indija

Beveik prieš 5000 metų aplink Indo upę Pietų Azijoje iškilo nauja civilizacija. Šios vietovės gyventojai įkūrė pirmuosius pasaulyje miestus. Iki to laiko Indijoje jau buvo susiformavusios dvi religijos- induizmas ir budizmas. Amžiams bėgant Indija turėjo daug valdovų ir buvo daug kartų užkariauta. Pirmieji į ją iš šiaurės vakarų ėmė skverbtis arijai. Tuo metu indiją sudarė miestai valstybės, kurios dažnai tarpusavyje nesutardavo. Pagaliau iškilo Maurijų dinastija, arba valdančioji giminė, ir su Maurijų imperatoriumi Ašoka į Indiją atėjo taika. Iš Maurijų valdžią perėmė Guptos, iš šiių- Mogolai, kurie sukūrė puikią civilizaciją. Tačiau įvairių religinių grupių- musulmonų, sikhistų, induistų- skirtumai silpnino Indiją. Tarp 17 ir 18 amžiaus didelę šalies dalį užvaldė Britų Ost Indijos bendrovė, praėjus dar šimtmečiui, Indijoje įsiviešpatavo britų vyriausybė. Daugelis indų siekė nepriklausomybės. 1947 m. jie išsivadavo iš britų, tačiau prasidėjo nesutarimai tarp musulmonų ir induistų. Britų ir indų vadovai padalijo šalį į dvi valstybes- Indiją ir Pakistaną.

Bendrosios žinios:

Oficialus pavadinimas- Indijos respublika.

Sostinė- Delis.

Valdymo forma- Federacinė respublika.

Valstybės vadovas- prezidentas.

Plotas- 3 287 590 kv. km.

Gyventojų skaičius (1995 m.)- 930.6 mln.

Azijos valstybė.

Etninė sudėtis (proc.): Inndijoje gyvena apie 850 tautų ir tautelių, svarbiausios iš jų- hindai 28%, biharai 10%, bengalai 9%,maratai 7.5%, gudžaratai 5% ir kiti.

Valstybinės kalbos- hindi, anglų.

Pagrindinės religijos- induizmas, islamas.

Piniginis vienetas- rupija.

Indija- tai viduramžiais gimęs valstybės ar tam tikros teritorijos esančios prie Indo, pavadinimas, tikriausiai sugalvotas europiečių. Kas gi

i ta upė, davusi pavadinimą turtais garsėjusia valstybei? Indas teka Kinijos, Indijos ir Pakistano žemėmis. Jos ilgis 3180 km. Prasideda Tibeto kalnyne, Kailo kalnagubryje, 5300 metrų aukštyje. Indija dar vadinama „Šventosios karvės“ ir „Tūkstančio kvapų“ valstybe. Štai ir minėtame Inde, jo nenusakomos spalvos vandenyse, mirksta nuo dienos kaitros besigelbėjantys buivolai, karvės ir žmonės. Kvapas gniaužia nosį, o mašinų signalų, gyvulių baubimo, prekeivių riksmų užtvindytas oras užgula ausis. Tai Indija.

Bombėjus yra vienas iš didžiausių Indijos miestų. Jame gyvena daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Bombėjus- vakarinės valstijos Maharaštros sostinė, taip pat stambiausias vakarų prekybos uostas. Miestas pastatytas saloje. Jo rytuose įsikūręs įspudingas uostas. Netoliese auginama medvilnė, todėl Bombėjus yra didžiausias šalies tekstilės pramonės centras. Jo įmonėse dirba pusė miesto gyventojų.

Kerala yra valstija Indijos pietvakariuose, prrie Arabijos jūros. Tik rytinė jos dalis kalvota, kitą plotą užima lygumos. Kerala- tankiausiai apgyventa Indijos vieta. Svarbi jos verslo šaka yra žvejyba. Pakrantėse žmonės augina kešju ir kokoso riešutus, ryžius. Rytuose yra arbatmedžių, kavamedžių, kaučiukmedžių, pipirų plantacijų. Nors vyriausybė skatina taikyti pažangią žemdirbystės techniką, vis dėlto dar išlikę senųjų metodų ir transporto priemonių, pavyzdžiui, kanojų. Keraloje populiari ir miški-ninkystė. Kalnai apaugę tikų, juodmedžių miškais, dygiais krūmokšniais. Juose knibždėte knibžda įvairiausių laukinių gyvūnų.

Nė vieno pasaulio krašto gyventojai nėra tokie įvairūs ka
aip Indijos. Taip jau susiklostė, kad čia įsikurdavo vis kitos rasės, atsinešdamos savo kultūrą, papročius, kalbą. Jos tarpusavyje tuokdavosi, tačiau ne visais atžvilgiais visuomenė sumišo. Daugelis grupių išlaikė savo trdicijas. Todėl nėra vienos indų kalbos. Įvairiose šalies dalyse žmonės šneka savo vieninteliu dialektu.

Amritsaras yra miestas Indijos šiaurės vakaruose, Pandžabe. Tai svarbiausias sikhų religinis centras, mat dauguma jų gyvena Indijos šiaurėje. Miestas išsidėstęs aplink šventą tvenkinį. Jo viduryje yra salelė su Auksine šventykla. 1984 m. sikhistai, kovodami dėl savo valstijos nepriklausomybės, užėmė šventyklą. Vyriausybė nusiuntė armiją jiems išvaryti.

Daugiau kaip prieš 5000 metų Indijoje atsirado induizmas, viena seniausių pasaulio religijų. Ši religija neturėjo kokio nors vieno pradininko, ji pamažu išaugo iš senųjų tikėjimų. Šiandien yra daug įvairių induistų grupių ir sektų. Jos garbina tuos pačius dievus, bet jų religiniai įsitikinimai nevienodi. Tačiau daugelis išpažįstančių induizmą tiki, kad žmonės turi sielą, kuri mirus kūnui ne miršta, o pereina į kitą kūną. Žmonės kurie gyveno teisingai ir dorai, po mirties persikūnija arba atgimsta kaip aukštesnė būtybė. Gyvenusieji nedorai atgimsta kaip gyvūnai ar vabzdžiai. Galima išvengti persikūnijimo, jeigu kaskart gyvendamas tobulėji. Tai vadinama mokšos būsenos siekimu. Visi indai jau gimsta priklausydami savai kastai, arba grupei, kuri nulemia jų padėtį visuomenėje. Skirtingų kastų žmonės gali bendrauti ir tuoktis ti
ik pagal griežtas taisykles. Šiandien visame pasaulyje yra apie 660 milijonų induistų. Daugiausia jų gyvena Indijoje ir Rytų Afrikoje.

Daug istorijų apie dievus ir jų kovas su blogiu papasakota seniausiuose indų epuose, pavyzdžiui, Mahabharatoje. Dauguma indų dievų yra susiję vieni su kitais. Nors skirtingi induistai dažniausiai turi savo garbinamą dievą, tačiau didžiausi yra trys; Višnus, Brahma ir Šyva. Višnus, sergėtojas, pasirodo dešimčia įsikūnijimu. Dažniausiai dviem- Rama ir Krišna. Višnus, daug švelnesnis negu piktasis Šyva, ateina sugrąžinti pasauliui tvarkos ir taikos. Keturios Brahmos, kūrėjo, galvos rodo, kad jis viską žino. Šyva, griovėjas, valdo mirtį ir gyvenimą. Sakoma, kad, kai Šyva šoka, jis kuria gyvybę.

Pietinėje ir centrinėje Indijoje yra daug didžiulių šventyklų. Visos jos išpuoštos įmantriais medžio raižiniais ir su indų dievų statulomis. Šventyklas prižiūri šventikai. Žmonės čia ateina melstis ir aukoja gėlių ir maisto. Pašventintą maistą išsidalija maldininkai arba atiduoda pavargėliams.

Šeimyninis gyvenimas ir vestuvės indams labai svarbūs. Kai vaikai renkasi partnerius, tėvai niekada nelieka nuošalyje. Iš moterų reikalaujama būti pareigingoms ir paklusnioms savo tėvams ir vyrams. Per vestuvių apeigas daug muzikos ir linksmybių. Jaunasis ir jaunoji, pasipuošę spalvingomis gėlių girliandomis, iškilmingai pasižada vienas kitam šventiko akivaizdoje.

Leave a Comment