Programinės įrangos ir duomenų teisinė apsauga

Programinės įrangos ir duomenų teisinė apsauga

Kiekvieno visuomenės nario intelektinis darbas turi būti įvertintas ir apsaugotas kaip ir bet kuri kita veikla. Rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrybinės teises gina autorių teisių įstatymus.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisė

Autorių teisės apima įvairiausių rūšių kūrinius: knygas, spektaklius, šokius, muzika, garso įrašus, paveikslus, fotografijas, skulptūrą, architektūrą, kino filmus, kompiuterių programas, duomenų bazes ir kt.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinė peržiūra Lietuvoje pradėta 1922 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą „Dėl kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės appsaugos“. 1996 m. buvo priimtas „Kompiuterių programų ir duomenų bazinių teisinės apsaugos įstatymas“. Kadangi kompiuterių programos pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos suteikiama tokia pat teisinė apsauga kaip ir literatūros kūriniams, o duomenų bazėms – kaip kūrinių rinkiniams, nuo 1999 m. kompiuterių programų bei duomenų bazių teisines bei jų naudojimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Naujausia šio įstatymo redakcija priimta 2003 m. kovo 5 d.

Autorių teisių įstatymas taikomas:
1) autoriams ir subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvoje fiziniai beei juridiniai asmenys;
2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos autorių teisių apsauga taikoma bet kuri programavimo kalba ar kokio pavidalo kompiuterių programoms ir duomenų bazėms, įskaitant pirminį tekstą ir objektinį kodą, taip pat statinėms bei interaktyviosioms interneto svetainėms.

Kompiuterių programa sa

augoma, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programų originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.

Autorius gali informuoti visuomenę apie savo teises naudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: © arba ( C ) ženklas, autoriaus vardas ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.

Kūrinio autorius turi turtines ir neturtines teises. Turtines teises leidžia leidžia atlikti su kūriniu šiuos veiksmus: atgaminti, išleisti, išversti, perdirbti, platinti, viešai rodyti ar atlikti, transliuoti, retransliuoti, skelbti (įskaitant ir publikavimą internete).

Kūrinio autorius visada turi šias turtine teises:
1) teise reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų kūrinio egzempliorių (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdų naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodamas autoriaus slapyvardis (teise į autoriaus vardą);
3) teisę prieštarauti del kūrinio ar jo pavadinimo beet kokio iškraipymo ar kitokio pateikimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus teises garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamumą).
Autoriaus turtinės teisės galioja visą gyvenimą ir dar 70 metų po autoriaus mirties. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims.

Programinės įrangos rūšys autorių teisių įstatymo požiūriu

Programinę įrangą pagal jos įsigijimą ir platinimo būdą galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
1) verslo programinė įranga ;
2) laikinai (tam tikrą laikotarpį) nemokama programinė įranga;
3) nemokama programinė įranga.

Verslo programų įsigijimą ir naudojimą reglamentuoja autorių te

eisų apsaugos įstatymai.
Laikinai nemokamomis programomis vadinamos tokios, už kurias nori gauti nedidelį, dažniausiai simbolinį, atlyginimą.
Nemokama programinė įranga gali naudotis kiekvienas.

Dauguma verslo programų parduodamos pagal tam tikrą licenciją. Licencija paprastai nustato: 1) kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta programa, skaičių ir 2) vartotojų skaičių.

Neteisėtas programų naudojimas ir teisinė atsakomybė

Labiausiai paplitusios keturios piratavimo formos:
1) falsikatų gamyba,
2) elektroninės skelbimų lentos,
3) kompiuterių pardavėjų bei teikėjų nelegalus programų įdiegimas vartojams,
4) pačių vartotojų savarankiškas neteisėtai įsigytų programų įdiegimas.

Pagal 2003 m. kovo 5 d. priimtą „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą“ neteisėta kopija laikoma programos ( ar kito kūrinio) kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respublikos be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, taip pat programos kopiją, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.
Autorių teises ginančių organizacijų šiuo metu yra nemažai. Jos yra susiskirsčiusios į muzikos kurinių, literatūros kurinių ir kompiuterių programų ir pan. Viena didžiausių asociacijų, sprendžiančių programinės įrangos autorių teisių problemas yra tarptautinė organizacija SIIA . Ji gina daugiau kaip 1200 programinės įrangos gamintojų teises, vykdo švietėjišką veiklą, padeda bendrovėms įsiteisinti turimą programinę įrangą. Lietuvoje daugelio programinės įrangos gamintojų teises gina Infobalt asociacijos „Autorių teisių agentūra“

Duomenų apsaugos problemos

Kalbant apie duomenis pirmiausia reikėtų ištirti dvi problemas: 1) sukauptų duomenų apsaugą ir 2) duomenų apsaugą
Duomenų apsaugą vykdoma atsižvelgiant į du veiksnius. Pirma patikimi ir tinkamai tvarkomi, kad ne

ebūtų iškraipyti. Antra, duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto jų naudojimo.
Yra gana slaptų duomenų, kurių saugumas turi būti itin griežtai užtikrintas. Tokiems duomenims paprastai taikomos įvairios šifravimo priemonės.

Duomenų apsaugos aktai

Pirmasis Europoje Duomenų apsaugos aktas buvo patvirtintas 1984 m., o 1998 m. patvirtinta naujoji Akto redakcija, kurioje toliau išplėtota duomenų apsaugos principai. Šių aktų paskirtis – užtikrinti teises.
Laikantis duomenų apsaugos akto kiekviena organizacija, renkama apie asmenis, turi būti įregistruota.
Informacijos apsaugos akte nurodoma, kad duomenis laikanti institucija turi imtis tinkamų priemonių, neleidžiančių pašaliniams susipažinti su šia informacija. Kai surinkti duomenys nereikalingi, jie turi būti sunaikinti.
Pagrindiniai Europoje duomenų apsaugos aktai yra šie:
Dėl asmeninių duomenų apsaugos ir sėl neribojamos tokių duomenų sklaidos
Dėl bendrųjų informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijų
Dėl teisinės duomenų bazių apsaugos

Asmens duomenų apsauga Lietuvoje

Pagrindinis asmens duomenų apsaugą Lietuvoje reglamentuojantis dokumentas – Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas – buvo priimtas 1996 m. birželio 11 d. Naujausia jo redakcija priimta 2003 m. sausio 21 d. ir su šiais pateikimais įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d.

Leave a Comment