Arabai ir islamas. Arabų kalifatas
1. Apibūdinkite Arabijos pusiasalio gamtos sąlygas ir jų įtaką gyventojų buičiai ir ūkiui.
Arabijos pusiasalis yra didžiausias pasaulyje. Tačiau didžiąją jo dalį užima sausosios stepės, pusdykumės ir dykumos. Tai turėjo tiesioginės įtakos vietinių gyventojų buičiai ir ūkiui. Dėl karšto bei sauso Arabijos klimato (20 – 47C), dėl upių nebuvimo vietiniai gyventojai visuomet kentė vandens ir maisto nepriteklių. To pasekoje negalėjo vystytis sėslūs gyventojai – visi arabai, išskyrus gyvenantys oazėse, buvo klajokliai (beduinai – stepių gyventojai). Jų neatskiriamas palydovas ir pagalbininkas – kupranugaris, galintis nuo 5 vasarą iki 20 parų žiemą išbūti be vandens. Dėl tos pačios priežasties arabai negalėjo laikyti ir arklių, nes maitinami mėsa ir bei žuvimi jie tapdavo nesuvaldomi. Pietvakarių Arabijoje, kur buvo tinkamų žemdirbystei plotų, arabai sukūrė oazes. Pajūriu, kur daugiau vandens, kūrėsi miestai, ėjo tarpžemyninis prekybinis kelias. Vystymasis vyko ten, kur buvo daugiau maisto ir vandens. Didžioji Arabijos pusiasalio dalis buvo nenaudojama ir nenaudinga.
2. Nurodykite svarbiausius islamo religijos ypatumus.
-Islamas – monoteistinė religija (garbinamas vienas dievas).-Dievu laikomas Alachas, neigiama Trejybė. Kristus bei Muchamedas – pranašai.-Rojus “žemiškesnis” nei krikščioniškasis.-Musulmonui nesuteikta valios laisvė.-Kitokie nei krikščioniškieji šeimos įstatymai – galima daugpatystė.-Privalomas meldimasis penkis kartus dienoje. Privalomas aukojimas, pasnykai.-Draudžiami vynas ir kiauliena.-Kitoks požiūris į karus, žudymus.
3. Kodėl arabai palankiai priėmė Muchamedo mokymą – islamą?
Muchamedas pasiskelbė pranašu lemtingu momentu, kai Medinai reikėjo naujų vilčių. Jis buvo tarsi priešpastatytas žydų garbinamam mesijui, ir arabai jį pripažino dėl to, kad aplenktų žydus ir būtų už juos pranašesni. Taip pat Muchamedui pasitarnavo nesantaika tarp jį atstūmusios Mekos ir jį priėmusios Medinos, dviejų konkuruojančių miestų. Tapęs politiniu Medinos, po to ir Mekos bei visos Arabijos vadovu Muchamedas atvėrė kelią islamui, taip išplatindamas jį po visą Arabiją ir sukurdamas teokratinę Arabų valstybę.
4. Nurodykite svarbiausias arabų pergalių prieš Bizantiją ir Iraną priežastis.
-Bizantija ir Iranas buvo išsekę tarpusavio kovose.-Bizantija buvo pakąsta erezijų.-Islamiškas fanatizmas arabų, įsitikinusių, jog žuvę kovoje su kitatikiais jie iškart eina į rojų.-Materialinis suinteresuotumas – 4/5 grobio atitekdavo kariams.
5. Apibūdinkite visuomeninius santykius Arabų kalifate ir jo valstybės santvarką. Kokie buvo arabų ir Vakarų feodalizmo skirtumai?
Visuomenė suskilus į dvi dalis: nugalėtuosius arabizuojamus ir islamizuojamus mokesčiais apkrautus valstybę išlaikančius kitatikius bei nugalėtojus musulmonus, nemokančius mokesčių bei turinčius privilegijų. Kitatikių atžvilgiu buvo vykdoma ekonominė ir kitokia diskriminacija.
Aukščiausia neribota politinė, karinė bei religinė valdžia priklausė kalifui. Todėl Arabų kalifatą galima vadinti karine teokratine despotija. Kalifatas – imperinė valstybė, užkariauti kraštai virsdavo beteisėmis provincijomis, kurias, remdamiesi arabų karine jėga valdė kalifo vietininkai – emyrai. Valstybinė kalba – arabų, piniginis vienetas – denaras.
Kalifate, ne taip kaip Vakarų feodalizme, nebuvo tikrų vasalinių ryšių, valdžios pasidalijimo, įprastų feodalinių nuosavybės formų. (Būta tik feodalizmo užuomazgų.) Arabų kalifate pynėsi feodalizmo, vergovės ir savitos rytietiškos santvarkos bruožai.
6. Kokios buvo Arabų kalifato silpnėjimo ir suirimo prežastys?
-Kalifai atitrūko nuo visuomenės, tapo despotais.-Labai skyrėsi užkariautų tautų kultūra.-Praktiškai buvo neįmanoma iš centro valdyti trijuose žemynuose esančios valstybės.-Patiems musulmonams trūko vienybės.-Įsivyravo valdininkų savivalė, korupcija, nepakeliami mokesčiai.-Nuolat tvyrojo įtampa.
7. Apibūdinkite arabų kultūros laimėjimus ir jų įtaką Europos krikščioniškosios kultūros raidai.
Filosofija. Į arabų kalbą išversti svarbesni senovės graikų filosofų ir rašytojų kūriniai. Jie buvo analizuojami, komentuojami. Arabų filosofas Averojus pats sukūrė savitą pasaulio aiškinimo teoriją, paplitusią po visą Europą.
Matematika ir astronomija. Sukurta algebra. Patobulinta skaičiavimo sistemą, vėliau išplitusi Europoje. Sukurta astroliabija, aprašyta matomų žvaigždžių padėtis, apskaičiuotas Žemės dydis, pastatytos observatorijos, sudaryti žinomų šalių bei jūrų žemėlapiai. Išplatinta kompaso idėja, spėta, jog Žemė apvali.
Medicina ir chemija. Iš Avicenos parašytų medicinos mokslo veikalų mokėsi Europos gydytojai. Išmokta gaminti H2SO4, amoniaką, salietrą ir kt. Išrastas parakas.
Dailė ir literatūra. Dėl religinių draudimų tapyba bei skulptūra neišsiplėtojo. Architektūra pasiekė aukštą lygį, nors daug kas pasisavinta iš nukariautų tautų. Plačiai išgarsėjo pasakų rinkinys “Tūkstantis ir viena naktis.”
Arabų mokslo ir kultūros laimėjimai sužadino viduramžių Europos kultūros pažangą.