16-17a. mokslo revoliucija, švietėjų sąjūdis

Mokslo revoliucijai tenka ypaè svarbus vaidmuo:
1)turëjo didelës átakos ðvietimo sàjûdþio atsiradimui.
2)paskatino pramonës revoliucijà
3)reiðkë perëjimà prie naujo tipo civilizacijos
Mokslo revoliucija – esminis mokslinës mienties raidos pasikeitimas, ávykæs 16-17a. Ðá perversmà nulëmë pertvarkymai Europoje, vykæ 14-16a. Iki 16 a. daug atradimø, patobulinimø. Ypaè daug faktø sukaupta geografiniø atradimø metu. Reikëdavo tik teorinio apibendrinimo. Sukurtas naujas mokslinis inventorius: iðrastas mikroskopas, teleskopas, barometras, t.p. plito knygø spausdinimas. Tai sudarë galimybes geriau atlikti mokslinius tyrimus.
Mokslas rëmësi humanistine inteligentija. Atgaivinta antikos autoriø tradicija, studijuojamas graikø mokslas. Atmestas viduramþiø mokslas. Too rezultate sukurta moderni pasaulio sandaros sàvoka. Mechanistinë pasaulio samprata. Pasaulis tarsi maðinà, kurià galima valdyti. Esme – visata yra uþdara mechaninë sistema, kurià sudaro nekintami elementai. Jø judëjimà valdo jëgos dësniai. Ði samprata traktavo gamtà kaip vientisà materijà, kurios judëjimà tiek laike, tiek erdvëje lemia jëgos dësniai. Jëgø pasaulá galima suprasti ir valdyti. Gamtos dësnius galima paaiðkinti matematiðkai. Tos gamtamokslinis gamtos aiðkinimas atmetë scholastinius – religinius aiðkinimus. Mokslo revoliucija pakeitë, suformavo naujà moslinæ metodologijà. Viduramþiais buvo scholastinis metodas, atitrûkæs nuo gyvenimo, neesirëmæs autoritetais. Naujas metodas – stebëjimo ir eksperimento metodologija. Didþiausias indëlis – Galilëjaus ir Niutono. Nuo 18a. mokslinis tyrinëjimas – nuoseklus gamtos stebëjimas, eksperimentavimas. Rëmësi jutiminiu paþinimu (empirinis metodas, kuris þinomas dar antikoje). Tuo tarpu nuoseklus ir sistemingas eksperimentavimas – naujas dalykas.
Mokslinius stebëjimus bu

uvo svarbu iðreikðti tikslia matematine kalba. Matematika tapo modernaus mokslo kalba. 17a. logoritmø lentelë. Imta taikyti astronomijoje ir kituose moksluose. Diferencialai, integralinis skaièiavimas. Vyravo ásitkinimas, kad visa gamta gali bûti iðreikðta matematika.
17a. nauja mokslo kultûra tapo paþangos modeliu. 18 a. paplito humanitariniuose moksluose.
Viduramþiø poþiûris á visatà ir gamtà rëmësi Aristotelio ir Ptolemëjo teorijomis, kurios pateikë geocentriná pasaulëvaizdá. Pagal Aristotelá, judëjimà sukelia ne gamtiniai judëjimo dësniai, o daiktø sàvybës. Þemë yra visatos centras, nes apie jà sukasi saulë, planetos, mënulis, þvaigþdës. Visa tai yra baigtinia ir sferiðka. Visus daiktus juina pirminis judintojas. Tuo rëmësi ir Ptolemëjas. Ðis poþiûris vyravo 14-a amþiø iki 16 a.16 amþiuje geocentrinæ keièia heliocentrinis ávaizdis. Þemë nëra visatos centras. Ði ádëja gimë jau 15 a. Galutinai árodë Kopernikas darbe (apie daangaus sferø sukimàsi). Ðio darbo reikðmë labai svarbi. Pirmà kartà pareikðta, kad þemë nëra pasaulio centras, ji sukasi apie savo aðá kaip ir kitos planetos ir apie saulæ, kuri yra visatos centras. Ði heliocentrinë teorija galiojo 400 metø. JI pagrindë moksliná poþiûrá á visatos sandarà. Kopernikos idëjas vystë Brunas – visata yra baigtinë ir amþina. Daug kûnø panaðiø á saulæ. Saulë viena ið þvaigþdþiø. Koperniko teorijà patvirtino Galilëjo tyrimai teleskopu. Ðià teorijà papildë trys Keplerio planetø judëjimo dësniai. Niutonas suformulavo visuotinës traukos dësná. Ðios te
eorijos sutiktos prieðiðkai. Liuteris Kopernikà vadino kvailiu, Brunas buvo sudegintas. Dekartas buvo priverstas palikti Prancûzijà. Taèiau mokslininkai savo idëjø neatsisakë. Tai buvo milþiniðkas poslinkis visuomenës raidoje.
Kitos srytys: pokyèiai fizikos moksle, susijæ su Galilëjaus pagrástu eksperimentavimu, remiantis matematiniais metodais. Chemija, botanika, zoologija tenkinosi faktø kaupimu, bet tyrimo metodai pasikeitë. Nustota vadovautis antikos darbais. Medicinà, anatomijà ypaè stimuliavo gamtos moklø pasiekimai. Átvirtinti eksperimentiniai gamtos mokslai.
Politinës minties perversmas. JI atsiskyrë nuo teologijos. Politinë sritis supasaulëtinta. Naujos Valstybës ir visuomenës teorijos. Nutaruktas mistikos ðydas. Valstybë – þmoniø kûrinys (Makiavelis). Prigimtinës teisës teorijos Olandijoje.
16a.mokslo revoliucija padëjo pagrindus ðiuokaikiniam mokslui.

Ðvietimas – moderniosios Europos civilizacijos spartintojas.
Ðvietimà paskatino mokslinë revoliucija savo intelektualiniu lygmeniu. Ðvietimo terminas atsirado tik 18a. pab., kai pasirodë filosofo I.Kanto straipsnis “Kas yra ðvietimas”.. Tai mokslinës minties kultûros raidos epocha. Jà pergyveno beveik visos tautos. Tai intelektualinis sàjûdis. Ðvietimo ádëjomis buvo grástos reformos ir revoliucijos. Pvz., Prancûzijos.
Pagrindinës ðvietëjø idëjos:
– racionalizmas
– kultûrinis optimizmas
– kova su autoritarizmu
– visuomenës ðvietimas
– gráþimas á gamtà
– humanizuota krikðèionybë
– þmogaus teisës
Vyraujanti idëja – siekimas paþinti pasaulá protu, o ne jutimais. Protas þinojimo ðaltinis. 18a. – proto amþius. Tiesioginë mokslo revoliucijos átaka – ðvietëjai tikëjo, kad atrasti ir matematiðkai iðreikðti gamtos dësniai gali padëti aiðkinti pasaulá bei pertvarkyti visuomenæ. Proto pagalbà galima rekonstruoti visuomenæ. Pratæsiama renesanso humanizmo tradicija – laisvamanybë, domëjimasis antika. Kritikavo baþnyèià ir dvasininkus. Raðë na

aujoviðkai, suprantamai, kad skaitytø plaèioji visuomenë.
Visos ydos kritikuojamos per spaudà. SIekë religinës minties individualumo. Ðvietëjai – ávairiø sluoksniø þmonës, intelektualai. Vykdë ðvietimà ávairiuose miestuose, ypaè 18a.Paryþiuje. Ðvietimo epochos veikalas – mokslø, menø ir amatø enciklopedija (daugiatomis leidinys – labai iðsamus).
Ðvietimo bruoþas – proto emancipacija, proto iðsilaisvinimas ið visko, kas pasenæ, konservatyvu. Ðvietëjai manë, kad viskà galima analizuoti, svarstyti. Norëjo, kad þmogus galëtø tobulëti per ðvietimà. Visuomenës ðvietimas – geresnio gyvenimo sàlyga. Didelæ reikðmæ skyrë auklëjimui. Pedagogikos mokslas, kuriuo buvo pagrástos ðvietëjø idëjomis, atsirado dar viduramþiais. Taip susiformavo paþangos idëja. Þmones, ágyjæ þiniø, darys paþangà. Uþvaldo proto idëja.
Vienas þymiausiø ðvietëjø – Þanas Þakas Ruso. Propagavo gráþimà á gamtà. Gamta pats tobuliausias dalykas, tai gëris. C-ja padarë blogybiø. Þinojimas ið prigimties taip pat geras.
Religijoje ðvietëjai irgi ragino vadovautis protu. Nuoseklûs ateistai, bet dauguma manë, kad neprotinga netikëti sielos nemirtingumu. Volteras raðë, kad tikëjimas Dievu yra visuomenæ stabilizuojantis veiksnys. Jei dievo nebûtø, já reikëtø iðgalvoti. Taèiau reikia atsisakyti neprotingø dogmø ir teiginiø (tarp ðvietëjø buvo nemaþai ir deistø, pripaþástanèiø dievà kaip pirminæ beasmenæ prieþastá). Dievo sukurtas pasaulis veikia pagal savo sukurtus dësnius. Dievas reiðkiasi per gamtà.
Ypatinga vieta þmogaus teisëms. Prigimtines teises turi visi þmones, nes jie gimë þmonëmis. Ðiios teisës stipresnës uþ ástatymø suteiktas teises. Jos neatimamos. Ið èia kilo ki
itokia asmens teisiø samprata. Pirmasis jà pagrindë anglø filosofas Hobsas, tæsë anglø filosofas Lokas, prancûzas Monteskje.
Ðvietimo sàjûdis iðsiskyrë – nuosekli ir radikali kryptys. Pastaroji pagrindinë, siekë visuomenës ðvietimo, ragino nuolat tobulëti, neskatino socialiniø revoliucijø.
Ávairiose ðalyse turëjo skirtingø ypatybiø. Olandijoje svarbiausia átaka 17a., Anglijoje -–po revoliucijos 17a. (nuosaikus, maþiaus kritiðkas). Vëliau pliti Prancûzijoje, Amerikoje. Prancûzijoje labai kritiðkas.

Leave a Comment