antrojo pasaulinio karo padariniai
karo nuostoliai ir aukos.Jegu santykio pasaulyje pasikeitimas
karas atnese zmonijai didziuliu nelaimiu 54mln. zmoniu zuvo, 35 mln. liko invalidai. Koncentracijos stovyklose buvo sunaikinta daugiau kaip 8mln. taikiu gyventoju. Tremtyje mire 4 – 5 mln. zmoniu. Okupuotose salyse iszudyta beveik 6 mln. zydu, t.y. 72 procentai gyvenusiu Europoje 1939m. rugsejo men. Milziniski buvo ir materialiniai nuostoliai – visiskai nuniokoti didziuliai Europos plotai. Didziausi zmoniu bei materialiniai nuostoliai teko SSRS daliai.
Antrasis pasaulinis karas is esmes pakeite valstybiu padeti tarptautineje arenoje. Karo isvakarese pasauline politika leme septynios didziosios valstybes: Didzioji Britanija, Prancuzija, SSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. 1945m. Vokietija ir Japonija patyre visiska pralaimejima ir besalygiskai kapituliavo. Po karo Italija prarado didziosios valstybes statusa. Amerikieciu okupuota Japonija ir i keturias okupacines zonas padalyta Vokietija taip pat nustojo buvusios didziosiomis valstybemis.
Prancuzija tarp nugaletoju atsidure tik del SSRS ir Didziosios Britanijos pergaliu. Taciau jos prestizas buvo nusmukes, karine galia sumenkusi, ukis nuniokotas.
Is pirmo zvilgsnio Didziosios Britanijos padetis atrode kur kas geresne : ji laimejo viena is sunkiausiu karu savo istorijoje, atlaike Vokietijos spaudma 1940-1941m., kai Prancuzija buvo sutriuskinta, o SSRS dar nekariavo. Didzioji Britanija lygiomis teisemis su JAV ir SSRS vadovais sprende svarbiausias karo ir pokario pasaulio tvarkos problemas. ji turejo didziule itaka nekomunistiniam Pasipriesinimo judejimui Europoje. su ja siejo savo viltis Centrines ir Pietryciu Europos politines jegos, norincios igyvendinti demokratija. Taciau milziniskos karo islaidos issekino Didziosios Britanijos finansinius isteklius. Jos kolonijose stiprejo tautinis judejimas siekiant issivaduoti is svetimsaliu valdzios ir sukurti nepriklausomas valstybes. Jau 1947. Didzioji Britanija prarado didziausia kolonija Indija, sparciai silpnejo jos pozicijos Artimuosiuose rytuose. Kolonijines imperijos irimas dar labiau sumenkino Didziosios Britanijos reiksme pasaulyje.
po karo JAV ir SSRS imta vadinti supervalstybemis. SSRS turejo didziule karine galia, jos daugelio milijonu kariuomene pasibaigus karui buvo demobilizuota tik is dalies. Sovietu armija stovejo Vokietijos ir Austrijos rytinese dalyse, Lenkijoje, Vengrijoje, Cekoslovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat Mandziurijoje ir Siaures Korejoje. Pirmaisiais pokario metais SSRS autoritetas pasaulyje buvo didelis, daugelyje saliu smarkiai isaugo komunistu partiju itaka. Taciau kare SSRS buvo patyrusi didesniu zmoniu ir materialiniu nuostoliu negu visos kitos kariavusios valstybes kartu paemus. SSRS gyvenimo salygos po karo buvo nepaprastai sunkios. 1946-1948m. Ukrainoje, Moldavijoje ir daugelyje Rusijos sriciu siaute baisus badas. Sovietu pramone gamino daug ginklu, bet mazaiir prastos kokybesvartojimo reimenu. Buvo nedidele uzsienio prekybos apimtis, nes SSRS nelabai turejo ka parduoti, o uz aukso atsargas svetur pirkti gyventojams butinu prekiu nenorejo. Nepaisant sunkios ukio padeties SSRS negailejo lesu atominiam ginklui kurti ir jau 1949m. isbande pirmaja atomine bomba.
JAV nuo karo beveik visiskai nenukentejo. Atvirksciai, ji padidino ne tik ginklu, bet ir vartojimo reikmenu gamyba bei eksporta. Seni konkurentai buvo nusilpninti, amerikieciams atsivere beveik viso pasaulio rinkos. JAV turejo daugiau aukso atsargu nei visos kitos Vakaru salys kartu paemus. Niujorkas galutinai tapo finansinio pasaulio centru. Karo ir pokario metais JAV dar labiau pranoko kitas salis technikos lygiu. Joje anksciausiai(1945m.) buvo sukurta atomine bomba, 1946 m. – pirmasis kompiuteris, o 1948 m. – tranzistorius. Didele buvo JAV karine galia. Nors amerikieciai kariuomene is Europos pradejo isvesti ir demobilizuoti jau 1945m. vasara ir ju armija labai sumazejo, taciau jie turejo galingiausia pasaulyje aviacija bei jurulaivyna su daugybe kariniu baziu ivairiuose zemynuose ir vieninteliai – atomini ginkla. Taigi JAV ekonomiskai ir techniskai buvo kur kas pajegesne uz SSRS. Dvieju supervalstybiu varzybose ekonominis veiksnys pasirode ne maziau reiksmingas nei karinis.
taikos sutartys
Postdamo konferencijos nutarimu taikos sutartis su Vokietijos sajungininkemis – Italija, Rumunija, vengrija, Bulgarija, Suomija – turejo rengti _didziosios trejukes” ir Prancuzijos uzsienio reikalu ministru pasitarimai.
1946m. vasara ir rudeni Paryziuje vyko Taikos konferencija. 1947m. vasario menesi buvo pasirasytos taikos sutartys. Jos nedaug tepakeite Europos valstybiu ribas. Buvo atkurtos Vengrijos ir Suomijos prieskario sienos. Tiesa, Suomijos sienos atkurtos tos, urios buvo nustatytos 1940m. kovo menesi taikos sutartimi su SSRS ir ji dar neteko nedideles Petsamo srities ir drauge isejimo i Barenco jura. Buvo pripazinti Bulgarijos sienos su Rumunija 1940m. pakeitimai pirmosios naudai. Jugoslavijai atiteko beveik 9 tukst. kvadratiniu kilometru Italijos teritorijos.
1947m. Paryziaus taikos sutartys nustate penkiu valstybiu ginklavimosi apribojimus, bet po keleriu metu ju laikesi tik Suomija. Italija tapo Vakaru karinio broko nare, o Vengrija, Bulgarija ir Rumunija – SSRS sajungininkemis. Daug sudetingesnis buvo taikos sutarties su Austrija, o ypac su Vokietija klausimas. Jis virto viena opiausiu tarptautines politikos problemu.
pasikeitimai europos politiniame zemelapyje
Is pagrindu pasikeite Vidurio ir Rytu Europos politinis zemelapis. Keletas saliu, kurios karo metais nustojo egzistuoti – Lenkija, Austrija ir Jugoslavija – dabar vel atsirado. Daugiausia laimejo SSRS. Ji is naujo aneksavo tris Baltijios valstybes – Lietuva, Latvija, Estija, aneksavo dali Rytu Prusijos, is Suomijos ateme Petsamo rajona ( prie Barenco juros) ir dali Karelijos sasmaukos, is Cekoslovakijos – Uzkarpate, is Rumunijos – Besarabija ir dali Bukovinos. 1939m. rugseji, susitarusi su Vokietija, SSRS buvo okupavusi rytu Lenkija. Sia teritorija karo metu ji prarado, bet 1944m. vel uzeme. Lenkijai buvo atlyginta dideliais Vokietijos plotais iki pat Oderio ir Neises upiu.
Laikantis karo pabaigoje pasiekto susitarimo, Vokietija ir Austrija buvo padalytos i okupacines zonas. Rusai kontroliavo rytines sritis: Saksonija, Tiuringija , Brandenburga ir meklenburga. Britai pereme dali Reinlando, Rura, Zemutine Saksonija ir Siaures Vokietija. Amerikieciu ir prancuzu zonos buvo Vokietijos pietuose. Berlynas, atsidures sovietineje zonoje, taip pat buvo padalytas i keturius sektorius.
Po Antrijo pasaulinio karo i etninius sumetimus bemaz neatsizvengta. Niekam nerupejo, ko nori vieinia gyventojai. Svarbiausias buvo jegu pusiausvyros, Vakaru ir Rytu santykiu motyvas. Paaiskejo, kad SSRS turesianti lemiama itaka visai Rytu Europai.
Po karo SSRS, Lenkija, Jugoslavija, Rumunija, Cekoslovakija ir vengrija pasirase susitarimus pasikeisti tautinemis mazumomis. Tai sukele naujas migracijos bangas Rytu Europoje. Sios migracijos pakeite Vidurio ir Rytu Europos etnini zemelapi. Naujaja Vokietija uzgriuvonereheto masto persikeleliu problema – daugiau kaip 10 mln. atvykeliu. Palyginti mazai zmoniu isvyko uz vandenyno, daugiausia i JAV ir Australija.
Karas suarde tradicine Europos jegu pusiausvyra: Didzioji Britanija, Prancuzija, vokietija ir kitos Europos salys smarkiai nusilpo ir tapo priklausomos nuo JAV paramos. Senaja Europos pusiausvyra pakeite pasauline tarp Amerikos ir SSRS. Zemyno likima dabar leme Maskva ir Vasingtonas.