Įžanga
Senovės Graikijos gyvavimas truko apie šešis tūkstantmečius. Šis laiko tarpsnis prasidėjo nuo pirmosios nuolatinės gyvenvietės atsiradimo ir tęsėsi iki romėnų įsigalėjimo Elados žemėje. Per šį laikotarpį išryškėjo vienas iš pagrindinių šalies miestų – Atėnai. Savo gyvavimo laikais senieji Atėnai žmonijai paliko didžiulius turtus. Tie turtai neįkainuojami. Pagrindinis ir manau pats reikšmingiausias iš jų yra – demokratija. Daugelis šiuolaikinių valstybių laiko save demokratinėmis, tačiau jų demokratija yra visiškai kitokia negu senovės Atėnų.Šiame referate bandysiu išsiaiškinti Atėnų įsikūrimo istoriją, taip pat bandysiu analizuoti Atėnus Mikėnų kultūros laikotarpiu. Pagrindinė dalį skirsiu Atėnų demokratijai.
Atėnai – mitas ar tikrovė?
Atėnų įkūrimas apgaubtas mitais, bei legendomis. Padavimai mini, jog pirmieji šio miesto karaliai buvo mitinės būtybės – įvairiausi dievai ir pusdieviai. Jie vadovaudavo žmonėms, bei tvarkydavo jų gyvenimus: “Pirmasis miesto valdovas Kekropas buvo žemiškos kilmės – pusiau žmogus, pusiau gyvatė; įkurdamas miestą jis sutvarkė ir žmonių bendrabūvį, nustatė, kokie turi būti pagrindiniai visuomenės organizacijos elementai, pavyzdžiui, šeima.” Atėnų globėja yra Atėnė Paladė [1 pav.]: “Kai kilo dievų varžybos […] miesto valdovu ir globėju tapo ne Poseidonas, o išminties deivė Atėnė Paladė.” Atėnė – “išminties ir teisingumo deivė, savo galia, reikšmingumu prilygstanti Dzeusui” Žymus Atėnų karalius – Tesėjas. Jis jau panašesnis į žmogų. Apie jį sukurta daug legendų, bei mitų: “Tai svetur gimęs karaliaus sūnus , kuris užaugęs grįžta į savo tėvo miestą ir kelionėje […] užmuša pabaisą, nudobia plėšikus. Paskui išlaisvina Atėnus nuo žeminančios žmonių duoklės, kurią miestui buvo uždėjęs galingasis Kretos karalius Minas. Tesėjas nukauna jaučiagalvę pabaisą Minotaurą, pasislėpusią painiai pastatytame labirinte ir laukiančią aukų.” Tesėjas svarbus Atėnams ir tuo, kad: “Karaliaudamas sujungęs Atiką į vieną stiprią valstybę, o jos gyventojus, kurie iki tol menkai tebendravo, subūręs aplink Atėnus.” Šiam įvykiui paminėti buvo švenčiama šventė.
Atėnų karaliai šlovinami garsiųjų Graikijos poetų darbuose. Vienas iš tokių garsiųjų karalių – Menestėjas. Jis dalyvavo Trojos kare. Štai ka apie šį karalių rašė garsusis poetas Homeras: “Jam negalėjo prilygti nė vienas pasaulio herojų ,- / Taip jis mokėjo rikiuoti skyduotuosius vyrus ir žirgus.” Mitai, bei legendos baigiasi su Jonėnų kraustymusi į Mažosios Azijos pakrantę. Tuo metu karalių jau nebuvo, vietoj jų atsirado archontai.Atėnai Mikėnų kultūros epochoje
Mikėnų epochos laikotarpiu Atėnai tampa svarbus miestas: “Palanki padėtis leido Atėnams įsigalėti ir vadovauti Atikai. Pilies kalnas stūksojo virš lygumos, ją gynė ir joje dominavo. Jūros pakrantė iš čia buvo lengvai pasiekiama, bet kartu ir gana toli – tokiu atstumu, kad buvo galima nebijoti antpuolių iš jūros.” Labai įdomi detalė ta, kad: “Apie 1200 metus pr. m. e. nusiritusios per Mikėnų pasaulį katastrofos – Egėjo, veliau dorėnų kraustymasis – atnešė didžiulių permainų, bet Atėnai, ne taip kaip dauguma Mikėnų centrų, liko nenusiaubti.” Tai parodo, jog Atėnai buvo tikrai stiprus miestas. Tačiau anaiptol Atėnų neaplenkė pavojai. Štai Mikėnų epochos pabaigoje Atėnai pajuto pavojų: “Kaip daugumoje Mikėnų centrų, taip ir čia antroje tryliktojo amžiaus pr. m. e. pusėje buvo sustiprintos pilies sienos. Tuo metu šiaurinėje Akropolio pusėje, ties pačia praraja, atėniečiai iškirto tunelį, kurio laiptais galėjo nulipti į slaptą vandens talpyklą. Šis statinys padarytas tikrai puikių technikų ir kartu byloja, kokio didelio būta pavojaus.”
Demokratija Atėnuose
Atėnuose gimusios ir išsirutuliojusios idėjos yra reikšmingos ir šiandieniniame pasaulyje, net ir praėjus tiek daug šimtmečių. Viena iš jų yra demokratija. Pirmiausiai reiketų išsiaiškinti kokie buvo struktūriniai valstybės elementai. Struktūriniai valstybės elementai buvo trys:
• Aukščiausieji valdininkai• Taryba• Tautos susirinkimasŠie struktūriniai valstybės elementai būdingi visiems graikų poliams. “Demokratija perėmė taip pat archontų tarybą, aukščiausiąją aristokratų valstybės kolegiją.” Nors valstybei vadovavo devyno archontai, tačiau jų valdžia vis silpo. “Nuo 487/86 metų archontai jau buvo ne renkami, o skiriami burtais, iš pradžių, tiesa, tik iš dviejų pasiturinčių klasių piliečių.” Tai rodo jog archonotai vis mažiau galėjo vadovauti valstybei. O štai dar vėlesniais laikais juo galėjo tapti visi piliečiai ir tam nereikejo net atskiro įsakymo. Trumpai apžvelkime keletą archonotų. “Pirmasis archonotas, tai yra archonotas eponimas […]” Pirmojo archonoto vardu dažniausiai būdavo pavadinami tarnybos metai. Svarbiausia šio archonoto funkcija buvo švenčių rengimas ir joms vadovavimas. Antrasis archonotas vadinamas basilėjas. Žodis basilėjas kilęs iš buvusio karaliaus vardo. Šis archonotas atlikdavo šias finkcijas: “Jis aukodavo už piliečius daugumą senų tradicinių aukų, prižiūrėdavo sekralines vietas, rengdavo ministerijas […] oraganizuodavo su šventėmis susijusius […] bėgimus su deglais ir skirdavo tam reikalui gimnasiarchus.” Basilėjas taip pat spręsdavo ir ginčus, kilusius dėl žinių pareigų pasiskirstymo. Trečiaisis archonotų kolegijos narys buvo polemarchas. Pagrindinė polemarcho funkcija buvo vadovavimas kūrybai, bei vadovavimas karo iškilmėms. Likusieji archontai daugiausia rūpinosi įstatymų leidyba ir teisingumu. Visa svarbiausią politinę valdžia apėmė valdininkų taryba vadinamieji strategai. Strategų iš viso buvo dešimt. Pagrindinės jų finkcijos buvo vadovauti kariuomenei, finansams bei užsienio politikai. Taip pat jiems buvo leidžiama dalyvauti Penkių šimtų tarybos posėdžiuose, bei pateikti siūlymus tautos susirinkimui. “Iš principo visų strategų padėtis buvo vienoda ir visi turėjo tokias pat teises. Ypač iškilo tik pirmasis strategas, kurį liaudis laikė savo pasitikėjimo saugotoju ir įžymiausiu valstybės vyru.” Strategai turėjo teisę sprendimus priimti nepriklausomai nuo Penkių šimtų tarybos ir Tautos susirinkimo. Be strategų kariuomenei dar vadovavo aukštesnieji ir žemesnieji vadai. Svarbiausi iš jų yra dešimt taksiarchų, kurie vadovavo filių hoplitams, taip pat dveji hipardai, jie vadovavo tūkstantinei raitijai ir dešimt filarchų , kurie vadovavo atskirų filių raitelių daliniams. Patekti į kokią nors tarnybą buvo nesudėtinga. Svarbiausiai reikdavo laikytis tam tikrų taisyklių: “Daugelis įvairių tarnybų skirstyta burtais. Turėti pilietybę, vykdyti valstybės valstiečio pareigas ir dorai gyventi – tokios sąlygos buvo keliamos skiriamiems į daugumą tarnybų. Tik kariuomenės vadus, strategus ir t.t., bei vyriausiuosius finansų valdininkus, valstybės ir karo iždininkus, atėniečiai rinkdavo viešai vardiniu balsu.” Pakalbėkime apie valdymą. “Valdymo aparato branduolį sudarė taryba (boule). Seniau aukščiausias valdžios organas buvo areopagas […] Tačiau antikinėje demokratijoje jo reikšmę, aišku, smarkiai sumenkino Tautos susirinkimas ir Penkių šimtų taryba. Solono įkurta Keturių šimtų taryba po Klistenio konstitucijos padidėjo iki penkių šimtų narių: kiekviena filė burtais skirdavo į ja penkiasdešimt vyrų.” Daugumoje sričių taryba galėjo veikti savo nuožiūra. “Tarybos pareiga taip pat buvo vykdyti tautos susirinkimo nutarimus.” Tarybos paskirtis buvo rūpintis finansiniais klausimais, taip pat rūpintis uostu, visu laivynu, bei raitija. Taip pat taryba palaikė diplomatinius santykius su užsienio šalimis. “Virš visų šitų įstaigų – tiek valdininkų, tiek tarybos – stovėjo aukščiausias Atėnų valstybės organas – tautos susirinkimas, eklezija. Jis apėmė valstybės piliečių visumą: jo narys galėjo būti kiekvienas Atėnų pilietis, sukakęs dvidešimt metų. […] tautos susirinkimas reguliariai rinkdavosi apsvarstyti einamųjų reikalų ir priimti nutarimų. […]Be nepaprastų posėdžių, Tautos susirinkimas rinkdavosi keturis kartus per vieną pritaniją […]” Šie susirinkimai vykdavo ant Pnikso kalvos už kelių šimtų metrų nuo Akropolio. Svarbiausias iš visų susirinkimų buvo pirmasis. Šiam susirinkime buvo aptarinėjama javų atsargos, turto konfiskavimas, vykdavo įvairūs balsavimai.Teisminis procesas
“Atėnai buvo teisėjų miestas. Apie 6000 prisiekusiųjų kasryt atvykdavo į Agorą (teismų rezidencijos vieta) ir burtų keliu (naudojant tam reikalui specialiai sukonstruotą mašiną) būdavo paskirstomi po teismus.Ieškovas ir atsakovas turėdavo griežtai nustatytą laiką (matuojama būdavo vandens laikrodžiu [1 pav.]) pareikšti savo argumentus, atsakyti į priešininko argumentus. Įstatymo nuostatas, kuriomis šie argumentai būdavo grindžiami, reikėdavo pačiam nurodyti. Kas nurodydavo (cituodavo) neteisingai, tą bausdavo. Naudotis advokato paslaugomis nebuvo galima, – buvo tik leidžiama, kad teisminę kalbą iš anksto kas nors parengs, tačiau perskaityti ar išmokius mintinai persakyti tekdavo pačiam ieškovui ar atsakovui. Ir Sokratui teko pačiam sakyti savo ginamąją kalbą.”
Drakonto ir Solono įstatymai
“Kaip ir kitus graikų miestus, Atėnus iš pradžių valdė senųjų giminių aristokratija. Buvo daug socialinės įtampos. Pirmąją rimtą krizę lyg tai sukėlė archontas Drakonas (teisingiau vadinti – Drakontas) su savo įstatymais (620 m. pr. Kr., nors nėra tikrumo, ar iš viso tokio Drakono būta!). Archontui Solonui su savo įstatymais (594/593 m. pr. Kr.) teko taikos teisėjo vaidmuo atkuriant taiką tarp aristokratijos ir liaudies.Šių įstatymų – kaip ir kitų apie 600 m. daugelyje polių pasirodžiusių rašytinių įstatymų – paskirtis (kaip ir Hammurabi kodekso ar 12 lentelių įstatymų) – paprotinės teisės išviešinimas, kad liaudis žinotų tai, ką iki tol aristokratija laikė paslaptyje.” “Apie Drakonto įstatymus žinoma nedaug. Tiek, kad jie buvę labai žiaurūs, drakoniški. Mirties bausmė net už veltėdžiavimą, dykinėjimą [Wesel. Geschichte des Rechts, S.119].Solonas archontu tapo 594 m. Jis perašė įstatymus , kurie sudarė pagrindą taip vadinamai Solono konstitucijai, kuri buvo kompromisinė. Turtingiesiems – tomokratija (politinių pareigų privilegija pagal kilmę ir turtą). Neturtingiesiems – seisachtėja (naštos nuėmimas).Gana detaliai Solono įstatymus apibūdina Aristotelis “Atėnų valstybėje”.”
Išvados
Apžvelgęs Atėnų įsikūrimą, demokratijos raidą, bei valdymą apibendrinimui galiu pasakyti – Atėnai demokratijos centras. Išsivysčiusi teismų ir valdymo sistema, bei Solono įstatymai padėjo pamatus toliesnei demokratijos raidai, bei klestėjimui. Atėnuose gimusios ir išsirutuliojusios idėjos yra reikšmingos ir šiandieniniame pasaulyje, net ir praėjus tiek daug šimtmečių.
Literatūra
1. Kelionė į senovės Atėnus. Janošas Šarkadis. Vilnius. 1986 m.2. Mitologijos enciklopedija. Vilnius. 1997 m. 3. http://www.google.lt 4. http://www.tf.vu.lt/lt/vttkatedra_doc/ETIlectio4dien.doc