Kompiuteris – draugas, bet tiesa – brangesnė…

Kompiuteris – draugas, bet tiesa – brangesnė.

Retkarčiais, aukodami poilsio dienas ir miegą, prie kompiuterio jūs praleidžiate gana daug laiko. O jis už tai „apdovanoja“dirglumu, galvos ir nugaros skausmais. Jūs be jo, kaip be rankų. Kartais – tiesiogine prasme.
Įspėjame, kad ilgalaikis darbas prie kompiuterio sveikatos neprideda. Sveikatos ieškoti reikia miške arba sporto salėje. O jeigu valandų valandas prasėdite prie monitoriaus – savo noru ar esant būtinumui, – rizikuojate turėti daug nemalonumų.

Kuo pavojingas bet kuris monitorius?

Kai įjungtas monitorius, patalpoje vyksta aktyvus oro jonizavimas (deguonies molekulės įgauna teigiamą ellektros krūvį). Teigiami oro jonai, kvėpavimo metu patekdami į plaučius, savo įkrova atiduoda kraujo eritrocitams, o tie savo ruožtu perduoda jį viso organizmo ląstelėms ir audiniams. Tai silpnina imunitetą, didina kraujospūdį ir širdies susitraukimus, sukelia miego sutrikimus, nuovargį, paleidžia daugelį nekontroliuojamų biocheminių procesų. Palyginimui: neigiamų jonų yra gydomajame kalnų ore.

Ką daryti?

Visiškai neutralizuoti dirbančio kompiuterio spinduliavimą, o tuo pačiu išvalyti orą nuo mikroorganizmų ir alergenų, pavyzdžiui, jonizatoriaus pagalba. Tokie prietaisai padeda plaučiuose susidaryti didelei koncentracijai neigiamų deguonies oro jonų – prisiminkite, kaip lengva kvvėpuoti po griaustinio. Be to, jonizatorius valo orą nuo tabako dūmų ir nemalonių kavpų.
Veikiančio monitoriaus ekrane gali kauptis elekrostatinis krūvis. Tiesa, tik tuo atveju, jeigu jūsų kompiuteris neturi antistatinio padengimo (anti-static coating). Patikrinti, ar jis yra, gana paprasta: ranka palieskite ve

eikiančio monitoriaus ekraną, ir jeigu išgirdote traškesį bei lengva žnaibymą, vadinasi, jūsų monitorius gamykloje sėkmingai aplenkė antistatinį apruošimą.
Aplink kompiuterį susidarantis elektrostatinis laukas pritraukia daug dulkių, kurias jums tenka nuolat įkvėpti. Tad ilgalaikis buvimas jame sustiprina polinkį į dermatitus, egzemą, alergijją ir gerokai padidina centrinės nervų sistemos jautrumą (dirglumas be priežasties, nuovargis, nemiga)

Ką daryti?

Pakeisti monitorių, jeigu jis „šaudo“vos tik prisilietus. Nuolat valyti ekraną specialia antistatine priemone. Patalpos, kurioje stovi kompiuteris, apdailai nenaudoti polimerinių medžiagų (plastikinės paneles, laminatai.).

Nepražiopsokite regėjimo!

Dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio labai nukenčia akys, ypač trumparegių. Žinoma, regėjimo visiškai neprarasite, bet galite turėti begalę problemų: sumazės regėjimo aštrumas; sulėtės perfokusavimas nuo arti esančių daiktų prie tolimesnių ir atvirkščiai (akomodacijos sutrikimas); „dvejinsis“ daiktai; atsiras „smėlis“ paakiuose; skausmas akiduobių ir kaktos srityje; paraus akkių obuoliai.
Kai kuriems žmonėms tokie simptomai pasireiškia po 2 valandų nepertraukiamo darbo prie ekrano, daugeliui – po 4 ir praktiškai visiems – po 6 valandų. Akių raumenų įtampai į takos turi išorinių šviesos šaltinių mirgėjimas ekrane, nedidelis atstumas iki monitoriaus, didelis ryškumas ir vaizdo kontrastas.

Ką daryti?

Iš pradžių įsitikinkite, kad kambario šviesa neblykčioja ekrane. Esant natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui kopiuterio darbo zonoje turi būti prieblanda. Jeigu yra galimybė, ant monitoriaus uždėkite apsauginį filtrą. Ir būtinai pasidomėkite specialistų, ar jūsų monitoriaus yra su antimirgančiu padengimu (anti-glare coating). Jis su

umažina šviesos atspindėjimą nuo stiklinio ekrano paviršiaus.

Leave a Comment