1.1 MonitoriusNeigiamo kompiuterio poveikio žmogaus organizmui kaltininku didele dalimi yra vaizdinės informacijos išvedimo įrenginys – monitorius. Be jau aptarto monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo ergonominiu požiūriu nemažiau svarbūs yra monitoriaus vizualiniai parametrai: vaizdo mirgėjimas monitoriaus ekrane; monitoriaus ekrano blizgesys, išsklaidytos šviesos atspindžiai monitoriaus ekrane; žemas vaizdo kontrastas, esant intensyviai aplinkos apvietai.Kompiuterio vaizdo sistema susideda iš monitoriaus, kuriame atvaizduojama informacija ir vaizdo plokštes, kuri formuoja vaizdą. Monitoriuje atkuriamo vaizdo kokybė, pirmoje eilėje, priklauso nuo monitoriaus konstrukcijos. Šiuolaikiniai monitoriai būna dviejų tipų: elektrovakuuminiai, naudojantys elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus ir elektroniniai, naudojantys puslaidininkinius ekranus (skystakristaliniai, dujų plazmos, jutikliniai). Labiausiai paplitę elektrovakuuminiai monitoriai, naudojami staliniuose kompiuteriuose. Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami elektroniniai -plokštieji monitoriai.Monitoriaus ekrane teksto ženklai ir vaizdai yra formuojami iš taškų matricos. Taškų matricos yra vadinamos vaizdo elementais (pikseliais).Vaizdo elementų skaičius ekrane vadinamas skiriamąja geba. Tai ekrano taškų, telpančių vertikalia ir horizontalia kryptimi, skaičiaus sandauga. Ją nusako formuojamo ekrano taško dydis. Šiuolaikinių displėjų taško dydis yra 0,26 – 0,22 mm. Jų skiriamoji geba yra nuo 640 x 480 (680 – vaizdo elementų, ekrano taškų, eilutėje, 480 eilučių) iki 1280×1024 1600×1200 taškų.. Kuo didesnė skiriamoji geba , tuo aiškesnis kontūras, geresnis vaizdo matomumas ekrane. Kiekvienas ekrano taškas turi savo spalvą ir ryškumą. Vaizdo taško spalvų skaičius vadinamas spalvų gyliu. Yra daug vaizdo sistemų standartų – MGA; CGA; EGA; MCGA; VGA; SVGA, kurios viena nuo kitos skiriasi skiriamąja geba ir spalvingumu. Didžiausia skiriamąja geba ir plačia spalvų gama (atgaminanti iki16 mln. spalvų) pasižymi SVGA vaizdo plokštė. Visose sistemose yra tas pats vaizdo formavimo ekrane principas: vaizdą piešia švytintis taškas, bėgdamas per ekraną. Yra du monitoriaus vaizdo piešimo režimai: kai piešiama kas antra eilutė ir kai piešiamos iš karto viena po kitos visos eilutės. Displėjuje atkuriamo vaizdo kokybė priklauso nuo:
horizontalaus – eilučių skleistinės dažnio, dydžio, rodančio, kiek linijų (eilučių) per 1s gali perpiešti kompiuteris. Šis dydis matuojamas KHz. ( kilo hercais); vertikalaus – kadrų skleistinės dažnio, t.y kokiu dažniu vaizdas pilnai atnaujinamas ekrane. Jis matuojamas Hz. Abiejų skleistinių dažniai yra tiesiogiai proporcingi vienas kitam ir rodo vaizdo stabilumą ekrane. Žemas skleistinės dažnis, sukelia ekrano mirgėjimą ir kenkia akims. Taip yra, kai akies liekamosios reakcijos į šviesos signalą trukmė (apie 1/16 sekundės) yra mažesnė už signalo atsinaujinimo (ekrano vaizdo kaitos) dažnį. Formuojant vaizdą kas antrą eilutę, vaizdas ekrane piešiamas greičiau. Tačiau toks piešimo režimas labai kenkia dirbančiojo akims. Antruoju atveju vaizdas piešiamas ilgiau, bet akis jis kur kas mažiau vargina akis. Šiuolaikinių monitorių kadrų atnaujinimo dažnis siekia 75-90 Hz. Tai viršija higienos normos nustatytą 70 Hz vertikalų (vaizdo atsinaujinimo ekrane) skleistinės dažnį. Kalbant apie monitoriaus kokybę, svarbus parametras yra jo įstrižainė, matuojama coliais (1 colis = 2,54 cm). Dabartiniai 15 colių monitoriai turi plokščią ekraną, o tai leidžia nustatyti kokybiškesnį vaizdą visame ekrane. Didesnio diametro monitoriai leidžia pasiekti didesnę skiriamąją gebą. Mažiausiai monitorius kenks akims, kai jo skiriamoji geba bus 1024×800, o vertikalus skleistinis dažnis – 70 Hz. Be to, mažiausiai akims kenkiantis režimas yra juodai – baltas. Tačiau dabar retai kas dirba su nespalvotais ekranais. Todėl reikėtų bent riboti ekrane spalvų kiekį iki 256. To pilnai pakanka normaliam darbui. Taip pat būtinas geras spalvų suvedimas t.y. kad bazinės ,raudona, žalia ir mėlyna, spalvos gerai persidengtų tarpusavyje ) ir geras vaizdo kontrastas. Jei to nėra, vaizdas ekrane bus neryškus, tekstas sunkiai įskaitomas, o tai vargins akis. Šiuo metu naudojamų filtrų kai kurie kokybiniai rodikliai pateikti 7.1. lentelėje: Filtrų rūšis Spindesys Kontrasto pagerinimas Skiriamoji geba PatvarumasAkrilo mažina šiek tiek pagerina sumažina labai braižosiApsauginis tinklelis mažina pagerinimas priklauso nuo šviesos kritimo kampo prasta priklauso nuo gamintojoPoliarizuojantys mažina gera gera nuo technologijos priklausoVerbatchim mažina gerina puiki, saugo akis labai patvarūs3 M mažina gerina puiki, saugo akis, netraukia dulkių, maksimaliai sumažina statinį elektros krūvį patvarūsOCLI mažina gerina puiki, saugo akis, netraukia dulkių, maksimaliai sumažina statinį elektros krūvį labai patvarūs1.2. lentelė. Šiuo metu naudojamų filtrų, kai kurie kokybiniai rodikliai.Siekiant pagerinti monitoriaus ergonominius parametrus naudojami ekrano filtrai. Dauguma šiuolaikinių monitorių jau turi specialias ekrano dangas, kurios sumažina ekrano blizgėjimą,išbarstytos šviesos atspindžius bei statinius krūvius, kurie susikaupia ekrano paviršiuje. Tuomet ekrano filtro naudojimas jokio pranašumo neteikia. Naudojant senus ir pigius monitorius, filtrai gali būti naudingi, tačiau pigūs stikliniai filtrai aplinkos šviesą atspindi dar labiau nei monitoriaus ekrano paviršius, o tinkliniai filtrai iškraipo vaizdą. Brangūs stikliniai ekrano filtrai sumažina atspindžius, padidina vaizdo kontrastingumą, tačiau užtemdo vaizdą ir iškraipo spalvas. Naudojant poliarizacinius filtrus, spalvos žymiai mažiau iškraipomos. Naujausi 3M, OCLI technologijų filtrai leidžia gauti kokybišką vaizdą. Tačiau brangaus filtro ir pigaus monitoriaus kaina yra didesnė už kainą monitorių, kuriems nereikia filtrų ir kurių vaizdo kokybė yra žymiai geresnė. Dabartinių monitorių ekranuose yra tam tikras apsauginis filtras mažinantis radiaciją, šviesos išbarstymą ir elektrostatinį krūvį (7.1.pav.). 1.3. pav. Monitoriaus ekrano struktūra. Monitoriaus ekranui higienos norma nustato sekančius reikalavimus: monitoriaus ekranas neturi kelti pavojaus darbuotojų sveikatai; ženklai monitoriaus ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi, tarpai tarp ženklų ir eilių turi būti tinkamo dydžio. Kai ekranas nutolęs 40-80 cm atstumu , didžiųjų raidžiu aukštis turi sudaryti apie 16 minučių regos kampą, o ypač svarbiai informacijai – 20-22 minučių regos kampą. Jeigu atstumas nuo akies iki ekrano yra 50 cm , tai ženklo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,3 mm. HN 32 rekomenduojamas simbolio dydis – 3,8 mm; vaizdas monitoriaus ekrane turi būti stabilus ir nemirgėti.Vaizdo regeneracijos dažnis turi būti nemažesnis kaip 72 Hz. Ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad nesukeltų darbuotojui nemalonių jutimų bei akių nuovargio; ryškumas arba kontrastas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas;simbolio ir ekrano fono kontrastas turi būti nemažiau 0,8; monitoriaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Todėl displėjus turėtų turėti stovą arba reguliuojamą stalą, kurie leistų keisti ekrano padėtį; atstumas nuo dirbančiojo akių iki monitoriaus ekrano neturi būti mažesnis kaip 40 cm; darbo vietos turi būti taip įrengtos, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos ar peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos ) neakintų ir, kiek galima, mažiau atsispindėtų monitoriaus ekrane; langai turi turėti šviesos reguliavimo įrenginius, kuriais galima būtu mažinti šviesos srautą, krintantį ant monitoriaus ekrano; monitoriaus ekrano aukštis ( nuo grindų iki ekrano apačios ) turi siekti 950 – 1000 mm. Akių žvilgsnis nukreiptas žemyn 15 –200 kampu. Ekrano palinkimo kampas (nuo vertikalės) turi būti 0 – 30º.Rekomenduotina ekrano atstumas nuo stalo krašto – 500 – 700 mm; ekrano filtras turi būti patikimai įžemintas ir periodiškai tikrinamas. Tinkamiausia vieta ekrano filtrui įžeminti yra sisteminio bloko korpusas (po varžtu, kur tvirtinamas maitinimo šaltinis). Kituose elektros maitinimo sistemos taškuose įžeminti nerekomenduotina.