Untitled
Abiejų Tautų Respublikos istorija
1569m. Liublino unija. Sudaryta nauja valstybė- Abiejų Tautų Respublika (Lenkija
+ Lietuva). Unija numatė jos LDK valdovu bus Lenkijos Karalius, bus bendras seimas kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. LDK išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vygdomoji valdžia su iždu ir kariuomene. Užsienio politika buvo bendra, padalyta į įtakos sritis. LDK kancleriai rūpinos diplomatiniais santykiais su Rusija ir Švedija, o Lenkija su Prūsija ir Osmanų imperija. Bendrame seima įstatymai priemami vienbalsiai, bajorai turėjo Liuberum Veto teisę.Įstatymai Lietuvoje ir Lenkijoje buvo prjamami atskirai. Susidarė palankios sąlygos Lietuvos bajorams, miestiečiams Lenkėti.
Priežastys:
Nesėkmės kare su Rusija;
Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą, kai kurias Rusijos žemes,bei Lietuvai atitekusią Livoniją;
Lenkai bijojo, jog mirus Žygimantu Augustui, kuris buvo bevaikis, pasibaigs ir Gediminaičių dinastija. Jai pasibaigus, sunku buvo tikėtis, jog Lietuvos ir Lenkijos feodalai išrinks tą patį valdovą;
Lietuvos bajorai norėjo sau lygių teisių su Lenkijos bajorais.
ATR seimai:
Ordinariniai-paprastieji;
Ekstraordinariniai-šaukiami tik svarbiais klausimais;
Konfederaciniai-šaukiami siekiant stabilizuoti seimo darbą;
Elekciniai(rinkiminiai)-juose renkamas valdovas;
Karūnaciniai- juose valdovas karūnuojamas.
1572m. Mirė Žygimantas Augustas. Baigėsi Gediminaičių dinastijos valdymo era.
1587m. ATR valdovu išrinktas Žygimantas Vaza. Švedijos karaliaus sūnus. Mirus Švedijos karaliui, Žygimantas Vaza ir jo dėdė pradejo kovoti dėl sosto ir…1600-1629m. Karas su Švedija.
1605m. Salaspilio mūšis. Jonas Karolis Chodkevičius su daug mažesne kariuomene nugalejo Švedus netoli Salaspilio miesto.
1629m. Altmarko paliaubos. Lietuva prarado didžiąją dalį Livonijos ir Klaipėdą.
1648m.ATR valdovu išrinktas Jonas Kazimieras Vaza. Valdė iki 1668m.
1648m. Kazokų(ukrainiečių) sukilimas. Jų sajungininkė Rusija prisijungė Ukrainą ir…1654-1667m. Karas su Rusija
1667m. Andrusovo taika. ATR prarado daug slaviškų žemių.
Šia sunkia padėtimi pasinaudojo Švedija ir pradėjo..1655-1660m. ATR karas su Švedija.
1655m.Kėdainių unija. LDK siūlėsi Švedijai prisijungti prie jos, tačiau švedija nesutiko,nes norėjo prisijungti visą ATR, o ne tik LDK;
1660m. Olyvos taika. Šia taika Jonas Kazimieras atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą.
Karo su Rusija padariniai:
Sumažėjo ATR teritorija;
Smkuko ATR ekonominė galia;
Nukentėjo politinis autoritetas;
Jonas Kazimieras Vaza atsisake sosto ir išvyko į Prancūziją. Baigėsi Vazų dinastija.
1697-1763m.- Saksų dinastijos valdymas.
1700-1721m. Šiaurės karas. Susikirto Rusijos ir Švedijos interesai dėl Livonijos. Į šį konflikta buvo įtraukta ir ATR.
1717m. Nebylusis seimas. Po jo Ruija įgijo juridinę teisę kištis į ATR vidaus politiką.
1721m. Ništato taika.
1764-1795m. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymas. Paskutinis ATRvaldovas.
1764m. Reformos: panaikinama Liuberum Veto teisė; įstigiamos Lietuvos ir Lenkijos karo ir iždo komisijos; patvirtinama nuostata, kad ateityje valdovas bus renkamas tik iš respublikos piliečių. Šios reformos nepatiko rusijai. Kilo Baro konfederacijos(prieš Rusų įtaką) ir Vilniaus-Radomo konfederacijos(Rusijos šalininkai) konfliktai. Po jo sekė 1 ATR padalijimas 1972m. Dalį ATR teritorijos pasidalino Rusija, Prusija ir Austrija.
1769m. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.1773m. Panaikinus Jėzuitų ordina, įkurta pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje- Edukacinė komisija. Ji siekė įvesti privalomą visų luomų vaikų mokymą. Jos veikla po antrojo padalijimo sutriko.
Rusija kuri aktyviai kišosi į ATR reikalos kariavo su Turkija ir Švedija, stiprėjo Rusijos ir Prūsijos nesutarimai. ATR pasinaudojo šiomis palankiomis aplinkybėmis ir pradėjo reformas seime.Šio seimo pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti nuo gėdingos priklausomybės Rusijai.1788-1792m. Ketverių metų seimas.
Išvesta Rusų kariuomenė iš ATR teritorijos;
Sukurtos Lietuvos ir Lenkijos konfederacijos. Reformatoriai panaikino Liuberum Veto teisę, taip sukurdami palankias sąlygas seimui dirbti;
Sudarytos įstaymus rengiančios konstitucijos, iždo, karo ir miestiečių reikalų komisijos;
Padidinta kariuomenė iki 100tūkst. Jai išlaikyti įvestas „aukos“ mokestis(10% bajoru ir 20% bažnytinių dvarų pajamų);
Panaikino nuolatinę tarybą kurią laikė Rusijos valstybė įrankiu;
Priimtas miestų įstatymas( veliau jis tapo konstitucijos dalimi). Juo galutinaiyformintas miestiečių luomas. Jie negavo teisės priimti politinius sprendimus, tačiau galėjo siūsti į seimą savo atstovus, kurie turėjo galimybę dalyvauti svarstant miestų reikalus;
Visose ATR pavietuose įkurtos tvarkomosios civilinės ir karinės komisijos- vietinės valdžios institucijos;
Bežemiams ir smulkiesiems bajorams apribojo teisę dalyvauti šalies politiniame gyvenime;
Karo komisijos įstatymas;
1791-05-05 priemė Konstituciją.
1792m. Rusija sudarė taiką su Turkija ir paskelbė karą ATR. Seimui teko nutraukti darbą.
1791-05-05 Konstitucija.Tai antroji pasaulyje po JAV 1787m. Konstitucijos . Jai dielę įtaką turėjo švietėjų idėjos. Straipsniai:
„Viešpataujanti religija“ katalikybė paskelpta valstybine religija. Nešvietėjiška, nes bažnyčia neatsikirta nuo valstybės, tačiau užtikrintakitatikių laisvė;
„Bajorai žemvaldžiai“ pabrėžia bajorų luomo pirmenybę visuomenėje;
„Miestai ir miestiečiai“ patvirtina kad įsigalioja 1791m. Miestų įstatymas;
„Valstiečiai valsčionys“ nepanaikino baudžiavos, tačiau įpareigojo valstybės valdžią būti jų globėjais;
„Valdymas arba viešūjų valdžių paskirtis“ pradėjo valstybės politinės santvarkos pertvarkymą;
Šeštas straipsnis nustatė Seimo- Atstovų rūmų ir Senato tvarką. Panaikino Liuberum Veto teisę. Į valdymą įtraukė miestiečius;
„Karalius-vygdomoji valdžia“ Aukščiausia vygdomoji valdžia priklauso karaliui ir įstatymų sargybai. Sostas tapo paveldimas;
„Teisminė valdžia“ atskyrė teismus nuo Seimo vygdomosios valdžios, bet paliko luominius teismus (nešvietėjiška);
ir10. straipsniai aptarė regentystės ir karaliaus vaikų auklėjimą;.
Šia konstitucija valstybė iš luominės monarchijos tapo Konstitucine monarchija. Sukurta unitarinė valstybė-Lenkija (Lietuvos vardas konstitucijoje neminimas). Jos provincijos: Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Lietuva.
Galutinai seimo reformos buvo panaikintos Targovicos konfederacijos ir Gardino seimo.
1792m.Targovicos konfederacija. Protestavo prieš Seimo reformas, ypač prieš monarcho sosto paveldimumą, Lieblino unijos sąlygų pažeidimą, bežemių bajorų nušalinimą nuo politinės veiklos. LDK konfederacijos šalininkai pasivadino LDK generaline laisvąja konfederacija. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių ir Varšuvą. Okupuotoje teritorijojevaldžia atiteko konfederatams. Vilniuje jų vadovybės pirmininkas buvo LDK kancleris A. Sapiega. Konfedertų valdžią pripažino ATR karalius S.A.Poniatovskis. Konfederatai atkūrė Respublikoje santvarką, buvusią iki 1788 m., persekiojo Ketverių metų Seimo pažangiuosius veikėjus, kovojo prieš revoliucinės Prancūzijos įtaką. Targovicos konfederacijos ir Rusijos kariuomenės įvedimo rezultatas – 2 ATR padalijimas. Oficialiai Targovicos konfederacija panaikinta 1793 m. rugsėjo mėnesį. Nuo rugsėjo 15 d. ją pakeitė Gardino Seimo konfederacija, panaikinusi daugelį Targovicos konfederacijos nutarimų.
1793m. AntrasATR padalijimas. Dalyvavo Rusija ir Prūsija. Austrija nedalyvavo dėl karų su Prancūzija.
1793m.Gardino seimas.Paskutinis ATR seimas. Panaikinta Konstitucija, kiti ketverių metų seimo nutarimai, patvirtintas 2 ATR padalijimas. Deklaravo senosios valstybės santvarkos atkūrimą. Gardino seimas perdavė valdžią Nuolatinei tarybai ir baigė darbą. . Atkurtoji valstybės vidaus tvarka gyvavo iki 1794 m. Sukilimo(T.kosčiuška ir J.Jasinskis), kai ir dvarininkai, ir miestiečiai sukilo prieš Targovicos konfederatus bei Gardino Seimo nutarimus.Lenkijos generolui Tadui Kosčiuškai įvairaus luomo žmonės suteike diktatoriaus teises.Lenkijoje sukilimui vadovauti buvo sudaryta Tautinė aukščiausioji taryba, o Lietuvoje sukilimą organizavo Jokūbas Jasinskis.Jėgos buvo nelygios ir netrukus sekė ir 3 ATR padalijimas.
1795m. Trečias ATR padalijimas. Dalyvavo Rusija, Prūsija ir Austrija. ATR ištrinta iš pasaulio politinio žemėlapio.
