, kuri galėjo ryžtis paveržtis jos sūnų iš josįtakos. Senasis karalius, kurį taip pat buvo pasiekę gandai apie jo sūnausketinimą susituokti su Goštautiene, pareiškė: „Tai dalykas netinkamas irnegali būti“. Karalius pareiškė, kad tokios vedybos galėtų sudaryti negarbęvisai valstybei. Sugrįžus jaunajam karaliui į Vilnių, jo laukė taip pat
didelis Lietuvos ponų nepasitenkinimas. Lenkijoje karalienė našlė Bona, negalėdama priversti sūnaus išsiskirtisu Barbora, išvažiavo su dukterimis iš Krokuvos į Mazoviją, kad tiknesusitiktų su ja. Žygimanto Augusto vedybos pasidarė pačiu svarbiausiupolitikos reikalu. Barboros priešai rašė ir lipdė pamfletus, sunkiaiįžeisdami jos gerą vardą. Bonos šalininkai, nepajėgdami suardyti Barborosmoterystės, reikalavo, kad ji bent nebūtų vainikuota. Bet tam griežtaipasipriešino Barboros brolis Mikalojus, kurio nuomonės atsiklausė karalius.Jo svarbiausias argumentas buvo tas, kad iš nevainikuotos karalienėsŽygimantas Augustas negalės susilaukti teisėto jo valstybių sostų įpėdinio.Viso seimo metu barbora gyveno Radome. Karalius visą laiką bijojo, kad jinebūtų nunuodyta. Apie 1549 m. audra prieš Barborą pamažu ėmė tilti. Įvalstybės reikalus Barbora nesikišo. 1549 m. Barborą ištiko dvi nelaimės:buvo gauta žinia, kad Vilniuje mirė motina ir, be to, pasirodė pirmiejipožymiai ligos, nuo kurios ji vėliau mirė. Seimo nešaukimas iš pradžiųsukėlė didelį kai kurių Lenkijos ponų protestą. Dvasininkija, išsigandusiplintančios reformacijos, meilinosi karaliui. Arkivyskupas Dzierzkowskisutiko ją vainikuoti. Lenkų magnatai pamažu perėjo Barboros pusėn. Tikviena karalienė Bona pasirodė nepermaldaujama. Barborai nedraugiškapasiliko ir dalis bajorų. 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvoje Barbora buvovainikuota. Tačiau karalienė jau jautėsi nepagydomai serganti. Kas per ligają kankino, nežinia. Vieni ją vadino vėžiu, o kiti spėja, kad viduriuosebuvo atsiradę vočių, dar kiti mano, kad ją nunuodijo. Tokiomis aplinkybėmis1551 m. kovo 30 d. Per italų kunigą Pranciškų Lismaniną Bona atsiuntėBarborai linkėjimų pareikšdama norą pripažinti ją tikra marčia. Tačiaukaralius įsakė jokiu būdu neprileisti motinos prie sergančios žmonos. Jisbijojo jos nuodų. Barbora mirė 1551 m. gegužės 8 d.; prieš mirdama Barborapareiškė norą būti palaidota ne Lenkijoje, kur tiek iškentėjo, o Lietuvoje.Karalius gegužės 26 d. išlydėjo jos kūną iš Krokuvos, visą laiką ikiVilniaus jojo raitas. Vilniuje Barbora buvo palaidota Katedros koplyčiojegreta pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Elzbietos..