skeneriai

Įrenginys, skaitantis regimą plokščią vaizdą (matomą ant plokščio paviršiaus, pvz, popieriaus lapo) arba iš fotojuostėlės ir perkeliantis jį į grafinę bylą – skeneris (scanner), skaitytuvas, skaneris. Skeneriai (beje, žodį “skeneris” siūloma keisti į skaitytuvas, o “skaneris” apskritai nevartotinas) turi kelis pagrindinius parametrus, kurie ir lemia jų kokybę, greitį bei kainą.
• Skenavimo raiška. Ji būna optinė ir programinė, matuojama taškais į colį – dpi. Siūlyčiau per daug nekreipti dėmesio į didelius skaičius, prirašytus kokiam kainininke prie skenerio parametrų. Didelė tikimybė, kad ten nurodyta programinė raiška. Optinė raiška 600×600 yra tiikrai pakankama namų vartotojui, nebent Jūs ruošiatės skenuoti skaidres, bet už 500 Lt tokio skenerio tikrai nenusipirksite 🙂
• Spalvų skaičius. Beveik visi šiuolaikiniai skeneriai yra spalvoti, ir taškai, koduojami 36 ar 24 bitais – tai atitinka realų vaizdą.
• Prijungimo jungtis. Gali būti lygiagrečioji (printerio), universalioji (USB) ir SCSI. Su USB arba SCSI jungtimi, skenerio darbas žymiai pagreitės.
• Skaitomo dokumento formatas. A3 formato yra kur kas brangesni. Manau, A4 Jums tikrai užteks.
• Programinė įranga. Vertingiausia, matyt, bus optinė ženklų atpažinimo programa, skirta nuskenuotą tekstą paversti į teksto foormatą, kurį vėliau bus galima redaguoti. Atkreipkite dėmesį, ar ši programa atpažįsta lietuviškas raides.
Skenerio tipai
Skeneris – įtaisas, kuriuo į kompiuterį perkeliama vaizdinė informacija (išspausdinto teksto lapas, paveikslėlis, skaidrė, nuotrauka ar nedidelis tūrinis daiktas. Perkeltą vaizdą specialiomis programomis galima visaip koreguoti: pašalinti nereikalingus ob

bjektus ar trūkumus, įterpti naujus objektus, pakeisti spalvinę gamą, naudojant ženklą atpažinimo programas (OCR -Optical Character Recognition) nuskenuotą tekstą vaizdus paversti teksto bylomis.
Atsižvelgiant á įvairius skenerio ypatumus (konstrukciją, jų veikimo mechanizmą ir kt.), galima skirti tokias skenerių grupes:
• Rankiniai skeneriai
• Dokumentų (lapiniai) skeneriai
• Plokštieji staliniai (planšetiniai) skeneriai
• Skaidrių ir negatyvų skeneriai
• Projekciniai skeneriai
• Būgniniai skeneriai

Techninės skenerio charakteristikos

Skeneris yra sudėtingas ir tikslus prietaisas, todėl jo savybes nusako daugybė techninių charakteristikų. Tačiau paprastam skenerio vartotojui dažniausiai pakanka žinoti šiuos skenerio parametrus: skiriamąją gebą, spalvos gylį (spalvos kodavimui naudojamų bitų skaičių) bei optinio tankio diapazoną.

Skiriamoji geba

Skiriamoji geba parodo, kaip skeneris geba perduoti mažiausias skenuojamo paveikslėlio detales. Skiriamoji geba matuojama taškais colyje (dpi – Dot per Inch – 1 colis – 2,54 mm ). Skenerio techniniame pase skiriamoji geba nuurodoma dviem skaičiais, pvz. 600×1200 dpi. Pirmasis skaičius nusako optinę (skersinę) skiriamąją gebą, kuri priklauso nuo fotoelementų skaičiaus skenavimo liniuotėje, antrasis – mechaninę (išilginę) skiriamąją gebą, priklausančią nuo galvutės traukimo variklio žingsnelių ilgio ir tikslumo. Skenerių mechaninę skiriamąją gebą techniškai padidinti yra žymiai paprasčiau nei padidinti fotoelementų skaičių liniuotėje ar matricoje, todėl fizine (tikrąja) skenerio skiriamąja geba reikėtų laikyti mažesnįjį skaičių – optinę skiriamąją gebą, o didesnį skaičių suprasti kaip firmos reklaminį triuką pirkėjui pamaloninti.
Stalinio skenerio techniniame pase gali būti nurodyta labai di

idelė skiriamoji geba, pvz. 3600 dpi. Tai dirbtinė skiriamoji geba, gaunama naudojant matematinę interpoliaciją, kurios būdu vaizdas dirbtinai padidinamas. Tačiau toks skiriamos gebos padidinimas dažniausiai tik “išpučia” bylos dydį, o vaizdo kokybė beveik nepagerėja. Pigesniuose skeneriuose interpoliacijos algoritmai palyginti su naudojamais grafinėse vaizdų apdorojimo programose būna gana primityvūs (pvz., Adobe Photoshop ir kt.), todėl geriau vaizdą skenuoti maksimalia optine skiriamąja geba, o tik po to pasitelkus programą vaizdą padidinti.

Spalvos gylis

Spalvos gylis (spalvos kodavimui naudojamų bitų skaičius) parodo, kaip tiksliai skeneris gali perduoti skenuojamo vaizdo tonus (kiek spalvų ar pilkumo lygių jis atskiria). Dauguma šiuolaikinių skenerių perduoda nuo 256 (kai vienos spalvos atspalviams skiriami 8 bitai) iki 4096 pilkumo lygių, (kai vienos spalvos atspalviams skiriama 12 bitų). Taip koduojant galima perduoti nuo 16,8 milijonų iki 68.7 milijardų skirtingų spalvų.
Fiziologų tyrimai parodė, kad žmogus gana sunkiai atskiria nedidelius pilkumo (arba spalvos tonų) pasikeitimus. Šis slenkstis dažnai būna net 2%, todėl žmogaus akis atskiria mažiau nei 256 pilkumo lygius. O ir spausdintuvas sunkiai spausdina 256 pilkumo lygius. Kyla klausimas, kam reikia 10 ar 12 bitų, jei akis vis tiek neatskiria tonų pasikeitimų?
Papildomi bitai būna apdorojami skeneryje, jie leidžia paryškinti tamsių bei labai šviesių vaizdo sričių detales (pavyzdžiui, baltoje pusnyje gulinėja baltoji meška).

Optinio tankio diapazonas

Kita svarbi skenerio charakteristika – optinio tankio diapazonas (dinaminis diapazonas). Op

ptinis tankis – tai skenuojamos medžiagos fizinė savybė, parodanti šios medžiagos optines charakteristikas. Absoliučiai skaidrios medžiagos optinis tankis – D = 0, o absoliučiai juodos medžiagos – D = 4. Kitų medžiagų optinis tankis yra tarp šių reikšmių. Tokia iš pirmo žvilgsnio abstrakti charakteristika parodo realų spalvos tonų diapazoną (nuo baltos iki juodos), kuriame, skeneris gali atskirti skirtingus pilkumo lygius (D=Dmax-Dmin).
Optinio tankio diapazonas yra glaudžiai susijęs su spalvos gylio sąvoka. Šių charakteristikų fizinę prasmę galima paaiškinti palyginus jas su kopėčiomis, t.y. jei optinis tankio diapazonas yra kopėčių aukštis, tai spalvos gylis – kopėčių laiptelių skaičius. Taigi geras skeneris ne tik turi atskirti daug pilkumo lygiu, bet ir turėti platų optinio tankio diapazoną. Tą teiginį patvirtina ir matematinė išraiška:
D = lg (n) (n – maksimalus pilkumo lygių skaičius)

Spalvos gylis, bitais 8 10 12 14 16
Pilkumo lygių skaičius 256 1024 4096 16384 65536
Dinaminis diapazonas 2.4 3.0 3.6 4.2 4.8

Tačiau toks dinaminio diapazono skaičiavimas neturi realios prasmės, nes dėl skenerio optinės sistemos netikslumo bei fotoelementų spektrinių charakteristikų nevienodumo D reikšmė būna gerokai mažesnė. Tik labai aukštos klasės skeneriai (pavyzdžiui, būgniniai) gali turėti tokias optinio tankio diapazono charakteristikas, kurios beveik atitiktų teorines (ne daugiau 4.0).
Firmos taiko skirtingus optinio tankio diapazono matavimo metodus. Pavyzdžiui, Kodak taiko precizinę pilkai juodų tonų lentelę SR-37, kurioje yra 37 skirtingo pilkumo tonai, atitinkantys 0.1 – 3.7 optinio tankio reikšmes.
Kad nuotrauka būtų nuskenuota kokybiškai, reikia, kad skenerio optinio ta

ankio diapazonas būtų 2 – 2.8. Kad kokybiškai būtų nuskenuota skaidrė ar negatyvas, reikia daugiau nei 3.2.

Nuotraukų ir kitų spausdintų paveikslėlių skenavimas

Skenuojant prastos poligrafinės kokybės paveikslėlį 100 – 150 dpi skiriamąja geba dėl spaudos rašto tinklelio ir skenavimo žingsnio neatitikimo atsiranda spalvų interferencija ir nuskenuotame vaizde matyti “muarų” – vaizdo iškraipymų. Norint išvengti iškraipymų, reikėtų pritaikyti specialią vaizdų apdorojimo funkciją (daugumoje tvarkyklių yra funkcija Descreen) arba parinkti tinkamą skiriamąją gebą (jei reikia nedidelio dydžio nuskenuotų vaizdų, galima naudoti 75 dpi, kitais atvejais skiriamoji geba turėtų būti bent 300 dpi). Dažnai muarų galima išvengti ir pasukant skenuojamą paveikslėlį. Pasukimo kampas turėtų būti 15 laipsnių.
Skenavimo skiriamoji geba turi būti kartotinis skenerio optinės skiriamosios gebos skaičius, t.y. jei skenerio optinė skiriamoji geba yra 600 dpi, skenuoti reikėtų 75, 100, 150, 200, 300 ar 600 dpi. Tarpinės skiriamosios gebos reikšmės atsiranda panaudojus interpoliaciją, todėl gali atsirasti vaizdo iškraipymų. Á tai svarbu atkreipti dėmesį skenuojant mažo dydžio paveikslėlius ar skaidres – gautas vaizdas skenuojant 150 dpi skiriamąja geba gali būti geresnės kokybės nei skenuojant 400 dpi.

Norėdami gauti kuo geresnės kokybės skenuotà vaizdą negailėkite laiko ir originalą skenuokite bent du kartus didesne skiriamąja geba nei ta, kuri bus naudojama projekte, nesinaudodami skenerio tvarkyklėje esančiomis vaizdo koregavimo priemonėmis. Nuskenuoto vaizdo korekciją atlikite pasitelkę vaizdų apdorojimo programą, po to vaizdą sumažinkite iki reikiamo dydžio.

Tekstinio dokumentų skenavimas

Kad teksto atpažinimo programos gerai “perskaitytų” tekstą, svarbu kokybiškai nuskenuoti pačius tekstinius dokumentus:
• Skenuojant tekstinius dokumentus reikia taikyti binarinį (angl. Binary, Line Art, Black and White Drawing) skenavimo režimą.
• Kai skenuojamas geros kokybės tekstinis dokumentas su standartinio dydžio (8-12) šriftu, skiriamoji geba turi būti ne mažesnė nei 200 dpi.
• Kai skenuojamas laikraštis, spausdinimo mašinėle spausdintas tekstas, skiriamo-ji geba turi būti ne mažesnė nei 300 dpi.
• Kai skenuojamas smulkiu šriftu išspausdintas tekstas – 600 dpi.
• Kai skenuojamas prastos kokybės ar senas tekstinis dokumentas, gali matytis per tamsus fonas. Jis klaidins teksto atpažinimo programą, todėl skenerio tvarkykle sumažinkite kontrastingumą.
Kuo didesne skiriamąja geba bus nuskenuotas dokumentas, tuo ilgiau užtruks teksto atpažinimo programa (pvz., jei tas pats tekstas nuskenuotas 300 dpi ir 200 dpi skiriamąja geba, tai antru atveju teksto atpažinimo programa dirbs keturis kartus trumpiau). Programos darbo greitis priklauso ir nuo kompiuterio galingumo, jo konfigūracijos.
Netradicinis skaidrių ir negatyvų skenavimas

Skaidres ir negatyvus geriausia skenuoti specializuotais skaidrių skeneriais arba plokščiaisiais skeneriais, turinčiais specialius priedus – skaidrių skenavimo įrenginius. Tačiau jei tokios technikos neturint, o vaizdus skenuojamas tik multimedijos darbams, skaidrę ar negatyvą galima nuskenuoti ir su paprastu plokščiuoju skeneriu taip:
• nuimamas ar pakeliamas skenerio dangtis;
• stiklo viduryje padėti skaidrę ar negatyvą (jų gali būti keli) ir objektą prispauskite matiniu organinio stiklo gabalu (jis turi būti didesnis už skenuojamą originalą);
• virš skenuojamos skaidrės ar negatyvo 5-10 cm atstumu pastatoma stalinė lempa, kad ji kuo tolygiau apšviečia originalą;
• atliekamas pradinis skenavimas, kad galima būtų tiksliai pažymėti skenavimo vietą, nustatyti ne mažesnę kaip 300 dpi skiriamąją gebą ir skenuoti;
• nuskenuotą vaizdą apdoroti programa (reikės pakoreguoti spalvas, šviesumą, vaizdo dydį, jei nuskenuotas negatyvas – vaizdą reikės invertuoti).
Kiti skaneriai
Olandų kompanija Pie Medical sukūrė mažiausią pasaulyje ultragarso skenerį 50 S Tringa. Kompaktiškas skeneris “50S Tringa” idealiai tinka veterinarijos reikmėms. Naudojant echoskopą “50S Tringa”, pakanka minimalių įgūdžių, kad per keletą sekundžių nustatytumėte ar kiaulė paršinga ar ne. Taip pat šis skeneris gali būti naudojamas kitų gyvulių skenavimui (karvių, kumelių, avių ir t.t). Šiuo naujovišku skeneriu patogu dirbti, nes jis tvirtinamas ant rankos riešo, todėl nereikia papildomos įrangos prietaiso pastatymui (pvz. staliuko ar vežimėlio). Echoskopuotojas tyrimo metu gali netrukdomai judėti kartu su prietaisu, kas ypač aktualu, kai tiriamas gyvulys juda. Be to, šis echoskopas naudojamas lašinių storio matavimui, taip pat juo gauti duomenys gali būti taikomi kitoms specifinėms reikmėms, tokioms kaip atranka, pašarų išbandymas, prieaugio tyrimai ir t.t.
Keletas charakteristikų: tai mažiausias echoskopas pasaulyje, sveriantis tik 0.8 kilogramo. Aukštą skenerio vaizdo kokybę užtikrina LCD (skystųjų kristalų) monitorius. “50S Tringa” maitinamas iš pakraunamų baterijų ir be papildomo pakrovimo gali dirbti 3 valandas.
Skeneriai darbui namuose ir nedidelėje įstaigoje. Šių skenerių gamintojų kova dėl pirkėjų numušė paprasčiausių modelių kainą iki neįtikėtinų žemumų, o jų kokybė ir galimybės nepaliaujamai kilo. Todėl išleidę vos 300-400 litų, galima įsigyti įrenginį, gerokai viršijantį mėgėjiškus poreikius ir idealiai tinkantį tokioms užduotims kaip:
• Spalvotų nuotraukų ir piešinių įvedimas į kompiuterį atvirukų, lankstinukų arba interneto puslapių kūrimui,
• Skaitmeninio nuotraukų archyvo kūrimas,
• Dokumentų teksto skanavimas ir vertimas redaguojamu kompiuteriniu dokumentu,
• Vaizdų (dokumentų) skenavimas siuntimui faksmodemu arba elektroniniu paštu.
Kadangi paprastai tokiems modeliams išleidžiama ne daugiau 1000 litų, galime pasiūlyti tokius skenerius:
Skeneriai solidžiam biurui ir dizaino darbams. Tai aukštos kokybės, patikimo ir greito, tačiau nesudėtingo pajungti ir naudoti skenerio šiems darbams:
• spalvotų vaizdų skenavimui aukšta skiriamąja geba,
• didesnių apimčių dokumentų teksto skenavimui ir atpažinimui (angliškai OCR – Optical Character Recognition),
• leidinių ruošimui spaudai (tačiau skaidres ir negatyvus skenuojant tik eskizams).
A3 formato modeliai. Tokie skeneriai naudojami dažniausiai dviem atvejais:
• Kai reikia nuskenuoti didesnio nei A4 formato originalą, o “klijuoti” gabalais nuskenuotą vaizdą nesinori.
• Kai norima vienu metu nuskenuoti didesnį kiekį nuotraukų ar skaidrių (batch scanning – paketinis skenavimas)
Specializuoti skaidrių ir negatyvų skeneriai. Peršviečiamų originalų, tokių kaip skaidrės ar negatyvai, skenavimas iš esmės skiriasi nuo reflektyvių, t.y. šviesą atspindinčių originalų, tokių kaip nuotraukos, piešiniai ar dokumentai, skenavimo. Todėl geriausią kokybę užtikrina specializuoti įrenginiai, skirti tik peršviečiamiems originalams.
Universalūs modeliai. Yra visa eilė modelių, nepriekaištingai skenuojančių nuotraukas bei piešinius, o skaidrių ir negatyvų skenavimo kokybe konkuruojančių su specializuotais skaidrių skeneriais.

Leave a Comment