TP postas

Turinys

ĮVADAS..............................2
1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA................4
2. ANALITINĖ DALIS.............................5
3. TECHNOLOGINĖ IR KONSTRUKCINĖ DALIS...........6
4. DARBŲ SAUGA IR EKOLOGIJA....................19
5. PROJEKTO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS............23
6. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS...................24
LITERATŪRA..............................25 ĮVADAS
Šiuo metu Lietuvoje yra registruota apie vienas milijonas įvairių markių lengvųjų ir krovininių automobilių. Krovininiai automobiliai užima labai svarbią vietą visame automobilių parke, nes perveža didelę dalį krovinių ir keleivių. Lietuvos vežėjai yra pirmaujantys ir tarptautinių pervežimų srityje, pasinaudodami palankia geografine padėtimi jie vieni iš pagrindinių krovinių gabentojų iš vakarų į rytus ir atgal, Europoje.
Eksploatuojant automobilius visi krovininių automobilių savininkai susiduria su viena ir ta paačia problema, tai teisingas automobilio eksploatavimas, techninis aptarnavimas gedimų diagnozavimas ir savalaikis jų šalinimas, nes automobiliai turi kuo mažiau gesti, būti saugūs, mažai teršti orą bei kuo mažiau sunaudoti degalų. Dauguma vežėjų užsiima ne tik krovinių gabenimu, bet ir savo automobilių parko technine priežiūra ir remontu.
Projektavimo objektas:
Techninės priežiūros postas.

Projektavimo tikslas:
Suprojektuoti techninės priežiūros postas.
Minėtam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti techninės priežiūros postų planus.
2. Išanalizuoti automobilių techninei priežiūrai reikalingus įrengimus.
3. Surasti automobilių techninės priežiūros darbų normatyvinius duomenis.
4. Parinkti naujausią automobilių techninės priežiūros įrrangą.
5. Suprojektuoti rankinę gervę įstrigusiam automobiliui ištraukti.
6. Numatyti darbų saugos reikalavimus automobilių techninės priežiūros poste.
Projektavimo metodai:
1. Literatūros šaltinių analizė.
2. Inžineriniai skaičiavimai.
Projektavimo organizavimas ir eiga:
1. Sudaryti projektavimo planą;
2. Atlikti numatytą analizę;
3. Atlikti skaičiavimus;
4. Nubraižyti suprojektuoto posto ir prietaiso brėžinius.
Projektavimo naujumas ir praktinė projekto reikšmė.
Techninės priežiūros poste vietoj apžiūrų duobės su

umontuotas žirklinis keltuvas kuris padeda sutaupyti vietos ir yra patogesnis naudoti, taip pat alyvos išpilstymo įranga kuri patogesnė naudoti ir yra ekologiškesnė. Visa poste numatyta įranga ir įrankiai pačios naujausios konstrukcijos, labai kokybiški nes projektuojant labiau buvo atsižvelgta į kokybę, o ne į kainą. Suprojektuota labai reikalinga gervė užklimpusiems automobiliams ištraukti.1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA
Bendruoju atveju informacijos šaltiniai yra įvairios knygos, moksliniai žurnalai, žiniasklaida, parodų medžiaga, įvairių firmų gaminamos produkcijos katalogai, internetas ir pan.
Šiam projektui informacijos šaltinių nepakanka. Ypač trūksta techninės priežiūros postų tipinių projektų su įrengimų išdėstymo planais. Pakanka medžiagos garažo įrengimams analizuoti ir parinkti. Sunku gauti informacijos apie automobilių techninius duomenis.2. ANALITINĖ DALIS
2.1 pav. Tipinio techninės priežiūros posto schema:
1 – skudurų dėžė; 2 – šaltkalvio darbastalis; 3 – stabdžių skysčio bakas; 4 – sukiojamas tvirtinimo detalių stelažas; 5 – vežimėlis akumuliatorių baterijoms pervežti; 6 – elektriko–karbiuratorininko peervežamas darbastalis; 7 – autošaltkalvio pervežamas darbastalis; 8 – ratų nuėmimo ir uždėjimo vežimėlis; 9 – ratų veržliasukis; 10 – automobilių keltuvas; 11 – deginių nutraukimo įrenginys; 12 – lingių kabių veržliasukis; 13 – padangų pūtimo narvelis; 14 – įrankių dėžė; 15-alyvos pilstymo bakas; 16-oro kolonėlė.

Šis tipinis techninės priežiūros postas turi keletą trūkumų: atliekant automobilių techninę priežiūrą, vietoje duobės, patogiau būtų naudoti keltuvą, nenumatyta alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių išpilstymo įranga. Oro kolonėlei reikėtų atskiros patalpos, kad sumažėtų kompresoriaus keliamas triukšmas. Atsižvelgiant į tai, kad projektuojamame TP poste techninė priežiūra bus atliekama tik lengviesiems automobiliams FIAT UNO ir

r sunkvežimiams RENAULT G280, nereikalingas padangų pūtimo narvelis.3. TECHNOLOGINĖ IR KONSTRUKCINĖ DALIS
3.1. Techninio paruoštumo koeficientas

( 3.1 )
Čia: lp – vieno automobilio vidutinė paros rida, km (iš užduoties);
δRT – vieno automobilio prastova techninėje apžiūroje ir einamajame remonte, d/1000km;
Priimame:
lpl = 319 km
lpll = 151 km
δRTl = 0,5 d/1000 km [1 – 12 – 3 lent.]
δRll = 0,3 d/1000 km [1 – 12 – 3 lent. ]
Atsakymas :
αtl = 0,86
αtll = 0,95

3.2. Parko išnaudojimo koeficientas

(3. 2 )

Čia: DD – ATĮ darbo dienų skaičius per metus;

DK – kalendorinių dienų skaičius per metus ;
Priimame:
DDl = 253
DDll = 307
DK = 365
Atsakymas:
αil = 0,59
αill = 0,8

3.3. Automobilių bendroji metinė rida

( 3.3 )
Čia: A – automobilių skaičius ( iš užduoties);

lp – vieno automobilio vidutinė paros rida ( iš užduoties );
Priimame; Al = 85

All = 8
Atsakymas:
Lml = 5916425 km
Lmll = 354784,3 km

3.4. Techninių apžiūrų skaičius per metus ( gamybinė programa )
3.4.1. III pakopos ir periodinių apžiūrų skaičius

( 3.4 )
Čia; LIII – rida iki III pakopos techninės apžiūros sunkvežimiams ir iki periodinės apžiūros lengviesiems automobiliams;

Priimame: LIIIl = 80000 km [1 – 13 – 4 lent.]

LIIIll = 10000 km [ 1 – 12 – 4 lent.]
Atsakymas: NIIIl = 73,95

NIIIll = 35,48
3.4.2. II pakopos apžiūrų skaičius

( 3.5 )

Čia: rida iki II pakopos techninės apžiūros.
Priimame: LIIl = 20000 km

LIIll nėra
Atsakymas: NIIl = 221,86

3.4.3. I pakopos apžiūrų skaičius

( 3.6 )

Čia: rida iki I pakopos techninės apžiūros.
Priimame: LIl = 10000 km

LIll nėra

Atsakymas: NIl = 295,85
3.4.4. Kasdieninių apžiūrų skaičius

( 3.7 )
Atsakymas: NKAl = 18546,79

NKAll = 2349,56

3.5 Techninių apžiūrų, einamojo remonto ( ER ) ir savitarnos metinė darbų apimtis

3.5.1 Techninuų apžiūrų metinė darbų apimtis

( 3.8 )
Čia: Ni – skaičiuojamųjų apžiūrų ( NIII, Np, NII, NI, NKA )skaičius;

ti – atitinkamos vienos techninės apžiūros darbų apimtis, žmh ( iš normatyvų )
Priimame: tKAl = 0,5 [1 – 14 – 5 lent.]

tKAll =

0,3 [1 – 14 – 5 lent.]

tIl = 3,4 [1 – 14 – 5 lent.]

tIll = 0 [1 – 14 – 5 lent.] .

tIIl = 14,5 [1 – 14 – 5 lent.]

tIIll = 0 [1 – 14 – 5 lent.]

tIIIl = 20 [1 – 14 – 5 lent.]

tIIIll = 9,2 [1 – 14 – 5 lent.]
Atsakymas: TKAl = 9273,39

TKAll = 704,87

TIl = 1005,79

TIIl = 3217,06

TIIIl = 1479,11

TIIIll = 326,4

3.5.2 Einamojo remonto metinė darbų apimtis

; ( 3.9 )
čia: tER – einamojo remonto darbų apimties normatyvas, žmh/1000km;
priimu: tERl = 8,5 [1 – 14 – 5 lent.]

tERll = 2,8 [1 – 14 – 5 lent.]
Atsakymas: TERl = 50289,61

TERll = 993,4
3.5.3 Savitarnos darbų apimtis

( 3.10 )
čia: Σ – abiejų automobilių markių techninių apžiūrų darbų apimties suma;

KSAV – savitarnos darbų koeficientas,%;
Priimu: KSAV =12 [ 1 – 14 – 6 lent.]

Atsakymas: TSAV = 8074,76

3.5.4 Einamojo remonto išardymo ir surinkimo postų darbų apimtis, žmh

(3.11 )
čia: bI-S – išardymo, surinkimo ir reguliavimo darbai;
Priimu: bI-S = 3,4 ` [ 1 – 15 – 7 lent.]
Atsakymas: TI-S = 1743,62

3.5.5 Diagnostikos darbų apimtis, žmh

; ( 3.12 )
čia: TD – diagnostikos darbų apimtis;

bDTA – bendroji diagnostika TA metu;

bDER – diagnostika einamojo remonto metu;
Priimu: bDTA = 12,5 [1 – 15 – 7 lent.]

bDER = 2 [1 – 15 – 7 lent.]
Atsakymas: TD = 1779,2

3.6 Darbininkų skaičius
3.6.1 Darbo vietos metinis darbo laiko fondas, h

( 3.13 )
čia: FDV – metinis darbo vietos laiko fondas
TP – pamainos trukmė, h;
DDV – projektuojamo objekto darbo dienų skaičius metuose;
TN – sutrumpintų valandų skaičius metuose;
Priimu: TP = 8 h
DDV = 253 d
TN = 12 h
Atsakymas: FDV = 2012 h.

3.6.2 Darbininko metinis darbo laiko fondas, h

( 3.14 )
čia: FD – darbininko metinis darbo laiko fondas
KD – koeficientas
Priimu: KD = 0,9
Atsakymas: FD = 1810,8 h.

3.6.3 Techninių apžiurų postui technologiškai būtinų darbininkų skaičius;

( 3.15 )
Atsakymas: PTTA = 2,996
priimu PTTA = 3
3.6.4 Techninių apžiūrų sąrašinis darbininkų skaičius;

( 3.16 )
Atsakymas: PSTA = 3,329

priimu PSTA = 3.

3.7 Techninės priežiūros postų skaičius
3.7.1 Diagnostikos postų metinis darbo laiko fondas;

( 3.17 )
čia: DD – posto darbo dienų skaičius metuose;

TP – pamainos trukmė, val;

C – pamainų .skaičius;

η – posto darbo laiko išnaudojimo koeficientas;
Priimu: TP = 8 h;

C =

1;

η = 0,9;
Atsakymas: FP = 1821,6

3.7,2 Diagnostikos postų skaičius;

( 3.18 )
čia: TI-S – kiekvieno automobilio išardymo, surinkimo ir reguliavimo metinė darbų apimtis, žmh;

φ – koeficientas, įvertinantis automobilių užvažiavimo į postus netolydumą;

FP – posto metinis darbo laiko fondas;

Pvid – vidutinis poste dirbančių darbininkų skaičius;
Priimu: φ = 1,1;

Pvid = 2;
Atsakymas: XTA = 1,8
priimu XTA = 1

3.8 Įrengimai
3.1 lentelė. Įrengimų žiniaraštis

Pavadinimas

Modelis

Kiekis

Matmenys mm

Plotas plane m2 Įrengimo pasirinkimo šaltinis

Vieno Visų
1 2 3 4 5 6 7
1. Automobilinis keltuvas Ravaglioli RAV 718 1 8000 x 2500 20 20 Ravaglioli katalogas
2.Pniaumatinis ratų keltuvas Ravaglioli KP 702 1 1000 x 1018 1 1 Ravaglioli katalogas
3. Šaltkalvio vežimėlis su įrankių komplektu BETA utensili 2400V0/X 1 440 x 880 0,39 0,39 BETA utensili katalogas
4. Elektriko vežimėlis su įrankių komplektu BETA utensili 2400V0/X 1 440 x 880 0,39 0,39 BETA utensili katalogas
5. Akumuliatorių vežimėlis Ravaglioli AC-16 1 1600 x 940 1,3 1,3 Ravaglioli katalogas
6. Lingių kabių veržliasūkis Savos gamybos 1 3000 x 800 2,4 2,4 –
7. Besisukantis stelažas Savos gamybos 1 D = 1000 0.8 0.8 –
8. Smėlio dėžė Savos gamybos 1 1200 X 800 0,96 0,96 –
9. Miltelinis gesintuvas MG 12 2 200x 200 0,04 0,08
10. Keltuvo valdymo blokas Ravaglioli RAV 718 1 500 x 500 0.25 0.25 Ravaglioli katalogas
11. Šiukšlių dėžė Pirktinis gaminys 1 500 X 500 0,25 0,25 –
12. Skudurų dėžė Savos gamybos 1 1000 X 1000 1 1 –
13. Nešvarių skudurų dėžė Savos gamybos 1 1000 X 1000 1 1 –
14. Kėdė Pirktinis gaminys 1 500 X 400 0,2 0,2 –
15.Šaltkalviškas darbastalis MaxiTank C30 1 900×1390 1,25 1,25 BETA utensili katalogas
16. Padėklas alyvos statinėms BLASS PWQ4 1 2460 x 816 2 2 BLASS katalogas
1 2 3 4 5 6 7
17. Oro kompresorius Draper DA 160/40B 1 1420 x380 0,54 0,54 DRAPER katalogas
18. Įrankių dėžė su įrankių komplektu BETA untensili 5600VF 1 1000 x 760 0,76 0,76 BETA utensili katalogas
19. Stabdžių skysčio bakas RAASM 107 1 d = 300 0,07 0,07 RAASM katalogas www.raasm.com
20. Pniaumatinis įrenginys plastiniam tepalui RAASM 68213 1 d = 350 0.1 0.1 RAASM katalogas www.raasm.com
21. Ritė oro žarnai RAASM 89010 2 520 x 185 0,1 0,2 RAASM katalogas www.raasm.com
22. Alyvos išpilstymo įrenginys su rite alyvos žarnai RAASM 83114 4 520 x 185 0,1 0,4 RAASM katalogas www.raasm.com
23. Vežimėlis ratams nuimti Ravaglioli SR16N 1 1500 x 1500 2,25 2,25 Ravaglioli katalogas
24. Atidirbtos alyvos bakas RAASM 42090 1 D = 700 0.4 0.4 RAASM katalogas www.raasm.com
25. Pniaumatinis veržliasūkis su galvučių komplektu ½“ FACOM NS.1011E 1 Yra įrankių dėžėje FACOM katalogas
26. Pniaumatinis veržliasūkis 1“ FACOM NM.1010L 1 Yra įrankių dėžėje FACOM katalogas
27. Vožtuvų reguliavimo plokštelės FACOM 804.AM 1 Yra įrankių dėžėje FACOM katalogas
28. 1“galvučių rinkinys pniaumatiniam veržliasūkiui FACOM NK.500E 1 Yra įrankių dėžėje FACOM katalogas
29. Alyvos filtrų atsukimo raktas BETA utensili 1492 2 Yra įrankių dėžėje BETA utensili katalogas
30. Automobilio atrama USAG 1950A 3 210 x 210 0,04 0,13 USAG katalogas
31. Hidraulinis keltuvas USAG 1951-A12 2 Yra įrankių dėžėje USAG katalogas
32. Oro pripūtimo manometras

HI-FLO Mk3 1 Yra įrankių dėžėje www.pcl.org.uk
33. Išmetamųjų dujų ištraukimo irenginys Plymovent SER 1 Pakabintas pie lubų Plymovent katalogas
34. Dėžė panaudotiems filtrams Savos gamybos 1 1000 X 1000 1 1 –

iš viso 39,72m2
3.8 Plotas ir matmenys

Techninės priežiūros posto plotas apskaičiuojamas:

čia: KT – įrengimų išdėstymo tankumo koeficientas;

Fįr – įrengimų užimamas plotas;

KT = 6 . [1 – 16 – 8 lentelė]

Fįr = 39,72m

Atsakymas: FTA = 238,32m2

Priimu: TP posto išmatavimai – 12m x 18m., todėl FTA = 216m2;

3.9 Techninės priežiūros poste atliekami darbai

Šiame poste bus atliekami automobilių techninės priežiūros darbai. Automobiliui pravažiavus gamintojo nustatytą kilometrų kiekį, 3.1 lentelėje išvardintais įrengimais ir prietaisais bus atliekami šie techninės priežiūros darbai:
1) Keičiama alyva ir filtrai variklyje, pavarų dėžėje, hidraulinėje sistemoje, skirstymo dėžėje, ir tiltuose;
2) Keičiamos stabdžių trinkelės;
3) Keičiami eksploataciniai skysčiai;
4) Tikrinamas visų skysčių lygis;
5) Tikrinama aušinimo skysčio užšalimo temperatūra, vairo stiprintuvo veikimas ir vamzdelių sandarumas, stabdžių sistemos sandarumas ir kontrolinės lemputės, stabdymo jėgų korektoriaus veikimas, stabdžių trinkelių būklė, ratų priveržimas, oro slėgis padangose;
6) Tikrinami elektros laidai ir elektros prietaisų tvirtinimas;
7) Tikrinamas dirželių įtempimas ir jų būklė;
8) Tikrinamas priekabos sujungimo įtaisas;
9) Keičiama paskirstymo mechanizmo ir kiti dirželiai bei jų įtempėjai;
10) Reguliuojami vožtuvai;
11) Tikrinamas akumuliatorių stovis;
12) Keičiamos uždegimo ir oro pašildymo žvakės;
13) Tikrinamas padangų stovis;
Toliau pateikiama automobilio FIAT UNO paskirstymo mechanizmo dirželio keitimo technologinė kortelė (lentelė 3.2)

3.2 lent. Automobilio Fiat UNO paskirstymo diržo ir jo įtempėjų keitimas

Eil
Nr.

Operacijos
pavadinimas Trukmė
(min.) Įrankis. Įranga Tech. reikalavimai Pastabos
1 Automobilis įvaromas į tech. priežiūros postą 5 Automobilis užvaromas ant keltuvo
2 Išimamas išsiplėtimo bakelis 10 12, 14 raktas
3 Nuimamas vairo stiprintuvo dirželis 10 12, 14 raktas Prieš nuimant atleidžiame įtempėją
4 Nuimamas generatoriaus dirželis 10 13 raktas
5 Nuimamas vandens siurblio skiemulys 10 12 raktas Varžtai atleidžiami kol įtemtas vairo stiprintuvo diržas
6 Nuimamas viršutinis skirstymo diržo dangtelis 10 12 raktas
7 Nuimamas alkūninio veleno skriemulys 10 22 raktas
8 Nuimamas apatinis apsauginis dangtelis 15 10 raktas
9 Atleidžiame variklį laikantįjį kronšteiną 30 17 raktas Pneumosuktuvas
10 Sukame variklį, kol sutaps žymės 15 22 raktas Žymes sustatome pagal techninius duomenis
11 Atleidžiame, bei nuimame skirstymo diržą 10 14 raktas
12 Pakeičiame įtempimo guolius 15 14 raktas Sriegiai sutepami srieginiais klijais
13 Uždedame, bei įtempiame naują diržą 20 Pasitikriname dar kartą žymes Uždėjus diržą variklį prasukame porą ratų 22 raktu
14 Surenkame viską eilės tvarka 70

viso 240

3.11 Rankinės gervės įstrigusiam automobiliui ištraukti projektavimas

3.1 pav. Rankinė gervė įstrigusiam automobiliui ištraukti:

l ir 3-kronšteinai; 2-būgnas; 4-lynas; 5-ąšis; 6- rankena; 7-kablys; 8-fiksatorius; 9-spyruoklė.

Būgno 2 trosas 4 turi kilpą, kurią galima užmauti ant automobilio buksyrinio kablio. Būgnas sukasi ant ašies 5, jungiančios kronšteinus l ir 3. Ant kronšteino 1 yra kablys 7, cilindras su fiksatoriumi ir spyruokle. Kronšteinas 3 turi įsriegtą kaištį skirtą sujungti su rankena 6 bei cilindrą su fiksatoriumi 8 ir spyruokle 9 (kaip ir kronšteino 1)
Vieno! būgno briaunų yra pagaminta kaip reketas. Kilnojant rankeną kronšteino 3 fiksatorius reketo pagalba suka būgną. Antrasis fiksatorius stabdo būgną ir neleidžia jam suktis atgal. Kai lynas įsitempia fiksatorių nustatant darbinėje padėtyje, jo dantis sukabinamas su reketo dantimis. Išorine atrama gali būti prieš automobilį įkaltas kuolas.
Maksimali traukimo jėga-iki l000 kg.. Gervės matmenys (be rankenos) 125x260xl25mm. Rankenos ilgis-500mm.

Rankenos projektinis skaičiavimas

1. Rankenos plieno markės ir jo mechaninių charakteristikų parinkimas
Plieno markė 45 [3 – 30 – 1.4 lent.]
plieno stiprumo ribos įtempimai σu = 700 MPa . [3 – 30 – 1.4 lent.]
plieno takumo ribos įtempimai σu = 490 MPa [3 – 30 – 1.4 lent.]

2. Rankenos medžiagos leistinųjų tangentinių įtempimų skaičiavimas

[3 – 223]
τ0 – sukimo pulsuojančio ciklo patvarumo riba
τ0 = 340 MPa [3 – 220 – 6.1 lent.]

3. Rankeną veikiančių apkrovų skaičiavimas
T = Fžmog×lrank
T – rakenos sukimo momentas
Fžmog – žmogaus jėgos didumas
lrank – rankenos ilgis
Fžmog = 196,2 N
lrank = 500 mm
T = 196,2 × 500 = 98100 Nmm

4. Rankenos skerspjūvio matmenų skaičiavimas

[3 – 223]

Priimu dr = 27mm [8 – 372 – 24.1 lent.]

5. Rankenos skerspjūvio polinio atsparumo momento skaičiavimas
skritulio [3 – 223]

6. Rankenos stiprumo tikrinimas

[3 – 222]

4. DARBŲ SAUGA

Darbų sauga turi tiesioginės įtakos darbo našumui ir žmonių sveikatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai PS vykdomi remiantis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei atitinkamais norminiais aktais.
4.1 Darbų saugos taisyklės techninės priežiūros poste
4.1.1. Už darbuotojų saugą darbo vietose atsako automobilių remonto įmonės vadovas, jis veda nustatytos formos žurnalą, kuriame registruojami duomenys apie darbuotojų instruktavimą darbo vietose.
4.1.2. Visų automobilių ir mechanizmų, kėlimo įrengimų valdymo įtaisai išdėstomi tokia tvarka, kokia tvarka yra atliekamos tam tikros operacijos. Stabdymo ir išjungimo įtaisai įrengiami taip, kad juos greitai galima būtų pastebėti ir pasiekti iš bet kurios darbo padėties. Visi naudojami įrankiai turi būti tvarkingi ir naudojami tiktai pagal paskirtį. Elektriniai ir pneumatiniai įrankiai prieš darbo pradžią turi būti išbandyti tuščia eiga.
4.1.3. Prieš pradėdamas darbą automechanikas turi apsirengti spec. drabužiais ir apsiauti darbinius batus. Susipažinęs su darbo užduotimi, jis pasiruošia visus reikalingus įrankius, individualias apsaugos priemones bei pagalbines priemones, elektrifikuotus instrumentus ir kilnojamus šviestuvus ir būtinai patikrina jų techninę būklę. Iš darbo vietos pašalina nereikalingus daiktus, agregatus ir lengvai užsidegančias medžiagas. Neleistina, kad gamybinėse patalpose susikauptų daug netinkamų eksploatacijai automobilių detalių. Neturi būti užkrauti praėjimai. Baro grindys yra lygios, tvirto pagrindo ir neslidžios.
4.1.4. Automobilio techninė būklė tikrinama tik išjungus variklį arba jei reikia, kad variklis dirbtų, prie išmetimo vamzdžio yra užmaunama išmetamųjų dujų išsiurbimo žarna. Išmetimo dujos TP poste yra pašalinamos vietine ventiliacija. Apžiūrint neapšviestas automobilių vietas, matomumui pagerinti naudojamos nešiojamos lempos arba prožektoriai (rankiniai), kurių įtampa neviršija 42V. Tinkamiausia apšvietimui yra 12V įtampa.
4.1.5. Automechanikas, dirbantis prie varstoto (darbastalio), turi žiūrėti, kad spaustuvai būtų tinkamai pritvirtinti prie stalo. Jeigu jie juda dirbti pavojinga. Svarbus yra ir varstoto apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi apšviesti visą darbo vietą, kad aiškiai būtų matoma taisoma detalė.
4.1.6. Prieš pradėdamas darbą su keltuvu, šaltkalvis privalo patikrinti keltuvo viršutinės ir žemutinės eigos ribotuvų darbą, patikrinti keltuvo grandinių, žvaigždučių ar velenų ir movų sriegines dalis. Pastatęs automobilį ant keltuvo, šaltkalvis turi įsitikinti, ar automobilis teisingai pastatytas, ar nėra galimybės jam nukristi pradėjus kelti arba darbo metu.
4.1.7. Pri.eš nuimant hidraulines arba tepimo, aušinimo ir maitinimo sistemų detales, mazgus, agregatus, tepalas, aušinimo skystis, kuras iš anksto yra išleidžiami į specialius indus. Dirbama atsargiai, kad skysčiai neišsikištų ir neišsilietų.
4.1.8. Tikrinant ar sutampa mazgų ir agregatų sujungiamųjų detalių skylės yra naudojami laužtuvėliai, staigiai, specialūs spraudikliai. Draudžiama pirštais tikrinti skylių sutapimą. Reikia žiūrėti, kad techniškai apžiūrint ir remontuojant, ant judančių dalių arba korpusuose neliktų varžtų, veržlių, įrankių, skudurų.
4.1.9. Demontuojant padangas, iš kamerų pirmiausiai turi būti išleidžiamas oras. Draudžiama montuoti padangas ant sugedusių diskų, naudoti kitokio dydžio negu padangos ratų diskus ir nuimamus flanšus.
4.1.10. Atsukinėti veržles didesnių matmenų raktais, dedant metalines plokšteles tarp veržlių ir rakto briaunų, o taip pat ilginti raktą kitu raktu ar vamzdžiu draudžiama. Jei remonto technologija reikalauja tikslios veržlių užsukimo momento reikšmės būtina naudoti dinamometrinį raktą.
4.1.11. Automobilis išrenkamas ir surenkamas specialiais įrengimais. Kai agregatams ir detalėms nuimti reikia didelės fizinės jėgos, naudojami nuimtuvai, kurie palengvina automechaniko darbą ir apsaugo jį nuo traumų. Jų strypai turi būti nesulinkę, darbo paviršius nesugadintas, sriegiai nenutrūkę ir nenuglemžti. Negalima naudotis susidėvėjusiais ir sugedusiais nuimtuvais ir prietaisais, nes jais dirbant galima susižeisti. Draudžiama vienam kelti krovinį (agregatą) kurio svoris viršija 50kg.
4.1.12. Pasibaigus darbo pamainai nebaigtus remontuoti automobilius nuo keltuvo nuleisti ant žemės. Avariniais (ypatingais) atvejais pastebėjus stiprų detalių, laidų įkaitimą, pajutus svylančių laidų kvapą, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtina išjungti elektros srovę ir pranešti tiesioginiam vadovui.
4.1.13. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, pakeliui į darbą arba iš darbo, nedelsiant išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiąjam, informuoti tiesioginį vadovą. Jei nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, darbo vietą ir įrengimų būklę, iki bus pradėtas tirti nelaimingas atsitikimas, reikia išlaikyti tokią, kokia buvo nelaimingo atsitikimo metu, jei tai kelia pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminus tam tikru aktu.
4.1.14. Įvykus avarijai, nedelsiant išeiti iš pavojingos zonos ir informuoti tiesioginį vadovą, o esant ypatingam avariniam atvejui evakuotis iš pastato artimiausiu keliu, vadovaujantis evakuacijos schemomis ir ženklais.
4.1.15. Šaltkalvis pastebėjęs rimtus autokeltuvo arba bet kokius kitus gedimus ar pavojus gresiančius žmonių saugumui, nedelsiant privalo nutraukti darbus. Iš pavojingos zonos turi išvesti žmones ir apie tai pranešti padalinio vadovui, o jam nesant darbdavio įgaliotam asmeniui.
4.1.16. Darbuotojas baigęs darbą privalo patikrinti, ar neliko neuždarytų langų įjungtų elektros įrengimų, apšvietimo, gaisrą sukeliančių medžiagų ir priemonių, taip pat privalo sudėti įrankius, inventorių, įrenginius į tam skirtą vietą, nuvalyti nuo jų tepalą bei kitus nešvarumus.

4.2 Priešgaisrinė sauga TP poste
Tyrimais nustatyta, kad dažniausios gaisrų priežastys yra elementarių priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymas, nesaugūs technologiniai procesai, ir jų režimo pažeidimai, elektros tinklų perkrovimas, netinkamas elektros įrenginių parinkimas, jų gedimai, eksploatacijos taisyklių pažeidimai. Gaisrus gali sukelti ir dujų, garų sprogimai.
ventiliacijos ir elektros įrenginių išjungimo, žmonių ir materialinių vertybių evakavimo tvarka, gesinimo priemonių naudojimas ir kt.
Įrenginius būtina profilaktiškai tikrinti, saugoti nuo perkrovų, turi būti įrengiami saugikliai.
Daugelį kilusių gaisrų galima užgesinti pirminėmis priemonėmis, kai gaisro židinys dar neišplitęs ir toje vietoje yra žmonių galinčių panaudoti jas. Jas įrengti yra būtina; tai įvairūs gesintuvai, asbestini.ai, arba vilnoniniai apdangalai, smėlio dėžė. Įrengsiu gaisrinį stendą, kuriame bus sudėti įvairūs gesinimo įrankiai: kibiras, kablys, kastuvas, kirvis.
Kilus gaisrui elgtis ramiai, nesutrikti, išsikviesti ugniagesius telefonu 01; 112, o iki tol kol jie atvyks gaisrą gesinti turimomis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvu, uždengiant nedegia medžiaga), autokeltuvu pakeltus automobilius jei tai įmanoma pasistengti nuleisti ant žemės ir išvaryti iš patalpos.
4.2.1Automobilių TPposte numatytos šios priešgaisrinės priemonės:
1. MG-9 gesintuvai 2 vnt.;
2. smėlio dėžė;
3. matomoje vietoje užrašytas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos telefono numeris;
4. matomoje vietoje pakabintas evakuacijos planas;
5. rūkyti leidžiama tik tam skirtoje vietoje;
6. poste draudžiama naudoti atvirą ugnį.

4.3 Aplinkos apsauga.
Automobilių transportas yra vienas iš didžiausių gamtos teršėjų, palyginti su elektrinėmis ir pramonės įmonėmis, automobilių išmetamų kenksmingų medžiagų (ypač jei juose neįtaisyti neutralizatoriai) praktiškai neįmanoma sugaudyti, todėl visos jos patenka į atmosferą. Todėl TP prižiūrint automobilius stengiamasi kuo geriau atlikti visus TP darbus. TP poste siekiama sumažinti kenksmingų medžiagų poveikį supančiai aplinkai, todėl yra laikomasi visų ekologijos reikalavimų.
Kol kas svarbiausia griežtai laikytis nustatytų kenksmingų medžiagų išmetimo į atmosferą normų, mažinti išmetamų dujų koncentraciją. Gana sudėtinga mažinti į aplinką išskiriamų azoto oksidų koncentraciją, nes jie nėra kuro komponentai. Šie teršalai susidaro iš įsiurbiamo į variklio cilindrus atmosferoje esančio azoto, kuris aukštoje temperatūroje, esant dideliam slėgiui, virsta oksidu. Todėl reikia gaminti specialius dujų degimo įrenginius ir dujų neutralizarorius.
Mano įmonėje teršalai bus šalinami organizuotai. Organizuotas teršalų išmetimas – tai kryptingas užteršto oro pašalinimas per tam specialiai skirtus įrenginius (ventiliacines sistemas, kaminus, stoglangius ir pan.). Šitaip išmestus teršalus galima gaudyti ir valyti. Prie kiekvieno automobilio įrengti išmetimo dujų surinktuvai. Tai guminės žarnos, kurias privaloma prijungti prie automobilio išmetimo sistemos, bei ventiliacinės angos. Tai privalu atlikti iš karto automobiliui įvažiavus į serviso patalpas, nes didėjant nuodingųjų anglies monoksido – dujų, kurias išskiria degantis kuras ir švino junginių koncentracijos oras tampa ypač pavojingas žmogaus sveikatai, o kartais net ir gyvybei. Visos atliekos: atidirbę skysčiai, filtrai, panaudoti skudurai bei kt. rūšiuojami, sandėliuojami, bei reguliariai išvežami utilizacijai.5. PROJEKTO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Pagrindiniai projekto rezultatai yra parodyti 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė. Projekto rezultatai
Rodiklio pavadinimas Rodiklis
1. Bendras automobilių skaičius 94
2. Bendroji metinė rida, tūkst. km. 6271209,3
3. Darbininkų skaičius 3
4. Pagrindinių įrengimų skaičius 27
5. Skyriaus plotas, m2 216

Pasiekti rezultatai yra tokie, kokių tikėtasi. Siekiant šių rezultatų kilo tam tikrų sunkumų surandant realius skaičiavimo normatyvinius duomenis. Trūksta realių programų.6. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Pasiektas įvade numatytas projektaimo tikslas – suprojektuotas dvejų postų automobilių diagnostikos skyrius ir rankinė gervė. Tikslui pasiekti yra įgivendinti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti panašūs TP posto planai;
2. Išanalizuota automobilių TP įranga, jų privalumai ir trūkumai;
3. Suprojektuota rankinė gervė įstrigusiam automobiliui ištraukti;
4. Numatyti darbų saugos reikalavimai TP poste.
Apibendrinant galima teigti nors šis projektas yra mokomasis, bet kai kurias jo dalis galima panaudoti realiai, kuriant TP postą.LITERATŪRA
1. J. Vizgaitis. METODINIAI NURODYMAI AUTOMOBILIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS KURSINIAM PROJEKTUI. – K.: KTK, 2007 -16p.

2. L. Jonaitis. MAŠINŲ SERVISAS. – K.: Smaltija, 1998 – 312p.

3. J. Dulevičius ir kt. MAŠINŲ ELEMENTAI. Skaičiavimas ir konstravimas.- K.; Technologija,
2000. – 512 p.

4. V. Sliesoriūnas ir kt. INŽINERINĖ GRAFIKA. – V.: Žiburio leidykla, 1998. – 479 p.

5. V. Tilindis. AUTOSERVISO ĮMONIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO PAGRINDAI. – V.: Technika, 2006 -97p.

6. J Vizgaitis. AUTOMOBILIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA. – V.: IĮ Petro ofsetas, 2001 – 104p.

7. C. A. Чернавский и др. КУРСОВОЕ ПРОЕКТИРОВАНИЕ ДЕТАЛЕЙ МАШИН. – Москва. Машиностроение, 1995. – 407 c.

8. ISO 5455:1995. Gaminio konstravimo dokumentai. Techniniai brėžiniai. Masteliai.Linijiniai matmenys

9. Internetinė svetainė http://visual.ppf.ktu.lt. Paskutinį kartą žiūrėta 2007 05 01.

Leave a Comment