1 pasaulinis karas

PIRMASIS PASAULINIS KARAS
Dviejų karinių-politinių blokų susidarymas ir jų prieštaravimų didėjimas.
Vokietija XIXa. pabaigoje-XXa. pradžioj virto viena galingiausių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu valstybių. Ji su silpnesnėmis valstybėmis – Italija, Austrija-Vengrija, Japonija – siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios daug svetimų žemių ir kolonijų turinčios valstybės.
Ypač dideli prieštaravimai iškilo tarp Vok. ir Didžiosios Britanijos dėl kolonijų, DB užplūdusių Vok. prekių, augančio Vok. laivyno. Buvo prieštaravimų tarp Vok. ir Pranc., Rus.
Vok., Austrija-Vengrija ir Italija 1882 sudarė Trilypę Sąjungą. 1891-1907 susidarė Pranc., Rus, DB karinė-politinė sąąjunga Antantė. Tarp šių blokų ėmė kilti daug nesutarimų.
Karo pradžia
1914 birželio 28 Sarajeve serbų patriotai nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą. Austrija-Vengrija, gavusi Vokietijos sutikimą, po mėnesio paskalbė karą Serbijai, kurią stojo ginti Rusija. Tada Vokietija paskelbė karą Rusijai ir pradėjo karo veiksmus prieš Prancūziją. Tada karą Vokietijai paskalbė DB. Trilypės sąjungos pusėje 1914 rudenį į karą įsitraukė Turkija. Karo pradžioje Antantė sumobilizavo 11mln., o Trilypė sąjunga – 6 mln. kareivių. Visos valstybės siekė grobikiškų tikslų, bet kalčiausia buvo Vok., nes ji siekė pirmauti paasaulyje.
Karo planai
Abu blokai planavo trumpą manevrinį karą. Vokietija tikėjosi greitai nugalėti Pranc, po to planavo pulti Rus. Rusija sudarė 2 frontus: Šiarės Vakarų ir Pietvakarių. Prancūzija planavo sutalkti prieš Vokietiją 1,7 mln. žmonių. DB turėjo sumušti Vok. karinį laivyną.

Karo ve

eiksmų eiga 1914m.
Vakarų Europoj karo veiksmai prasidėjo 1914 rugpjūčio 3-4d, kai Vokietijos kariuomenė įžengė į neutralią Belgiją. Per ją vokiečiai tikėjosi apeiti pagrindinius Prancūzijos įtvirtinimus. Sunkiuose mūšiuose prancūzais prarado 30% savo kariuomenės. Prancūzijos vyriausybė persikėlė į Bordo miestą. Rusija pradėjo pulti Vokietiją Rytprūsiuose ir privertė atitraukti dalį jėgų iš Prancūzijos Manevrinis karas virto poziciniu. Vok ir DB pradėjo kariauti jūroje. Per 1914 karo kampaniją nė viena pusė nepasiekė lemiamos persvaros.
Karo veiksmai 1915-1916m.
Vokietija nutarė įveikti Rus, ir privesti ją pasirašyti separatinę taiką. Rusijos armija traukėsi, nes Vok. buvo pranašesnė techniniu atžvilgiu. Iki spalio mėn. Rytų frontas nusistovėjo ties Rygo, Dauguvos upės, Strypos upės riba. Karas virto poziciniu. Austrija-Vengrija ir Bulgarija pradėjo pulti Serbiją. Balandžio mėn. Vokietija pirmą kartą karo istorijoje panaudojo chloro dujas. Geegužės mėnesį Antantės pusėje į karą stojo Italija. 1916 rugsėjo 15 prancūzai pirmą kartą panaudojo tankus. Dėl DB laivyno blokados Vokietijai ėmė trūkti žaliavų. Vok. bandė pralaužti blokadą, bet nesėkmingai. 1917 išryškėjo Antantės persvara.
1917-1918m. Įvykiai
1917 balandžio mėn. į karą stojo JAV. Vokietija pradėjo povandeninį karą ir nuskandino ~1000 Antantės ir neutralių šalių laivų. Vokietijoje dėl uosto blokados prasidėjo badas. Rusija nuvertė carą, bet kariauti jau nebegalėjo. Daugelį valstybių apėmė ekonominė suirutė, todėl prasidėjo aktyvus antikarinis bei revoliucinis judėjimas, privertęs vyriausybės siekti paliaubų. Lapkričio mėn. Rus va
aldžią užgrobė bolševikai, kurie seniai agitavo prieš karą. Jie susitarė su Vok. ir Austrija-Vengrija dėl paliaubų ir pradėjo separatines taikos derybas. 1918 kovo pradžioje Breste pasirašyta Sovietų Rusijos ir Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos taikos sutartis. Rugpjūčio mėn. Antantės kariuomenė pralaužė Vok. gynybą ir privertę ją trauktis.

Karo pabaiga
1918 rugsėjo pabaigoj paliaubas su Antante pasirašė Bulgarija, spalio mėn. – Turkija, lapkričio 3 – Austrija-Vengrija. Spalio 5 į JAV, paliaubų prašydama, kreipėsi ir Vok, bet Antantė jai atsakė neigiamai. Lapkričio 9 Vok. įvyko revoliucija. Antantė, bijodama, kad revoliucija nepersimestu į kitas šalis Kompjene pasirašė paliaubas su Vokietija. Vokietija prisipažino nugalėta ir įsipareigojo išvesti savo kariuomenę ir savo okupuotų teritorijų. Jai buvo leista palikti kuriam laikui kariuomenę buvusiame Rytų fronte kaip užtvarą prieš bolševikus.
Pirmojo pasaulinio karo rezultatai
Sutartis su nugalėtomis valstybėmis parengė Paryžiaus taikos konferencija, vykusi 1919-1920m. Su kiekviena iš tų valstybių buvo pasirašytos sutartys. Vok. ir jos sąjungininkės neteko dalies teritorijų, turėjo mokėti dideles reparacijas., buvo apribota kariuomenė, ginkluotė. Galutinai naują pokario tvarką nustatė Vašingtono konferencija, vykusi 1921-1922m. Po I pasaulinio karo išryškėjo JAV pirmavimas. Išpopuliarėjo komunizmo idėjos. Rezultatai – 10mln. žuvusių, 20mln. sužeistų.

Leave a Comment