Kas tas Hakeris ir kaip juo tampama?

Terminas “hacker” turi be galo daug apibrėžimų, susijusių su technine kompetencija ir malonumu, gaunamu išsprendus vieną ar kita problemą. Tačiau jei jūs norite žinoti, kas yra hacker’is, tai reikia atsižvelgti į du pagrindinius aspektus.

Egzistuoja tam tikra bendruomenė, kultūra, kuri susideda iš patyrusių programuotojų, tinklo specialistų, darančių įtaką kompiuterijos vystymuisi nuo pat pirmų kompiuterių pasirodymo bei pačiu pirmųjų eksperimentų su ARPAnet tinklu. Šios kultūros nariai ir davė pradžią terminui “hacker”. Hacker’iai pastatė Internetą. Hacker’iai sukurė UNIX sistemą tokią, kokia ji yra dabar. Hacker’iai veda Usenet. Hacker’iai užtikrina World Wide Web darbą. Jeigu jūs esate šios bendruomenės dalis, jei jūs idėjote savo indelį į visą tai ir jei apie jus žino kiti šios bendruomenes nariai, tada jūs – hacker’is.

Hacker’iu požiūris į pasaulį neapsiriboja vien tik programavimu. Yra žmonių, naudojančių hacker’ių metodus kitose srityse – elektronikoje, muzikoje ir t.t. Iš tikro jūs galite juos sutikti bet kokios mokslo šakos aukščiausiuose lygiuose. Hacker’iai – programuotojai šiuos žmones be abejonės pripažįsta artimais pagal ideologiją. Neretai tvirtinama, kad hacker’ių pasaulis nepriklauso nuo aplinkos, kurioje jie dirba. Vis tik toliau nagrinėsime hacker’iu – programuotojų tradicijas bei kultūrą, pagindžiusią terminą “hacker”.

Egzistuoja ir kita žmonių grupė. Tai žmonės (kartais iki 15m.), kuriuos traukia programinės įragos įvairių apsaugos priemonių nuėmimas t.y. reikalavimo registruotis ir moketi pinigus panaikinimas. Tikrieji hackeriai tokius žmones vadina “cracker’iais” ir beveik neturi su jais nieko bendro. Tai, kad žmogus sugeba “pralaužti” apsaugos sistemą, dar nedaro jį tikru hacker’iu, lygiai taip pat kaip mokėjimas pavogti automobilį, dar nepadaro jus meistru ir mechaniku. Gaila tik, kad daugelis rašytojų bei žurnalistų klaidingai supranta terminą “hacker” ir neretai šį žodį priskiria cracker’iams.

Hacker’iai sprendžia problemas, tiki žodžio laisve ir draugiška pagalba vieni kitiems. Tam, kad jus laikytų hacker’iu, turite elgtis taip, lyg tai butu jūsų asmeninė pozicija. O kad taip įvyktų turite iš tikro tikėti šia pozicija.

Būti hacker’iu – tai didelis malonumas, bet šis malonumas reikalauja be galo daug pastangų. O tokioms pastangoms reikia motyvacijos. Pavyzdžiui, atletų-čempionų motyvacija remiasi fiziniu savo kūno išlavinimu iki tobulumo. Panašiai ir čia, kad taptumėt hacker’iu, jus turite gauti maksimalaus pasitenkinimo ir džiaugsmo nuo problemos sprendimo budo atradimo, nuo intelekto treniravimo bei naujų žinių įgijimo. Jūs turite susikurti kažką panašaus į asmeninį tikėjimą savo jėgomis. Tikėjimą į tai, kad jei jūs ir nežinote visko, kas būtina problemos sprendimui, tačiau jei įvaldėte bent mažą dalelę ir kažko išmokote, tai jau žinote pakankamai, kad žengtumėte sekantį žingsnį link sėkmės.

Kūrybinės smegenys – tai brangūs ir apriboti resursai. Neverta jų eikvoti rato išradinėjimams, kai aplink laukia begalė naujų neišspręstų problemų. Kad elgtumėtės kaip hacker’is, jus turite branginti kitu hacker’ių laiką, ir tiek branginti, kad jaustumėte moralinę atsakomybę pasidalinti informacija su kitais. Turite išspręsti problemą, o po to skelbti sprendimo būda, kad kiti hacker’iai galetų tuo pasinaudoti ir negrįžti prie senų dalykų.

Hacker’iai (ir apskritai kūrybingi žmonės) neturėtų užsiimti nuobodžiais ir monotoniškais darbais, nes tai reikštų, kad jie nedaro to, ką sugeba tik jie patys – spręsti naujas problemas. Panašus eikvojimasis kenkia kiekvienam. Jūs turite norėti automatizuoti monotoniškus dalykus tiek, kiek tai įmanoma ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.

Hacker’iai iš tikrųjų yra antiautoritarūs. Kiekvienas, kuris duoda jums įsakymus, gali sustabdyti bet kokios problemos sprendimo būdo atradimą. Autoritarizmas atsiranda cenzūros ir slaptumo sąlygomis. Jo pasekėjai netiki draugišku bendradarbiavimu bei informacijos dalinimusi su kitais, jiems patinka tik toks bendradarbiavimas, kuriam patys vadovauja. Tad jei norite elgtis kaip hacker’is, turite išsiugdyti instinktyvų nepritarimą cenzūrai, slaptumui ir imtis priemonių prieš tai.

Tam, kad taptumėte hacker’iu, turite išsiugdyti visas aukščiau minėtas savybes. Tačiau net ir įgijus visa tai, jūs tapsite tik žemo lygio, ir tik pradedančiu hacker’iu. Jums dar reikės praktikos, intelekto, pasitikėjimo ir dideliu pastangų. Sunkus darbas ir atsidavimas reikalui taps jums užburiančiu ir patraukliu žaidimu, o ne vien rutina. Ir tai gyvybiškai svarbu, kad taptumėte hacker’iu.

Hacker’inis požiūris į gyvenimą – gana svarbus dalykas, bet meistriškumas gerokai svarbiau. Egzistuoja nustatytas rinkinys baziniu įgūdžių, kuriuos jums būtina įvaldyti ankščiau nei kuris nors hacker’is sumanys jus taip pat pavadinti hacker’iu. Šis bazinis rinkinys su laiku po truputį kinta, priklausomai nuo technologijos. Pavyzdžiui, ankščiau buvo minimas programavimas mašinine kalba (assembler), tačiau neįtrauktas HTML programavimas.

Išmokite programuoti

Tai, aišku, fundamentalus hacker’io įgūdis. Jei jūs nežinote nė vienos programavimo kalbos, galite pradėti nuo Python. Ši programavimo kalba gana lengvai suprantama, gerai dokumentuota ir ypatingai geranoriška naujokams. Nežiūrint į tai, kad Python gerai tinka pradedančiajam, tai ne šiaip žaisliukas. Tai labai galinga ir lanksti programavimo kalba, tinkanti dideliems projektams. Bet žinokit, kad jūs nepasieksit hacker’io meistro lygio žinodami vien tik Phyton. Jums būtina išmokti mąstyti apie programavimo problemas apskritai, nepriklausomai nuo programavimo kalbos. Kad taptumėt hacker’iu, jums reikia pasiekti tokį lygį, kuriame sugebėtumėt išmokti bet kuria programavimo kalba per keleta dienu. O tai reiškia, kad reikės išmokti keleta labai skirtingu kalbu. Pavyzdžiui, jei užsiimsite rimtu programavimu, teks išmokti C kalba, kuri yra Unix sistemos pagrindas. Po to Perl ir LISP. Perl kalba mokytis yra svarbu dėl to, kad ji plačiai naudojama kuriant aktyvius WWW puslapius bei sisteminiam administravimui. Net jei niekada ir neteks programuoti Perl, turite išmokti bent jau jį skaityti ir suprasti. LISP verta žinoti dėl gilių žinių, kurias įgysite kai jį visiškai įsisavinsite. Šios žinios jus padarys nuostabiu programuotoju visam likusiam gyvenimui, net jei niekada ypatingai ir nenaudosite LISP. Taigi geriausia, jei išmoksite visas keturias (Phyton, C, Perl ir LISP) kalbas. Tai pačios svarbiausios hacker’ių programavimo kalbos, demonstruojančios labai skirtingus metodus.

Gaukite viena iš Unix variantų atviro kodo pavidalu, išmokite juo naudotis ir dirbti

Vienintėlis ir pats svarbiausias dalykas, kurį žinių įgijimui gali panaudoti hacker’is-naujokas – tai gauti Linux ar BSD-Unix kopiją, ją instaliuoti ir paleisti personaliniame kompiuteryje. Pasaulyje yra ir kitu operacinių sistemų šalia Unix, tačiau negalėsite skaityti bei modifikuoti jų kodo. Mokytis hacker’iavimo su mašinomis, dirbančiomis DOS, Windows arba MacOS pagrindu – tai tas pats, kas šokti su gipsuotom kojom. Be to, Unix – tai Interneto operacinė sistema. Nors jūs galite išmokti naudotis Internetu ir nežinodami Unix, tačiau negalite būti Internet–hacker’iu. Būtent dėl šitos priežasties šiandieninė hacker’ių kultūra yra smarkiai sukoncentruota į Unix. Tad pasileiskite Unix (arba Linux), išmokite jį, naudokite Internetą, skaitykite kodus, modifikuokite juos. Tokiu būdu jūs įgysite tiek žinių, apie kurias net nesvajojote mokymosi pradžioje.

Išmokite naudotis World Wide Web ir rašyti HTML

WWW – tai didelis, gigantinis hacker’ių žaisliukas, kuris, anot kai kurių politikų, keičia pasaulį. Vien dėl šitos priežasties jums verta išmokti naudotis WWW. Tai nereiškia, kad užtenka mokėti valdyti naršyklę (tai sugeba beveik kiekvienas). Jums reikia išmokti rašyti HTML kalbą, skirtą dokumentų bei informacijos patalpinimui WWW. Jei jūs dar nemokate jokios programavimo kalbos, tai HTML rašymas išmokys keleta naudingu įpročių, kurie pravers mokantis kitų kalbų. Tad darykite savo asmenini WWW puslapį. Tačiau turėti WWW puslapį – dar nereiškia, kad tapote hacker’iu. Tokių puslapių pilnas internetas ir dauguma informacijos, pateikiamos WWW puslapiuose, nenaudingas šlamštas. Jūsų puslapis turi turėti aiškų turinį, turi būti įdomus, o svarbiausia – naudingas kitiems hacker’iams.

Hacker’ių kultūros statusas

Kaip ir daugumoje kultūrų be piniginės ekonomikos, Hackerland pagrindas – reputacija. Jūs bandote spręsti įdomias problemas, bet apie tai, kiek jos įdomios ir kiek iš tikro geri jūsų sprendimai, sprendžia jums lygūs ar aukštesni asmenys. Jūs nebūsite hacker’iu iki to momento, kol jūsų nepradės taip vadinti kiti hacker’iai. Iš tikro Hackerland – tai, ką antropologai vadina “vertybiu kultūra”. Jus užsidirbate reputaciją ne tuo, kad įsakinėjate kitiems, ir ne tuo, kad jūs nuostabūs ar turite dalykus, keliančius jus aukščiau už kitus, o greičiau tuo, kad dalinate savo laiką, meistriškumą ir kūrybos rezultatus.