Turinys:1.Rašto atsiradimas;2. Pagrindiniai rašto tipai;3. Alfabeto atsiradimas;4. Rašto paplitimas;5. Lietuviško rašto atsiradimas;6.Literatūros sąrašas.Raštas-tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema,leidžianti perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą,fiksuoti ir išlaikyti šnekamąją kalbą.Tokios sistemos atsiradimas buvo labai reikšmingas įvykis žmonijos istorijoje.Raštas padėjo išsaugoti naujosioms kartoms praeityje sukauptą patyrimą,tautų literatūros,mokslo ir apskritai kultūros bei civilizacijos laimėjimus,atkurti išnykusių kalbų struktūrą ir senesnius egzistuojančių kalbų raidos etapus.Raštas taip pat daug prisidėjo ir tebeprisideda prie žmonių abstraktaus mąstymo plėtojimosi,mokslo ir kultūros pažangos,visuomenės nacionalinės ir politinės konsolidacijos. Rašto atsiradimasKada atsirado raštas,sunku pasakyti.Tačiau nėra abejonės,kad jo atsiradimas susijęs su pirmaisiais žmonių mėginimais piešti,braižyti.O seniausi piešiniai Europoje,rasti ant uolų (urvuose ir ne urvuose),dabar priskiriami lakotarpiui tarp 20 000 ir 10 000 m.pr.m.e. Ypač daug piešinių ant uolų surasta Afrikoje,šiaurės ir pietų Amerikoje,bet jų didžioji dalis ligi šiol dar nedatuota.Vieni iš tų piešinių galėjo būti grynai estetinio pobūdžio (tam tikros puošmenos),kiti simbolizavo įvairius religinius įvaizdžius,dar kiti žymėjo daikto priklausomybę tam tikram asmeniui ar kt.Todėl tie piešiniai paprastai dar nelaikomi raštu: jie sudaro tiktai rašto priešistorę.Tačiau yra manoma,jog tikrąjį raštą sukūrė šumero civilizacijos žmonės.Pagrindinė šumerų,o vėliau babiloniečių ir asirų rašomoji medžiaga buvo ne patogus papirusas,o minkšto molio lentelė,kurioje neįmanoma buvo dailiai rašyti.Šumerai įspausdavo rašmenis molyje nusmailintomis nendrių lazdelėmis.Todėl,jų naudojamas dantiraštis,palyginti su egiptiečių hieroglifais,atrodo kampuotas ir šiurkštus.
Egiptiečiai rašė dažniausiai iš dešinės į kairę,o babiloniečiai- kaip šiandien mes-iš kairės į dešinę.Rašto ženklai ir visi kiti egiptiečių ir šumerų rašto skirtumai rodo,kad abi rašto sistemos susiformavo savarankiškai,nepriklausomai viena nuo kitos,nors dantiraštis,be abejo Egipte buvo žinomas.Antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje dantiraštis tapo tarptautine diplomatine rašto sistema.Juo naudojosi ir Egipto faraonai,susirašinėdami su Pietvakarių Azijos karaliais,Urautu,Hetitų,Sirijos ir kt. valstybėmis. Pagrindiniai rašto tipai Yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai,istoriškai keitę vienas kitą arba egzistavę ir dabar egzistuojantys vienas greta kito.Tai piktografija,ideografija ir fonorafija.Seniausias iš jų – piktografija,arba piktografinis raštas.Piktografija- tai toks raštas,kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis,perteikiama informacija.Piktografinį raštą geriausiai yra išlaikę Amerikos indėnai (pvz.,yra išlikęs 1849 m. šiuo raštu ant medžio žievės rašytas JAV prezidentui indėnų genčių laiškas,kuriame prašoma leisti tos šeimos gentims persikelti į kitą vietą ir žvejoti kituose ežeruose.)Dabar piktografija,kaip tam tikras rašto tipas,plačiau niekur nevartojamas,nes ji nepatogi,nepraktiška.Visų pirma dėl to,kad piešinėliui nupiešti reikia nemažai laiko,antra, ne visada lengva suvokti piešinėlio prasmę,pagaliau trečia – ne kiekvienas ir sugeba nupiešti suprantamesnį piešinį.Tačiau piktogramos dirbtuvių,parduotuvių,valgyklų reklamose,plakatuose ir kitur dažnai dar panaudojamos ir mūsų laikais.Piktografinio pobūdžio yra ir kai kurie kelio ženklai (pvz.,žymintys posūkį,tarpukalnę,sankryžą ir kt.).Ideografija-tai vėlesnis rašto tipas,išriedėjęs iš piktografijos,suprastinus piešinėlius.Tai toks raštas,kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką.Ideografinį raštą dar ir dabar vartoja kinai,japonai,seniau vartojo egiptiečiai,actekai,šumerai,vietnamiečiai ir kt. tautos.Kaip iš piktografinio rašto išsirutulioja ideografinis,akivaizdžiai rodo kinų rašto pavyzdys.Jame šalia dar aiškių paveikslėlių yra nemaža ir šiaip ženklų,kurie jau nebeprimena daiktų ar gyvūnų.Tokie suscheminti ideografiniai ženklai dažnai vadinami hierogliofais.Ideografijos atsiradimas buvo didelis žingsnis į priekį rašto raidoje.Ideografiniais ženklais,arba ideogramomis,buvo galima išreikšti ne tik konkrečius daiktus,bet ir abstrakčias sąvokas. Beto,ideogramas,kaip sąvokų ženklus,galėjo suprasti įvairių tam tikros kalbos tarmių ir net įvairių kalbų atstovai.Ideografinio rašto kai kurios tautos (kinai,japonai) neatsisakė dar ir mūsų laikais.Ideografinis raštas ilgainiui gerokai keitėsi.Naujoms sąvokoms grafiškai reikšti buvo sudarinėjamos naujos ideogramos arba tos pačios visaip kombinuojamos,papildomos pridėtiniais ženklais.Be to,ilgainiui atskiromis ideogramomis imta žymėti ne tik atskiras sąvokas ir jas reiškiačius žodžius,bet ir žodžių dalis,skiemenis.Tuo būdu jau ideogrfinio rašto sistemoje ėmė rastis naujo rašto tipo-fonografijos elementų.Fonografija-toks raštas,kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus-skiemenis,fonemas.Kitaip sakant,fonografinis raštas perteikia ne mintis ar sąvokas,bet garsinę kalbos pusę,susieja grafinius ženklus su šneka.Pagal tai,ar fonograma žymi skiemenį ar fonemą,skiriamos dvi fonografinio rašto atmainos:skiemeninis,arba silabinis ir foneminis.Senesnis ir su ideografija labiau susijęs yra skiemeninis raštas.Jau trečiame tūkstantm.pr.m.e. jį vartojo šumerai,gyvenę Mesopotamijoje,tai pat asirai-babiloniečiai.Dabar skiemeninį raštą,paveldėtą iš sanskrito,vartoja indai,etiopai,korėjiečiai ir kai kurios kitos tautos.Palyginti su ideografiniu,skiemeninis raštas buvo žymiai patogesnis nes juo rašant reikėjo mažiau atskirų ženklų:skiemenų skaičius bet kurioje kalboje yra daug kartų mažesnis negu sąvokų ir jas reiškiančių žodžių skaičius.Pavyzdžiui,perteikti pagrindinėms sąvokoms kinai vartoja 5-6 tūkstančius hierogllifų,o iš viso skirtingų ženklų kinų ideografiniame rašte priskaičiuojama net ligi 60 000.Tuo tarpu skiemeninio rašto sistemose paprastai būna nuo kelių dešimčių ligi maždaug dviejų šimtų ženklų skiemenims žymėti.Ypač patogus skiemeninis raštas toms kalboms,kurios turi daug vienskiemenių žodžių (pvz.,šumerų).Skiemeninio rašto formos neretai priklausydavo ir nuo to,ant kokios medžiagos buvo rašoma.Pavyzdžiui,senovėje indai rašė ant specialiai apdirbtų palmės lapų,o šumera,asirai-babiloniečiai ir kiti Mesopotamijos gyventojai-molinėse lentelėse,kuriose tam tikru pagaliuku išspausdavo rašto ženklus.Kadangi tie ženklai turėjo kyliuko,primenantį dantį,formą,tad raštas paprastai vadinamas kyliaraščiu,arba dantiraščiu.Gerokai vėlesnis už skiemeninį yra foneminis raštas.Jis atsirado tiktai antrojo tūkstantm.pr.m.e. pabaigoje-pirmojo tūkstatant. pradžioje ir paskui plačiai paplito daugelyje pasaulio tautų.Tai toks raštas,kuriame atskiras ženklas (raidė) žymi atskirą fonemą.Šio rašto tipo pradininkais dažniausiai laikomi finikiečiai,nors dabar linkstama jį sieti ir su senovės egiptiečių raštu,kuriame būtu ženklų žymėjusių atskirus priebalsius. Alfabeto atsiradimasAlfabetinės rašto sistemos sukūrimo nuopelnas šiuo metu priskiriamas finikiečiams,tačiau,kaip ir dėl daugelio kitų didžiųjų išradimų,ilgą laiką dėl to buvo ginčijamasi.Finikiečių alfabeto kilmę pasisekė išaiškinti tiktai 1905 m.,Sinajaus pusiasalyje radus keletą rašto paminklų,kurių rašmenys panašūs į Egipto hieroglifus,bet turi ir savo specifinių bruožų,griežtai skiriančių juos nuo hieroglifų.Palyginus Sinajaus rašmenis su vėlesniais finikiečių rašto paminklais,pasirodė,kad šis raštas ir yra toji ,,trūkstamoji grandis“,kuri padeda įrodyti,jog finikiečių alfabetas kilęs iš Egipto hieroglifų.Finikiečių rašto sistema perteikia visą žmogaus kalbą dvidešimt dviem fonetiniais ženklais-raidėmis.Pirmieji iš Europos tautų finikiečių alfabetą perėmė graikai (X a. pr. m. e.)Tai liudija ir graikų padavimai.Vienas jų pasakoja,kad raštą į Graikiją atvežė finikiečių jūrų keliautojas ir pirklys Kadmas,kuris išsilaipino Tero saloje.Ir ištikrųjų šioje saloje buvo rasti seniausi graikiško rašto paminklai.Daug pasako ir pats pirklio vardas Kadmas: finikiečių kalba kadmos reiškia ,,rytai“.Taigi raštą atgabeno į Graikiją rytietis.Šis padavimas neabejotinai turi tiesos grūdą.Graikų alfabetas sudarė Kaukazo tautų alfabetų pagrindą: jis turėjo didelės įtakos armėnų alfabetui bei graikų rašto pagrindu,sukūrus papildomų raidžių,atsirado gruzinų raštas.Tuo metu,kai per graikus fonetinis raštas įsiviešpatavo Europoje,per finikiečius jis paplito Rytų tautose,duodamas pagrindą arabų,aramėnų,žydų ir kai kurių Azijos tautų alfabetams.Vadinasi,nors dabartiniai alfabetai,pavyzdžiui,lotynų ir arabų,beveik nepanašūs,jie visi išaugo iš vieno komieno.Kai kurių mokslininkų tvirtinimą,kad finikiečių alfabeto pagrindu susikūrė ir senovės Indijos brahmi ir kharoški skiemeniniai alfabetai (pirmasis paplito po visą Pietų Aziją-Ceilone,Borneo,Javoje,Tailande,Birmoje,Laose,Nepale,Tibete ir t. t. ),šiuo metu neigia indų mokslininkai,įrodę vietinę šio alfabeto kilmę.
Rašto paplitimasDantiraštis gyvavo daugiau kaip prieš 3 tūkstančius metų.Jis buvo vartojamas visose Artimųjų Rytų šalyse,juo rašomos labai skirtingų šeimų kalbos.Šumerų,kurie išrado raštą,kalba apie 2000 metus prieš Kristų tapo mirusia kalba.Tačiau liko Mesopotamijos kultūros kalba,bet ją kaip šnekamąją kalbą išstumė akadų kalba.Akadų kalba plačiai paplito apie 1500 m. pr.Kr.ji tapo tarptautine mainų kalba,vartojama net Egipte,beveik panašiai kaip dabar anglų kalba.Tarptautinės diplomatinės sutartys buvo rašomos dviem kalbomis,kiekvienas valdovas rašydavo akadų ir savąja kalbomis.Dantiraštis tebebuvo labai sudėtingas: todėl tuo pat metu,kai jis buvo plačiausiai vartojamas,rytiniame Viduržemio jūros krante pradėjo formuotis ir plisti paprastesnė rašto sistema.Iš finikiečių raidyną perėmė graikai,kurie jį modifikavo ir prisitaikė prie savo fonemų sistemos,iš pradžių jie dar nežymėjo nuosekliai balsių,o vėliau įsivedė joms atskirus ženklus.Graikai pasikeitė taip pat rašto krypį: finikiečiai rašė iš dešinės į kairę,o graikai ėmė rašyti iš kairės į dešinę,tik seniausiuose graikų įrašuose yra išlaikyta finikiečių krytis.Apie 900 m. pr. Kr.abėcėlę,perimtą iš finikiečių grakai prisitaikė,papildė balsiais,ir plačiai naudojo.Į graikų raidyną gana anksti nusižiūrėjo ir jį prisitaikė Apeninų pusiasalio gyventojai,etruskai,oskai,umbrai,lotynai.Romėnams sukūrus galingą imperiją,jų lotyniškasis 23 rašmenų raidynas paplito po visą vakarų ir vidurio Europą.
Plisdamas po įvairius vakarų ir vidurio Europos kraštus,lotyniškasis raidynas įgijo naujų bruožų,buvo pritaikomas prie kiekvienos kalbos fonologinės sistemos.Germanų šalyse nuo 12 amžiaus įsigalėjo smilių,kampoutų formų gotikiniai rašmenys,kuriuos keletą šimtmečių,be kitų,vartojo čekai,lenkai,o vokiečiai net iki XX amžiaus vidurio.Jie dažnai vadinami švabakiniais ar fraktūriniais rašmenimis. Lietuviško rašto atsiradimasPirmųjų mūsų raštų autoriai (M. Mažvydas,M. Daukša ir kt.),kurdamiesi lietuviškąjį raidyną,daugiausia nusižiūrėjo į savo kaimynų-vokiečių ir lenkų vartotus rašmenis.Tačiau norėdami geriau atvaizduoti specifinių lietuvių kalbos fonemų tarimą,jie stengėsi kūrybiškai pritaikyti tuos rašmenis arba prireikus susidaryti iš naujų rašmenų (pvz.,M. Daukša susidarė dviaukštį e ,taip pat ų ,į nosiniams ,,u“, ,,i“ žymėti ) Pirmųjų lietuviškų raštų autorių susikurto raidyno atskiri rašmenys vėliau buvo ne kartą kaitaliojami,kol keturiolikto amžiaus pabaigoje jau nusistovėjo toks raidynas,kokį ir dabar vartojame.Nors mūsų laikais lotyniškojo rašto pagrindu sudaryti daugelio Europos,Amerikos ir Afrikos tautų raidynai,bet nemaža yra ir kitų fonografinio rašto sistemų.Antai graikų,o ne lotynų,raidynu remiasi du slavų raidyno tipai-kirilica ir glagolica.Kirilicą dabar vartoja : rusai,baltarusiai,ukrainai,bulgarai,serbai,o glagoli seniau buvo paplitusi:Moravijuje,Chorvatijoje,Dalmatijoje,bet ją paskui išstūmė kirilica.Originalią rašmenų sistemą turi armėnai,gruzinai ir kai kurios kitos tautos.Rašto atsiradimas,labai pakeitė žmonių gyvenimą.Iš urvinių,jie tapo civilizuotais.Ir vis su kiekvienu žmogumi,raštas tobulėjo,lengvėjo,tapo vis suprantamesnis kitiems.Žmonės sukūrę ir pradėję naudoti raštą,padarė didelę paslaugą mums,tiems,kurie tą raštą dabar naudoja.
Žmogus,negalėdamas savo minčių perteikti rašte,negali būti visavertis.Literatūros sąrašas:1.Vladimirovas L. ‚,Knygos Istorija“, V.1979 m.P.18,19,20,21,23.2.Sopažnikovas G. ,,Civilizacijų Aušra“,V.1996 m. P.76,77. 3.Kaunas D. ,,Iš Lietuvių knygos istorijos“,V.1986 m. P.13.