Teksto rengykliu apzvalga

Untitled

Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla

Teksto rengiklių apžvalga

9d klasės mokiniai

Mantas Žukauskas

Indrė Žolynaitė

Sandra

2011-01-18

Vilnius

Su tekstais susiduriame nuolat. Tas pats tekstas kompiuteryje gali būti pavaizduotas įvairiai. Šia įvairovę pajuntame, kai vieno tekstų redaktoriaus parengto teksto negalime perskaityti kitu redaktoriumi arba jį matome sudarkytą, prišiukšlintą. Kodėl taip atsitinka?

Tekstai būna raiškūs (vaizdūs), t.y. juose be abėcėlės simbolių (raidžių, skaitmenų, skyrybos ženklų) panaudojamos įvairios išraiškos priemonės tiems simboliams pateikti – simboliai vaizduojami įvairiais šriftais, nuspalvinami, tekstas skirstomas į tam tikro ilgio eilutes, pastraipas, puslapius, eilutės vienaip ar kiitaip lygiuojamos, puslapiai numeruojami. Visa tai išreiškiama formatais, o juos skirtingi tekstų redaktoriai koduoja ir į tekstus įterpia skirtingai. Tačiau visų vaizdžiųjų tekstų pagrindas yra neformatuotas, grynasis tekstas. Grynąjį tekstą sudaro rašto ženklai ir keletas valdymo žymekliai. Tai yra patys paprasčiausi tekstai. Grynąjį tekstą gali pagaminti beveik visi tekstų redaktoriai. Tiktai įrašanttekstą į diską reikia nurodyti atitinkamą parinktį. Pavyzdžiui, redaktoriuje „MS Word 2000“ reikia parinkti File -> Save As, o po to – Text Only (.txt). Į bylą bus įrašyti vien teksto ženklai, be išraiškos prriemonių (formatų).

Yra tekstų redaktorių, kurie operuoja vien su grynuoju tekstu (pvz. „Notepad“, „EditPad“, PFE). Jų sukurtos bylos dažniausiai turi prievardį txt. Kai kuriuose grynojo teksto redaktoriuose taip pat galima pasirinkti šriftą, teksto spalvą ir kitas vaizdumo priemones. Tada visas te

ekstas rodomas vienodu pasirinktu būdu, o pasirinkimas galioja laikinai, kol tekstas matomas ekrane. Išraiškos priemonės rašant tekstą į diską neišsaugomos.

Grynuosius tekstus gali perskaityti visi tekstų redaktoriai. Ši jų universalumo savybė daugeliu atvejų kompensuoja ribotą jų vaizdumą. Grynuoju tekstu rašomos DOS komandos (bat bylos), programos (pas, c ir kt. bylos), įvairi informacinė medžiaga (pvz., ini bylos).

Grynajį tekstą patogu skaityti programos „Windows Comander“ žiūrikliu. Jis iškviečiamas paspaudus klavišą F3. Juo galima perskaityti tekstus ne tik „Windows“, bet ir DOS tekstus. Pastaruoju atveju iš žiūriklio meniu reikia pasirinkti Parinktys -> DOS kodavimas (775).

Kompiuteryje tekstai koduojami dvejetainiais ženklais – bitais. Vienam ženklui koduoti skiriama 8, 16 arba 32 bitai (1, 2, 4 baitai). Šiuolaikiniuose kompiuteriuose beveik grynieji tekstai dar koduojami 8 bitais, bet pradedamas naudoti ir 16 bitų kodavimas (Unikodas).

Pagrindinės teksto redaktorių fuunkcijos yra šios:

simbolių formatavimas (įvairių šriftų ir stilių naudojimas);

pastraipų formatavimas (automatinis išlyginimas pagal puslapio plotį, automatinis žodžių perkėlimas);

puslapių apipavidalinimas (automatinis numeravimas, puslapinių antraščių ir išnašų įvedimas);

dokumento apipavidalinimas (automatinis turinio ir nuorodų formavimas);

lentelių kūrimas ir tvarkymas;

žodžių rašybos tikrinimas;

grafinių objektų (piešinukų, diagramų, fotografijų) įterpimas į dokumentą.
Pradedantys vartotojai kartais įvairiai traktuoja terminus: tekstų redaktorius (Text Editor), tekstų procesorius (Text Processor) ir žodžių procesorius (Word Processor). Neieškokite čia kokių nors niuansų: tiesiog laikykite, jog tai – tas pats. Tekstų pr

rocesoriumi paprastai vadinamas galingas didžiulių galimybių tekstų redaktorius tekstiniams dokumentams tvarkyti. Vargu ar galima MS-DOS Editor teksto tvarkymo programą vadinti procesoriumi, bet geriausių tekstų procesorių kūrėjai neįsižeis, jei jų produktą pavadinsite redaktoriumi. Pasirenkant tekstų procesorių darbui, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių: ir į dokumento sudėtingumą, ir į teksto apimtį, dokumento kokybės popieriuje reikalavimus, ir į medžiagos pobūdį (paprastas tekstas, formulės, lygtys ir t.t.).
Žinomiausius redaktorius galima sąlygiškai suskirstyti į 4 grupes:

Pradinių tekstų redaktoriai (Multi-Edit, MS DOS Editor, Norton Editor ir programavimo sistemų BASIC, Pascal, C, FoxPro ir kt. vidiniai redaktoriai).

Mokslinių dokumentų redaktoriai (ChiWriter, TEX ir kt.).

Bendrospaskirties procesoriai (Microsoft Word, Word Perfect, Lotus Word Pro ir kt.).

Leidybinės sistemos (Aldus PageMaker, Corel Ventura, QuarkXPress, Frame Maker ir kt.).
Redaktoriaus specializacija išsiskiria tuo, kad jame įvestos arba optimizuotos funkcijos, reikalingos atitinkamo tipo dokumentams apdoroti. Pavyzdžiui, Multi-Edit leidžia išryškinti pradinių programų tekstų prasminius segmentus, ChiWriter patogus matematinėms išraiškoms rinkti ir t.t. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija rekomenduoja valstybinėms įstaigoms naudoti Microsoft Word teksto redaktorių.
Ypatingą vietą paketų, dirbančių su dokumentais, grupėje užima leidybinės sistemos. Paprastai leidybinės sistemos naudojamos jau surinktų dokumentų paruošimui tiražuoti (leidinio maketavimas). Tekstui rinkti patogiau naudoti tekstų procesorių (MS Word tipo), o iliustracijas kurti ir redaguoti – grafine sistema (pavyzdžiui, Corel DRAW – vektoriniams vaizdams arba Adobe Photoshop &#
#8211; rastriniams vaizdams). Be to, procesorių leidybinės galimybės tokios didelės, kad daugumą leidinių galima paruošti spaudai ir be leidybinių sistemų. Toliau paminėsime kai kurias kitas tekstų apdorojimo sistemas.
Optinis simbolių atpažinimas. Pagrindinė optinio simbolių atpažinimo paketų paskirtis – automatizuoti tipografinių, mašininių ir net rankraštinių tekstų įvedimo į kompiuterį procesą. Rankinis tokių operacijų atlikimas reikalauja daug žmogaus darbo sąnaudų ir nervų, mašininių ir energetinių resursų. Tokio tipo sistemos esmė ir darbo principas toks: kompiuterio skeneris “nufotografuoja” popieriuje esantį tekstą ir sukuria jo skaitmeninį grafinį vaizdą, o optinių simbolių atpažinimo sistema turi sukurtiems vaizdams surasti atitinkamus simbolius. Tuo tikslu ji lygina kiekvieno skeneriunuskaityto simbolio vaizdą su specialių kontūrų rinkiniu, o po to atpažintą simbolį įrašo į tekstinį failą. Daugelis specialistų mano, jog vienos geriausių tokių sistemų yra Fine Reader ir Cuney Form.
Kompiuterinis vertimas ir žodynai. Kompiuterinio vertimo sistemos turi sukaupusios milžiniškus žodžių, posakių, žodžių junginių masyvus ir dirba pagal sudėtingiausius algoritmus, įvertinančius kalbos gramatiką ir semantiką. Algoritmų sudėtingumas ir vertimo kokybė priklauso nuo kalbos struktūriškumo lygio. Pavyzdžiui, anglų kalba dėl griežtos žodžių eilės tvarkos ir linksnių nebuvimo žymiai struktūriškesnė nei lietuvių ar rusų.

WYSIWYG (What You See Is What You Get) teksto redaktorius skirtas rašyti, bei redaguoti tekstus Jūsų tinklapyje. Teksto redagavimo principai labai primena darbą su daugeliui įp

prastais teksto redaktoriais, todėl nereikės papildomų žinių ar mokymosi su juo dirbti. Redaguojant tekstus su šiuo redaktoriumi Jūs iškarto matysite tai, kaip tekstai bus atvaizduoti tinklapyje. Redaguojant tekstus nereikės mokėti HTML kalbos, nematysite jokių HTML kalbos raktinių žodžių. Tekste iškarto matysis visi pakeitimai: šrifto pastorinimas, pakreipimas, įterpti piešinukai ar nuotraukos, įterptos į tekstą lentelės, teksto pastraipų lygiavimas, sukurtos nuorodos ir t.t.

AbiWord

Atviroji laisvai platinama tekstu rengimo programa AbiWord

skiriama nesudėtingiems tekstams rengti, tačiau ji turi pakankamai

galimybių ir puikiai tinka kasdieniniams dokumentams ruošti. Nėra čia

tik sudėtingų maketavimo, braižymo, spalvinimo funkcijų.

„AbiWord“ programa populiari pasaulyje. Programa kompaktiška, ja

lengva naudotis, todėl ypač tinka pradedantiesiems. Dar viena iš

pabrėžtinų savybių – programa „AbiWord“ suderinama su Microsoft

„Word“ programa, visiškai lietuviška (lietuviškas ir žinynas), yra rašybos

tikrinimas, palaikomi DOC, RTF, HTML formatai. Meniu komandos ir

funkcijos panašios į „MS Word“ programos, tad rengyklės pakeitimas

nesukels problemų. „AbiWord“ dizainas turėtų būti aiškesnis ir

suprantamesnis pradedantiems, neperkrautas daugybe retai reikalingų

funkcijų.

„AbiWord“ programa tinka ir senesniems, mažesnio pajėgumo

kompiuteriams. Todėl mokyklos gali aprūpinti pradedančius mokytis

mokinius vienoda lietuviška tekstų rengimo programa. Kadangi

programa laisvai platinama, tai mokiniai gali naudotis ja ir namuose.

Nors programa ir paprasta, tačiau ji turi pakankamai priemonių

tekstams rengti ir gali būti naudojama ne tik jaunesnėse, bet ir visose

bendrojo lavinimo mokyklos klasėse – jos galimybių tekstams rengti

pakanka.

MS Word

Microsoft Word – plačiausiai paplitusi tekstų rengimo sistema, sukurta IBM PC genties asmeniniams kompiuteriams. Tai visos būtinos kompiuterio tekstų rengimo priemonės.Šis redaktoriaus – tai galinga sistema, kurioje kompleksiniai (sudėtingi)veiksmai pertvarkomi į vieną veiksmą tik vieno klavišo paspaudimu. Jame esantys Wizards (žyniai) sudėtingas užduotis paverčia paprasčiausiu blankų užpildymu.

AkelPad

Ši programėlė sėkmingai pakeis jūsų kompiuteryje esančią „Notepad“ programą, o funkcijų gausa tikrai nustebins. Su „AkelPad“ galima redaguoti dokumentus daugelio langų režimu „Unicode“ koduote, redaguoti failus, kurie turi „tik skaitymo“ žymą, prieš atidarant dokumentą pasinaudoti išankstine turinio peržiūra. Programa turi redaguotų failųsąrašą, įsimena jų teksto koduotę ir paskutinį redaguotą žodį, palaiko papildomus modulius.

Mozila Bespin

Mozila Bespin gali pasiūlyti daugybę naujovių, kuriomis negali pasigirti net brangiausi teksto redaktoriai. šiuo metu palaiko tik Java, HTML ir CSS sintaksių žymėjimą – ateityje sąrašas tikrai išsiplės.

Bene geriausias dalykas – visas veiksmas vyksta tiesiog naudojantis naršykle, tuo pačiu į šį redaktorių galima diegti papildomus priedus, kurių pagalba turėsite geriausią ir patogiausią teksto redaktorių.

taip pat galime išvysti, koks spartus šis Bespin yra, net 33 tūkst. eilučių ir rašant tekstą kompiuteris neatsilieka.

Word Perfect

patogus ne tik dokumentui redaguoti ir formatuoti, bet ir dėl savo grafinių bei katalogavimo (management) savybių. Jis turi visą braižymo (grafinį) paketą, korektūros įrankių (komandų) komplektą, Text Art – specialiems teksto efektams sukurti ir išplėstą kalbos variantą (macro language).

Leave a Comment