Adolfas hitleris, jo mirties versijos

2922 0

Adolfas Hitleris

Adolf Hitler (Adolfas Hitleris; g. 1889m. balandžio 20 d. Braunau am Inn Austrijoje – m. 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne) nuo 1921 m. buvo Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas („fiureris“), nuo 1933 m. kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 m. kaip „Vadas ir kancleris“ tapo Vokietijos vyriausybės ir valstybės vadovu.

Vokietijoje sukūrė „Trečiojo Reicho“ nacionalsocialistinę diktatūrą, uždraudė visas opozicines partijas ir persekiojo politinius priešininkus. Dėl jo veiksmų kilo Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jo sprendimu sistemingai buvo atimtos teisės Vokietijos užimtose teritorijose esantiems žydams, o appie 6 milijonus jų bei kitų tautų žmonių sunaikinta koncentracijos ir naikinimo stovyklose.

Adolfas Hitleris vaikystėje

VAIKYSTĖ

Būsimasis diktatorius gimė 1889 metų balandžio 20 nedideliame Braunau-am-Inn miestelyje, ant Ino kranto, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos. Jo tėvas Aloizas Hitleris buvo muitinės tarnautojas, iki 40-ies metų nešiojęs motinos pavardę (Schicklgruber) ir tik vėliau pasikeitęs į tėvo – Hitler. Hitleris buvo ketvirtas iš šešių vaikų šeimoje.

Būdamas 16, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. A. Hitleris svajojo tapti dailininku. Net kelis kartus bandė stoti į akademija Vienoje. Taačiau jo darbai egzaminų komisijos nesužavėjo. Būdamas trylikos metų Adolfas neteko tėvo, o po ketverių metų mirė ir motina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris lieka vienas pasaulyje. Būdamas vienui vienas jis ankstyvoj jaunystėj ant savo kailio patiria, ką reiškia, vargas, alkis ir ne

epriteklius. Nuolat prie statybų arti sueidamas su dailininku, su “proletaru”, jis žinojo, kas šiam rūpestį daro, taigi, jau anksti jis išmoko socialiai jausti. Bet vos tik subrendo, jis jau yra ir užsidegęs nacionalistas. Jam širdį skaudą matant priespaudas ir pažeminimus, kuriais Habsburgų monarchija slepia vokietybę. Ir prieš jo akis iškyla milžiniška problema: pastatyti tilta tarp nacionalizmo ir socializmo ir abu atrodančius nesuderinamus priešingumus sulydyti į harmoningą visumą.

POLITINĖ VEIKLA

Adolfas Hitleris (dešinėje) stovi kartu su Benitu Musoliniu

(kairėje) per oficialų vizitą okupavus Jugoslaviją

Po pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo 1919 metais. Sekančiais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Grreitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į Nacionalsocialistinę Vokietijos Darbo Partiją (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP). 1924 metų balandžio mėnesį A.Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). 1924 metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas. Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18% balsų, tapdama antra pagal dydį partija Reichstage. Po dviejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktąjam prezidentui paleidus Re

eichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų, tapdama svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistams sudarant daugumą nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.

Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44% balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus prezidentui von Hindenburgui, A.Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.

Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Buvo išrinktas JAV žurnalo Times metų žmogumi.

Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, o taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per „Anšliusą“, taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetai (Sudetenlandas) ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir Josifas Stalinas, tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą (Ribentropo-Molotovo paktas), kuriuo pasidalijo Europą. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, taip įtraukdama šią šalį į antrąjį pasaulinį karą.

Hitlerio nusikaltimai

Hitleris yra kaltinamas žydų, čigonų ir kitų tautų genocidu. Valdymo metais Hitleris naikino tam ti

ikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais, Nacių Vokietijoje ir Nacių Vokietijos okupuotose šalyse, buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, o taip pat homoseksualistai, lesbietės. Organizacijos, kurios buvo atsakingos už represijas buvo SS ir Gestapas.

HITLERIO MIRTIS

Viena didžiausių antrojo pasaulinio karo paslapčių, į kurią, gali būti, niekada niekas nebeatsakys – Hitlerio mirtis. Iš tiesų A. Hitlerio mirtis turi keletą versijų, tačiau apie jas pradėta kalbėti tik po karo pabaigos.

Versija Nr. 1: Hitleris nusižudė. Tačiau tai nėra patvirtinta faktų.

Yra išlikę daugybę liudijimų, kurie teigia, kaip A. Hitleris grąsina savo gyvenimą baigti savižudybe. Vienas iš jų fiurerio architekto A. Špėro liudijimas: „Fiureris prieš pat mirtį man pasakė: – Nemanau, kad turiu imti ginklą į rankas, išeiti į gatves ir pats dalyvauti karo veiksmuose. Nenoriu, kad priešai tyčiotųsi iš mano lavono. Ponia Braun nori pasitraukti iš gyvenimo drauge su manimi. Pirmiausia nušausiu Blondį (Hitlerio aviganis). Špėrai, patikėk manimi, man visai nesunku atsisveikinti su gyvenimu. Trumpa akimirka – ir aš busiu laisvas nuo visko, laisvas nuo to ligoto egzistavimo“.

Taciau, kyla įtarimų ar tai tiesa dėl kelių įdomių faktų. Pavyzdžiui :

Yra žinoma, kad fiureris nusižudė su 7,65 mm. kalibro revolveriu.Šaunant iš tokio ginklo šūvis būna labai efektyvus ir jo išeinamoji skylė būna daug didesnė nei įeinamoji. Paprastai erdvė apie šią an

ngą yra aptaškyta smegenimis ir krauju. Taigi, galime daryti išvadą, kad jei Hitleris iš tiesų būtų ištaškęs sau smegenis, o liūdinkai teigė, jog Hitleris buvo rastas jaukiai atsisėdes ant sofos su savo žmona Eva Braun-Hitler, jis pasak liudininkų buvo padėjusi savo galvą jam ant peties ir atrodė lyg jie miega, o fiurerio galvoje nedidelė skylė, iš kurios lėtai bėgo kraujas.

Taip pat ir Evos mirtis kelia įtarimų, nes yra žinoma , jog fiurerio įsakymų daktaras buvo pagaminęs kalio cianido kapsulių, viena iš jų ir nusinaudijo Eva. Taciau kalio cianidas vienas greičiausiai veikiančių nuodų, nuo kurių žmogus miršta per kelias sekundes. Šie nuodai paraližuoja centrinę nervų sistemą, jų išgėrus žmogų ima tampyti konvulsijos, jam trukčioja kojos, truksta oro, žmogus tiesiog jį ryte ryja ir.negali nuryti. Dažniausiai nusinuodijusių kalio cianidu žmonių galvos būna nenatūraliai atloštos atgal, žandikaulio raumenys sutraukti, veidai iškreipti baisių grimasų. Logiška, kad taip turėjo nutikti ir Evai Braun. Tačiau, kaip teigė liudininkai, ji atrodė „tarsi ką tik užmigusi“.

Versija Nr. 2: Hitleris buvo nužudytas. Vienas iš šios versijos šalininkų žymus mokslininkas Chjū Tomas, k

. . .

Vienas likimas – daugybė versijų. Čia trumpai apžvelgtos tik trys iš jų. Tačiau iki šiol niekas nežino tikrojo Hitlerio likimo, kadangi yra daugybė faktų liudijimų ir dokumentų patvirtinančių tai vieną versiją ir paneigiančia kitas. Ir visi jie yra skirtingi ir prieštaraujantis vieni kitiems. Ilgai skaudines ir kankines žmones, antrasis pasaulinis karas pasibaigė prieš 62 metus, tačiau į nebūtį jis nusinešė daugybę paslapčių, kurių, galbūt, niekada nesužinosim.

JAV kariuomenės laikraštyje „Stars & Stripes“

skelbiama A.Hitlerio žūtis

Join the Conversation

×
×