1. informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė.Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais,o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.2.Inf. visuom. požymiai:1.Atvira – tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys turi būti lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui.Piliečiai įgauna teise ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime,šitai įmanoma tik esant geram informaciniu technologijų naudojimo lygiui – sukūrus modernia šalies infrastruktūrą.2.Išsilavinusi – tai kiekvienos valstybės siekis šviesti ir mokyti savo piliečius. Iki šiol pagrindinis išsilavinusios visuomenės rodiklis buvo gyventoju raštingumas – gebėjimas skaityti ir rašyti. Informacinėje visuomenėje to nepakanka- turi būti ugdomas gebėjimas pasinaudoti informacijos šaltiniais, t. y. informacinėmis technologijos priemonėmis.3.Besimokanti – tai visuomenės narių pastangos mokytis visa gyvenimą. Tam turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos:pateikiami įvairus kursai per Internetą, kad butu galima mokytis bet kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės, įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti medžiaga, procesus ir pan.3. Pagrindiniai 5 požiūriai i informacinę visuomenę:1) technologinis- pabrėžia technologinę informacinės visuomenės puse: informacinės technologijos įgalina efektyviai apdoroti, kaupti, perduoti, skleisti informacija, jos ieškoti. Tačiau nereikėtu sureikšminti technologijų – tai svarbi dalis, tačiau yra ir kitu ne mažiau svarbiu; 2) ekonominis- informacinėje visuomenėje pereinama nuo turto ekonomikos prie žinių ekonomikos.Tai reiškia, jog vis daugiau dėmesio skiriama žinioms, jos tampa produktu. Vis didesne bendrojo nacionalinio produkto Dalį kuria žmonės, kuriu veikla susijusi su informacinėmis technologijomis – jų tobulinimu,taikymu, platinimu; 3) profesinis- informacinė visuomenė gali būti suskirstyti i maždaug tris grupes:I. Specialistai, kuriu darbas – nauju technologijų kūrimas ir diegimas; tokiu nedaug, manoma,kad turėtu būti apie 4%.II. Informaciniu technologijų taikymo specialistai,kuriu darbas – taikyti įvairioms sritims,adaptuoti, eksploatuoti naujas technologijas;tokiu specialistu turėtu būti apie 16%.III. Informaciniu technologijų vartotojai, kurie yra įvairių specialybių bei profesijų, ir savo veikloje taiko informacines technologijas; 4) erdvinis- informacinė visuomenė traktuojama kaip globali, peržengianti valstybes, regionus. Informacija tampa pasiekiama vienodai sparčiai visame pasaulyje ir tai skatina dinamiškiau dirbti visose veiklos srityse. Informacinė visuomenė erdvėje dažnai vaizduojama kaip visuotinis tinklas, kurio visi vartotojai jungiasi per Internetą;5) kultūrinis-Informacijos srautai veikia įvairių tautų kultūras,spartėja įvairių kultūros elementu perėmimo, atmetimo, suvienodėjimo tempai. Itin svarbi darosi kalbos kultūra. Manoma,kad sėkmingai gyvuos tos šalys, kuriu kultūra bus atspindima internete ir sava, ir kitomis kalbomis. Mokslininkams keliami labai svarbus uždaviniai – apibendrinti kalbu gramatikas, automatizuoti vertima iš ir i įvairių tautų kalbas.Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai:Informacinėje visuomenėje klostosi naujos atskiro piliečio ir visuomenės bendravimo formos, atsiranda daugybė įvairių paslaugu, ekonominio ir socialinio gyvenimo organizavimo būdų. Išryškėja nauji gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai. Visus šiuos procesus reikia numatyti ir stengtis išvengti neigiamu padariniu.
4. Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai: stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis;• nuolatinis mokymasis;• mokymosi priemonių ir formų įvairovė:nuotolinis mokymasis, elektroninis mokymasis,skaitmeninis mokymasis;• nuotolinis darbas;• elektroninis verslas;• elektroninės paslaugos;• elektroninis valdymas.5.Problemos: informacinėje visuomenėje daug dėmesio skiriama mokymuisi. Tai suprantama. Informacinės technologijos atsinaujina ir kinta itin sparčiai, keičiasi atskiru specialybių turinys, atsiranda daugybė įvairių paslaugu.Ryšys tarp darbo ir mokymosi darosi vis glaudesnis.Norint įdiegti mokymosi visa gyvenimą idėja, reikia išspręsti keturias problemas:1) pakeisti mastymo būdą apie mokymą, mokymąsi ir lavinimą;2) mokymosi visa gyvenimą pagrindus dėti pačioje lavinimo pradžioje;3) sukurti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo formas;4) sutelkti d_mesi i nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse.Nuolatinis mokymas darosi vis populiaresnis. Rengiami įvairių dalyku kursai, mokomoji medžiaga, testai, jie pateikiami internete. Besimokantysis gali juos studijuoti neišvykdamas iš gyvenamosios vietos, jam patogiu laiku.Plėtojama ir nuotolinė medicina – naudojantis technologijomis bus galima perduoti duomenis apie bet kur esanti ligoni ir gauti reikiama konsultacija.Naujas galimybes vartotojams žada elektroninės bibliotekos, elektroninė leidyba.Kalbama apie elektronini valstybės valdymą, elektronine demokratija, kai bet kuris šalies pilietis gal_s nuolat gauti jam aktualia informacija apie ruošiamus ir priimamus nutarimus, potvarkius, įstatymus. Gauta informacija galima nagrinėti ir savo pasiūlymus perduoti atitinkamoms institucijoms.7. Etiketas- tai elgesio taisyklių visuma, manieros, laikysena. Tinklo etiketas – pavadinamas, naudojamas nusakyti bendravimo internete taisyklių rinkinį.8. Etika- (gr. logos- žodis, sąvoka, mintis, supratimas, mokymas, suvokimas; ethos- įpratimas, paprotys, būdas).-mokslas, tiriantis dorovę, žmonių elgesio normas. Tai galima laikyti susiformavusias žmonių elgesio taisykles, apimančias išorinius tarpusavio bendravimo pasireiškimus, kuriuos dar įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etiketas. 9.Interneto(kompiuterinė??) etiketas – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių visuma.11.Etiketo taisyklės reikalauja bendraujant el.paštu, kad kreipdamiesi į asmenį, visada pasisveikintumėte, o laiško pabaigoje – atsisveikintumėte.Žinoma, jei per dieną keičiatės keletą kartų dalykinėmis žinutėmis, tai galima sveikintis ir atsisveikinti trumpiau, ne taip oficialiai. Juokaukite apdairiai. Supraskite, kad iš teksto sunku suvokti rašančiojo nuotaiką ir ketinimus. Jei labai norite, pasinaudokite nuotaiką nusakančiais sutartiniais ženkliukais. Kai atsakote į laišką, nepalikite automatiškai į atsakymą perkelto viso originalaus laiško teksto. Nereikalingas vietas ištrinkite. Cituojami fragmentai neturėtų būti ilgesni negu jūsų atsakymai.12. Etiketas bendraujant keliems iš karto Bendraujant su keliais žmonėmis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bendraujant dviese. Tik reikia būti dar atidesniam, nes tada bendrauja skirtingi žmonės, su skirtinga pasaulėjauta, jausmais, charakteriais. Todėl reikia dar labiau apgalvoti savo dėstomas mintis. Bendravimas keliese apima keletą interneto paslaugų: elektroninio pašto konferencijas (ar diskusijas), naujienų grupes,žiniatinklio forumus. Turėkite omeny, kad jūsų mintis gali perskaityti bet kas – ir draugai, ir nepažįstami ar vyresni žmonės. Todėl visada apgalvokite, ar norite visiems paskelbti tai, ką rašote. Be to, neretai konferencijų bei naujienų grupių informacija saugoma ir todėl jūsų mintys gali būti ilgą laiką visiems prieinamos.2. Žinutės ir straipsniai turi būti glausti ir taiklūs. Prieš rašydami pirmą kartą, perskaitykite, ką kalba kiti, sužinokite kiek įmanoma išsamesnę informaciją. Nekaltinkite sistemos administratoriaus dėl netinkamo kitų diskusijos (naujienų grupės, forumo) dalyvių elgesio.Nepradėkite patys daryti tvarkos.. Supraskite, kad kiekvienas kalba tik už save, o ne už įstaigą ar organizaciją, kuriai priklauso.Prieš klausdami viešai pirmiausia paieškokite atsakymo instrukcijose ar programos pagalbos žinyne. Tik jei nerandate atsakymo į jums rūpimą klausimą, pasiteiraukite, kur galima apie tai rasti informacijos. Nepamirškite prie savo laiško pridėti vizitinę kortelę. Tada visi matys, kas siuntė šį laišką ir žinos, kaip su jumis susisiekti. Atsakydami į klausimą ar komentuodami kieno nors mintį, būtinai pacituokite pirminį tekstą, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Tai būtina, nes visada pasitaiko vėliau prisijungusių vartotojų, kurie gali būti negavę klausimo, be to, pašto stotys įvairiais būdais keičiasi informacija ir gali nutikti taip, kad pirma bus gautas atsakymas, o tik po to klausimas. Tačiau neįterpinėkite viso originalo – jūsų teksto paprastai turi būti daugiau negu cituojamo.Jei nesutinkate su vieno žmogaus nuomone, nusiųskite laišką jam asmeniškai. Jei su tuo žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi ir visai konferencijai, tai galite vėliau visiems pasiųsti apibendrintą asmeninių diskusijų santrauką.nesivelkite į barnius. 13. Kompiuteriu virusais vadinamos kenkėjiškos kompiuterinės programos, trikdančios kompiuteriu veikimą arba trukdančios dirbti.14. Interneto virusus galima suskirstyti i kelias grupes. 1- sudaro virusai, keliaujantys kartu su bylomis- virusai patys plisti internete negali. Išplatinti toki virusą gali tik vartotojas, užkrėsta byla pateikęs internete. 2 – netikrieji virusai- dažniausiai jie neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Intensyvėjant darbui internete kai kurie draugai nori perspėti apie pasirodžiusius naujus virusus ir siunčia įspėjamuosius elektroninius laiškus. Kiti sumano papokštauti ir siunčia laiškus be jokio reikalo.Paprastai tokiu laišku pabaigoje būna prašoma persiusti juos kitiems asmenims.3- priklauso kenkėjiškos Java, JavaScript, ActiveX programėlės.15. Kovai su kompiuteriu virusais vartojamos specialios, vadinamosios antivirusinės programos.16. Avtivir. Programos skirstomos i keletą grupių: 1) programos detektoriai, kurios aptinka virusą ir apie tai informuoja vartotoja; 2) programos gydytojai, kurios ne tik aptinka virusą, bet ir išgydo užkrėstas bylas; 3) programos filtrai, dar vadinamos rezidentinėmis antivirusinėmis programomis,kurios praneša apie pašalini kreipimąsi i informacine sistema, ir vartotojas turi nuspręsti: leisti kreiptis, ar ne.17.Apsaugos priemonės: Kartais kuria nors byla netyčia ištriname. Šiokia tokia apsauga nuo netyčinio informacijos ištrynimo dažniausiai atlieka operacinė sistema. atkurti tu bylu jau gali ir nebepavykti; be to reikalingos specialios programos pašalintoms byloms atkurti. Būtina turėti atsargines svarbiu bylu kopijas. Reikia gerai pagalvoti apie informacijos,perduodamos elektroniniu paštu, saugumą. Todėl nereikia siusti slaptos informacijos kompiuteriu tinklais.18. Lietuvoje autorių teises gina LR Autorių teisiu ir gretutiniu teisiu apsaugos įstatymas. LR kompiuteriniu programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas.19. Kurinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės leidžia atlikti su kuriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, viešai rodyti, atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti. Kurinio autorius visuomet turi šias neturtines teises:1) teise reikalauti pripažinti kurinio autoryste, aiškiai nurodant autoriaus vardą;2) teise reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kurini butu nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas;3) teise prieštarauti bet kokiam kurinio ar jo pavadinimo iškraipymui, pakeitimams.Autoriaus turtinės teisės galioja visa gyvenimą ir dar 70 metu po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai20. Programinės įrangos rūšys: pagal jos įsigijimo ir platinimo pobūdį galima suskirstyti i tris pagrindines grupes:1) komercinė programinė įranga; Komerciniu programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja autorių teisiu apsaugos įstatymai.2) bendrojo naudojimo programinė įranga; Bendrojo naudojimo programomis vadinamos tokios, už kurias autorius nori gauti nedideli atlyginimą. Tokiu programų platinimas dažnai grindžiamas vartotoju garbingu elgesiu: už jas galima ir nemokėti, tačiau prašoma bent kiek atsilyginti, jei naudojama nuolatos.3) laisvojo naudojimo programinė įranga.Laisvai kopijuojama programine įranga gali naudotis kiekvienas. Tačiau išlieka autoriaus teisės: tokiu programų negalima pardavinėti.21.Neteisėtas progr naudojimas Programos kopijavimas be autoriaus (ar kompanijos) leidimo visame pasaulyje vadinamas piratavimu, o šitaip įdiegtos programos – nelegalios.Labiausiai paplitusios keturios piratavimo formos: 1) falsifikatu gamyba, 2) elektroninės skelbimu lentos, 3) kompiuteriu kompanijų nelegalus programų įdiegimas vartotojams, 4) vartotoju piratavimas. Už neteisėtą naudojimąsi baudžiama pagal Autorių teisiu ir gretutiniu teisiu apsaugos įstatymas. LR kompiuteriniu programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymus ir sutinkamai pagal padaryto pažeidimo pavojingumą, apimtį- administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.22. Duomenų apsaugos problemos: 1) pačių duomenų apsauga Duomenų apsauga vykdoma atsižvelgiant i du veiksnius. Pirma, duomenys turi būti patikimi ir tinkamai tvarkomi,kad nebūtų iškraipyti. Antra, duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo.Už duomenų teisingumą atsako juos kaupiančios ir apdorojančios institucijos. ir 2) duomenų bazių apsauga. reikia itin atidžiai sekti skelbiamu duomenų teisėtumą, kitaip sakant, žiūrėti ar asmuo bei organizacija, apie kuri skelbiami duomenys, neprieštarauja duomenų viešinimui, ar nekelia ypatingu sąlygų ir pan.Yra gana slaptu duomenų, kuriu saugumas turi būti itin griežtai užtikrintas. Tokiems duomenims paprastai taikomos įvairios šifravimo ir kodavimo priemonės.Yra pasiūlyta keletas būdų duomenims apsaugoti .23. Duomenų apsaugos aktai Pagrindiniai Europos duomenų apsaugos aktai yra šie:• Dėl asmeniniu duomenų apsaugos ir dėl neribojamos tokiu duomenų sklaidos (1995).• Dėl bendrųjų informaciniu technologijų saugumo vertinimo kriterijų (1995).• Dėl teisinės duomenų bazių apsaugos (1996).Pirmasis Europoje Duomenų apsaugos aktas buvo patvirtintas 1984 m,kurioje toliau išplėtoti duomenų apsaugos principai. Šių aktu paskirtis – užtikrinti asmens teises.24. Pagrindinis duomenų apsaugą Lietuvoje reglamentuojantis dokumentas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas; pagrindiniai duomenų apsaugos principai:• Duomenų valdytojas privalo saugoti asmens duomenų paslaptį.• Duomenys turi būti saugomi nuo neteisėto kaupimo, keitimo, perdavimo, paskelbimo, sunaikinimo.• Asmens duomenys gali būti pateikiami pagal sutarti ir gavus raštiška subjekto sutikima, išskyrus duomenų perdavimą saugumo, kontrolės teismu institucijoms arba duomenų perdavimą kitam asmens duomenų valdytojui įstatymo nustatytoms funkcijoms atlikti25. darbas kompiuteriu ir sveikata. Elektromagnetinius laukus spinduliuoja kompiuteriu vaizduokliai. Elektromagnetinė spinduliuotė mažinama naudojant kokybiška technine kompiuteriu įranga bei tinkamai sutvarkius darbo vieta.Taip pat reikėtu žinoti, kad įelektrintos ore esančios dulkės įsiskverbia i priešais vaizduokli sėdinčiojo veido oda. vaizduoklis ir grafinė plokštė, esanti sisteminiame bloke, dirba „ranka rankon“ ir darniai grafinei sistemai sukurti vienodai svarbu vieno ir kito parametrai. Jeigu grafinė plokštė neužtikrina vaizdo regeneracijos dažnio, tai ir geriausio vaizduoklio vaizdas virpės. Analogiškai ir geriausios grafinės plokštės nepadės, jei naudojamas senas, pigus, mažo ekrano vaizduoklis.Neigiama poveiki regėjimo sistemai taip pat turi vaizdo ryškumas, kontrastiškumas.26. Kompiuteris kasdieniniame gyvenime. Nė viena šiuolaikinė mokslo bei mokymo įstaiga negali apsieiti be kompiuteriu. Bibliotekos kompiuteris pateikia visa informacija – kiek egzempliorių yra,kas juos šiuo metu skaito, kada turėtu gražinti ir pan. Džiugu, kad Lietuvos bibliotekos jau orientuojasi link tokios bibliotekos veiklos. Reta įmonė beprisimena raštvedyba rašomąja mašinėle, buhalterine apskaita mediniais skaitytuvais ar elementariu skaičiuotuvu. Bendravimui su kitomis įmonėmis bei užsakovais reikia turėti elektronini paštą, didesnėms įmonėms –ir galimybe naudotis įvairiomis kitomis interneto paslaugomis.taip pat naudojama ir leidyboje- Kompiuterinei leidybai naudojamos specialios leidybos programos ir kt srityse.