Programine iranga

Programinės įrangos tipai
Klasifikuojant programinę įrangą, pirmiausia ją galima suskirstyti į dvi grupes: bendrąją (sisteminę) ir taikomąją. Bendrajai priklauso ta programinė įranga, be kurios kompiuteris apskritai negalėtų funkcionuoti. Tai operacinės sistemos, darbo kompiuterių tinkluose bei kitos programos, kurias turi visi šiuolaikiniai kompiuteriai, nesvarbu, kam jie naudojami. Sisteminė programinė įranga pradeda veikti kompiuterio įjungimo metu ir yra techninės jo įrangos komponentų bei taikomųjų programų darbo koordinatorė. Pagal atliekamas funkcijas ji skirstoma į dvi grupes:
• valdančioji (operacinės sistemos);
• aptarnaujančioji (utilitos).
Taikomąją programinę įrangą sudaro programos ir jų siistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti. Šią įrangą kuria ir profesionalūs programuotojai ir kvalifikuoti vartotojai. Eiliniam vartotojui svarbu suprasti, kuri taikomosios įrangos programų sistema (dažnai vadinama paketu) tinkamiausia jo uždaviniui atlikti.
Programinės įrangos skirstymas į sisteminę ir taikomąją yra labai sąlygiškas. Pavyzdžiui, darbo kompiuterių tinkluose programas dažnai galima priskirti ir prie vienos, ir prie kitos, ir dažnai labiausiai pavykusios taikomosios programos vėliau tampa sisteminėmis. Nors jau yra sukurta labai daug taikomųjų programų paketų, vis dėlto vartotojų poreikiai auga, ir nuolat tenka kurti naaujas programas. Todėl ir derėtų išskirti svarbią programinės įrangos dalį – programų kūrimo įrangą. Ją sudaro programavimo kalbos ir kalbų procesoriai (transliatoriai). Ši dalis galėtų būti vadinama universaliąja, nes naudojama tiek sisteminėms, tiek taikomosioms programoms rašyti ir įdiegti.

Taikomoji programinė įranga
Operacinės si

istemos valdo kompiuterio darbą. Bet jos suteikia tik bendrąsias kompiuterio valdymo paslaugas, kurių nepakanka praktiniams uždaviniams spręsti. Taigi dar reikia ir kitokių priemonių – taikomųjų programų konkrečioms vartotojo užduotims vykdyti.
Dažniausiai naudojamos šios taikomųjų programų sistemos (paketai):
• tekstų ruošimo įranga (tekstų redaktoriai);
• skaičiuoklės (elektroninės lentelės);
• duomenų bazių valdymo sistemos;
• automatizuoto projektavimo įranga;
• maketavimo sistemos;
• integruotos sistemos.
Tekstų ruošimo įranga, kaip rodo pavadinimas, skirta ruošti įvairiems dokumentams. Ji gerokai praplėtė vartotojo galimybes kurti ir redaguoti tekstus. Ja naudojantis, lengva įterpti, panaikinti, perkelti į kitą dokumento vietą ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinius, pastraipas. Taip pat nesunkiai galima keisti paraščių plotį, puslapio dydį ir kt. Visos redagavimo bei puslapio formavimo operacijos atliekamos matant tekstą kompiuterio ekrane. Prieš spausdinant popieriuje, galima ekrane pamatyti būsimą puslapio vaizdą.
Dokumento reengimo ciklą, naudojant tekstų ruošimo programinę įrangą, paprastai sudaro 6 etapai:
• teksto įvedimas;
• redagavimas;
• rašybos klaidų paieška ir taisymas;
• teksto formatavimas (apipavidalinimas);
• dokumento išsaugojimas atmintyje ir paėmimas tolimesniam redagavimui;
• dokumento spausdinimas.
Kiekviename etape naudojamos tam tikros priemonės ir veikimo būdai, numatyti turimoje programinėje įrangoje. Pvz., įvesdami tekstą, turite žinoti, kaip valdyti kursorių ir kas atsitiks paspaudus ENTER klavišą, kai kursorius yra sakinio viduryje. Kai dokumentas netelpa į vieną ekraną, reikia išmokti jį stumdyti aukštyn-žemyn, kad matytume reikiamą vietą.
Skaičiuoklės (elektroninės lentelės) – viena plačiausiai naudojamų sk
kaitmeninių duomenų apdorojimo priemonių. Išmokti naudotis skaičiuokle gana lengva. Per trumpą laiką vartotojas sugeba pats sudaryti paprastas lenteles ir atlikti statistinius skaičiavimus.
Elektroninės lentelės gali atlikti aritmetinius skaičiavimus, vartotojui tereikia parašyti formules, pagal kurias apskaičiuojama norimo langelio reikšmė. Skaičiavimai atliekami automatiškai, o juos baigus, langelyje vietoj formulės įrašomas rezultatas.
Elektroninėse lentelėse skaičiavimai vyksta tiesiogiai, vos užrašius formulę. Pakeitus bet kurio langelio duomenis, visi su jais susiję rezultatai automatiškai perskaičiuojami.
Duomenų bazių valdymo sistemos įgalina vartotoją valdyti gausybę duomenų. Jos pasirodė verslo pasaulyje maždaug tuo pačiu metu kaip skaičiuoklės. Sukėlę didžiulį entuziazmą, abu šie taikomosios programinės įrangos tipai dažnai naudojami kartu. Tai galingos programinės priemonės, bet jos lengvai įsisavinamos.
Automatizuoto projektavimo įranga labai pakeitė inžinierių projektuotojų darbą. Braižant kompiuteriu, ne tik žymiai sutrumpėja braižymo laikas, bet ir atsiranda kokybiškai naujų galimybių – apžiūrėti suprojektuotą objektą iš visų pusių trimatėje erdvėje, išskirti ir padidinti arba sumažinti jo dalis ir kt.
Maketavimo sistemos. Tai speciali programinė įranga, skirta kombinuotam teksto ir grafinės medžiagos naudojimui kuriamame dokumente. Maketavimo procesas vyksta keliais etapais. Naudojami įvairių tipų programiniai produktai ir įrenginiai: tekstų rengimo įranga, grafinės programos (iliustracijoms formuoti), skeneris (paveikslėliams ir iliustracijoms įvesti). Baigto dokumento puslapiai maketuojami. Minėtos priemonės įgalina tekstą ir grafinius simbolius komponuoti ekrane taip, kaip jis turi atrodyti ga
alutiniame dokumento variante.
Integruota programinė įranga
Tai taikomųjų programų paketas, kuriame yra keletas modulių, įgalinančių atlikti įvairius darbus, pvz., ruošti dokumentus, valdyti duomenų bazę, atlikti skaičiavimus elektronine lentele ir kt.

Naujausių integruotų paketų privalumai:
• vieno tipo vartotojo sąsaja;
• galimybė perduoti duomenis iš vieno modulio į kitą;
• vienoda bendros paskirties užduočių vykdymo metodika (failų tvarkymas, redagavimas, siuntimas elektroniniu paštu ir kt.);
• priemonės dirbti Internete.
Šiuo metu yra trys pagrindinės pasaulinės kompanijos, dirbančios ir besivaržančios dėl šios įrangos kūrimo: Microsoft, Corel ir Lotus.
Kasmet didžioji trijulė – “Microsoft”, “Lotus”, ir “Corel” – išleidžia vis didesnius ir galingesnius raštinės paketus, “praryjančius” nuolat didėjančius kompiuterio resursus: diskų talpą ir procesoriaus galią [2]. Kiekvienais metais šios kompanijos papildo savo produktus naujais vartotojo sąsajos elementais, kurie atrodo įspūdingai, bet dažniausiai nėra labai naudingi.
Daugumai vartotojų tekstų rengimo ir skaičiuoklių programos yra svarbiausios raštinės paketuose. “Microsoft Office” pakete esanti duomenų bazių programa “ACCESS” taip pat aiškiai pirmauja tarp konkurentų. Našumo testai parodė, kad “Office 97 Pro” paketas yra gana našus, nors, sakysim, duomenų filtravimas “ACCESS” programoje lėtokas, o prezentacijų programa “Power Point” spausdina ypač lėtai. Apskritai “Office 97 Pro” yra lėtesnis už savo pirmtakus “Office 95” ir SmartSuite 97”.
Ko galima tikėtis ateityje? Trys didžiausios raštinės paketų gamintojos daugiau dėmesio skiria esamoms priemonėms tobulinti, o ne naujoms ku

urti. Tikriausiai paketai bus papildyti įrankiais dirbti kompiuterių tinkle ir nedidelėmis specializuotomis programomis. Be to, bus patobulinta integracija bei stengiamasi programas padaryti našesnes. “Microsoft” firma ketina supaprastinti programų priežiūrą. Planuojama naudoti save taisančius failus, kurie galės įsidiegti iš naujo, jeigu bus sugadinti arba atsitiktinai ištrinti.
Programų rengimo įranga
Kompiuterinės sistemos valdymo ir taikomųjų programų yra labai daug ir įvairių. Tačiau kompiuterių galimybės didėja, kartu auga vartotojų poreikiai. Todėl tenka rengti vis naujas abiejų grupių programas. Iškyla kalbos problema, nes kompiuteryje valdymo komandos sudaromos iš dvejetainių skaitmeninių kodų. Žmogui šie kodai labai nepatogūs, sunkiai įsimenami. Be to, jie iš tiesų skirti ne sprendžiamam uždaviniui aprašyti, o kompiuterio įrenginiams valdyti.
Siekiant palengvinti naujų programų kūrimą, jos iš pradžių rašomos programavimo kalbomis, kurių žodžiai ir konstrukcijos primena natūralią žmogaus kalbą. Rašant taikomąją programą, joje nurodoma ne kaip valdyti kompiuterio įrenginius, o tik kokius informacinius procesus reikia atlikti (pvz., įvesti duomenis, apskaičiuoti reikšmes, pakartoti kai kuriuos skaičiavimus ir pan.). Po to programos tekstas įvedamas į kompiuterio atmintį, o speciali programa – kalbos procesorius – išverčia ją į vidinę kompiuterio kalbą. Kalbos procesorius dažnai vadinamas tiesiog transliatorium.

Leave a Comment