Antikos Architekt?ra

Tamsieji amiai toli grau neispyre is atminties pirm?j? bany?i?, bazilik? ir kit? rom?n? statini?. Pagrindinis planas b?davo beveik visuomet toks pats: centrine nava ved? ? prebiterij?, i abiej? ali? rikiavosi po dvi ar tris onines navas. Kai kuriems architektams patiko statyti kryiaus plano bany?ias, ir jie tarp navos ir presbiterijos ?terpdavo vadinam?j? transepta. iaip ar taip, visos normanin?s ar romanin?s bany?ios sudaro visai kitok? ?sp?d? nei senosios bazilikos. Ankstyvosiose bazilikose buvo antikines kolonos, ? jas r?m?si ties?s antablementai. Romaninio ar neoromaninio stiliaus baany?ios paparastai randame apvalias arkas, kurios remaisi i masyvius stulpus. Tiek i? bany?i? iore, tiek j? vidus didiules jogos ?sp?d?. ?ia maa puoybos, nedaug net lang?, tik tvirtos vienalyt?s sienos, kurios primena mums usisklendusius viduramius.ios bany?ios tai galingi, beveik ak? r?iantys akmeniniai m?rai, pastatyti neseniai i pagoni? tik?jimo atsivertusi? valstie?i? ir kari? em?se; jos atrodo tarsi kovojan?iosios bany?ios id?jos ?sik?nijimas, o ta id?ja skelbia, kad bany?ios paskirtis em?je tai kova su tamsos j?gomis ligi pat paskutinio teismo dien? ateisian?ios triumfo vaalandos. Bany?ios murai nepaprastai stori tiek ties tomis vietomis, kur reikia paremti didesnio spindio paviri?, sustiprinti paploks?iuoju piliastru, vadinam?ja lizena. Arkin?s durys ir langai danai laiptikai ikalami storose m?ro sienose, ir arodo, tarsi skyl? siensoe but? ikalta sluoksniais. Choro ertm? nu

uo navos atskiriama tarpm?riu, jos grindys yra keliais laiptais aukt?lesn?s. Romanin?s bany?ios daugiausia statytos i tayt? arba netayt? akmen? – granito, kalkakmenio, tufo, klintinio skaluno. To meto bany?ia i oro daro didingo, ubaigto architekt?ros kurinio ?sp?d?. Jos lubos paploks?ios, skliautai cilindriki ir briaunuoti. Kiekvienas atskiras briaunuotas sklaitas yra kvdratikas. Lubos ertm? daro sunki? ir masyvi?. Storos sienos slopina bet kok? i lauko einanti gars?, o aksutika po sklaitais yra visikai kitokia, negu ore. Bany?ios statomos ne kalb?ti, bet giedototi. Pro stiklo mozaikos langelius labai yk?iai ten patenka viesos. Akys i pradios turi priprasti prie prieblandos, kol k? nors aikiau ?i?ri. ??jusiajam noromis nenoromis tenka prisiderinti prie ikilmingos, nerealios nuotaikos. Ne kur kitur, o Pranc?zijoje romanines bany?ias imta puoti skulpt?romis, nors odis puuoti mus v?l klaidina. Visa, kas priklaus? bany?iai tur?jo aiki? paskirt? ir reik? aikiai nusakomas id?jas, susijusias su bany?ios doktrina. ? stili? isamiai iliustruoja XII a. Pabaigos v. Trofimo bany?ios, esan?ios Arlyje, Piet? Pranc?zijoje, portikas. Savo forma jis primena rom?n? triumfo arkas.Vir dur? s?ramos esan?ioje erdv?je, vadinamoje timpanu, regime Krist? Karali?, apsupt? keturis evangelistus simbolizuojan?i? fig?r?. Evangialist? simboliai paimti i biblijos: v. Mork? simboliziuoja li?tas, v. Mat? angelas, v. Luk? jautis ir v. Jon? erelis. Suprantama, kad tokios skulpt?ros n? negali b?
?ti nat?ralios, grak?ios ir lengvos kaip antikiniai k?riniai. Bet ikilmingas j? masyvumas daro fig?ras tik ?sp?dingesnes. Nereikia n? ilgai i?r?ti, kad tuoj suprastum, kas vaizduojama, be to, jos daug labiau dera prie pastato didyb?s Fresku spalvos ir formos kilusios is Bizantijos.tai choras, kur Krisus s?di soste kaip pasaulio viepats arba, jeigu stovi prie kryi?, tai kaip karalius prieais savo sost?. Angelai ir ventiejo tai dusulingi kabinetiniai Bizantijos mokslininkai. Spalvos labai paprastos: suodi? juodoji, viesioji ochra ir degta viesioji ochra, naturali tamsioji ochra ir degta tamsioji ochra, surikas, cinoberis, ultramarinas ir ispanika alioji. Fresk? spalvos iandien danai buna iblukusios ir i dalies pakitusios. Surikas pavyzdiui buna papilkej?s. Paveiksluose riki bizantin? pusin? perspektyva. Perspektyvos aismas jau?iamas net i lautini? juost? ir meandrini? r?m?, o pa?ios fig?ros yra paplok?ios ir be e?li?. J? judesiai nerang?s ir sustir?. Mat viantieji orios asmenyb?s, kurios neidykauja. ventieji paveikslai net linijomis ir spalvomis turi isiskirti i kasdienyb?s. Ir pro lang? stiklus viesa turi atrodyti kaip neemiki legend? spinduliai. Stiklo mozaika yra romanin?s epochos iradimas, o jos primtakai – bizantie?i? ir ankstyvieji german? emailio darbai. vininis apsodas savo storais juodais kont?rais tarsi atpleia fig?ras nuo viesomis spindin?io paviriaus. Tik vienas kitas bruknys ?deginamas juod? arba kitoki? spalv? stiko ukel?se, be
et apskritai nuspalvinamos jos ganai menkai. Senas stiklas spalvingas, spalvos sodrios, kurkas sodresn?s, negu iuolaikin?s industrijos pagaminto stiklo. Kiekviena ukel? tai vis brangaakmenis. Romanikos laikais tapyto stiklo paveikslus r?mina puoybin?s pyn?s ir akanto ratai apskritais ir bukais lapais. Kadangi tokiais varganais laikais, kaip ankstyvieji viduramiai, nebuvo galima statyti tiek bany?i? su brangaus stiklo langais, tai reik?jo tenkintis knyg? puslapiais. Miniati?riniuose ranra?iuose kiekvienas puslapis taip r?pestingai ir kruop?iai ipuotas, kaip didiosios freskos. Puoybai vartojami visi antikos rat? pavyzdiai. G?li? ?seliai ?ia rangosi ir kryiuojasi kaip ir gyvuliniame ornamente. Ir nors ?vairios smulkmenos b?davo plauko storumo, maosios formos yra tokios pat negyvos, tokios pat ikylmingos kaip ir didiosios, ikaltos granite. Gotika [ panc. Gothique < it. Gotico got? (gen?i?), brandiojo ir v?lyvojo vidurami? europos architekt?ros ir dail?s stilius. Gotikin? arka yra svarbiausias gotikos architekt?ros forma, t?ja genialia technine konstrukcija paremtas visas praktinis gotikin?s architekt?ros pamatas. Paramin?s arkos tinka tik kvadratikiems skliautams. Gotikin? ark? galima suglausti arba ipl?sti, todel skliauto elementai neb?tinai turi b?ti kvadratiki. Jos baz?ne ne storas m?ras, bet tik vienas kitas solidus atramos takas: piliastras. Ji ?sp?dinga ne savo svoriu, bet verimusi auktyn. Kur tas statybos b?das sugalvotas, neinome, Arabai j? vartojo seniau, ir aiku, kad galima rasti nemaa Artim?j? Ry
yt? ?takos gotikos stili?. Mat, normanai buvo Ukariav? sarac?n? Sicilij?. Ta?iau gotikos arcitektai gotikin?s arkos grieb?si su tokiu entuziazmu, kur? paaikinti galima vien tik tuo, kad jos principas atitiko j? pasaul?i?r?. Kaskart auk?iau ir kaskart dr?siau kyla skliautai, vis smailesni ir graktesni boktai gr?o dang?. Gotikinis boktas iek tiek primena raketos veiksm? juo auk?iau ji kyla, juo daugiau netenka svorio, ir akmenin?s vijoklini? ornament? spiral?s tarsi atsiskiria nuo bokto. D?l to verimosi ? aukt? kartu tempiasi ir stiebiasi ? vir? durys, langai ir frontonai. Net kolonos seka ?kandin. Romanini? kolon? kapiteliai kubo pavidalo. O gotikiniai stiebiasi auktyn, kol ?gauna taur?s form?, v?lyvojoje gotikoje jie visiskai inyksta. Kolonos virsta liaunais stiebais, kurie palub?je isiakoja tarsi skliauto griau?iai. Kartais gotikin?s bany?ios lyginamos su iuolaikin?mis konstrukcijomis, pavyzdiui, su Eifelio boktu. Tai tik i dalies pamatuota, nes plienas yra tokia mediaga, kuri reikalaute reikalauja lieknos ir auktos statybos. O akmuo pats savaime yra sunkus ir masyvus. Ir, tarsi juokdamiesi i tos jo ypatyb?s, gotikos meistrai stato ? aukt?, dalija m?ro sienas stiklo mozaika, akmen? paver?ia augalinio ornamento urait? pyne, puoybiniais voratinkliais, vijoklikai kylan?iais auktyn ir pa?iame viruje ivirstan?iais ? pumpurus, i kuri? tiesiasi dar auktesni stiebai. Be abejo, tiesa yra tai, kad auktuose miestuose, kuri? sienos neleido pl?stis, em? buvo brangi ir kad namus statyti ? aukt? vert? tie patys ekonominiai akstinai, kaip ir iuolaikinius dangoraiius. Ta?iau su kokiu diaugsmu imasi to udavinio gotikos architektai. Taydami akmenis, graikai labai gerai jaut? j? b?sim? funkcij? inojo, k? jie darys tur?s laikyti ar patys remsis. O gotikos architektai atvirk?iai altakraujikai naudojasi visu tuo, k? teikia akmuo, ir j? darbo vaisiai tiesiog pasakiki pastatai atrodo lengvi, tarsi besvoriai . Akmuo jiems vien mediaga, kuria stengiasi ireikti save. Jo materialumas j? visikai nedomino, svarbiausia jiems buvo jame gl?dinti j?ga. Neatrodo, kad jie taom? akmen? savo rankomis b?t? nuglost?, kaip kad graikai. Gotikos architektai tik skai?iuoja. Svarbiausia yra konstrukcija ir imon?. Didiausia imon?, kada nors moni? sukurta. Gotika buvo i ties? tarptautinis Europos stilius, kuris kartu su keliaujan?iais amatininkais prasiskverb? ? atokaiausius ukampius, ta?iau gim? ir labiausiai itobul?jo german? tautose, iaur?s Panc?zijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Matyt, kad it? stili? bus s?ligoj?s ypatingas iaur?s Europos pasaul?vaizdis. Ta pa?ia proga konstatuotina, kad neramus ir aistringas, abstraktus iaur?s gyvulin?s ornamentikos linijos aismas yra giminingas fanatikam gotikos aminyb?s siekimui. Abiems atvejais vadovaujamasi ne tikru poj??i?, kurian?iu darnias ir graias formas, o religijos dogm? sukelta aistra, kuri ?sakmiai , staiga susiranda toktam? iraik?. odis gotika, kur? pirm? kart? pavartojo Renesanso klasikini? nuotaik? literatai, i pradi? buvo vartojamas apib?dintitam, kas buvo lyktu, barbarika, nedarnu. Stabmeldikai neabot? gyvulin? ornament? sutramd? klasikin?s formos, kurias vidurami? bany?ia pasiskolino i bazilikos. XI a. Pabaigos ir XIII a. Pradios katedr?, t.y. vyskup? bany?i? (chatedra vyskupo sostas), pradiniai sumanymai buvo tokie dr?s?s ir didingi, kad nedaugelis i j? jei i viso toki? b?ta – buvo pastatytos tiksliai pagal projekt?. Nors didingieji sumanymai ir nebuvo ?vykdytit, o laikui b?gant gotikin?s katedros buvo gerokai pakeistos, ?eng? ? neapr?piam? erdv? atverian?ius j? interjerus, mes patiriame neumirtam? b?sen? tarytum pats j? dydis jau isklaido visa, kas monika ir menka. Vargu ar galime ?sivaizduoti, kok? ?sp?d? ie statiniai tur?jo daryti tiems, kurie buvo mat? vien ni?rias sunkias romaninio stiliaus bany?ias. Savo j?ga ir galybe senosios bany?ios tarsi ?k?nijo kovojan?ios bany?ios id?j? ta bany?ia teik? tikintiesiemas prieb?g? nuo blogio antpuoli?. Naujosiso katedros tarsi leido jiems akies krateliu vilgtel?ti ? anapusin? pasaul?. Pamoksluose ir himnuose jie buvo girdej? kalbant apie vent?j? Jeruzal? apie jos perl? vartus, ne?kainojamus brangaakmenius, gatves i gryno aukso bei skaidraus stiklo. Dabar i vizija tarytum nueng? i dangaus ant em?s. i? bany?i? sienos nebuvo nei altos nei atstumian?ios. Jas sudar? lang? vitraai, kurie spind?jo, nelyginant nusagstyti rubinais ir smaragdais. Auksu ib?jo kolonos, nervi?ros ir a?rai. ?ia neliko nieko, kas sunku, emika, banalu. ? toki? groio kontenpliacij? panir? tkintieji pasijusdavo tarytum priartej? prie anapus daiktikojo pasaulio plytin?ios karalyst?s paslap?i?. Net i tolo i?rint ? iuos stebuklingus statinius, atrod?, tarsi jie lovina dang?. Paryiaus Dievo Motinos katedros fasadas tiksriausiai pats tobuliausias i vis? katedr?

Leave a Comment