MICROSOFT WINDOWS XP ADMINISTRAVIMAS: TCP/IP KONFIGŪRAVIMAS IR NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS

|VILNIAUS KOLEGIJA |
|ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
|MICROSOFT WINDOWS XP ADMINISTRAVIMAS: |
|TCP/IP KONFIGŪRAVIMAS IR |
|NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS |
|REFERATAS |
| | | |
| |STUDENTAS | | |
| |VADOVAS | | |
| | | |

TURINYS

Įvadas 3
1. Tinklo komponentų konfigūravimas 4

1. TCP/IP nustatymas 4

2. Automatinis TCP/IP derinimas 5

3. Papildomų TCP/IP parametrų nustatymas 7

1. IP parametrų nustatymas 7

2. DNS parametrų nustatymas 8

3. WINS parametrų nustatymas 9

4. Kelių TCP/IP konfigūracijų naudojimas vienai tinklo plokštei

9
2. Protokolų TCP/IP komplektas 11

1. IP protokolas (Internet Protocol)

11

2. TCP protokolas (Transmission Control Protocol)

12

3. UDP protokolas (Vartotojo Datagramos Protokolas) 13
3. IP adresai 14
4. Nuotolinė pagalbos palaikymas 16
Išvados 17
Literatūra 18

ĮVADAS

Didžiausia programinės įrangos kompanija Microsoft pateikė dar vieną
naujovę –Windows XP. Tai yyra pats reikšmingiausias atnaujinimas per
paskutiniuosius šešis metus nuo Windows 95 atsiradimo. Windows XP
operacinės sistemos pagrindas yra pagrindinis programos kodas, naudojamas
Windows 2000 и Windows NT® Workstation operacinėse sistemose. Dėl to nauja
Windows versija yra efektyvesnė, patikimesnė bei stabilesnė lyginant su
Windows Me, Windows 98 и Windows 95 sistemomis.

Visų laikų sparčiausia Windows sistema — Windows XP Professional —
turi darbo su tinklais ir kitas priemones, tai paverčia ją idealia
naudojant kompiuterį verslo reikalams ar sudėtingiems asmeniniams darbams.

1. TINKLO KOMPONENTŲ KONFIGŪRAVIMAS

Pagrindinių tinklo parametrų (tarnybų, klientų arba protokolų)
papildymui/pakeitimui reikia įsijungti Control Panel->Network Connections,
dešiniu pelės klavišu pasirinkti komandą Prroperties. Atsidariusiame lange
(1 pav.) galima peržiūrėti arba pakeisti kompiuterio tinklo parametrus.
Lango viršuje (Connect using) nurodomas tinklo pavadinimas adapterio,
kuriam nurodome tinklo parametrus. Žemiau nurodomas MAC (Media Acess
Control) adresas – unikalus tinklo plokštės adresas, naudojamas
apsikeičiant duomenimis tarp tinklo kompiuterių adapterių.

[pic]

1 pav. Local Area Connection Properties di

ialogo langas

Tinklo komponentui instaliuoti paspauskite mygtuką Install,
nurodykite komponento tipą: Client (klientas), Service (tarnyba) arba
Protocol (protokolas) ir spragtelėkite Add. Pasirenkant tinkamą komponentą,
spauskite OK. Instaliuotam komponentui konfigūruoti (jeigu yra numatyta
tokia galimybė) paspauskite mygtuką Properties.

1.1. TCP/IP nustatymas

TCP/IP yra pagrindinis tinklo protokolas. Jeigu instaliuojant Windows
XP sistemą kompiuteryje buvo įdėta tinklo plokštė, pagal nutylėjimą jis
nustatomas kaip tinklo protokolas. Jeigu pagal nutylėjimą nustatyti
parametrai buvo pakeisti, tai protokolą TCP/IP galima sukonfigūruoti
patiems. Tam reikia atlikti sekančius veiksmus:

a) Įsijunkite Start-> Control Panel-> Network Connections.

b) Dešiniu klavišu iškvieskite komandą Properties.

c) Jeigu sąraše nėra Internet Protocol (TCP/IP), paspauskite Install.

d) Pasirinkite protokolą, Add.

e) Local Area Connection Properties dialogo lange pažymėkite Internet

Protocol (TCP/IP), OK.

f) Įsitikinkite, kad Internet Protocol (TCP/IP) pažymėtas varnele, OK.

1.2. Automatinis TCP/IP derinimas

Pats paprasčiausias ir patikimiausias TCP/IP konfigūravimo metodas
yra naudojimas DHCP (dymanic host coonfiguration protocol – dinaminio tinklo
kompiuterių konfigūravimo protokolas) tarnybos, kurios pagalba IP adresas
pasirenkamas automatiškai. DHCP leidžia atsisakyti IP adresų nustatymo
rankiniu būdu, kadangi DHCP dinamiškai ir automatiškai valdo IP adresų
duomenų bazę.

Jeigu norime pakeisti nuolatinį tinklo kompiuterio adresą dinaminiu,
reikia atlikti tokią veiksmų seką:

a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection

Properties dialogo lange ir paspauskite Properties (2 pav.)

b) Pasirinkite Obtain an IP address automatically (automatiškai gauti IP

adresą). Jeigu kompiuteris yra DHCP serveris, šios komandos rinktis

nereikia! DHCP serveris turi turėti fiksuotą IP adresą.

c) Pasirinkite Obtain DNS server a

address automatically (automatiškai

gauti DNS serverio adresą), jeigu DHCP serveris automatiškai skiria

DNS serverio adresus klientams; priešingu atveju pasirinkite Use the

following DNS server addresses (naudoti nurodytą DNS serverio adresą)

ir nurodykite IP adresą DNS serveriui.

Pastovaus adresavimo pasirinkimas

Jeigu tinkle nėra DHCP serverio arba jums teks sukonfigūruoti DHCP
serverį, reikia rankiniu būdu sukonfigūruoti protokolą TCP/IP taip, kad IP
adresas, naudojamas serveriu, būtų pastoviu. Tam reikia atlikti sekančius
veiksmus:

a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection

Properties dialogo lange ir paspauskite Properties.

b) Pasirinkite Use The Following IP Address, įveskite skirtą tinklo

administratoriumi IP adresą į lauką IP address. Po to į lauką Subnet

mask įveskite potinklio adresą. Jis padeda atskirti IP adreso dalis,

kad TCP/IP skirtų tinklo ir pagrindinio kompiuterio identifikatorius

(ID). Korektiškai užrašyto potinklio trafareto pavyzdys:

255.255.255.0. Greičiausiai jums tiks potinklio adresas, kuris

nusakomas automatiškai. Jeigu tinkle naudojamas kitas adresas, tai

reikia sužinoti ir įvesti į šį lauką.

[pic]

2 pav. Internet Protocol (TCP/IP) dialogo langas

c) Įveskite tinklų sąsajos IP adresą į lauką Default gateway. Reikalinga

ryšiui su tolimais tinklais palaikyti (nenurodžius tinklų sąsajos,

apsiribojama vietiniu tinklu). Pagrindinio kompiuterio siuntėjo

konfigūracijoje turi būti nurodytas siunčiamų paketų maršrutas į

gavėjo LAN. Jeigu maršrutas neapibrėžtas, tai pagrindinis kompiuteris

nusiunčia IP paketus gavėjo pagrindiniam kompiuteriui tinklų sąsajos

pagalba. Korektiškai užrašytos tinklų sąsajos IP adreso pavyzdys:

193.219.32.254.

d) Pasirinkite Use the following DNS server addresses DNS serverio IP

adresams nurodyti, ir įveskite DNS serverio pagrindinį ir papildomą

adresus.

1.3. Papildomų TCP/IP pa

arametrų nustatymas

Jeigu DHCP serveris nenaudojamas IP adresams gauti, atitinkamiems
parametrams nustatyti, tai kitus tinklo parametrus (išskyrus kompiuterio IP
adresą ir DNS serverio) galima sukonfigūruoti paspaudus Advanced mygtuką.
Atsidariusiame lange (3 pav.) nurodomi papildomi protokolo parametrai, WINS
serverio parametrai bei NetBIOS over TCP/IP.

[pic]

3 pav. TCP/IP protokolo papildomų (Advanced) savybių langas

1.3.1. IP parametrų nustatymas

Advanced TCPIP Setting dialogo lange (3 pav.) yra keturi lakštai,

viena iš jų – IP Settings. Čia galima nurodyti kompiuterio ir potinklio

IP adresus bei tinklų sąsajos adresus, kuriuos atpažįsta tinklo serveris.

Pakeisti parametrus šiame lakšte galima atlikus tam tikrus veiksmus:

a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus,

esančius žemiau IP Address lango, kompiuterio IP ir potinklio adresams

pakeisti. Galima nurodyti iki penkių IP ir potinklių adresų,

reikalingų, norint prisijungti prie skirtingų loginių IP tinklų arba

prie vieno tinklo, bet su skirtingais IP adresais.

b) Tinklų sąsajai papildyti paspauskite mygtuką Add ir įveskite IP

adresą.

c) Dabar pažymėkite varnele Automatic metric nurodytiems parametrams.

Nurodo sąlyginį maršruto ilgį iki adresato tinklo. Jei yra keli būdai

pasiekti vieną ar kitą tinklą, kompiuteris pasinaudos maršrutu,

turinčiu mažiausią metriką.

1.3.2. DNS parametrų nustatymas

Jeigu norite instaliuoti papildomus DNS serverio parametrus,
pasirinkite DNS lakštą (4 pav.). Atlikite žemiau aprašytus veiksmus DNS
serverio papildomiems parametrams konfigūruoti:

a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus,

esančius žemiau DNS server addresses lango, turimo tinklo DNS serverio

adresams pakeisti arba papildyti. Naudodamiesi mygtukais su

u rodyklėms

į viršų ir į apačią galima pasirinkti prisijungimo prie DNS serverių

tvarką.

[pic]

4 pav. Advanced TCPIP Settings (DNS konfigūravimo)

dialogo langas

b) Pasirinkite tinkamus nustatymus laisviems vardams.

• Append Primary And Connection Specific DNS Suffixes. Riboja

vardų leidimo domeno povardžiais, skirtingais kiekvienam

sujungimui, sritį.

• Append These DNS Suffixes (In Order). Rodo, kad tik domeno

povardis gali jungtis prie laisvo domeno vardo

c) Domeno vardui nustatyti įveskite į DNS suffix for this connection

laiką DNS domeno vardą, kuris naudojamas tinkle.

d) Pažymėtas Registre this connection’s addresses in DNS laukas leidžia

registruoti IP adresus domeno vardo pagrindu.

1.3.3. WINS parametrų nustatymas

WINS parametrų nustatymui pasirinkite Advanced TCPIP Settings
dialogo lango WINS lakštą (5 pav.). Jeigu tinkle veikia WINS serveriai, jų
adresus reikia nurodyti šiame lakšte. Tokia strategija veikdama su
pagrindiniu tinklo kompiuteriu, kuriame įdiegtos ankstesnių versijų
operacinės sistemos, duoda geresnius rezultatus. Kaip ir visuose Advanced
TCPIP Settings dialogo lango lakštuose, galima naudotis mygtukais Add,
Edit ir Ramove WINS parametrams pakeisti.

[pic]

5 pav. Advanced TCPIP Settings (WINS konfigūravimo)

dialogo langas

Norint naudoti LMHOSTS failą NetBIOS vardo ir IP adreso leidimui,
pažymėkite varnele Enable LMHOSTS Lookup lauką, o norint importuoti LMHOSTS
failo turinį, paspauskite Import LMHOSTS mygtuką. Yra siūloma naudoti
LMHOSTS failą tik tai esant būtinybei, nes šių failų palaikymas – gana
sudėtinga užduotis.

Greičiausiai teks nustatyti ryšį su kompiuteriais, kuriuose yra
įdiegtos ankstesnių versijų operacinės sistemos. Todėl įsitikinkite, kad
yra pažymėta Enable NetBIOS over TCP/IP (NetBIOS per TCP/IP. Nežymėkite šio
lauko, jeigu tinkle yra kompiuteriai, turintys operacines sistemas ne
ankstesnes kaip Windows 2000, arba yra tokie kompiuteriai, kurie naudoja
tik tai DNS vardų leidimui (pvz., kompiuteriai su UNIX operacinė sistema)
jeigu nėra kitų protokolų. Turėkite omenyje, kad parametrai, naudojantys
NetBIOS, nebus matomi, jeigu laukas Enable NetBIOS over TCP/IP yra
nepažymėtas.

1.4. Kelių TCP/IP konfigūracijų naudojimas vienai tinklo plokštei

ICS (Internet Connection Sharing) ryšiui su Internetu naudojimas
leidžia automatiškai gauti IP adresą kompiuteriui, bet tai nelabai patogu
ir trukdo normaliam darbui lokaliniame tinkle. Norint išspręsti šią
problemą Windows XP operacinė sistema suteikia galimybę turėti kelias
TCP/IP konfigūracijas vienai tinklo plokštei. Tam reikia įsijungti
Properties TCP/IP dialogo lango Alternative lakštą.

Čia galima nustatyti alternatyvius protokolo nustatymus, kurie bus
naudojami, pavyzdžiui, kai yra neįmanoma automatiškai gauti IP adresą.
Žinoma, dėl minėtos priežasties neveiks pirmesnė konfigūracija, pavyzdžiui,
nebus galima naudotis Internetu, teikiamu per ICS. Norint pakeisti
vartojamą konfigūraciją, jeigu pasikeitė sąlygos, pakanka nuspausti dešinę
pelės klavišą, nukreipus jį ant sujungimo piktogramos, ir pasirinkti
komandą Repair. Kompiuteris nuskanuos tinklą ir, jeigu bus surastas
serveris, teikiantis adresus, adresas bus gautas ir pakeistas esančiu.
Tokiu būdu, pavyzdžiui, pradės veikti ICS.

2. PROTOKOLŲ TCP/IP KOMPLEKTAS

TCP/IP yra protokolų rinkinys skirtas tam, kad
bendradarbiaujantys kompiuteriai galėtų dalintis ištekliais per tinklą.
TCP/IP protokolą sukūrė DARPA (Defence Advanced Research Projects Agency).
Pradžioje mokslininkai siekė sujungti įvairius kompiuterių tinklus pačiame
pastate. Ilgainiui ši idėja išsiplėtojo ir buvo sujungti įvairūs tinklai,
projektuojami skirtingų operatorių į tinklų tinklą (Internetą). Internetas
naudoja TCP/IP tam, kad sujungtų valstybines ir mokslo institucijas visame
pasaulyje. Taip pat populiarus tarp komercinių ir privačių tinklų. DARPA
sukūrė TCP/IP automatinį klaidų atitaisymą dėl kurio nebūtina pastoviai
tikrinti ir taisyti klaidų ir problemų, kilusių tinkluose.

TCP/IP protokolą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:

1) IP;

2) TCP;

3) UDP.

2.1. IP PROTOKOLAS

Interneto protokolas (IP) yra TCP/IP rinkinio duomenų
maršrutizuojantis sluoksnis, t.y. atsako už vieno duomenų paketo gabenimą
iš mazgo į mazgą. IP komponentai aprūpina maršrutą nuo, sakykime, vieno
departamento iki visos įmonės tinklo, tada į regioninius tinklus, o
galiausiai – į globalų Internetą. Visi protokolai iš TCP/IP rinkinio
(išskyrus ARP ir RARP) naudojasi IP paslaugomis.

[pic]

6 pav. IP struktūra

Versija nurodo interneto antraštės formatą (6 pav.). Antraštės ilgis –
tai žodžiai, matuojami bitais. Minimali teisingos antraštės vertė – 5
bitai. Paslaugų tipas nusako paslaugos kokybę. Pavyzdžiui, gali teikti tam
tikriems failams pirmenybę tuo atveju, kai susidaro kamščiai tinkle. Viso –
tai datagramų ilgis, matuojamas baitais, apimantis interneto antraštę ir
duomenis. Ilgiausia datagrama gali siekti 65535 baitus. Identifikacija –
pagalbos nustatymas reikalingos surinkti fragmentus į datagramas. Požymiai
– 3 bitai. Fragmentavimo pokytis (13 bitų) nurodo fragmento vietą
datagramoje. Likęs laikas nurodo maksimalų laiką, per kurį datagrama gali
pasilikti tinkle. Laikas matuojamas sekundėmis. Jei šioje grafoje pasirodo
0, tai datagrama privalo būti sunaikinta. Protokolas nurodo sekantį
protokolo sluoksnį, panaudotą datagramos duomenyse. Kadangi kai kurios
antraštės keičiasi, tikrinimo žymė garantuoja procedūros nepertraukiamumą.
Siuntėjo (32 bitai) ir gavėjo (32 bitai) adresai – tai vardų, adresų ir
maršrutų distinkcija. Vardas nurodo, kokio objekto ieškoti; adresas –
objekto vietą; maršrutas – kaip nuvykti pas objektą. Opcija būna įdiegta į
protokolą, tačiau retai būna IP protokolo struktūros dalis. Duomenys – tai
IP duomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolo antraštės.

Naujausia IP versija – IPv6. Ji didina IP adreso dydį nuo 32 iki 128
bitų. Siuntėjas gali identifikuoti siunčiamų paketų prioritetus.

2.2. TCP PROTOKOLAS

Transliacijos kontrolės protokolas TCP atsako už tikrinimą, ar
duomenys teisingi atėję iš kliento serveriui. Duomenys gali būti pamesti
tarpiniame tinkle. TCP aptinka klaidas ar prarastus duomenis ir kelia
retransliavimą tol, kol duomenys yra teisingai ir pilnai gaunami. TCP
vertina duomenis kaip baitų srautą ir logiškai priskiria sekos numerį
kiekvienam baitui. Gavėjas gali susekti trūkstamus ar neteisingus sekos
paketus. TCP atpažįsta duomenis, kurie buvo gauti ir retransliuoja
duomenis, kurie buvo pamesti.

[pic]

7 pav. TCP struktūra

Siuntėjo portas – tai siuntėjo porto numeris (7 pav.). Gavėjo portas –
tai gavėjo porto numeris. Sekos numeris – tai pirminių duomenų okteto tame
segmente numeris. Jei nustatyta ACK kontrolė, patvirtinimo numeris turi
savyje sekantį sekos numerį, kurį segmento siuntėjas tikisi gauti. Pokytis
(4 bitai) – tai TCP antraštėje esantis 32 bitų žodžių skaičius, kuris
nurodo, kur duomenys prasideda. Rezervuota (6 bitai) – rezervuota ateičiai.
Šeši kontroliniai bitai: prioritetų žymės nuoroda (U); patvirtinimo nuoroda
(A); mygtuko funkcija (P); perkrovimas – (R); sinchronizuoti sekos numeriai
– (S); siuntimas baigtas – (F). Fragmentas (16 bitų) – duomenų oktetų
skaičius, kurį segmento siuntėjas sutinka gauti, pradedant nuo okteto,
esančio patvirtinimo lauke. Tikrinimo žymė (16 bitų) – 16 bitų žodžių,
esančių antraštėje ir tekste, sumos priedas. Nuoroda (16 bitų) – tai
pozityvi reikšmė, kylanti iš to segmento sekos numerio. Opcijos
transliuojamos TCP antraštės gale ir visada yra tokio ilgio, kad susideda
iš 8 bitų. Galimi du opcijų formatai: vieno okteto; kelių oktetų – ilgio,
tipo ir faktinės opcijos. TCP privalo turėti visas opcijas. Duomenys – TCP
duomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolas.

2.3. UDP PROTOKOLAS

Vartotojo Datagramos Protokolas UDP aprūpina paprastomis paslaugomis,
susijusiomis su transakcijomis. Tačiau manoma, kad UDP žinučių perdavimo
paslaugos nėra vienos iš patikimiausių. Kiekviena UDP antraštė turi ir
siuntėjo, ir gavėjo porto identifikatorius, o tai leidžia aukšto sluoksnio
protokolams nukreipti paslaugas skirtingiems serveriams.

[pic]

8 pav. UDP protokolo struktūra

Siuntėjo portas – tai opcija (8 pav.). Tuo atveju, jei naudojamas,
parodo siuntimo proceso portą ir gali būti tuo portu, kuriam atsakymas
turėtų būti adresuotas, kai trūksta reikiamos informacijos. Tuo atveju, jei
nenaudojamas, įrašomas 0 į laukelį. Gavėjo portas reikalingas tik tada, kai
yra tam tikras interneto gavėjo adresas. Ilgis skaičiuojamas oktetais.
Apskaičiuojama vartotojo datagrama (įskaitant antraštę ir duomenis).
Minimalus ilgis – 8. Duomenys – tai UDP duomenų laukelis.

3. IP ADRESAI

Tai unikalus 32 bitų loginis adresas, reikalingas TCP/IP pagrindinio

kompiuterio identifikavimui. Kiekvienas adresas sudarytas iš 2-jų dalių:

1. tinklo identifikatoriaus (ID), kuriuo nustatomi visi pagrindiniai

kompiuteriai viename fiziniame tinkle;

2. pagrindinio kompiuterio identifikatoriaus (ID), kuris tame tinkle

nustato konkretų pagrindinį kompiuterį.

Kompiuteryje įdiegus TCP/IP protokolą, jam turi būti paskirtas

unikalus IP adresas. Pavyzdžiui, 193.219.032.001. Priešpaskutinė skaičių

grupė nurodo potinklio numerį. Paskutinė skaičių grupė nurodo kompiuterio

numerį (skaičius nuo 1 iki 254) organizacijos potinklyje, kuris taip pat

gali būti skaidomas.

Pagal tai, kiek baitų skiriama tinklo ir kiek kompiuterio numeriui,
tinklai Internete skirstomi į klases A, B, C, D ir E.

A – dideli tinklai, jų numeriui skirtas vyriausias baitas, t.y. 1
bitas tinklo požymiui ir 7 bitai tinklo numeriui, o likę 24 bitai –
kompiuterio numeriui tinkle. B – vidiniai tinklai, kompiuteriams skiriami
du jaunesnieji baitai. C – maži tinklai, kompiuteriams skiriamas vienas
jauniausias baitas, o trys pirmieji skirti tinklo numeriui, D klasė skirta
transliaciniams pranešimams, o E – rezervuota, (žr. 9 pav.)

|Klasė|Vyriausi |Pirmo skaičiaus |Tinklų skaičius |Kompiuterių |
| |bitai |diapazonas | |skaičius |
| |(tinklo | | | |
| |požymis) | | | |
|A |0 | 1-126 |126 |16 777 216 |
|B |10 |128-191 |16 384 |65 536 |
|C |110 |192-233 |2 097 152 |254 |
|D |1110 |224-239 | | |
|E |11110 |240-255 | | |

9 pav. IP adresų klasės

A klasės 127 tinklas rezervuotas testuotis tinklinėms programoms. C
klasėje 0 ir 255 kompiuteriams numeruoti nenaudojami. A ir B tinklai
skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, o
kitos organizacijos gauna C klasės numerius.

Šis adresavimo būdas tik formaliai leidžia prijungti virš 4 milijardų
kompiuterių. Kadangi IPT valdo adresų grupes, daug adresų lieka nepanaudotų
būsimiems klientams. Daugėjant interneto vartotojų vis mažėja adresų
rezervas. 1992 metais pasiūlytas interneto protokolo (IP) 6 baitų
adresavimo išplėtimas IPv6. Nauji maršrutizatoriai turės suprasti ir tokius
adresus. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo ir švietimo institucijų LitNet tinklui
skirti tokie adresai (pirmi 3 baitai):
193.219. 1-4 5-6 7 8-9 10-14 32-95 128-129 192-223
194.176. 32-63
205.244. 196-199

Daugelis komercinių firmų, taupydamos IP numerius bei tinko saugumo
sumetimais, tikrąjį IP numerį suteikia tik tinklo maršrutizavimo
įrenginiams bei taip vadinamam proxy serveriui su dviem tinklo plokštėmis,
naudojamam atskirti vietinį tinklą su savo vidiniais adresais nuo išorinio
ir tuo pačiu metu leisti sankcionuotą ir kontroliuojamą ryšį su Internetu.

Sąveikaudami tinkle, kompiuteriai vienas į kitą kreipiasi
skaitmeniniais vardais. Žmogui taip bendrauti nepatogu. Kadangi žmogui
lengviau atsiminti simbolinius vardus, tai IP adresai kreipiniuose
paprastai rašomi simboliniu pavidalu, skaitant juos iš dešinės į kairę.
Pavyzdžiui, aukuras.ku.lt:
lt – šalies identifikatorius, išskyrus JAV;
ku – įstaigos ir struktūrinių padalinių santrumpa;
aukuras – kompiuterio vardas.

4. NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS

Kartais norint pasiekti geriausių rezultatų reikia atsitraukti nuo
savo darbo vietos. Padirbti prie kolegos stalo. Nuskristi visą šalį ir
susitikti su klientu. Dirbti namuose laukiant santechniko. Tokiose
situacijose jūs turite produktyviai dirbti, net jei ir nesėdite už savo
darbo stalo. Anksčiau negalėdavome padaryti visko, ko norėdavome, nes kai
kurių duomenų ir programų darbo kompiuteryje nebūdavo.

Naudodamiesi nuotoliniu darbalaukiu galima pradėti virtualųjį seansą
ir naudotis savo staliniu kompiuteriu iš kito kompiuterio, kuriame veikia
operacinė sistema Windows 95 ar vėlesnė jos versija, jums suteikiama
prieiga prie visų jūsų dokumentų ir taikomųjų programų, net kai esate
išvykę iš savo darbovietės.

Operacinės sistemos Windows XP Professional nuotolinės pagalbos
priemonė leidžia savo kompiuterį valdyti kartu su kitu asmeniu per tinklą
ar internetą. Jums leidus, jūsų kolega ar techninio palaikymo specialistas,
prisijungęs prie tinklo ir pasileidęs sistemą Windows XP, gali nuotoliniu
būdu prieiti prie jūsų kompiuterio, matyti jo ekraną, valdyti jūsų pelę bei
klaviatūrą ir padėti jums pašalinti techninę problemą. Antra vertus, jei
esate kompiuterių specialistas, tokiu būdu galite padėti kitiems.

Nuotolinę pagalbą, susisiekiant su draugu ar kolega, greičiausiai
galima išsikviesti per Windows Messenger, realiojo laiko ryšių klientą.
Pasikviesti ką nors į pagalbą naudodamiesi Nuotolinės pagalbos priemone,
galite ir išsiųsdami el. laišką. Taip pat galite užpildyti pakvietimo
blanką ir įrašyti jį kaip failą, po to išsiųsti naudodamiesi internetinėmis
paslaugomis, pvz., internetine el. pašto paslauga Hotmail®.

IŠVADOS

Operacinė sistema Windows XP Professional pateikė naujo standarto
patikimumą ir efektyvumą. Ši operacinė sistema padės bet kokio dydžio
įmonėms ir asmenims, kurie iš darbo su kompiuteriu tikisi labai daug,
efektyviau planuoti darbo laiką ir administruoti tinklo sistemą.

Nuotolinė pagalba leidžia vartotojui savo kompiuterį valdyti bendrai
su kitu asmeniu tinkle ar internete. Tai gali būti administratorius ar
draugas, galintis peržiūrėti vartotojo ekraną, valdyti pelės žymeklį bei
klaviatūrą, ir tokiu būdu padėti spręsti techninę problemą. Informacinių
technologijų skyriai, naudodamiesi HTML, ant publikuojamų API gali sukurti
vartotojų sprendimus. Tokiu būdu nuotolinė pagalba pritaikoma vartotojų
poreikiams. Šią priemonę įjungti ir išjungti galima centralizuotai.

LITERATŪRA

1. http://compulenta.msn.ru/
2. http://www.kf.vu.lt/~public/ivs1/benigna/index.php?puslapis=tcpip
3. http://www.microsoft.com/rus/windowsxp/techinfo/deployment/default.asp
4. „Rekomendacijos asmens duomenų apsaugai internete“. Valstybinė duomenų

apsaugos inspekcija
5. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/tinklai/r6.htm#z68

Leave a Comment