|VILNIAUS KOLEGIJA ||ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS || | || | || | || | || | ||MICROSOFT WINDOWS XP ADMINISTRAVIMAS: ||TCP/IP KONFIGŪRAVIMAS IR ||NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS ||REFERATAS || | | || |STUDENTAS | | || |VADOVAS | | || | | |
2004
TURINYS
Įvadas 31. Tinklo komponentų konfigūravimas 4 1. TCP/IP nustatymas 4 2. Automatinis TCP/IP derinimas 5 3. Papildomų TCP/IP parametrų nustatymas 7 1. IP parametrų nustatymas 7 2. DNS parametrų nustatymas 8 3. WINS parametrų nustatymas 9 4. Kelių TCP/IP konfigūracijų naudojimas vienai tinklo plokštei 92. Protokolų TCP/IP komplektas 11 1. IP protokolas (Internet Protocol) 11 2. TCP protokolas (Transmission Control Protocol) 12 3. UDP protokolas (Vartotojo Datagramos Protokolas) 133. IP adresai 144. Nuotolinė pagalbos palaikymas 16Išvados 17Literatūra 18
ĮVADAS
Didžiausia programinės įrangos kompanija Microsoft pateikė dar vienąnaujovę –Windows XP. Tai yra pats reikšmingiausias atnaujinimas perpaskutiniuosius šešis metus nuo Windows 95 atsiradimo. Windows XPoperacinės sistemos pagrindas yra pagrindinis programos kodas, naudojamasWindows 2000 и Windows NT® Workstation operacinėse sistemose. Dėl to naujaWindows versija yra efektyvesnė, patikimesnė bei stabilesnė lyginant suWindows Me, Windows 98 и Windows 95 sistemomis. Visų laikų sparčiausia Windows sistema — Windows XP Professional —turi darbo su tinklais ir kitas priemones, tai paverčia ją idealianaudojant kompiuterį verslo reikalams ar sudėtingiems asmeniniams darbams.
1. TINKLO KOMPONENTŲ KONFIGŪRAVIMAS Pagrindinių tinklo parametrų (tarnybų, klientų arba protokolų)papildymui/pakeitimui reikia įsijungti Control Panel->Network Connections,dešiniu pelės klavišu pasirinkti komandą Properties. Atsidariusiame lange(1 pav.) galima peržiūrėti arba pakeisti kompiuterio tinklo parametrus.Lango viršuje (Connect using) nurodomas tinklo pavadinimas adapterio,kuriam nurodome tinklo parametrus. Žemiau nurodomas MAC (Media AcessControl) adresas – unikalus tinklo plokštės adresas, naudojamasapsikeičiant duomenimis tarp tinklo kompiuterių adapterių.
[pic] 1 pav. Local Area Connection Properties dialogo langas
Tinklo komponentui instaliuoti paspauskite mygtuką Install,nurodykite komponento tipą: Client (klientas), Service (tarnyba) arbaProtocol (protokolas) ir spragtelėkite Add. Pasirenkant tinkamą komponentą,spauskite OK. Instaliuotam komponentui konfigūruoti (jeigu yra numatytatokia galimybė) paspauskite mygtuką Properties.
1.1. TCP/IP nustatymas TCP/IP yra pagrindinis tinklo protokolas. Jeigu instaliuojant WindowsXP sistemą kompiuteryje buvo įdėta tinklo plokštė, pagal nutylėjimą jisnustatomas kaip tinklo protokolas. Jeigu pagal nutylėjimą nustatytiparametrai buvo pakeisti, tai protokolą TCP/IP galima sukonfigūruotipatiems. Tam reikia atlikti sekančius veiksmus: a) Įsijunkite Start-> Control Panel-> Network Connections. b) Dešiniu klavišu iškvieskite komandą Properties. c) Jeigu sąraše nėra Internet Protocol (TCP/IP), paspauskite Install. d) Pasirinkite protokolą, Add. e) Local Area Connection Properties dialogo lange pažymėkite Internet Protocol (TCP/IP), OK. f) Įsitikinkite, kad Internet Protocol (TCP/IP) pažymėtas varnele, OK.
1.2. Automatinis TCP/IP derinimas Pats paprasčiausias ir patikimiausias TCP/IP konfigūravimo metodasyra naudojimas DHCP (dymanic host configuration protocol – dinaminio tinklokompiuterių konfigūravimo protokolas) tarnybos, kurios pagalba IP adresaspasirenkamas automatiškai. DHCP leidžia atsisakyti IP adresų nustatymorankiniu būdu, kadangi DHCP dinamiškai ir automatiškai valdo IP adresųduomenų bazę. Jeigu norime pakeisti nuolatinį tinklo kompiuterio adresą dinaminiu,reikia atlikti tokią veiksmų seką: a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection Properties dialogo lange ir paspauskite Properties (2 pav.) b) Pasirinkite Obtain an IP address automatically (automatiškai gauti IP adresą). Jeigu kompiuteris yra DHCP serveris, šios komandos rinktis nereikia! DHCP serveris turi turėti fiksuotą IP adresą. c) Pasirinkite Obtain DNS server address automatically (automatiškai gauti DNS serverio adresą), jeigu DHCP serveris automatiškai skiria DNS serverio adresus klientams; priešingu atveju pasirinkite Use the following DNS server addresses (naudoti nurodytą DNS serverio adresą) ir nurodykite IP adresą DNS serveriui.
Pastovaus adresavimo pasirinkimas Jeigu tinkle nėra DHCP serverio arba jums teks sukonfigūruoti DHCPserverį, reikia rankiniu būdu sukonfigūruoti protokolą TCP/IP taip, kad IPadresas, naudojamas serveriu, būtų pastoviu. Tam reikia atlikti sekančius
veiksmus: a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection Properties dialogo lange ir paspauskite Properties. b) Pasirinkite Use The Following IP Address, įveskite skirtą tinklo administratoriumi IP adresą į lauką IP address. Po to į lauką Subnet mask įveskite potinklio adresą. Jis padeda atskirti IP adreso dalis, kad TCP/IP skirtų tinklo ir pagrindinio kompiuterio identifikatorius (ID). Korektiškai užrašyto potinklio trafareto pavyzdys: 255.255.255.0. Greičiausiai jums tiks potinklio adresas, kuris nusakomas automatiškai. Jeigu tinkle naudojamas kitas adresas, tai reikia sužinoti ir įvesti į šį lauką.[pic] 2 pav. Internet Protocol (TCP/IP) dialogo langas
c) Įveskite tinklų sąsajos IP adresą į lauką Default gateway. Reikalinga ryšiui su tolimais tinklais palaikyti (nenurodžius tinklų sąsajos, apsiribojama vietiniu tinklu). Pagrindinio kompiuterio siuntėjo konfigūracijoje turi būti nurodytas siunčiamų paketų maršrutas į gavėjo LAN. Jeigu maršrutas neapibrėžtas, tai pagrindinis kompiuteris nusiunčia IP paketus gavėjo pagrindiniam kompiuteriui tinklų sąsajos pagalba. Korektiškai užrašytos tinklų sąsajos IP adreso pavyzdys: 193.219.32.254. d) Pasirinkite Use the following DNS server addresses DNS serverio IP adresams nurodyti, ir įveskite DNS serverio pagrindinį ir papildomą adresus.
1.3. Papildomų TCP/IP parametrų nustatymas Jeigu DHCP serveris nenaudojamas IP adresams gauti, atitinkamiemsparametrams nustatyti, tai kitus tinklo parametrus (išskyrus kompiuterio IPadresą ir DNS serverio) galima sukonfigūruoti paspaudus Advanced mygtuką.Atsidariusiame lange (3 pav.) nurodomi papildomi protokolo parametrai, WINSserverio parametrai bei NetBIOS over TCP/IP.
[pic] 3 pav. TCP/IP protokolo papildomų (Advanced) savybių langas
1.3.1. IP parametrų nustatymas Advanced TCPIP Setting dialogo lange (3 pav.) yra keturi lakštai, viena iš jų – IP Settings. Čia galima nurodyti kompiuterio ir potinklio IP adresus bei tinklų sąsajos adresus, kuriuos atpažįsta tinklo serveris. Pakeisti parametrus šiame lakšte galima atlikus tam tikrus veiksmus: a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus,
esančius žemiau IP Address lango, kompiuterio IP ir potinklio adresams pakeisti. Galima nurodyti iki penkių IP ir potinklių adresų, reikalingų, norint prisijungti prie skirtingų loginių IP tinklų arba prie vieno tinklo, bet su skirtingais IP adresais. b) Tinklų sąsajai papildyti paspauskite mygtuką Add ir įveskite IP adresą. c) Dabar pažymėkite varnele Automatic metric nurodytiems parametrams. Nurodo sąlyginį maršruto ilgį iki adresato tinklo. Jei yra keli būdai pasiekti vieną ar kitą tinklą, kompiuteris pasinaudos maršrutu, turinčiu mažiausią metriką. 1.3.2. DNS parametrų nustatymas Jeigu norite instaliuoti papildomus DNS serverio parametrus,pasirinkite DNS lakštą (4 pav.). Atlikite žemiau aprašytus veiksmus DNSserverio papildomiems parametrams konfigūruoti: a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus, esančius žemiau DNS server addresses lango, turimo tinklo DNS serverio adresams pakeisti arba papildyti. Naudodamiesi mygtukais su rodyklėms į viršų ir į apačią galima pasirinkti prisijungimo prie DNS serverių tvarką.[pic] 4 pav. Advanced TCPIP Settings (DNS konfigūravimo) dialogo langas
b) Pasirinkite tinkamus nustatymus laisviems vardams. • Append Primary And Connection Specific DNS Suffixes. Riboja vardų leidimo domeno povardžiais, skirtingais kiekvienam sujungimui, sritį. • Append These DNS Suffixes (In Order). Rodo, kad tik domeno povardis gali jungtis prie laisvo domeno vardo c) Domeno vardui nustatyti įveskite į DNS suffix for this connection laiką DNS domeno vardą, kuris naudojamas tinkle. d) Pažymėtas Registre this connection’s addresses in DNS laukas leidžia registruoti IP adresus domeno vardo pagrindu.
1.3.3. WINS parametrų nustatymas WINS parametrų nustatymui pasirinkite Advanced TCPIP Settingsdialogo lango WINS lakštą (5 pav.). Jeigu tinkle veikia WINS serveriai, jųadresus reikia nurodyti šiame lakšte. Tokia strategija veikdama supagrindiniu tinklo kompiuteriu, kuriame įdiegtos ankstesnių versijųoperacinės sistemos, duoda geresnius rezultatus. Kaip ir visuose AdvancedTCPIP Settings dialogo lango lakštuose, galima naudotis mygtukais Add,
Edit ir Ramove WINS parametrams pakeisti.[pic] 5 pav. Advanced TCPIP Settings (WINS konfigūravimo) dialogo langas
Norint naudoti LMHOSTS failą NetBIOS vardo ir IP adreso leidimui,pažymėkite varnele Enable LMHOSTS Lookup lauką, o norint importuoti LMHOSTSfailo turinį, paspauskite Import LMHOSTS mygtuką. Yra siūloma naudotiLMHOSTS failą tik tai esant būtinybei, nes šių failų palaikymas – ganasudėtinga užduotis. Greičiausiai teks nustatyti ryšį su kompiuteriais, kuriuose yraįdiegtos ankstesnių versijų operacinės sistemos. Todėl įsitikinkite, kadyra pažymėta Enable NetBIOS over TCP/IP (NetBIOS per TCP/IP. Nežymėkite šiolauko, jeigu tinkle yra kompiuteriai, turintys operacines sistemas neankstesnes kaip Windows 2000, arba yra tokie kompiuteriai, kurie naudojatik tai DNS vardų leidimui (pvz., kompiuteriai su UNIX operacinė sistema)jeigu nėra kitų protokolų. Turėkite omenyje, kad parametrai, naudojantysNetBIOS, nebus matomi, jeigu laukas Enable NetBIOS over TCP/IP yranepažymėtas.
1.4. Kelių TCP/IP konfigūracijų naudojimas vienai tinklo plokštei ICS (Internet Connection Sharing) ryšiui su Internetu naudojimasleidžia automatiškai gauti IP adresą kompiuteriui, bet tai nelabai patoguir trukdo normaliam darbui lokaliniame tinkle. Norint išspręsti šiąproblemą Windows XP operacinė sistema suteikia galimybę turėti keliasTCP/IP konfigūracijas vienai tinklo plokštei. Tam reikia įsijungtiProperties TCP/IP dialogo lango Alternative lakštą. Čia galima nustatyti alternatyvius protokolo nustatymus, kurie busnaudojami, pavyzdžiui, kai yra neįmanoma automatiškai gauti IP adresą.Žinoma, dėl minėtos priežasties neveiks pirmesnė konfigūracija, pavyzdžiui,nebus galima naudotis Internetu, teikiamu per ICS. Norint pakeistivartojamą konfigūraciją, jeigu pasikeitė sąlygos, pakanka nuspausti dešinępelės klavišą, nukreipus jį ant sujungimo piktogramos, ir pasirinktikomandą Repair. Kompiuteris nuskanuos tinklą ir, jeigu bus surastasserveris, teikiantis adresus, adresas bus gautas ir pakeistas esančiu.
Tokiu būdu, pavyzdžiui, pradės veikti ICS.2. PROTOKOLŲ TCP/IP KOMPLEKTAS TCP/IP yra protokolų rinkinys skirtas tam, kadbendradarbiaujantys kompiuteriai galėtų dalintis ištekliais per tinklą.TCP/IP protokolą sukūrė DARPA (Defence Advanced Research Projects Agency).Pradžioje mokslininkai siekė sujungti įvairius kompiuterių tinklus pačiamepastate. Ilgainiui ši idėja išsiplėtojo ir buvo sujungti įvairūs tinklai,projektuojami skirtingų operatorių į tinklų tinklą (Internetą). Internetasnaudoja TCP/IP tam, kad sujungtų valstybines ir mokslo institucijas visamepasaulyje. Taip pat populiarus tarp komercinių ir privačių tinklų. DARPAsukūrė TCP/IP automatinį klaidų atitaisymą dėl kurio nebūtina pastoviaitikrinti ir taisyti klaidų ir problemų, kilusių tinkluose. TCP/IP protokolą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: 1) IP; 2) TCP; 3) UDP.
2.1. IP PROTOKOLAS Interneto protokolas (IP) yra TCP/IP rinkinio duomenųmaršrutizuojantis sluoksnis, t.y. atsako už vieno duomenų paketo gabenimąiš mazgo į mazgą. IP komponentai aprūpina maršrutą nuo, sakykime, vienodepartamento iki visos įmonės tinklo, tada į regioninius tinklus, ogaliausiai – į globalų Internetą. Visi protokolai iš TCP/IP rinkinio(išskyrus ARP ir RARP) naudojasi IP paslaugomis.
[pic] 6 pav. IP struktūra
Versija nurodo interneto antraštės formatą (6 pav.). Antraštės ilgis –tai žodžiai, matuojami bitais. Minimali teisingos antraštės vertė – 5bitai. Paslaugų tipas nusako paslaugos kokybę. Pavyzdžiui, gali teikti tamtikriems failams pirmenybę tuo atveju, kai susidaro kamščiai tinkle. Viso –tai datagramų ilgis, matuojamas baitais, apimantis interneto antraštę irduomenis. Ilgiausia datagrama gali siekti 65535 baitus. Identifikacija –pagalbos nustatymas reikalingos surinkti fragmentus į datagramas. Požymiai– 3 bitai. Fragmentavimo pokytis (13 bitų) nurodo fragmento vietądatagramoje. Likęs laikas nurodo maksimalų laiką, per kurį datagrama galipasilikti tinkle. Laikas matuojamas sekundėmis. Jei šioje grafoje pasirodo0, tai datagrama privalo būti sunaikinta. Protokolas nurodo sekantįprotokolo sluoksnį, panaudotą datagramos duomenyse. Kadangi kai kurios
antraštės keičiasi, tikrinimo žymė garantuoja procedūros nepertraukiamumą.Siuntėjo (32 bitai) ir gavėjo (32 bitai) adresai – tai vardų, adresų irmaršrutų distinkcija. Vardas nurodo, kokio objekto ieškoti; adresas –objekto vietą; maršrutas – kaip nuvykti pas objektą. Opcija būna įdiegta įprotokolą, tačiau retai būna IP protokolo struktūros dalis. Duomenys – taiIP duomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolo antraštės. Naujausia IP versija – IPv6. Ji didina IP adreso dydį nuo 32 iki 128bitų. Siuntėjas gali identifikuoti siunčiamų paketų prioritetus.2.2. TCP PROTOKOLAS Transliacijos kontrolės protokolas TCP atsako už tikrinimą, arduomenys teisingi atėję iš kliento serveriui. Duomenys gali būti pamestitarpiniame tinkle. TCP aptinka klaidas ar prarastus duomenis ir keliaretransliavimą tol, kol duomenys yra teisingai ir pilnai gaunami. TCPvertina duomenis kaip baitų srautą ir logiškai priskiria sekos numerįkiekvienam baitui. Gavėjas gali susekti trūkstamus ar neteisingus sekospaketus. TCP atpažįsta duomenis, kurie buvo gauti ir retransliuojaduomenis, kurie buvo pamesti.
[pic] 7 pav. TCP struktūra
Siuntėjo portas – tai siuntėjo porto numeris (7 pav.). Gavėjo portas –tai gavėjo porto numeris. Sekos numeris – tai pirminių duomenų okteto tamesegmente numeris. Jei nustatyta ACK kontrolė, patvirtinimo numeris turisavyje sekantį sekos numerį, kurį segmento siuntėjas tikisi gauti. Pokytis(4 bitai) – tai TCP antraštėje esantis 32 bitų žodžių skaičius, kurisnurodo, kur duomenys prasideda. Rezervuota (6 bitai) – rezervuota ateičiai.Šeši kontroliniai bitai: prioritetų žymės nuoroda (U); patvirtinimo nuoroda(A); mygtuko funkcija (P); perkrovimas – (R); sinchronizuoti sekos numeriai– (S); siuntimas baigtas – (F). Fragmentas (16 bitų) – duomenų oktetųskaičius, kurį segmento siuntėjas sutinka gauti, pradedant nuo okteto,esančio patvirtinimo lauke. Tikrinimo žymė (16 bitų) – 16 bitų žodžių,esančių antraštėje ir tekste, sumos priedas. Nuoroda (16 bitų) – taipozityvi reikšmė, kylanti iš to segmento sekos numerio. Opcijos
transliuojamos TCP antraštės gale ir visada yra tokio ilgio, kad susidedaiš 8 bitų. Galimi du opcijų formatai: vieno okteto; kelių oktetų – ilgio,tipo ir faktinės opcijos. TCP privalo turėti visas opcijas. Duomenys – TCPduomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolas.2.3. UDP PROTOKOLAS Vartotojo Datagramos Protokolas UDP aprūpina paprastomis paslaugomis,susijusiomis su transakcijomis. Tačiau manoma, kad UDP žinučių perdavimopaslaugos nėra vienos iš patikimiausių. Kiekviena UDP antraštė turi irsiuntėjo, ir gavėjo porto identifikatorius, o tai leidžia aukšto sluoksnioprotokolams nukreipti paslaugas skirtingiems serveriams.
[pic] 8 pav. UDP protokolo struktūra
Siuntėjo portas – tai opcija (8 pav.). Tuo atveju, jei naudojamas,parodo siuntimo proceso portą ir gali būti tuo portu, kuriam atsakymasturėtų būti adresuotas, kai trūksta reikiamos informacijos. Tuo atveju, jeinenaudojamas, įrašomas 0 į laukelį. Gavėjo portas reikalingas tik tada, kaiyra tam tikras interneto gavėjo adresas. Ilgis skaičiuojamas oktetais.Apskaičiuojama vartotojo datagrama (įskaitant antraštę ir duomenis).Minimalus ilgis – 8. Duomenys – tai UDP duomenų laukelis.
3. IP ADRESAI Tai unikalus 32 bitų loginis adresas, reikalingas TCP/IP pagrindinio kompiuterio identifikavimui. Kiekvienas adresas sudarytas iš 2-jų dalių: 1. tinklo identifikatoriaus (ID), kuriuo nustatomi visi pagrindiniai kompiuteriai viename fiziniame tinkle; 2. pagrindinio kompiuterio identifikatoriaus (ID), kuris tame tinkle nustato konkretų pagrindinį kompiuterį. Kompiuteryje įdiegus TCP/IP protokolą, jam turi būti paskirtas unikalus IP adresas. Pavyzdžiui, 193.219.032.001. Priešpaskutinė skaičių grupė nurodo potinklio numerį. Paskutinė skaičių grupė nurodo kompiuterio numerį (skaičius nuo 1 iki 254) organizacijos potinklyje, kuris taip pat gali būti skaidomas. Pagal tai, kiek baitų skiriama tinklo ir kiek kompiuterio numeriui,tinklai Internete skirstomi į klases A, B, C, D ir E. A – dideli tinklai, jų numeriui skirtas vyriausias baitas, t.y. 1bitas tinklo požymiui ir 7 bitai tinklo numeriui, o likę 24 bitai –kompiuterio numeriui tinkle. B – vidiniai tinklai, kompiuteriams skiriami
du jaunesnieji baitai. C – maži tinklai, kompiuteriams skiriamas vienasjauniausias baitas, o trys pirmieji skirti tinklo numeriui, D klasė skirtatransliaciniams pranešimams, o E – rezervuota, (žr. 9 pav.)|Klasė|Vyriausi |Pirmo skaičiaus |Tinklų skaičius |Kompiuterių || |bitai |diapazonas | |skaičius || |(tinklo | | | || |požymis) | | | ||A |0 | 1-126 |126 |16 777 216 ||B |10 |128-191 |16 384 |65 536 ||C |110 |192-233 |2 097 152 |254 ||D |1110 |224-239 | | ||E |11110 |240-255 | | |
9 pav. IP adresų klasės
A klasės 127 tinklas rezervuotas testuotis tinklinėms programoms. Cklasėje 0 ir 255 kompiuteriams numeruoti nenaudojami. A ir B tinklaiskiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, okitos organizacijos gauna C klasės numerius. Šis adresavimo būdas tik formaliai leidžia prijungti virš 4 milijardųkompiuterių. Kadangi IPT valdo adresų grupes, daug adresų lieka nepanaudotųbūsimiems klientams. Daugėjant interneto vartotojų vis mažėja adresųrezervas. 1992 metais pasiūlytas interneto protokolo (IP) 6 baitųadresavimo išplėtimas IPv6. Nauji maršrutizatoriai turės suprasti ir tokiusadresus. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo ir švietimo institucijų LitNet tinkluiskirti tokie adresai (pirmi 3 baitai):193.219. 1-4 5-6 7 8-9 10-14 32-95 128-129 192-223194.176. 32-63205.244. 196-199 Daugelis komercinių firmų, taupydamos IP numerius bei tinko saugumosumetimais, tikrąjį IP numerį suteikia tik tinklo maršrutizavimoįrenginiams bei taip vadinamam proxy serveriui su dviem tinklo plokštėmis,naudojamam atskirti vietinį tinklą su savo vidiniais adresais nuo išorinioir tuo pačiu metu leisti sankcionuotą ir kontroliuojamą ryšį su Internetu. Sąveikaudami tinkle, kompiuteriai vienas į kitą kreipiasiskaitmeniniais vardais. Žmogui taip bendrauti nepatogu. Kadangi žmoguilengviau atsiminti simbolinius vardus, tai IP adresai kreipiniuosepaprastai rašomi simboliniu pavidalu, skaitant juos iš dešinės į kairę.Pavyzdžiui, aukuras.ku.lt:lt – šalies identifikatorius, išskyrus JAV;ku – įstaigos ir struktūrinių padalinių santrumpa;aukuras – kompiuterio vardas.
4. NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS
Kartais norint pasiekti geriausių rezultatų reikia atsitraukti nuosavo darbo vietos. Padirbti prie kolegos stalo. Nuskristi visą šalį ir
susitikti su klientu. Dirbti namuose laukiant santechniko. Tokiosesituacijose jūs turite produktyviai dirbti, net jei ir nesėdite už savodarbo stalo. Anksčiau negalėdavome padaryti visko, ko norėdavome, nes kaikurių duomenų ir programų darbo kompiuteryje nebūdavo. Naudodamiesi nuotoliniu darbalaukiu galima pradėti virtualųjį seansąir naudotis savo staliniu kompiuteriu iš kito kompiuterio, kuriame veikiaoperacinė sistema Windows 95 ar vėlesnė jos versija, jums suteikiamaprieiga prie visų jūsų dokumentų ir taikomųjų programų, net kai esateišvykę iš savo darbovietės. Operacinės sistemos Windows XP Professional nuotolinės pagalbospriemonė leidžia savo kompiuterį valdyti kartu su kitu asmeniu per tinkląar internetą. Jums leidus, jūsų kolega ar techninio palaikymo specialistas,prisijungęs prie tinklo ir pasileidęs sistemą Windows XP, gali nuotoliniubūdu prieiti prie jūsų kompiuterio, matyti jo ekraną, valdyti jūsų pelę beiklaviatūrą ir padėti jums pašalinti techninę problemą. Antra vertus, jeiesate kompiuterių specialistas, tokiu būdu galite padėti kitiems. Nuotolinę pagalbą, susisiekiant su draugu ar kolega, greičiausiaigalima išsikviesti per Windows Messenger, realiojo laiko ryšių klientą.Pasikviesti ką nors į pagalbą naudodamiesi Nuotolinės pagalbos priemone,galite ir išsiųsdami el. laišką. Taip pat galite užpildyti pakvietimoblanką ir įrašyti jį kaip failą, po to išsiųsti naudodamiesi internetinėmispaslaugomis, pvz., internetine el. pašto paslauga Hotmail®.IŠVADOS Operacinė sistema Windows XP Professional pateikė naujo standartopatikimumą ir efektyvumą. Ši operacinė sistema padės bet kokio dydžioįmonėms ir asmenims, kurie iš darbo su kompiuteriu tikisi labai daug,efektyviau planuoti darbo laiką ir administruoti tinklo sistemą. Nuotolinė pagalba leidžia vartotojui savo kompiuterį valdyti bendraisu kitu asmeniu tinkle ar internete. Tai gali būti administratorius ar
draugas, galintis peržiūrėti vartotojo ekraną, valdyti pelės žymeklį beiklaviatūrą, ir tokiu būdu padėti spręsti techninę problemą. Informaciniųtechnologijų skyriai, naudodamiesi HTML, ant publikuojamų API gali sukurtivartotojų sprendimus. Tokiu būdu nuotolinė pagalba pritaikoma vartotojųporeikiams. Šią priemonę įjungti ir išjungti galima centralizuotai.LITERATŪRA
1. http://compulenta.msn.ru/2. http://www.kf.vu.lt/~public/ivs1/benigna/index.php?puslapis=tcpip3. http://www.microsoft.com/rus/windowsxp/techinfo/deployment/default.asp4. „Rekomendacijos asmens duomenų apsaugai internete“. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija5. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/tinklai/r6.htm#z68