Adolfas Hitleris
Adolf Hitler (Adolfas Hitleris; g. 1889m. balandžio 20 d. Braunau am Inn Austrijoje – m. 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne) nuo 1921 m. buvo Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas („fiureris“), nuo 1933 m. kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 m. kaip „Vadas ir kancleris“ tapo Vokietijos vyriausybės ir valstybės vadovu.Vokietijoje sukūrė „Trečiojo Reicho“ nacionalsocialistinę diktatūrą, uždraudė visas opozicines partijas ir persekiojo politinius priešininkus. Dėl jo veiksmų kilo Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jo sprendimu sistemingai buvo atimtos teisės Vokietijos užimtose teritorijose esantiems žydams, o apie 6 milijonus jų bei kitų tautų žmonių sunaikinta koncentracijos ir naikinimo stovyklose.
Adolfas Hitleris vaikystėjeVAIKYSTĖ
Būsimasis diktatorius gimė 1889 metų balandžio 20 nedideliame Braunau-am-Inn miestelyje, ant Ino kranto, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos. Jo tėvas Aloizas Hitleris buvo muitinės tarnautojas, iki 40-ies metų nešiojęs motinos pavardę (Schicklgruber) ir tik vėliau pasikeitęs į tėvo – Hitler. Hitleris buvo ketvirtas iš šešių vaikų šeimoje.Būdamas 16, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. A. Hitleris svajojo tapti dailininku. Net kelis kartus bandė stoti į akademija Vienoje. Tačiau jo darbai egzaminų komisijos nesužavėjo. Būdamas trylikos metų Adolfas neteko tėvo, o po ketverių metų mirė ir motina. Septyniolikmetis Adolfas Hitleris lieka vienas pasaulyje. Būdamas vienui vienas jis ankstyvoj jaunystėj ant savo kailio patiria, ką reiškia, vargas, alkis ir nepriteklius. Nuolat prie statybų arti sueidamas su dailininku, su “proletaru”, jis žinojo, kas šiam rūpestį daro, taigi, jau anksti jis išmoko socialiai jausti. Bet vos tik subrendo, jis jau yra ir užsidegęs nacionalistas. Jam širdį skaudą matant priespaudas ir pažeminimus, kuriais Habsburgų monarchija slepia vokietybę. Ir prieš jo akis iškyla milžiniška problema: pastatyti tilta tarp nacionalizmo ir socializmo ir abu atrodančius nesuderinamus priešingumus sulydyti į harmoningą visumą.
POLITINĖ VEIKLA
Adolfas Hitleris (dešinėje) stovi kartu su Benitu Musoliniu (kairėje) per oficialų vizitą okupavus Jugoslaviją
Po pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo 1919 metais. Sekančiais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Greitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į Nacionalsocialistinę Vokietijos Darbo Partiją (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP). 1924 metų balandžio mėnesį A.Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). 1924 metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas. Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18% balsų, tapdama antra pagal dydį partija Reichstage. Po dviejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktąjam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų, tapdama svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistams sudarant daugumą nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44% balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus prezidentui von Hindenburgui, A.Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Buvo išrinktas JAV žurnalo Times metų žmogumi.Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, o taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per „Anšliusą“, taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetai (Sudetenlandas) ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir Josifas Stalinas, tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą (Ribentropo-Molotovo paktas), kuriuo pasidalijo Europą. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, taip įtraukdama šią šalį į antrąjį pasaulinį karą.
Hitlerio nusikaltimaiHitleris yra kaltinamas žydų, čigonų ir kitų tautų genocidu. Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais, Nacių Vokietijoje ir Nacių Vokietijos okupuotose šalyse, buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, o taip pat homoseksualistai, lesbietės. Organizacijos, kurios buvo atsakingos už represijas buvo SS ir Gestapas.
HITLERIO MIRTIS
Viena didžiausių antrojo pasaulinio karo paslapčių, į kurią, gali būti, niekada niekas nebeatsakys – Hitlerio mirtis. Iš tiesų A. Hitlerio mirtis turi keletą versijų, tačiau apie jas pradėta kalbėti tik po karo pabaigos.Versija Nr. 1: Hitleris nusižudė. Tačiau tai nėra patvirtinta faktų. Yra išlikę daugybę liudijimų, kurie teigia, kaip A. Hitleris grąsina savo gyvenimą baigti savižudybe. Vienas iš jų fiurerio architekto A. Špėro liudijimas: „Fiureris prieš pat mirtį man pasakė: – Nemanau, kad turiu imti ginklą į rankas, išeiti į gatves ir pats dalyvauti karo veiksmuose. Nenoriu, kad priešai tyčiotųsi iš mano lavono. Ponia Braun nori pasitraukti iš gyvenimo drauge su manimi. Pirmiausia nušausiu Blondį (Hitlerio aviganis). Špėrai, patikėk manimi, man visai nesunku atsisveikinti su gyvenimu. Trumpa akimirka – ir aš busiu laisvas nuo visko, laisvas nuo to ligoto egzistavimo“.Taciau, kyla įtarimų ar tai tiesa dėl kelių įdomių faktų. Pavyzdžiui :Yra žinoma, kad fiureris nusižudė su 7,65 mm. kalibro revolveriu.Šaunant iš tokio ginklo šūvis būna labai efektyvus ir jo išeinamoji skylė būna daug didesnė nei įeinamoji. Paprastai erdvė apie šią angą yra aptaškyta smegenimis ir krauju. Taigi, galime daryti išvadą, kad jei Hitleris iš tiesų būtų ištaškęs sau smegenis, o liūdinkai teigė, jog Hitleris buvo rastas jaukiai atsisėdes ant sofos su savo žmona Eva Braun-Hitler, jis pasak liudininkų buvo padėjusi savo galvą jam ant peties ir atrodė lyg jie miega, o fiurerio galvoje nedidelė skylė, iš kurios lėtai bėgo kraujas.
Taip pat ir Evos mirtis kelia įtarimų, nes yra žinoma , jog fiurerio įsakymų daktaras buvo pagaminęs kalio cianido kapsulių, viena iš jų ir nusinaudijo Eva. Taciau kalio cianidas vienas greičiausiai veikiančių nuodų, nuo kurių žmogus miršta per kelias sekundes. Šie nuodai paraližuoja centrinę nervų sistemą, jų išgėrus žmogų ima tampyti konvulsijos, jam trukčioja kojos, truksta oro, žmogus tiesiog jį ryte ryja ir…negali nuryti. Dažniausiai nusinuodijusių kalio cianidu žmonių galvos būna nenatūraliai atloštos atgal, žandikaulio raumenys sutraukti, veidai iškreipti baisių grimasų. Logiška, kad taip turėjo nutikti ir Evai Braun. Tačiau, kaip teigė liudininkai, ji atrodė „tarsi ką tik užmigusi“.Versija Nr. 2: Hitleris buvo nužudytas. Vienas iš šios versijos šalininkų žymus mokslininkas Chjū Tomas, kuris savo Hitlerio mirties versiją dėsto pagal sovietų archyvų duomenis sukurtoje knygoje „Antrininkai“.Raudonajai armijai vis sparčiau ir su vis didesne jėga artinantis prie Reicho kanceliarijos, po kuria slėpėsi visa nacių grietinėle, bunkeryje buvuiems rūpėjo kuo greičiau iškilti į paviršių ir išsilakstyti mažomis grupelėmis į saugias vietas. Kiekvienam rūpėjo savas kailis. Tačiau visi laukė. Laukė vis taip ir nepasiryžtančio nusižudyti Hitlerio. Kažkam reikėjo jį padrasinti arba…tiesiog tai atlikti už jį. Tačiau, kas galėjo pasiryžti tokiam žingsniui – nužūdyti žmogų, kuris tiek metų buvo tarsi dievas beveik visai vokiečių tautai. Kaip bebūtų, paskutinėmis karo dienomis Hitleris nebebuvo panašus į tą žmogų, kuris tapo Vokietijos kancleriu prieš 12 metų. Vaizdas buvo apgailėtinas, iš jo liko tik buvusios didybės parodija: akys pilnos vandens, paraudusios, ant veido – išdžiuvusių ašarų pėdsakai, iš burnos srovele bėga seilės. Paskutinė parkinsono ligos stadija jo judesius darė sinchroniškus.
Pagrindiniu įtariamuoju fiurerio žmogžudystės byloje tapo Lingė. Tačiau vargu ar tai buvo jo paties sumanymas. Ne paslaptis, kad visi laukė fiurerio mirties, kadangi tik tada visi galės pasirūpintis savuoju likimu. Taigi, Hitlerį išdavė visi, net ir jo likę artimiausi bendražygiai Martynas Bormanas ir Josefas Gebelsas. Pagal šią versija butent Bormanas davė Lingei tikslius ir aiškius nurodymus kuo „kuo greičiau viską baigti“. Pasak versijos, Lingė Hitlerį pasmaugė. Po to buvo incenizuota savižudybė, kuriai Hitleris tai ir nepasiryžo. Kas įvyko toliau, puikiai visi žinome. Lavonai buvo atnešti į fiurerio kambarį ir pasodinti imituojant savižudybes. Butent todėl, aptinkant lavonus jie sėdėjo taip patogiai ir romantiškai. Po to kūnai buvo sudeginti, taip nuslėpiant paskutinius žmogžudystės pėdsakus, kadangi sudegus minkštiesiems audiniams, sovietų patologai negalės aptikti jokių kraujosruvų ar kitų smurto žymių, kurios paliūdytų apie gėdinga „tautų vado“ mirtį…Versija Nr. 3: Hitleris liko gyvas. Ši versija iškilo beveik tuoj pat po karo. Argentinietis rašytojas 50-metis Abelis Bastis tapo pirmuoju, dokumentais bei archyvinėmis specialiųjų tarnybų nuotraukomis patvirtinusiu Hitlerio dingimą iš nugalėtosios Vokietijos. Jo knyga bestseleris „Hitleris Argentinoje“ tapo tikra bomba. Vienas faktas yra neginčijamas – nėra nei vieno žmogaus savo akimis mačiusio kaip Hitleris paspaudžia gaiduką ar perkandą kalio cianido kapsulę. Taigi nei vienas iš liudininkų to nematė, tačiau jiems griežtai buvo pasakyta kategoriškai teigti, kad Hitleris negyvas, tačiau beskubant gelbėjant savo kailį, susitarti dėl vienodų parodymų papraščiausiai nebeužteko laiko. Iš karto kyla klausimas, kaip Hitleriui pavyko palikti apsupta Berlyna? Tikriausiai visiems žinomas lakūnės H. Reich skrydis 1945 m. į Hitlerio bunkerį ir saugus skrydis atgal. To neginčyja nei vienas istorikas, tai patvirtina ir sajungininkų žvalgyba. Žvalgyba patvirtino ir tai, H. Reich atskridus į Berlyną, po poros dienų atskrido dar 5 lėktuvai „Storch“. Jie ir buvo skirti nacių vadams. Hanai Reich pavyko saugiai praskristi pro priešo zenitinius pabūklus, taigi iš karto po jos, kitą dieną Berlyną paliko ir Adolfas Hitleris.
Knygoje „Hitleris Argentinoje“ teigiama, kad Hitleris lėktuvu nuskrido į Ispanija, o iš jos povandeniniais laivais, kurie kaip rodo faktai šiuo metu guli įlankos, kurioje išsilaipino Hitleris, dugne, išplaukė į Argentiną, kur pragyveno iki 1964 m. Jei Hitleris liko gyvas, tai ką rado sovietų kariai? Sovietų kariai įžengę į Reicho kanceliarijos sodą rado nesudegusį Hitlerio lavoną. Tačiau atlikus detalią apžiūra, rasta šiokių tokių išoriškų neatitikimų. Vėliau buvo rasti dar du sudegę lavonai. Juos ir nuspręsta laikyti Hitlerio ir jo žmonos lavonais. Tačiau niekada nebuvo atlikti jokie DNR tyrimai, kurie būtų patvirtinę, kad tai tikrai Hitlerio palaikai.Vienas likimas – daugybė versijų. Čia trumpai apžvelgtos tik trys iš jų. Tačiau iki šiol niekas nežino tikrojo Hitlerio likimo, kadangi yra daugybė faktų liudijimų ir dokumentų patvirtinančių tai vieną versiją ir paneigiančia kitas. Ir visi jie yra skirtingi ir prieštaraujantis vieni kitiems. Ilgai skaudines ir kankines žmones, antrasis pasaulinis karas pasibaigė prieš 62 metus, tačiau į nebūtį jis nusinešė daugybę paslapčių, kurių, galbūt, niekada nesužinosim…
JAV kariuomenės laikraštyje „Stars & Stripes“ skelbiama A.Hitlerio žūtis