Interneto žala

Interneto žala

Internetas – ne tik milžiniškas tekstinės, garso ir vaizdinės medžiagos lobynas, bet taip pat ir pagundų bei pavojų buveinė. Apie interneto naudą žino daug kas, apie interneto pavojų nutuokia daug kas, tačiau tikrąją jo grėsmę įvertina retas.
Patyrinėjus, pavojų sąrašas neatrodo ilgas. Pagrindiniai pavojai: kenkėjiškos programos, elektroninio pašto šiukšlės (spam), atakos tinklu.
Kenkėjiškos programos ne tik virusai, bet taip pat ir interneto kirminai (internet worms) ir „Trojos arkliai“. Šių kenkėjiškų programų padaromą žalą galima suskirstyti į tokias grupes:
• neleistinas naudojimasis slapta informacija;
• kompiuterių sistemų daarbo lėtėjimas ir trukdžiai;
• neteisėtas naudojimasis kompiuterių ir tinklo ištekliais;
• pavojingesnių virusų ataka sukelia visišką sistemos darbo sutrikdymą arba duomenų praradimą
Elektroninio pašto šiukšlės, kai kurių saugumo ekspertų dar vadinamos tekstiniais virusais, atsirado vėliau negu virusai ar „Trojos arkliai“. Nors jie tiesioginės žalos vartotojo sistemai nedaro, be to ir jų ir pašalinimas apsiriboja paprasčiausiu laiško ištrynimu, tačiau gilesni tyrimai parodė, kad jų keliama grėsmė taip pat didelė:
• apkraunamos pašto ir kitos tinklų tarnybinės stotys;
• galima prarasti svarbią informaciją, nes elektroninis laiškas gali pasimesti tarp šiiukšlių arba nepasiekti adresato esant perpildytai pašto dėžutei;
• prarandamas darbo laikas;
• rizikuojama patekti į sukčių rankas.
Labai retai pasitaikantis, bet pačios pavojingiausios yra kompiuterių įsilaužėlių arba interneto kirminų atakos. Sėkmingų atakų padaromi nuostoliai yra patys didžiausi:
• neveikia tarnybiniai ir vartotojų elementai (planuota ar atsitiktinė „DoS“(Denial of

f Service) ataka);
• dėl ryšio kanalo perkrovos sumažėja tinklo pralaidumas;
• materialinė žala (pavyzdžiui, jei interneto paslaugos kaina priklauso nuo priimtos ar perduotos informacijos kiekio (Lietuvoje dar yra tokių IPT)).
Daugėjant tinklo paslaugų įvairovei, daugės ir kenkėjiškų programų plitimo būdų. Tobulėjant technikai (tarp jų ir delniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai bei intelektinė buitinė technika), plintant skubotai suprogramuotoms, su saugumo skylėm OS didės ir kenkėjiškų programų plitimo terpė.

Pornografinių svetainių įtaka paaugliams
Ar pornografinės interneto svetainės žaloja paauglių psihiką?
Nėra tiek daug duomenų, kad būtų galima tvirtinti, tačiau pornografijos poveikį paaugliams reikia ištirti.
“Paaugliai turi galimybę matyti šimtus tūkstančių pornografinių vaizdų –nežinoma, kokį poveikį tai gali padaryti. Bet įsivaizduojama, kad stiprų.
Žalingų įpročių gydymo centro Vikenburge, Arizonoje, psichiatras, pasakė pastebėjęs, kad lengvai prieinamos pornografinės nuotraukos žaloja kai kuriuos paauglius.
Tai pakeičia realius saantykius tarp žmonių, Todėl kelia susirūpinimą.
Psihiatrai pareiškė turėję pacientų, internete praleisdavusių po 10 valandų per dieną. Jie nevalgo, nemiega . Psihiatrai Internetą vadina seksomanijos kokainu.
Pirmiausia patariama tokiems pacientams atsisakyti interneto ryšio – tai pirmas žingsnis sveikatos link.
Nors interneto vojerizmas nėra gerai ištyrinėtas, tačiau Cincinačio universiteto psichiatrijos profesorius teigia, kad yra dvi grupės pornografijos svetainėse besilankančių žmonių – didesnioji, kur žmonės tiesiog žiūri nuotraukas ir mažesnė – rizikos grupė, tai vartotojai, kuriuos nenugalimai traukia pornografija, jiems dėl to atsiranda problemų darbe, šeimose, socialinio gyvenimo sunkumų.

Vaikai ir

r internetas: neleiskime jiems kalbėtis su nepažįstamaisiais”). Tikslas yra padėti tėvams ir vaikų globėjams suprasti, su kokia grėsme susiduria vaikai, naudodamiesi internetu be priežiūros ir patarti bei pamokinti, kaip to išvengti.
Labai svarbu apsaugoti vaikus ir paauglius nuo internete tykančių grėsmių. Beveik pusė interneto naudotojų yra vaikai nuo 8 iki 14 metų. Dauguma jų internetu naudojasi be jokių apribojimų ar kontrolės.
Internete su pavojumi vaikas gali susidurti daugeliu atvejų: pokalbių svetainių ir elektroninio pašto dėka galimas kontaktas su nepažįstamaisiais (kartais vaikai sugalvoja susitikti su savo internetiniu draugu, net nesuvokdami, kad pamatyti gali ne tai, ko tikėjosi). Kitas neigiamas poveikis vaiko ar paauglio psichikai yra netinkamo turinio internetiniai puslapiai (pornografija, žiaurybės), kas gali pakenkti vaiko asmenybės vystymuisi. Be to yra ir tokių grėsmių kaip virusai, kirminai, trojanai ir kt., kurie naudojasi vaikų naivumu ir nepatyrimu. Taip pat nepamirškime galimybės beveik viską nusipirkti internetu. Jeigu vaikas be tėvų ar globėjų priežiūros turės priėjimą ir galimybę pirkti internetu, jis tikriausiai tuo pasinaudos.Gali būti liūdnos finansinės pasekmės.
Kaip netapti interneto grėsmių aukomis? Pats pirmas žingsnelis, yra turėti informacijos apie grėsmes ir būdus jų išvengti. Būtina šviesti šia tema ne tik vaikus, bet ir asmenis, prižiūrinčius atžalas prie interneto. Taip pat svarbu žinoti naujausią informaciją apie pasirodžiusias gr
rėsmes ir jų naudojamas technologijas. Vaikams reikia išaiškinti ne tik interneto galimybes, bet ir jame tykančius pavojus bei jo trūkumus. Vaikas turi suvokti, kad jam tapti interneto auka yra nemaža tikimybė, jei nesisaugos.
Yra įvairių būdų apsisaugoti. Ugniasienės kontroliuoja į kompiuterį patenkantį srautą ir taip apsaugo nuo atakų. Kitos programinės priemonės apsaugo nuo virusų, kirminų, šnipinėjimo programų ir pan.

Asmens duomenų apsaugos ir interneto santykis
Visapusiškai identifikuoti asmens duomenų apsaugos ir interneto santykį nėra lengva. Sunkumai kyla dėl paties interneto unikalios prigimties. Visų pirma, jo populiarumas įvairiose valstybėse yra skirtingas. Natūralu, kad ir visuomenės patirtis naudojantis interneto tinklu yra skirtinga. Viena iš svarbiausių nepakankamo asmens duomenų apsaugos interneto erdvėje priežasčių, tai menkas žmonių suvokimas apie šias problemas. Kaip rodo užsienio valstybėse atlikti tyrimai , dauguma žmonių labai susirūpinę savo privatumu ir saugumu Internete, tačiau tik nedaugelis žino, kaip jų informacija yra renkama, kaip panaudojama, ir kaip nuo to apsisaugoti.
Besivystančiose šalyse vis sparčiau ir plačiau diegiamos informacinės technologijos bene visose veiklos srityse. Internetas dėl savo unikalios prigimties padeda žmonėms bendrauti nepriklausomai nuo atstumo, laiko, valstybių sienų. Tokiu būdu šioje unikalioje erdvėje panaikinami bet kokie geografiniai suvaržymai asmens duomenų judėjimui. Interneto teikiamų paslaugų dėka gyvenimas elektroninėje erdvėje tampa vis intensyvesnis, naujos bendravimo galimybės vis la

abiau domina pačius įvairiausius informacijos vartotojus.

Žvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, akivaizdi tampa kita svarbi problema – tai nuolatinis interneto keitimasis. Tos pačios valstybės, kurios dar visai neseniai tik kūrė informacinės visuomenės koncepcijas (ar vis dar tebekuria), gali greitai pasiūlyti naujų informacinių technologijų, o tai, savo ruožtu, gali radikaliai pakeisti daugelio autorių ir įstatymų leidėjų nuomonę apie asmens duomenų apsaugą interneto kontekste.
Ketvirtoji problema – informacinių technologinių sistemų konvergencija, kurios pagalba eliminuojami technologiniai barjerai tarp atskirų technologinių sistemų, internetas tampa vis labiau atviresnis. Minėtoji problema yra glaudžiai susijusi su kitu svarbiu dalyku – kelių asmeninės informacijos perdavimo formų sujungimu, kuris sąlygojo galimybę vieną formatą, kuriame surinkta informacija, keisti kitu. Šie du reiškiniai savo ruožtu dar labiau padidina galimybes itin greitai ir efektyviai rinkti ir platinti asmens duomenis.

Visos anksčiau išvardintos problemos yra tiesiogiai susijusios su asmens duomenų apsaugos interneto kontekste tyrimais. Internetas, kuris iš prigimties yra labai dinamiškas, nepripažįsta valstybių sienų. Svarbu pabrėžti, kad asmens duomenys, kaip ir pats asmuo, yra susiję su konkrečia valstybe. Tuo tarpu nacionalinės teisės normos reguliuojančios šią sritį dažnai yra skirtingos. Šie skirtumai gali sudaryti kliūčių laisvam informacijos judėjimui ir sąlygoti nepatogumus ūkio subjektams ir fiziniams asmenims. Šios priežastys sąlygojo veiksmų būtinumą Europos Sąjungos lygmenyje, kurie pasireiškė Europos Bendrijų direktyvų priėmimu. Be to studijos šia tema atliekamos ir kitose didelėse tarptautinėse organizacijose: Europos Taryboje, EBPO.

Asmens duomenų apsaugos problemos susijusios su interneto atsiradimu
Pradedant aptarinėti konkrečius interneto įtakos asmens duomenų apsaugai aspektus, reikėtų atkreipti dėmesį į asmens duomenų apsaugą reguliuojančių normų paskirtį. Kas atsitiktų, jei turint galvoje anksčiau aptartą asmens duomenų apsaugos ir interneto santykį nebūtų jokios asmens duomenų apsaugos interneto kontekste. Jei bet kam būtų prieinama bet kuri informacija, daugelis nenorėtų rizikuoti ir naudotis konfidencialumo riziką didinančiomis informacinėmis technologijomis (tarp jų ir interneto teikiamomis paslaugomis). Tam, kad informacinių technologijų vystymasis nesustotų turi egzistuoti pakankamas jų kūrimo skatinimas.
Internetas pakeitė nusistovėjusią pusiausvyrą tarp teisės į informaciją ir teisės į privatumą. Pasikeitė visuomenės požiūris į informaciją – informacijos rinkimas, jos apdorojimas tapo svarbus ir ekonomine, ir moksline prasme.
Valstybės, savivaldos institucijos, įmonės bei pavieniai asmenys, teikdami informacines paslaugas, įgyvendindami elektroninius atsiskaitymus, siųsdami ir gaudami elektroninius laiškus, vykdydami įvairias marketingo akcijas, siūlo užpildyti įvairias anketas, renka, kaupia, apdoroja ir platina informaciją, taip pat ir fizinių bei juridinių asmenų duomenis. Informacija ir duomenys yra renkami pačiais įvairiausiais būdais: anketavimo, apklausų, socialinių tyrimų procedūrų realizavimo metu ir t.t.. Kita asmens duomenų teikimo bei rinkimo procedūra – kai veiksmas vyksta betarpiškai tarp asmens duomenų subjekto ir duomenų rinkėjo – tai pirkimo elektroninėse parduotuvėse procedūros, bilietų ir viešbučių rezervavimas, elektroniniai atsiskaitymai, bankinės paslaugos internetu. Daugumoje atvejų, kuomet duomenų subjektas įvykdo pirkimą arba naudojasi paslauga (pvz., prenumerata), yra privaloma pateikti asmens duomenis pardavėjui arba paslaugos teikėjui, siekiant patvirtinti pirkėjo autentiškumą, suteikti apmokėjimo garantijas, bei fizinį arba elektroninį adresą prekių bei paslaugų pristatymui. Klientas pats elektroniniu būdu pateikia paslaugos teikėjui savo asmens duomenis – kreditinės kortelės numerį, adresą, nurodo darbovietę, pareigas, amžių ir kt.. Tuo pat metu šie asmenys susiduria su kita rizika. Kadangi internetas yra atviras viešas tinklas su gerai žinomais protokolais , orientuotais daugiau į pasidalinimą informacija, o ne į jos konfidencialumo ar saugumo užtikrinimą, yra gana nesudėtinga bet kam, kas turi bent kiek techninių žinių, surasti tam tikrus programinės įrangos instrumentus, leidžiančius perimti ir atskleisti internetu persiunčiamus duomenis. Taipogi yra įmanoma apsimesti kita kompanija, pasitelkti įvairius apgaulės būdus siekiant gauti informacijos, kuri vėliau galėtų būti panaudota kokiems nors nusikalstamais tikslais.
Elektroninio pašto adresas yra svarbus informacijos šaltinis, turintis asmeninius duomenis apie vartotoją. Elektroninio pašto adresus galima rinkti keliais būdais:
elektroninio pašto adreso savininko programinės įrangos, nuperkamos arba gaunamos nemokamai, gamintojas gali paprašyti užsiregistruoti,
elektroninio pašto adresas gali būti užklausiamas įvairių svetainių įvairiomis aplinkybėmis (pvz., komercinėse svetainėse atliekant pirkimo užsakymą, registruojantis prieš patenkant į pasikalbėjimų svetainę, t.t.),
elektroninio pašto adresai gali būti renkami interneto aplinkoje įvairiais kitais būdais.
Visi aukščiau išvardyti asmens duomenų rinkimo būdai pasižymi tuo, kad šių duomenų rinkimo proceso metu išskiriamas asmens valios išreiškimo faktorius (t.y. duomenys perduodami su duomenų subjekto žinia). Tuo tarpu interneto kontekste labai plačiai paplitęs slaptas asmens duomenų rinkimas. Tie patys elektroninio pašto adresai gali būti renkami asmeniui apie tai nieko nežinant:
yra įmanoma įvesti programinį kodą į kliento programinę įrangą, kuris perduos jo elektroninio pašto adresą programinės įrangos gamintojui apie tai nežinant šios programos vartotojui,
kai kuriose naršyklėse buvo pastebėtos apsaugos spragos, kurios leidžia svetainei sužinoti lankytojų elektroninio pašto adresus. Tai galima padaryti piktavališkai iš anksto numatytais veiksmais naudojant, pavyzdžiui JavaScript priemones.
Didžiausią pavojų asmeninės informacijos konfidencialumui kelia šios internetinės technologijos:
TCP/IP protokolas. Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuriame kompiuteriai tarpusavyje bendrauja TCP/IP protokolo (Transmission Control Protocol/Internet Protocol) pagalba. TCP/IP protokolo atžvilgiu, yra išskiriamos trys savybės, kurios sudaro potencialią galimybę konfidencialumo (asmens duomenų saugumo) pažeidimui:
maršrutas, kuriuo keliauja TCP/IP informacijos paketai , yra dinaminis ir vadovaujasi darbo logika. Teoriškai jis gali pasikeisti pakraunant interneto tinklapį arba siunčiant elektroninio pašto žinutę, tačiau praktikoje dažniausiai jis nekinta. Vidutinis interneto paslaugų vartotojas (toliau interneto vartotojas) neturi jokių tinkamų priemonių šiam maršrutui pakeisti, net jei jis žino, kuriuo maršrutu keliauja jo informacija tam tikru laiko momentu.
kadangi domeno pavadinimo ir skaitmeninio IP adreso keitimas vyksta per DNS serverį , kurio funkcijos yra užtikrinti šį keitimą, minėtas DNS serveris gauna ir gali atsekti visus interneto serverių pavadinimus, su kuriais bandė kontaktuoti interneto vartotojas.

ping komanda, kuria galima naudotis visose operacinėse sistemose, leidžia bet kam, kas yra prisijungęs prie interneto, sužinoti, ar tam tikras kompiuteris yra įjungtas ir prijungtas prie interneto. Tai komanda, kuriai aktyvuoti tereikia surinkti komandą ping ir pasirinkto kompiuterio IP adresą (arba atitinkamą vardą). Kompiuterio, kurio atžvilgiu yra panaudota ping komanda, vartotojas paprastai net nežino, kada ir dėl kokių priežasčių kažkas bandė išsiaiškinti, ar jis buvo prisijungęs tam tikru laiko momentu prie interneto.
Naršyklės sisteminiai pranešimai (angl. the browser’s chattering). Geriausiai žinoma bendravimo per internetą priemonė yra interneto naršymas, kuri leidžia vartotojams atrasti informaciją, saugomą nutolusiuose kompiuteriuose. Internetas sudarytas iš didelio skaičiaus dokumentų, saugomų skirtinguose kompiuteriuose visame pasaulyje. Naršyklė užklausos metu į interneto svetainę nusiunčia ne tik IP adresą ir norimo pamatyti internetinio puslapio pavadinimą, bet ir kitus duomenis (kalba, kuria kalba (naudojasi) interneto vartotojas, jo naudojamų kompiuterinių programų versijas), kuriais galima charakterizuoti tą puslapį aplankiusį asmenį.
Nematomos nuorodos į kitus tinklapius (angl. invisible hyperlinks). Jos leidžia naršyti iš vieno kontinento į kitą paprasčiausiai paspaudžiant pelės (ar kito atitinkamo kompiuterinio įrenginio) klavišą. Paprastas interneto vartotojas gali net nepastebėti, kad internetinė svetainė, siųsdama tinklapio vaizdą, įterpia komandą papildomai įkelti tam tikrus vaizdus. Šie vaizdai gali būti paimti iš visai kitos svetainės. Taip sudaroma galimybė pamatyti vartotojo įvestą informaciją, pavyzdžiui paieškos raktažodžius.
Slapukai (angl. cookies). Slapukai yra maži duomenų paketai, kurie gali būti saugomi bylose, įrašomose į interneto paslaugų vartotojo kompiuterio kietąjį diską (kiekvienam inetrneto vartotojui suteikiant unikalų kodą ), o jų kopijos laikomos svetainėje. Slapukai yra laikomi interneto vartotojo kompiuterio kietajame diske ir juose yra visa informacija apie asmenį, kuri gali būti atsekama interneto svetainės, kurioje ji yra saugoma, arba bet ko, kas turi supratimą apie tos interneto svetainės duomenų formatą. Interneto svetainė turi papildomų galimybių rinkti informaciją, jeigu ji naudoja slapukus. Jie gali būti persiunčiami be kliūčių su IP srautu. Tokie slapukai išplečia svetainių galimybę saugoti ir “įasmeninti” informaciją apie jų lankytojus. Slapukas gali būti reguliariai nuskaitomas svetainės, siekiant identifikuoti interneto vartotoją ir atpažinti jį, kai jis pakartotinai apsilanko, patikrinti galimus slaptažodžius, įrašyti ir analizuoti veiksmų seką svetainėje seanso metu, ir t.t.. Slapukai gali būti dviejų skirtingų rūšių: jie gali būti nuolatiniai arba ribotos trukmės. Kai kurie slapukai yra naudingi ir neidentifikuojantys (pvz., pageidaujama kalba). Kiti yra identifikuojantys, tačiau gali būti naudojami laikantis konfidencialumo taisyklių. Slapukuose gali būti įvairi informacija: peržiūrėti internetiniai puslapiai, reklamos skelbimai ir t.t. Kai kuriais atvejais jie gali būti naudingi, norint suteikti tam tikrą paslaugą per internetą arba palengvinti interneto vartotojo naršymą.

Literatūra :

http://www.skycommunity.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=40&Itemid=76

http://mama.takas.lt/straipsnis.php?msg_id=56

http://www.takas.lt/naujienos.php?msg_id=84847&tipas=t&do=show

http://media.search.lt/GetFile.php?OID=92937&FID=270005

Leave a Comment