įvesties ir išvesties yrenginiai

Informacijos įvesties ir išvesties įrenginiai

Kompiuteris turi daug įvairiausių išorinių įrenginių, kurie jam talkina. Vienais ( įvesties įrenginiais) – žmogus perduoda informaciją kompiuteriui, kitais ( išvesties įrenginiais) kompiuteris pateikia apdorotą informaciją žmogui. Įvesties ir išvesties įrenginių yra daug ir įvairių, jie nuolat tobulinami, keičiami, atsiranda naujų. Aptarsime dažniausiai vartojamus: klaviatūrą, pelę, skaitytuvą, vaizduoklį, spausdintuvą, vertiklį.
Žmogus gauna informaciją iš aplinkos įvairiais jutimo organais. Kompiuteris irgi turi panašius įtaisus informacijai priimti – tai įvesties įrenginiai. Apdoroti informaciją kompiuteris dažniausiai perduoda žmogui – tam reikalingi išvesties įrenginiai.
Tai paagrindinis įvesties įrenginys, skirtas raidėms, skaitmenims ir kitokiems ženklams įvesti į kompiuterį bei jam valdyti.

Kopiuterio klaviatūra turi analogą – rašomąją mašinėlę. Daugiau kaip šimtą metų rašytojams, raštininkams, valdininkams ji buvo nepamainomas įrankis tekstams spausdinti. Jos pagrindinė dalis – klavišai, kuriuos paspaudus, popieriuje atsispaudžia raidės, skaitmens ar skyrybos ženklo simboliai. Kadangi tekstuose reikalingos didžiosios ir mažosios raidės, skaitmenys bei įvairūs skyrybos ženklai, tai reikia ne mažai ( daugiau nei 100 ) klavišų. Tokia klaviatūra būtų gremėzdiška, todėl buvo sugalvota kiekvienam klavišui priskirti po du ženklus. Jei klavišui prriskirta mažoji ir didžioji raidė, tai ant klavišo užrašoma tik pastaroji, jei priskirti skirtingi simboliai, tai vienas ženklas rašomas maždaug klavišo viduryje ( vadinama pirmuoju, arba pagrindiniu, lygiu ), kitas – kiek aukščiau viršuje ( vadinama antruoju lygiu ). Spausdinant pirmuoju lygiu, gaunami visi pagrindiniai že

enklai ( pvz., mažosios raidės ), antruoju, paspaudus specialų klavišą ( ar kitaip perjungus lygį ) – priskirtieji alternatyvūs ženklai ( pvz., didžiosios raidės ).
Daugumos rašomųjų mašinėlių raidės išdėstomos trimis klavišų eilėmis. Klaviatūras sutarta vadinti pagal jų viršutines raidžių eilės pirmutines iš kairės raides. Angliškai kalbančiose šalyse naudojamos klaviatūros, kurių viršutinės raidžių eilės pirmieji klavišai yra raidės Q, W, E, R, T, Y, jos vadinamos QWERTY. Analogiškai vadinamos ir kompiuterio klaviatūros .
Kompiuterio klaviatūroje turi būti visi tekste vartojami ženklai, t. y. visa, kas buvo rašomoje mašinėlėje. Be to, reikia nemažai klavišų kompiuterio darbui valdyti papildomų valdymo klavišų. Vėliau prireikė dar daugiau ženklų, todėl reikėjo pasirinkti: ar didinti klavišų skaičių, ar ieškoti kitokių būdų ženklams įkurdinti. Buvo pasirinktas pastarasis – įvestas dar vienas, trečiasis lygis. Dabar kai kuriem kllavišai turi du ,kai kurie – net tris lygius.
Taigi klaviatūra panaši į rašomąją mašinėlę , tik turi daugiau papildomų klavišų. Paprasti klaviatūros klavišai skirstomi į kelias grupes : 1) ženklų (rašomosios mašinėlės) sritis; 2) valdymo sritis; 3) redagavimo sritis; 4) skaitmeninė sritis.
Didžiausia yra ženklų sritis. Jos pagrindinė dalis atitinka rašomosios mašinėlės klavišus. Čia išdėstytos visos raidės , skaitmenys, skyrybos ženklai, kai kurie specialūs simboliai bei valdymo klavišai (Shift, Ctrl, Alt, Enter).
Dauguma kompiuterio klaviatūrų dešinėje turi atskira skaitmenų klaviatūrą ( drauge su aritmetinių operacijų ženklais). Ja ypač patogu naudotis kai te
enka surinkti daug skaičių .
Tarp ženklų srities ir skaitmeninės srities yra redagavimo sritis. Ji susideda iš dviejų dalių. Keturi apačioje esantys krypčių klavišai gali pastumti žymeklį visomis keturiomis kryptimis . Virš jų esantys dar keli klavišai gali atlikti įvairius kitus žymeklio perkėlimo veiksmus : į puslapio pradžią ( Page Up), į puslapio pabaigą ( Page Down), į eilutės pradžią (Home), į eilutės pabaigą (End).
Klaviatūros viršutinės eilutės kairioji sritis vadinama valdymo sritimi. Joje esantys funkciniai klavišai ( žymi F1,F2,.,F12) atlieka įvairias programų kūrėjų numatytas funkcijas. Pavyzdžiui , daugelyje programų klavišų F1 iškviečiamas žinynas , F5-kopijuojama , F8 – šalinama.
Kai kurie valdymo klavišų yra labai svarbūs ir dažnai vartojami.

Klaviatūra

Jį paspaudžiame,surinkę kiekvieną nurodymą kompiuteriui-tuomet kompiuteris žino,kad jau pateikta iki galo visa komanda ir reikia ją vykdyti.Papildomos valdymo funkcijas atlieka klavišai Ctrl,Alt,Shift.
Kaip veikia klaviatūra,t.y. kaip klavišais perduodama informacija kompiuteriui?Klaviatūros klavišai įtaisyti ant matricos (plokštės su laidininkais,išdėstytais eilutėmis ir stulpeliais)eilučių ir stulpelių sankirtos taškų.Speciali mikroshema nuolat tikrina matricos eilutės.paspaudus klavišą,sujungiamas vienas iš klaviatūros matricos kontaktų.Mikroshema randa klavišo paliestą matricos eilutę ir ieško atitinkamo stulpelio.Atradus paliestą stulpelį,suformuojamas klavišo vietos kodas,kuris siunčiamas apdoroti į kompiuterio sisteminį bloką.Atleidus klavišą,vėl vėl siunčiamas signalas,kad klavišas jau nepaspaustas.Jei kitas klavišas pasispaudžiamas neatleidus pirmojo,tai įsimenami abiejų klavišų kodai ir t.t.
Lietuvoje dažniausiai vartojamos QWERTY arba ĄŽERTY klaviatūros.Patarojoje lietuviškos specifinės raidės išdėstomos vietoj nereikalingų mūsų kalbai raidžių.
Šiuo me

etu sukurtas lietuviškos ĄŽERTY klaviatūros standarto projektas,pagal kurį mūsų kalbai reikalingi ženklai išdėstyti patogiau-dviem lygiais.

Pelė

Šiandien nelabai beįsivaizduojame kompiuterį be pelės- ja greičiau ir patogiau nurodyti veiksmus kompiuteriui. Pelė laikoma šalia klaviatūros (dešinėje, jei dirbantysis dešiniarankis), geriausia- ant specialaus padėklo, kad laisvai judėtų. Su kompiuteriu pelė sujungta plonu laidu, primenančiu tikros pelės uodegą.
Pelės viduje yra rutuliukas (apverskite ir įsitikinkite). Stumdant pelę, tas rutuliukas juda ir sukioja du vienas kitam statmenus ritinėlius, kurių galuose įtaisyti diskeliai su plyšiais. Vienoje diskelio pusėje praspinduliuojantis įtaisas (spinduolis), kitoje- fotoelementas. Sukantis diskeliui, spinduolio skleidžiama šviesa pro plyšelius pasiekia fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir pelės nueitas atstumas. Rutuliuko judėjimas susietas su pelės žymekliu ekrane, taigi stumdami pelę, juda ir žymeklis ekrane.
Pelės paprastai turi vieną, du arba tris klavišus (pelės klavišai neretai vadinami mygtukais). Taigi stumdant pelę žymeklis nustatomas ties reikiamu objektu ekrane, o paspaudus vieną iš jos klavišų- kompiuteriui perduodamas nurodymas, kokį veiksmą atlikti. Dažniausiai naudojamas kairysis pelės klavišas.
Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys. Tai tarsi apversta pelė, veikianti tuo pačiu principu. Skirtumas tik tas, kad pelės rutuliukas juda paviršiumi, o valdymo rutulys- sukiojamas pirštais. Šis įtaisas vis populiaresnis, ypač nešiojamuose kompiuteriuose, nes nereikia vietos jam stumdyti.

Skaitytuvas (skaitiklis)

Šį įrenginį jūs ne kartą matėte šiuolaikinėse pa

arduotuvėse – juo perskaitomas ant kiekvienos prekės esantis brūkšnelių kodas ir informacija perduodama į kompiuterį, sujungtą su kasa.
Skaitytuvas – įrenginys, perkeliantis vaizdą iš popieriaus į kompiuterį.
Skaitytuvo veikimas pagrįstas dokumento kopijavimu į kompiuterio atmintinę naudojantis stipriai apšviesto dokumento atspindėta ir fotoelementų surinkta šviesa.
Skaitytuvai dar kartais vadinami skeneriais (anglų k. scanner) ar skaitikliais. Pastaruoju būdu geriau vadinti rankinio skaitytuvo skaitymo galvutę.
Skaitytuvų esti įvairių. Dažniausiai skiriamos dvi grupės: staliniai ir rankiniai (23 a, b pav.). Staliniai panašūs į kopijavimo aparatus: kopijuojamas dokumentas dedamas į vidų ant stiklo. Rankiniu skaitytuvu braukiamas kopijuojamo dokumento paviršius. Skaitytuvai būna spalviniai ir nespalviniai, t.y. skaitantys spalvotus ir nespalvotus vaizdus.
Skaitytuvų darbo kokybė priklauso nuo jų gebėjimo skirti taškus. Pakankamai geras vaizdas gaunamas, kai skaitytuvas skiria apie 300 taškų viename colyje. Vartotojas pats nustato taškų skaičių skaitytuvo leistinų parametrų ribose.
Yra dar daug kitokių įvesties įrenginių, kurie patogūs kai kuriems darbams atlikti. Štai svirtis patogi žaidžiant kai kuruos žaidimus.
Šviesos pieštukas ir sensorinis ekranas – patogūs įvesties įrenginiai, tačiau šiandien dar brangųs, jiems reikia specialios programinės įrangos, todėl nėra itin populiarūs.

Vertiklis

Šis įrenginys gali būti laikomas tiek įvesties, tiek išvesties įrenginiu, jungiamu prie telefono linijos. Jis gali būti vidinis – įmontuotas kompiuterio sisteminiame bloke, arba išorinis.
Vertiklis – kompiuterio įrenginys, kuris per telefono liniją perduoda informaciją iš vieno kompiuterio į kitą.
Taigi naudojantis vertikliu ir telefono linijomis galima gauti ar perduoti informaciją iš vieno kompiuterio į kitą.
Vertiklis dar vadinamas modemu (anglų k. modem). Šis terminas kildinamas iš dviejų žodžių: modulate – reiškiančiu kompiuterio signalų pavertimą į telefoninius ir demodulate – reiškiančiu telefono signalų pavertimą į kompiuterio signalus. Vertiklių darbo kokybę nusako informacijos perdavimo (priėmimo) greitis.

Spausdintuvas

Šis įrenginys nėra būtinas kompiuterio darbui, tačiau jis reikalingas, kai norima išspausdinti ant popieriaus.
Spausdintuvas-išorinis kompiuterio įrenginys, skirtas kompiuterio informacijai išspausdinti ant popieriaus
Spausdintuvų vėlgi būna įvairių įvairiausių, skirtingos spausdinimo kokybės, greičio, vartojamos energijos, patogumo ir kt. rodiklių.
Pagal veikimo principą spausdintuvus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: adatinius, rašalinius ir lazerinius.
Adatinio spausdintuvo mechanizmą sudaro adatos, kurios iš taškų suformuoja tekstinį ar grafinį vaizdą. Šių spausdintuvų trūkumai: lėtai spausdina, triukšmingi, prastesnė spausdinimo kokybė.
Rašaliniai spausdintuvai veikia tolydžiai, impulsas purkšdami rašalą į reikiamą popieriaus vietą.
Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įtaiso (lazerio spindulio ir daugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgno dokumento atvaizdą. Padengus būgną specialiais milteliais (toneriu), įelektrinto būgno vietos pritraukia dažų miltelius, ir vėliau popieriuje, besisukančiame kartu su būgnu, milteliai suformuoja kokybišką dokumento atvaizdą.

Vaizduolis

Vaizduoklis – kompiuterio įrenginys, turintis ekraną , skirta tekstinei bei grafinei informacijai rodyti, ir veikiantis panašiais kaip televizoriaus principais.
Kartais vaizduoklis vadinamas displėjumi. Žodį „displėjus“ lietuviai perėmė iš anglų kalbos žodžio disply ,reiškiančio „parodyti ,pavaizduoti“ .Daugelis vaizduoklį vadina monitoriumi (anglų k. monitor)- jo prasmė būtų „stebėjimo, kontrolės prietaisas“. Lietuviskai terminas – vaizduoklis- šiam įrenginiui sugalvotas dar visai neseniai ir yra dar ne visai įprastas.
Vaizduoklių būna įvairių :skirtingo dydžio, formos, vaizdo kokybės. Vaizdo kokybė vaizduoklio krane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičiaus ekrane) , pošvyčio spalvos , kadro kitimo dažnio ir t.t.
Vaizduoklio, kaip ir televizoriaus ekrane, vaizdą piešia švytintis ir nuolat keičiantis savo padėtį taškas. Tas taškas – tai pėdsakas ,kurį palieka elektronų pluoštas, pasiekęs ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Taškas pradeda piešti vaizdą nuo kairiojo viršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu prabėga ekraną iki dešiniojo ekrano kampo , staiga grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę. Taip eilutė po eilutės nupiešiamas visa vaizdas.
Vaizduoklio ekrano dydis matuojamas coliais . Dažniausiai šiuo metu naudojamų vaizduoklių ekranai būna 15 ar 17 colių. Kai reikia didesnį ir ryškesnį vaizdą, pavyzdžiui , leidyboje , naudojami didesni ekranai.

Leave a Comment