MICROSOFT WINDOWS XP ADMINISTRAVIMAS: TCP/IP KONFIGŪRAVIMAS IR NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS

|VILNIAUS KOLEGIJA |

|ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS |

|MICROSOFT WINDOWS XP ADMINISTRAVIMAS: |

|TCP/IP KONFIGŪRAVIMAS IR |

|NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS |

|REFERATAS |

| |STUDENTAS | | |

| |VADOVAS | | |

2004

Įvadas

Didžiausia programinės įrangos kompanija Microsoft pateikė dar vieną naujovę –Windows XP. Tai yra pats reikšmingiausias atnaujinimas per paskutiniuosius šešis metus nuo Windows 95 atsiradimo. Windows XP

operacinės sistemos pagrindas yra pagrindinis programos kodas, naudojamas

Windows 2000 и Windows NT® Workstation operacinėse sistemose. Dėl to nauja

Windows versija yra efektyvesnė, patikimesnė bei stabilesnė lyginant su

Windows Me, Windows 98 и Windows 95 sistemomis.

Visų laikų sparčiausia Windows sistema — Windows XP Professional —

turi darbo su tinklais ir kitas priemones, tai paverčia ją idealia naudojant kompiuterį verslo reikalams ar sudėtingiems asmeniniams darbams.

1. Tinklo komponentų konfigūravimas

Pagrindinių tinklo parametrų (tarnybų, klientų arba protokolų)

papildymui/pakeitimui reikia įsijungti Control Panel->Network Connections, dešiniu pelės klavišu pasirinkti komandą Properties. Atsidariusiame lange

(1 pav.) galima peržiūrėti arba pakeisti kompiuterio tinklo parametrus.

Lango viršuje (Connect using) nurodomas tinklo pavadinimas adapterio, kuriam nurodome tinklo parametrus. Žemiau nurodomas MAC (Media Acess

Control) adresas – unikalus tinklo plokštės adresas, naudojamas apsikeičiant duomenimis tarp tinklo kompiuterių adapterių.

[pic]

1 pav. Local Area Connection Properties dialogo langas

Tinklo komponentui instaliuoti paspauskite mygtuką Install, nurodykite komponento tipą: Client (klientas), Service (tarnyba) arba

Protocol (protokolas) ir spragtelėkite Add. Pasirenkant tinkamą komponentą, spauskite OK. Instaliuotam komponentui konfigūruoti (jeigu yra numatyta tokia galimybė) paspauskite mygtuką Properties.

1.1. TCP/IP nustatymas

TCP/IP yra pagrindinis tinklo protokolas. Jeigu instaliuojant Windows

XP sistemą kompiuteryje buvo įdėta tinklo plokštė, pagal nutylėjimą jis nustatomas kaip tinklo protokolas. Jeigu pagal nutylėjimą nustatyti parametrai buvo pakeisti, tai protokolą TCP/IP galima sukonfigūruoti patiems. Tam reikia atlikti sekančius veiksmus:

a) Įsijunkite Start-> Control Panel-> Network Connections.

b) Dešiniu klavišu iškvieskite komandą Properties.

c) Jeigu sąraše nėra Internet Protocol (TCP/IP), paspauskite Install.

d) Pasirinkite protokolą, Add.

e) Local Area Connection Properties dialogo lange pažymėkite Internet

Protocol (TCP/IP), OK.

f) Įsitikinkite, kad Internet Protocol (TCP/IP) pažymėtas varnele, OK.

1.2. Automatinis TCP/IP derinimas

Pats paprasčiausias ir patikimiausias TCP/IP konfigūravimo metodas yra naudojimas DHCP (dymanic host configuration protocol – dinaminio tinklo kompiuterių konfigūravimo protokolas) tarnybos, kurios pagalba IP adresas pasirenkamas automatiškai. DHCP leidžia atsisakyti IP adresų nustatymo rankiniu būdu, kadangi DHCP dinamiškai ir automatiškai valdo IP adresų duomenų bazę.

Jeigu norime pakeisti nuolatinį tinklo kompiuterio adresą dinaminiu, reikia atlikti tokią veiksmų seką:

a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection

Properties dialogo lange ir paspauskite Properties (2 pav.)

b) Pasirinkite Obtain an IP address automatically (automatiškai gauti IP

adresą). Jeigu kompiuteris yra DHCP serveris, šios komandos rinktis nereikia! DHCP serveris turi turėti fiksuotą IP adresą.

c) Pasirinkite Obtain DNS server address automatically (automatiškai gauti DNS serverio adresą), jeigu DHCP serveris automatiškai skiria

DNS serverio adresus klientams; priešingu atveju pasirinkite Use the following DNS server addresses (naudoti nurodytą DNS serverio adresą)

ir nurodykite IP adresą DNS serveriui.

Pastovaus adresavimo pasirinkimas

Jeigu tinkle nėra DHCP serverio arba jums teks sukonfigūruoti DHCP

serverį, reikia rankiniu būdu sukonfigūruoti protokolą TCP/IP taip, kad IP

adresas, naudojamas serveriu, būtų pastoviu. Tam reikia atlikti sekančius veiksmus:

a) Pasirinkite Internet Protocol (TCP/IP) Local Area Connection

Properties dialogo lange ir paspauskite Properties.

b) Pasirinkite Use The Following IP Address, įveskite skirtą tinklo administratoriumi IP adresą į lauką IP address. Po to į lauką Subnet mask įveskite potinklio adresą. Jis padeda atskirti IP adreso dalis, kad TCP/IP skirtų tinklo ir pagrindinio kompiuterio identifikatorius

(ID). Korektiškai užrašyto potinklio trafareto pavyzdys:

255.255.255.0. Greičiausiai jums tiks potinklio adresas, kuris nusakomas automatiškai. Jeigu tinkle naudojamas kitas adresas, tai reikia sužinoti ir įvesti į šį lauką.

[pic]

2 pav. Internet Protocol (TCP/IP) dialogo langas

c) Įveskite tinklų sąsajos IP adresą į lauką Default gateway. Reikalinga ryšiui su tolimais tinklais palaikyti (nenurodžius tinklų sąsajos, apsiribojama vietiniu tinklu). Pagrindinio kompiuterio siuntėjo konfigūracijoje turi būti nurodytas siunčiamų paketų maršrutas į gavėjo LAN. Jeigu maršrutas neapibrėžtas, tai pagrindinis kompiuteris nusiunčia IP paketus gavėjo pagrindiniam kompiuteriui tinklų sąsajos pagalba. Korektiškai užrašytos tinklų sąsajos IP adreso pavyzdys:

193.219.32.254.

d) Pasirinkite Use the following DNS server addresses DNS serverio IP

adresams nurodyti, ir įveskite DNS serverio pagrindinį ir papildomą adresus.

1.3. Papildomų TCP/

IP parametrų nustatymas

Jeigu DHCP serveris nenaudojamas IP adresams gauti, atitinkamiems parametrams nustatyti, tai kitus tinklo parametrus (išskyrus kompiuterio IP

adresą ir DNS serverio) galima sukonfigūruoti paspaudus Advanced mygtuką.

Atsidariusiame lange (3 pav.) nurodomi papildomi protokolo parametrai, WINS

serverio parametrai bei NetBIOS over TCP/IP.

[pic]

3 pav. TCP/IP protokolo papildomų (Advanced) savybių langas

1.3.1. IP parametrų nustatymas

Advanced TCPIP Setting dialogo lange (3 pav.) yra keturi lakštai, viena iš jų – IP Settings. Čia galima nurodyti kompiuterio ir potinklio

IP adresus bei tinklų sąsajos adresus, kuriuos atpažįsta tinklo serveris.

Pakeisti parametrus šiame lakšte galima atlikus tam tikrus veiksmus:

a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus, esančius žemiau IP Address lango, kompiuterio IP ir potinklio adresams pakeisti. Galima nurodyti iki penkių IP ir potinklių adresų, reikalingų, norint prisijungti prie skirtingų loginių IP tinklų arba prie vieno tinklo, bet su skirtingais IP adresais.

b) Tinklų sąsajai papildyti paspauskite mygtuką Add ir įveskite IP

adresą.

c) Dabar pažymėkite varnele Automatic metric nurodytiems parametrams.

Nurodo sąlyginį maršruto ilgį iki adresato tinklo. Jei yra keli būdai pasiekti vieną ar kitą tinklą, kompiuteris pasinaudos maršrutu, turinčiu mažiausią metriką.

1.3.2. DNS parametrų nustatymas

Jeigu norite instaliuoti papildomus DNS serverio parametrus, pasirinkite DNS lakštą (4 pav.). Atlikite žemiau aprašytus veiksmus DNS

serverio papildomiems parametrams konfigūruoti:

a) Naudokite Add, Edit ir Remove (pridėti, taisyti ir šalinti) mygtukus, esančius žemiau DNS server addresses lango, turimo tinklo DNS serverio adresams pakeisti arba papildyti. Naudodamiesi mygtukais su rodyklėms į viršų ir į apačią galima pasirinkti prisijungimo prie DNS serverių tvarką.

[pic]

4 pav. Advanced TCPIP Settings (DNS konfigūravimo)

dialogo langas

b) Pasirinkite tinkamus nustatymus laisviems vardams.

• Append Primary And Connection Specific DNS Suffixes. Riboja vardų leidimo domeno povardžiais, skirtingais kiekvienam sujungimui, sritį.

• Append These DNS Suffixes (In Order). Rodo, kad tik domeno povardis gali jungtis prie laisvo domeno vardo c) Domeno vardui nustatyti įveskite į DNS suffix for this connection laiką DNS domeno vardą, kuris naudojamas tinkle.

d) Pažymėtas Registre this connection’s addresses in DNS laukas leidžia registruoti IP adresus domeno vardo pagrindu.

1.3.3. WINS parametrų nustatymas

WINS parametrų nustatymui pasirinkite Advanced TCPIP Settings dialogo lango WINS lakštą (5 pav.). Jeigu tinkle veikia WINS serveriai, jų adresus reikia nurodyti šiame lakšte. Tokia strategija veikdama su pagrindiniu tinklo kompiuteriu, kuriame įdiegtos ankstesnių versijų operacinės sistemos, duoda geresnius rezultatus. Kaip ir visuose Advanced

TCPIP Settings dialogo lango lakštuose, galima naudotis mygtukais Add,

Edit ir Ramove WINS parametrams pakeisti.

[pic]

5 pav. Advanced TCPIP Settings (WINS konfigūravimo)

dialogo langas

Norint naudoti LMHOSTS failą NetBIOS vardo ir IP adreso leidimui, pažymėkite varnele Enable LMHOSTS Lookup lauką, o norint importuoti LMHOSTS

failo turinį, paspauskite Import LMHOSTS mygtuką. Yra siūloma naudoti

LMHOSTS failą tik tai esant būtinybei, nes šių failų palaikymas – gana sudėtinga užduotis.

Greičiausiai teks nustatyti ryšį su kompiuteriais, kuriuose yra įdiegtos ankstesnių versijų operacinės sistemos. Todėl įsitikinkite, kad yra pažymėta Enable NetBIOS over TCP/IP (NetBIOS per TCP/IP. Nežymėkite šio lauko, jeigu tinkle yra kompiuteriai, turintys operacines sistemas ne ankstesnes kaip Windows 2000, arba yra tokie kompiuteriai, kurie naudoja tik tai DNS vardų leidimui (pvz., kompiuteriai su UNIX operacinė sistema)

jeigu nėra kitų protokolų. Turėkite omenyje, kad parametrai, naudojantys

NetBIOS, nebus matomi, jeigu laukas Enable NetBIOS over TCP/IP yra nepažymėtas.

1.4. Kelių TCP/IP konfigūracijų naudojimas vienai tinklo plokštei

ICS (Internet Connection Sharing) ryšiui su Internetu naudojimas leidžia automatiškai gauti IP adresą kompiuteriui, bet tai nelabai patogu ir trukdo normaliam darbui lokaliniame tinkle. Norint išspręsti šią problemą Windows XP operacinė sistema suteikia galimybę turėti kelias

TCP/IP konfigūracijas vienai tinklo plokštei. Tam reikia įsijungti

Properties TCP/IP dialogo lango Alternative lakštą.

Čia galima nustatyti alternatyvius protokolo nustatymus, kurie bus naudojami, pavyzdžiui, kai yra neįmanoma automatiškai gauti IP adresą.

Žinoma, dėl minėtos priežasties neveiks pirmesnė konfigūracija, pavyzdžiui, nebus galima naudotis Internetu, teikiamu per ICS. Norint pakeisti vartojamą konfigūraciją, jeigu pasikeitė sąlygos, pakanka nuspausti dešinę pelės klavišą, nukreipus jį ant sujungimo piktogramos, ir pasirinkti komandą Repair. Kompiuteris nuskanuos tinklą ir, jeigu bus surastas serveris, teikiantis adresus, adresas bus gautas ir pakeistas esančiu.

Tokiu būdu, pavyzdžiui, pradės veikti ICS.

2. Protokolų TCP/IP komplektas

TCP/IP yra protokolų rinkinys skirtas tam, kad bendradarbiaujantys kompiuteriai galėtų dalintis ištekliais per tinklą.

TCP/IP protokolą sukūrė DARPA (Defence Advanced Research Projects Agency).

Pradžioje mokslininkai siekė sujungti įvairius kompiuterių tinklus pačiame pastate. Ilgainiui ši idėja išsiplėtojo ir buvo sujungti įvairūs tinklai, projektuojami skirtingų operatorių į tinklų tinklą (Internetą). Internetas naudoja TCP/IP tam, kad sujungtų valstybines ir mokslo institucijas visame pasaulyje. Taip pat populiarus tarp komercinių ir privačių tinklų. DARPA

sukūrė TCP/IP automatinį klaidų atitaisymą dėl kurio nebūtina pastoviai tikrinti ir taisyti klaidų ir problemų, kilusių tinkluose.

TCP/IP protokolą sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:

1) IP;

2) TCP;

3) UDP.

2.1. IP PROTOKOLAS

Interneto protokolas (IP) yra TCP/IP rinkinio duomenų maršrutizuojantis sluoksnis, t.y. atsako už vieno duomenų paketo gabenimą iš mazgo į mazgą. IP komponentai aprūpina maršrutą nuo, sakykime, vieno departamento iki visos įmonės tinklo, tada į regioninius tinklus, o galiausiai – į globalų Internetą. Visi protokolai iš TCP/IP rinkinio (išskyrus ARP ir RARP) naudojasi IP paslaugomis.

[pic]

6 pav. IP struktūra

Versija nurodo interneto antraštės formatą (6 pav.). Antraštės ilgis –

tai žodžiai, matuojami bitais. Minimali teisingos antraštės vertė – 5

bitai. Paslaugų tipas nusako paslaugos kokybę. Pavyzdžiui, gali teikti tam tikriems failams pirmenybę tuo atveju, kai susidaro kamščiai tinkle. Viso –

tai datagramų ilgis, matuojamas baitais, apimantis interneto antraštę ir duomenis. Ilgiausia datagrama gali siekti 65535 baitus. Identifikacija –

pagalbos nustatymas reikalingos surinkti fragmentus į datagramas. Požymiai

– 3 bitai. Fragmentavimo pokytis (13 bitų) nurodo fragmento vietą datagramoje. Likęs laikas nurodo maksimalų laiką, per kurį datagrama gali pasilikti tinkle. Laikas matuojamas sekundėmis. Jei šioje grafoje pasirodo

0, tai datagrama privalo būti sunaikinta. Protokolas nurodo sekantį protokolo sluoksnį, panaudotą datagramos duomenyse. Kadangi kai kurios antraštės keičiasi, tikrinimo žymė garantuoja procedūros nepertraukiamumą.

Siuntėjo (32 bitai) ir gavėjo (32 bitai) adresai – tai vardų, adresų ir maršrutų distinkcija. Vardas nurodo, kokio objekto ieškoti; adresas –

objekto vietą; maršrutas – kaip nuvykti pas objektą. Opcija būna įdiegta į protokolą, tačiau retai būna IP protokolo struktūros dalis. Duomenys – tai

IP duomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolo antraštės.

Naujausia IP versija – IPv6. Ji didina IP adreso dydį nuo 32 iki 128

bitų. Siuntėjas gali identifikuoti siunčiamų paketų prioritetus.

2.2. TCP PROTOKOLAS

Transliacijos kontrolės protokolas TCP atsako už tikrinimą, ar duomenys teisingi atėję iš kliento serveriui. Duomenys gali būti pamesti tarpiniame tinkle. TCP aptinka klaidas ar prarastus duomenis ir kelia retransliavimą tol, kol duomenys yra teisingai ir pilnai gaunami. TCP

vertina duomenis kaip baitų srautą ir logiškai priskiria sekos numerį kiekvienam baitui. Gavėjas gali susekti trūkstamus ar neteisingus sekos paketus. TCP atpažįsta duomenis, kurie buvo gauti ir retransliuoja duomenis, kurie buvo pamesti.

[pic]

7 pav. TCP struktūra

Siuntėjo portas – tai siuntėjo porto numeris (7 pav.). Gavėjo portas –

tai gavėjo porto numeris. Sekos numeris – tai pirminių duomenų okteto tame segmente numeris. Jei nustatyta ACK kontrolė, patvirtinimo numeris turi savyje sekantį sekos numerį, kurį segmento siuntėjas tikisi gauti. Pokytis

(4 bitai) – tai TCP antraštėje esantis 32 bitų žodžių skaičius, kuris nurodo, kur duomenys prasideda. Rezervuota (6 bitai) – rezervuota ateičiai.

Šeši kontroliniai bitai: prioritetų žymės nuoroda (U); patvirtinimo nuoroda

(A); mygtuko funkcija (P); perkrovimas – (R); sinchronizuoti sekos numeriai

– (S); siuntimas baigtas – (F). Fragmentas (16 bitų) – duomenų oktetų skaičius, kurį segmento siuntėjas sutinka gauti, pradedant nuo okteto, esančio patvirtinimo lauke. Tikrinimo žymė (16 bitų) – 16 bitų žodžių, esančių antraštėje ir tekste, sumos priedas. Nuoroda (16 bitų) – tai pozityvi reikšmė, kylanti iš to segmento sekos numerio. Opcijos transliuojamos TCP antraštės gale ir visada yra tokio ilgio, kad susideda iš 8 bitų. Galimi du opcijų formatai: vieno okteto; kelių oktetų – ilgio, tipo ir faktinės opcijos. TCP privalo turėti visas opcijas. Duomenys – TCP

duomenys arba aukštesnio sluoksnio protokolas.

2.3. UDP PROTOKOLAS

Vartotojo Datagramos Protokolas UDP aprūpina paprastomis paslaugomis, susijusiomis su transakcijomis. Tačiau manoma, kad UDP žinučių perdavimo paslaugos nėra vienos iš patikimiausių. Kiekviena UDP antraštė turi ir siuntėjo, ir gavėjo porto identifikatorius, o tai leidžia aukšto sluoksnio protokolams nukreipti paslaugas skirtingiems serveriams.

[pic]

8 pav. UDP protokolo struktūra

Siuntėjo portas – tai opcija (8 pav.). Tuo atveju, jei naudojamas, parodo siuntimo proceso portą ir gali būti tuo portu, kuriam atsakymas turėtų būti adresuotas, kai trūksta reikiamos informacijos. Tuo atveju, jei nenaudojamas, įrašomas 0 į laukelį. Gavėjo portas reikalingas tik tada, kai yra tam tikras interneto gavėjo adresas. Ilgis skaičiuojamas oktetais.

Apskaičiuojama vartotojo datagrama (įskaitant antraštę ir duomenis).

Minimalus ilgis – 8. Duomenys – tai UDP duomenų laukelis.

3. IP adresai

Tai unikalus 32 bitų loginis adresas, reikalingas TCP/IP pagrindinio kompiuterio identifikavimui. Kiekvienas adresas sudarytas iš 2-jų dalių:

1. tinklo identifikatoriaus (ID), kuriuo nustatomi visi pagrindiniai kompiuteriai viename fiziniame tinkle;

2. pagrindinio kompiuterio identifikatoriaus (ID), kuris tame tinkle nustato konkretų pagrindinį kompiuterį.

Kompiuteryje įdiegus TCP/IP protokolą, jam turi būti paskirtas unikalus IP adresas. Pavyzdžiui, 193.219.032.001. Priešpaskutinė skaičių grupė nurodo potinklio numerį. Paskutinė skaičių grupė nurodo kompiuterio numerį (skaičius nuo 1 iki 254) organizacijos potinklyje, kuris taip pat gali būti skaidomas.

Pagal tai, kiek baitų skiriama tinklo ir kiek kompiuterio numeriui, tinklai Internete skirstomi į klases A, B, C, D ir E.

A – dideli tinklai, jų numeriui skirtas vyriausias baitas, t.y. 1

bitas tinklo požymiui ir 7 bitai tinklo numeriui, o likę 24 bitai –

kompiuterio numeriui tinkle. B – vidiniai tinklai, kompiuteriams skiriami du jaunesnieji baitai. C – maži tinklai, kompiuteriams skiriamas vienas jauniausias baitas, o trys pirmieji skirti tinklo numeriui, D klasė skirta transliaciniams pranešimams, o E – rezervuota, (žr. 9 pav.)

|Klasė|Vyriausi |Pirmo skaičiaus |Tinklų skaičius |Kompiuterių |

| |bitai |diapazonas | |skaičius |

| |(tinklo | | | |

| |požymis) | | | |

|A |0 | 1-126 |126 |16 777 216 |

|B |10 |128-191 |16 384 |65 536 |

|C |110 |192-233 |2 097 152 |254 |

|D |1110 |224-239 | | |

|E |11110 |240-255 | | |

9 pav. IP adresų klasės

A klasės 127 tinklas rezervuotas testuotis tinklinėms programoms. C

klasėje 0 ir 255 kompiuteriams numeruoti nenaudojami. A ir B tinklai skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, o kitos organizacijos gauna C klasės numerius.

Šis adresavimo būdas tik formaliai leidžia prijungti virš 4 milijardų kompiuterių. Kadangi IPT valdo adresų grupes, daug adresų lieka nepanaudotų būsimiems klientams. Daugėjant interneto vartotojų vis mažėja adresų rezervas. 1992 metais pasiūlytas interneto protokolo (IP) 6 baitų adresavimo išplėtimas IPv6. Nauji maršrutizatoriai turės suprasti ir tokius adresus. Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo ir švietimo institucijų LitNet tinklui skirti tokie adresai (pirmi 3 baitai):

193.219. 1-4 5-6 7 8-9 10-14 32-95 128-129 192-223

194.176. 32-63

205.244. 196-199

Daugelis komercinių firmų, taupydamos IP numerius bei tinko saugumo sumetimais, tikrąjį IP numerį suteikia tik tinklo maršrutizavimo įrenginiams bei taip vadinamam proxy serveriui su dviem tinklo plokštėmis, naudojamam atskirti vietinį tinklą su savo vidiniais adresais nuo išorinio ir tuo pačiu metu leisti sankcionuotą ir kontroliuojamą ryšį su Internetu.

Sąveikaudami tinkle, kompiuteriai vienas į kitą kreipiasi skaitmeniniais vardais. Žmogui taip bendrauti nepatogu. Kadangi žmogui lengviau atsiminti simbolinius vardus, tai IP adresai kreipiniuose paprastai rašomi simboliniu pavidalu, skaitant juos iš dešinės į kairę.

Pavyzdžiui, aukuras.ku.lt:

lt – šalies identifikatorius, išskyrus JAV;

ku – įstaigos ir struktūrinių padalinių santrumpa;

aukuras – kompiuterio vardas.

4. NUOTOLINĖS PAGALBOS PALAIKYMAS

Kartais norint pasiekti geriausių rezultatų reikia atsitraukti nuo savo darbo vietos. Padirbti prie kolegos stalo. Nuskristi visą šalį ir susitikti su klientu. Dirbti namuose laukiant santechniko. Tokiose situacijose jūs turite produktyviai dirbti, net jei ir nesėdite už savo darbo stalo. Anksčiau negalėdavome padaryti visko, ko norėdavome, nes kai kurių duomenų ir programų darbo kompiuteryje nebūdavo.

Naudodamiesi nuotoliniu darbalaukiu galima pradėti virtualųjį seansą ir naudotis savo staliniu kompiuteriu iš kito kompiuterio, kuriame veikia operacinė sistema Windows 95 ar vėlesnė jos versija, jums suteikiama prieiga prie visų jūsų dokumentų ir taikomųjų programų, net kai esate išvykę iš savo darbovietės.

Operacinės sistemos Windows XP Professional nuotolinės pagalbos priemonė leidžia savo kompiuterį valdyti kartu su kitu asmeniu per tinklą ar internetą. Jums leidus, jūsų kolega ar techninio palaikymo specialistas, prisijungęs prie tinklo ir pasileidęs sistemą Windows XP, gali nuotoliniu būdu prieiti prie jūsų kompiuterio, matyti jo ekraną, valdyti jūsų pelę bei klaviatūrą ir padėti jums pašalinti techninę problemą. Antra vertus, jei esate kompiuterių specialistas, tokiu būdu galite padėti kitiems.

Nuotolinę pagalbą, susisiekiant su draugu ar kolega, greičiausiai galima išsikviesti per Windows Messenger, realiojo laiko ryšių klientą.

Pasikviesti ką nors į pagalbą naudodamiesi Nuotolinės pagalbos priemone, galite ir išsiųsdami el. laišką. Taip pat galite užpildyti pakvietimo blanką ir įrašyti jį kaip failą, po to išsiųsti naudodamiesi internetinėmis paslaugomis, pvz., internetine el. pašto paslauga Hotmail®.

Išvados

Operacinė sistema Windows XP Professional pateikė naujo standarto patikimumą ir efektyvumą. Ši operacinė sistema padės bet kokio dydžio įmonėms ir asmenims, kurie iš darbo su kompiuteriu tikisi labai daug, efektyviau planuoti darbo laiką ir administruoti tinklo sistemą.

Nuotolinė pagalba leidžia vartotojui savo kompiuterį valdyti bendrai su kitu asmeniu tinkle ar internete. Tai gali būti administratorius ar draugas, galintis peržiūrėti vartotojo ekraną, valdyti pelės žymeklį bei klaviatūrą, ir tokiu būdu padėti spręsti techninę problemą. Informacinių technologijų skyriai, naudodamiesi HTML, ant publikuojamų API gali sukurti vartotojų sprendimus. Tokiu būdu nuotolinė pagalba pritaikoma vartotojų poreikiams. Šią priemonę įjungti ir išjungti galima centralizuotai.

Literatūra

1. http://compulenta.msn.ru/

2. http://www.kf.vu.lt/~public/ivs1/benigna/index.php?puslapis=tcpip

3. http://www.microsoft.com/rus/windowsxp/techinfo/deployment/default.asp

4. „Rekomendacijos asmens duomenų apsaugai internete“. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

5. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/tinklai/r6.htm#z68