1918 m vasario 16 d signatarai

Birutės“ draugijos narys (nuo 1886), „Varpo“, „Ūkininko“ redakcijų administratorius (1890), pirmosios lietuviškos spaustuvės įkūrėjas (Kaunas, 1905), pirmosios lietuviškos gimnazijos ir pradžios mokyklų Kaune (1915) steigėjas, „Kauno žinių“ leidėjas (191

0x01 graphic

1

Jonas Vilei㾈is

11

Jonas Vailokaitis

2

Jurgis 㾈aulys

12

Donatas Malinauskas

3

Justinas Staugaitis

13

Vladas Mironas

4

Stanislavas Narutavičius

14

Mykolas Biržiška

5

Jonas Basanavičius

15

Alfonsas Petrulis

6

Antanas Smetona

16

Saliamonas Banaitis

7

Kazimieras Steponas 㾈aulys

17

Petras Klimas

8

Steponas Kairys

18

Aleksandras Stulginskis

9

Jonas Smilgevičius

19

Jokūbas Šernas

10

Kazimieras Bizauskas

20

Pranas Dovydaitis

Lietuviškos spaudos bendradarbis (nuo 1894), leidėjas, redaktorius ir vienas jos platinimo organizatorių; daugelio draugijų, sąjungų, klubų steigėjas ir narys (nuo1895); vienas Lietuvos demokratų partijos programos projekto (1902) autorių,vienas Lietuvių seimo Vilniuje (1905) organizatorių, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) dalyvis, vieenas Nepriklausomybės akto projekto autorių, vidaus reikalų ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas (1918-1919), finansų ministras (1919), pirmasis Lietuvos valstybės įgaliotas atstovas JAV (1919-1921), pirmasis Kauno miesto burmistras (1921-1931), Valstybės Tarybos narys (nuo 1933).
Jonas Vileišis gimė 1872 01 03, kai pasirašė, jam buvo 46 metų, mirė 1942 06 01, gyveno 70 metų.

0x01 graphic

Jonas Vileišis

Lietuvių demokratų partijos narys (1902-1904) ir vienas jos kūrėjų, filosofijos daktaras (1912), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto narys, Pavergtųjų tautų konferencijos Lozanoje (1916) ir Rusijos bei Amerikos lietuvių konferencijos Stokholme (1917) dalyvis, Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius, pirmasis vicepirmininkas, pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įįgaliotas ministras, atstovavęs savo šalį Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje (1918-1946).

Jurgis Šaulys gimė 1879 05 05, kai pasirašė aktą, jam buvo 39 metai, mirė 1948 10 18, gyveno 69 metus.

0x01 graphic

Jurgis Šaulys

0x01 graphic

Kunigas (nuo 1890), Telšių vyskupas (1926-1943), Telšių kunigų seminarijos (1927) įkūrėjas, „Žiburio” (1906), „Žagrės” draugijų Marijampolėje steigėjas, Lietuvių mokslo draugijos narys ( nuo

1911), „Vadovo” žurnalo redaktorius (1909-1912), Lietuvos Tarybos (vėliau – Valstybės Tarybos) vicepirmininkas, vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų, Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas (1919-1920), Steigiamojo seimo (1920) atstovas ir vicepirmininkas, I ir II seimų pirmininkas, vicepirmininkas.
Justinas Staugaitis gimė 1866 11 14, kai pasirašė aktą, jam buvo 52 metai, mirė 1943 07 08, gyveno 77 metus.

0x01 graphic

Justinas Staugaitis

0x01 graphic

Vienas „Tygodnik Powszechny” (1890) leidėjų, lietuviškų periodinių leidinių platintojas ir bendradarbis, Lietuvių seimo Vilniuje (1905) dalyvis, vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, ilgametis Telšių apskrities tarybos narys.
Stanislovas Narutavičius gimė 1862 09 02, kai pasirašė aktą, jam buvo 56 metai, mirė 1932 12 31, gyveno 70 metų.

0x01 graphic

Stanislovas Narutavičius

0x01 graphic

Vienas „Aušros” žurnalo (1883-1886) įkūrėjų ir bendradarbių, vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir jos valdybos pirmininkas (1907-1926), „Lietuvių tautos” leidinio kūrėjas ir redaktorius, akcinės bendrovės „Vilija” (1911) organizatorius, Lietuvių ūkininkų bendrovės (1913) steigėjas, vienas Lietuvių seimo Vilniuje (1905) organizatorių ir pirmininkų, Lietuvių konferencijos Vilniuje ((1917) pirmininkas, Lietuvos Tarybos posėdžio, paskelbusio Nepriklausomybės aktą, pirmininkas, Istorijos ir etnografijos muziejaus Vilniuje direktorius (1919).

Jonas Basanavičius gimė 1851 11 23, kai pasirašė aktą, jam buvo 67 metai, mirė 1927 02 16, gyveno 76 metus.

0x01 graphic

Jonas Basanavičius

Lietuvių seimo Vilniuje (1905) prezidiumo narys, Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1907), vienas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti steigėjų, jos centro komiteto vicepirmininkas, pirmininkas; vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizatorių, Lietuvos Tarybos (vėliau – Valstybės Tarybos) pirmininkas (1917-1919), Lietuvos Respublikos prezidentas (1919-1920, 1926-1940), Lietuvos demokratų partijos narys (1902-1907), Tautos pažangos partijos vadovas (1920-1924), vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925-1926), Lietuvos universitet

to dėstytojas, docentas (1926), VDU filosofijos garbės daktaras (1932), periodinių leidinių leidėjas ir redaktorius, įvairių bendrovių ir draugijų steigėjas.

Antanas Smetona gimė 1874 08 10, kai pasirašė aktą, jam buvo 44 metai, mirė 1944 01 09, gyveno 70 metų.

0x01 graphic

Antanas Smetona

Kunigas (nuo 1899), Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, profesorius (1922-1944), Žemaičių vyskupo sekretorius (1911-1920), generalinis vikaras (1926), popiežiaus rūmų prelatas (1927), Kauno arkivyskupijos prelatas (1932), Kauno bazilikos arkidiakonas ir metropolijos kapitulos prelatų dekanas, apaštališkasis protonotaras, Panevėžio katalikiškosios labdaros draugijos narys steigėjas, vienas „Motinėlės” draugijos iniciatorių, „Saulės” draugijos iždininkas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vyriausiosios valdybos narys, Vyriausiojo savitarpio pagalbos narys ir vicepirmininkas, Lietuvių seimo Vilniuje (1905) dalyvis, Steigiamojo seimo Konstitucijos komisijos narys, Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto narys (1922).

Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 01 28, kai pasirašė aktą, jam buvo 46 metai, mirė 1964 05 09, gyveno 92 metus.

0x01 graphic

Kazimieras Steponas Šaulys

0x01 graphic

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (nuo 1900), ilgametis jos pirmininkas, Lietuvių seimo Vilniuje (1905) dalyvis, Pavergtųjų tautų kongreso Lozanoje lietuvių delegacijos narys (1916), Lietuvių konferencijos Berne dalyvis (1917), vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, Utenos savivaldybės organizatorius, jos valdybos pirmininkas (1918), tiekimo ir maitinimo ministras (1919), Lietuvos sanitarinės technikos pradininkas, Steigiamojo seimo, I-III seimų narys, socialdemokratinių partijų kongresų Hamburge (1923), Vienoje (1931), Frankfurte prie Maino (1951) dalyvis, Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius (1939), garbės daktaras (1940), technikos fakulteto dekanas (1941-1943), Vyriausiojo Lietuvos išsivadavimo komiteto pirmininkas (1943-1945).

Steponas Kairys gimė 1879, kai pasirašė aktą, jam buvo 39 metai, mirė 1964 12 16, gyveno 85 metus.

0x01 graphic

Steponas Kairys

0x01 graphic

Knygelės „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams” (1895) autorius, Peterburgo žemės

s ūkio mokyklos dėstytojas, Nobelio prekybos namų Varšuvoje vedėjas, vienas „Vilijos” bendrovės Vilniuje (1911) kūrėjų, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizatorių ir dalyvių, pavyzdinio ūkio Užventyje savininkas, akcinių bendrovių, Lietuvos kredito banko (1921) steigėjas.

Jonas Smilgevičius gimė 1870 02 12, kai pasirašė aktą, jam buvo 48 metai, mirė 1942 09 27, gyveno 72 metus.

0x01 graphic

Jonas Smilgevičius

0x01 graphic

Maskvos lietuvių ateitininkų draugijos „Rūta” valdybos pirmininkas (1913-1914), Panevėžio miesto valdybos sekretorius (1915-1917), „Saulės” draugijos gimnazijos Panevėžyje steigimo iniciatorius, Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1915), Lietuvos Tarybos Prezidiumo sekretorius, vienas Lietuvos ūkio banko (1919) steigėjų, Lietuvos delegacijų pasitarimuose su Anglija ir Sovietų Rusija narys (1919-1920), Steigiamojo seimo krikščionių demokratų bloko atstovas, švietimo ministras (1920-1922), Lietuvos atstovas Vatikane, JAV, Lietuvos įgaliotasis ministras Rygoje, Londone, Hagoje; ministro pirmininko pavaduotojas (1939) ir įgaliotasis ministras Vilniuje (iki 1940 06 17).

Kazimieras Bizauskas gimė 1892 02 15, kai pasirašė aktą, jam buvo 26 metai, mirė 1941 06 26, gyveno 49 metus.

0x01 graphic

Kazimieras Bizauskas

Brolių Vailokaičių ir bendrovės banko (1912) bei Ūkio banko (1919) Kaune kūrėjas, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) dalyvis, Steigiamojo seimo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas (1920-1922), vienas „Maisto”, „Metalo”, „Eksporto ir importo” akcinių bendrovių steigėjų ir dalininkų, Lietuvos banko tarybos narys (nuo 1925), bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose Kaune, vienas Lietuvos aeroklubo (1927) steigėjų.

Jonas Vailokaitis gimė 1886 06 25, kai pasirašė aktą, jam buvo 32 metai, mirė 1944 12 16, gyveno 58 metus.

0x01 graphic

Jonas Vailokaitis

0x01 graphic

Vienas slaptos „12 apaštalų” draugijos lietuvių kalbai ginti Vilniuje steigėjų (1985), Lietuvių seimo Vilniuje (1905) organizatorių, Lietuvių sąjungos lietuvių kalbos teisėms ginti bažnyčiose (1906) organizatorių

ir jos pirmininkas (iki 1915), Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1907), vienas „Rūtos” (1909) ir „Ryto” (1913) draugijų steigėjų, vienas Lietuvių ūkininkų bendrovės (1914) organizatorių, jos pirmininkas; Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti sekretorius, centro komiteto narys; Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijoje (1922-1923), Estijoje (nuo 1931).
1941 06 14 ištremtas į Sibirą (Altajaus kraštas, netoli Bijsko).

Donatas Malinauskas gimė 1869 03 07, kai pasirašė aktą, jam buvo 49 metai, mirė 1942 11 30 tremtyje, gyveno 73 metus.

0x01 graphic

Donatas Malinauskas

0x01 graphic

Kunigas (nuo 1904), lietuviškų pradžios mokyklų steigėjas Vilniaus krašte (1915), Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvių Tarybos vicepirmininkas, Tautos pažangos partijos (1918) ir jos pagrindu įkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos (1924) narys, jos vyriausiosios valdybos pirmininkas (nuo 1939); III seimo narys (1926), vyriausiasis kariuomenės kapelionas (1929-1938), ministras pirmininkas (1938-1939). Sovietų okupacinės valdžios tris kartus suimtas ir tardytas, 1947 m. nuteistas.
Vladas Mironas gimė 1880 06 22, kai pasirašė aktą, jam buvo 38 metai, mirė 1953 02 17, gyveno 73 metus.

0x01 graphic

Vladas Mironas

0x01 graphic

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (1905-1917), Lietuvių seimo Vilniuje (1905) dalyvis, Lietuvos mokslų draugijos narys (nuo 1908), Vilniaus lietuvių gimnazijos direktorius (1915-1922), vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizatorių, vienas Nepriklausomybės akto projekto autorių, švietimo ministras (1918-1919), delegacijos derybų su lenkais Suvalkuose narys (1920), Lietuvos universiteto (vėliau — Vytauto Didžiojo universiteto) profesorius, prorektorius (1922-1926, 1927-1939), rektorius (1926-1927), Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius (1940-1944), vienas Vilniaus vadavimo sąjungos įkūrėjų ir jos centro komiteto pirmininkas (1925-1935), „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktorius (nuo 1932), Pabaltijo universiteto Hamburgo profesorius (1946-1949).

Mykolas Biržiška gimė 1882 08 24, kai pasirašė aktą, jam buvo 36 metai, mirė 1962 08 24, gyveno 80 metų.

0x01 graphic

Mykolas Biržiška

Kunigas (nuo 1899), lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbis, Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, Tautos pažangos partijos narys, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretorius (1919), Lietuvių konferencijos Berne (1917) ir Lozanoje (1918) dalyvis.

Alfonsas Petrulis gimė 1873 08 04, kai pasirašė aktą, jam buvo 45 metai, mirė 1928 06 28, gyveno 55 metus.

0x01 graphic

Alfonsas Petrulis

0x01 graphic

Birutės“ draugijos narys (nuo 1886), „Varpo“, „Ūkininko“ redakcijų administratorius (1890), pirmosios lietuviškos spaustuvės įkūrėjas (Kaunas, 1905), pirmosios lietuviškos gimnazijos ir pradžios mokyklų Kaune (1915) steigėjas, „Kauno žinių“ leidėjas (1915-1917), vienas Prekybos ir pramonės banko (1918) steigėjų, Šakių apskrities viršininkas (1919), laikraščio „Žemdirbių balsas“ redaktorius (1919-1923), Lietuvos žemdirbių sąjungos (1920-1922) kūrėjas, vienas Lietuvos garlaivių akcinės bendrovės (1920) įkūrėjų, Kauno užmiesčio autobusų stoties organizatorių ir jos viršininkas.

Saliamonas Banaitis gimė 1866 07 15, kai pasirašė aktą, jam buvo 52 metai, mirė 1933 05 04, gyveno 67 metus.

0x01 graphic

Saliamonas Banaitis

0x01 graphic

Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto narys, Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizacinio komiteto sekretorius, „Lietuvos aido” pirmasis faktinis redaktorius, Lietuvos Tarybos sekretorius, vienas Lietuvos laikinosios konstitucijos (1918) autorių, Užsienio reikalų ministerijos viceministras, ministras (1919-1921), Lietuvos delegacijos sekretorius Taikos konferencijoje Paryžiuje (1918-1919), derybų su Sovietų Rusija delegacijos sekretorius (1920), Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto dėstytojas (1920-1923), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Liuksemburge (1923-1940). Vokiečių ir sovietų okupacinių valdžių kalinys (1943-1944, 1945-1953).

Petras Klimas gimė 1891 02 23, kai pasirašė aktą, jam buvo 27 metai, mirė 1969 01 16, gyveno 78 metus.

0x01 graphic

Petras Klimas

Vienas krikščionių demokratų partijos organizatorių, jos centro komiteto pirmininkas (1917), Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) dalyvis, Lietuvos ūkininkų sąjungos (1919) steigėjas ir vadovas, ministras be portfelio, ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1918-1919), vienas Ūkio banko (1919) steigėjų, Steigiamojo seimo narys, pirmininkas; Lietuvos Respublikos prezidentas (1922-1926), III seimo pirmininkas (1926-1927). Sovietų valdžios 1941 m. suimtas, kalintas ir ištremtas į Sibirą (Krasnojarsko kraštas) (iki 1956).

Aleksandras Stulginskis gimė 1885 02 26, kai pasirašė aktą, jam buvo 33 metai, mirė 1969 09 22, gyveno 84 metus.

0x01 graphic

Aleksandras Stulginskis

0x01 graphic

„Lietuvos žinių” laikraščio redaktorius (1914), Vilniaus „Ryto” gimnazijos mokytojas (1915-1918), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti reikalų vedėjas (1914), komiteto narys, vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizatorių, Lietuvos Tarybos sekretorius, ministras be portfelio (1919), „Savivaldybės” žurnalo steigėjas ir redaktorius (1923-1926), Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybės departamento organizatorius ir pirmasis jo direktorius (nuo 1925), Prekybos ir pramonės banko direktorius.

Jokūbas Šernas gimė 1888 06 14, kai pasirašė aktą, jam buvo 30 metų, mirė 1926 07 31, gyveno 38 metus.

0x01 graphic

Jokūbas Šernas

0x01 graphic

Kauno “Saulės” (vėliau — Kauno 1-osios) gimnazijos direktorius (1916-1922), ministras pirmininkas (1919), Aukštųjų kursų ir Lietuvos universiteto dėstytojas (1920-1922), profesorius (1922-1940), filosofijos daktaras (1935), Vyriausiosios ateitininkų valdybos pirmininkas (1921-1927), vienas Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos įkūrėjų, jos pirmininkas (1920-1924), vienas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1922) steigėjų, jos vicepirmininkas. “Lietuviškosios enciklopedijos” viceredaktorius, apie 40 periodinių leidinių redaktorius, Krikščionių demokratų partijos narys.
Pranas Dovydaitis gimė 1886 12 02, kai pasirašė aktą, jam buvo 32 metai, buvo sušaudytas ir mirė 1942 11 04, gyveno 56 metus.

0x01 graphic

Pranas Dovydaitis

Įdomiai signatarus galima suskirstyti pagal specialybes ar profesijas. Daugiausia buvo teisininkų – net 7 (Stanislovas Narutavičius, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis, Mykolas Biržiška, Antanas Smetona, Kazimieras Bizauskas, Jonas Vileišis). Toliau – kunigai. Jų buvę keturi: Vladislovas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis, Kazimieras Šaulys. Tarp signatarų buvo du agronomai (Aleksandras Stulginskis ir DonatasMalinauskas), du finansininkai (Jurgis Šaulys ir Jonas Vailokaitis), istorikas (Petras Klimas),medikas (Jonas Basanavičius), ekonomistas (Jonas Smilgevičius) ir inžinierius technologas (Steponas Kairys).

Leave a Comment