1. Kas yra internetas?
1.1. Internetas –„tinklų tinklas“
Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas.
Stambios organizacijos (aukštosios mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan.
Į tokius vietinius [lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt.
Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo vartotojai.
Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.
Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.
1.2. Interneto vartotojai
Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo karinio tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.
Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.
Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą (modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.
1.3. Duomenų kodavimas
Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.
Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti skiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).
Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)
ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.
65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.
Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)
kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį).
Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.
Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti.
Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bitui skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.
1.4. Interneto adresai ir vardai
Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22
yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –
www.ku.lt ir www.takas.lt.
Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS
(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga už savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas administratorius. Interneto informacinis centras, vadinamas InterNIC, skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka daugelis jo įgaliotų organizacijų.
Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.
Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.
koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį, antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio (mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)
kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:
193.219; 194.176; 205.244.
Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį, tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo, naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.
Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:
1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius;
2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;
3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.
Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva, ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas.
Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo raidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yra tokie:
|Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee |
|Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk |
|Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua |
|Kanada |ca |Izraelis |il |ir kt. | |
JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –
žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybines organizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybines organizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,
.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias organizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojo lygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosios parduotuvės ir sandėliai ir kt.
Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų tarnybinės stotys (angl. Domain Name Server).
1.5. Interneto paslaugos
Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinės stoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tam tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +
programa + žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būti įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine stotimi.
Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių populiariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninis paštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylų siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusio kompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimui prie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.
1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL)
Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL
(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys:
1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;
2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina);
3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas;
4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina).
Keletą URL pavyzdžių:
|Šaltinio rūšis |URL pavyzdys |
|Žiniatinklio |http://www.ku.lt/ |
|puslapis | |
|Byla |file://C:/picture.bmp |
|El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt |
|adresas | |
|FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture|
|stotis |s/music/bjork |
|Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com |
|stotis | |
|UseNet |news:relcom.newsusers |
|straipsnis | |
|Telnet seansas |telnet://mysite.ru |
Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio kliento programos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugų tarnybinių stočių.
2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys
2.1. World Wide Web (WWW)
Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijos paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuose tinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.
informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir patogiai „vartyti“ šiuos puslapius. Pati vartotojo darbo aplinka priklauso nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės
(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios žiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei Netscape
Navigator.
Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame pasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuo vieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos), vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumento į kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagal hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuri tas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.
Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), o patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba.
HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurti įvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus, garso įrašus ir pan.
2.2. Elektroninis paštas
Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą, kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai, laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją.
Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškui pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir net sekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.
Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašyti neįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaip
Pegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėse žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail ar
Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger).
2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet
USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse (newsgroups).
Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet
Explorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (Netscape
Navigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –
skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –
elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresu siųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti.
2.4. FTP
Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File
Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip pat naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimas standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape
Navigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį nors hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adreso laukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkę ftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijos universiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriame laikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1
pav.):
1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange
Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą.
Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialus dialogo langas (1.2 pav).
[pic]
1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo langas
Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galima prisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymima spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymima spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama informacija, naudojama prisijungti prie šios tarnybinės stoties. Profile Name laukelyje matomas pasirinktas tarnybinės stoties pavadinimas (tai sąlyginis, paties vartotojo įvedamas tarnybinės stoties pavadinimas), Host address laukelyje nurodytas simbolinis arba skaitmeninis tarnybinės stoties (kompiuterio) adresas, login – vardas, kuriuo vartotojas jungiasi prie tarnybinės stoties (anonymous, jei savo atskiro vardo toje tarnybinėje stotyje vartotojas neturi), password – slaptažodis (jei vartotojas jungiasi anonymous vardu, tas slaptažodis yra jo elektroninio pašto adresas). Pats prisijungimo prie
FTP tarnybinės stoties procesas pradedamas, spragtelėjus mygtuką Connect
(Prisijungti). Jei reikiamos tarnybinės stoties sąraše nėra, tai spragtelėjus mygtuką Add (Pridėti), ją galima įvesti atitinkamai užpildžius anksčiau aptartus laukelius: Profile Name, Host address, login, password.
Kitų laukelių pačiam vartotojui pildyti nebūtina. Kad tos informacijos nereikėtų kaskart įvedinėti jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės stoties, mygtuku Save (Įrašyti) ją galima įrašyti. Tuomet kitą kartą jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės stoties, tereikės pažymėti jo pavadinimą iš sąrašo kairiajame dialogo lange – taip, kaip aptarta aukščiau. Nereikalingos FTP tarnybinės stoties adresą galima ir panaikinti
– reikia pažymėti pavadinimą ir po to spragtelėti mygtuką Remove
(Pašalinti).
Sėkmingai prisijungus prie FTP tarnybinės stoties, pateikiamas kitas langas (1.3 pav.), kuriame Windows vartotojui orientuotis taip pat nėra sunku – jis primena File Manager arba Windows Explorer programą, kur kairėje parodomas tarnybinės stoties katalogų medis, o dešinėje – pažymėto katalogo turinys. Skiriasi tik apatinė dalis, kurioje matomi darbiniai UNIX
sistemos pranešimai. Dirbama su šia programa kaip ir su bet kuria kita standartine Windows programa – naudojant atitinkamas meniu komandas arba mygtukus.
[pic]
1.3 pav. FTP tarnybinės stoties katalogų langas
Jei vartotojas nori kokią nors bylą (pvz., surastą naudojantis ARCHIE
paslauga) atsisiųsti į savo kompiuterį, jam tereikia tą bylą pažymėti (kaip tai daroma, pavyzdžiui, Windows Explorer programoje – pirma suaktyvinus katalogą, kuriame ta byla yra, po to pačią bylą) ir iš File meniu pasirinkti komandą Download To…. Atidaromame dialogo lange vartotojui bus pasiūlyta pasirinkti, kuriame kompiuterio diske ir kataloge reikia įrašyti pažymėtą bylą. Tas pačias funkcijas atlieka mygtukas su rodykle žemyn, matomas mygtukų juostoje.
Jei, priešingai, vartotojui reikia kokią nors bylą įtraukti į FTP
tarnybinę stotį, jis turi nurodyti tą FTP tarnybinės stoties katalogą, į kurį bylą reikės padėti, po to iš File meniu pasirinkti komandą
Upload….(arba mygtuką su rodykle aukštyn iš mygtukų juostos). Pateikiamame dialogo lange reikės nurodyti asmeninio kompiuterio katalogą, kuriame laikoma byla, o po to – ir pačią bylą. Spragtelėjus mygtuką Open, pažymėtoji byla bus nukopijuota į aktyvų FTP tarnybinės stoties katalogą.
Didžiosios ir mažosios raidės UNIX sistemoje skiriasi ir tas pats bylos pavadinimas byla.txt bei BYLA.txt čia reiškia dvi skirtingas bylas!
Nereikalingą bylą iš FTP tarnybinės stoties galima ištrinti pasirinkus komandą Delete iš File meniu. Komanda Rename iš File meniu leidžia pažymėtą bylą pervardyti, komanda New sukuria naują katalogą FTP tarnybinėje stotiyje. Pasirinkus komandą Disconnect… iš Tools meniu, aktyvus ryšio seansas nutraukiamas. Komanda Connect… leidžia prisijungti prie kito FTP.
Jei vartotojas nori vienu metu dirbti su keliomis FTP tarnybinėmis stotimis, komanda New Window iš File meniu atidaromi nauji programos langai, kuriuose galima užmegzti ryšį su skirtingomis FTP tarnybinėmis stotimis.
Pastaba. Žiniatinklio puslapių kūrėjams: FTP tarnybinės stotys naudojamos jūsų kuriamiems žiniatinklio puslapiams į internetą įtraukti, todėl, kurdami juos, neužmirškite auksčiau aptartų taisyklių: nerašykite tų pačių bylų pavadinimų vienur didžiosiomis, kitur mažosiomis raidėmis, griežtai laikykitės kataloginės dokumentų struktūros. Jei numatote visus jūsų puslapius ir kitus dokumentus (pvz., grafines bylas ar dokumentus, į kuriuos rodo hipersaitai iš pagrindinių puslapių) laikyti viename kataloge, sukurkite FTP tarnybinėje stotyje kokį nors atskirą katalogą ir kopijuokite visus savo puslapius ir kitas bylas tik į jį.
2.5. Archie
Informacijos paslauga ARCHIE dažniausiai naudojama programų paieškai visame Interneto kompiuterių tinkle. Tai duomenų bazės sistema, apimanti daugiau nei 1000 bylų bibliotekų visame pasaulyje. ARCHIE tarnybinės stotys kartą per mėnesį apklausia anonimines FTP tarnybines stotis apie jose esančią laisvai platinamą programinę įrangą bei dokumentaciją (šiuo metu tokiose tarnybinėse stotyse laikoma virš šimto milijonų programinių priemonių) ir tokiu būdu reguliariai atnaujina savo duomenų bazę. Naudojant
ARCHIE, galima rasti įvairiausių programinių priemonių Windows, UNIX,
Macintosh, MS-DOS ir kitoms operacinėms sistemoms.
Yra keletas būdų, kaip ieškoti reikalingos programos ar paketo.
Patogiausia naudotis minėtomis peržiūros programomis Internet Explorer ir
Netscape Navigator. Pavyzdžiui, surinkę peržiūros programos adreso laukelyje vienos artimiausių Archie tarnybinės stoties, esančios Švedijoje, adresą archie.luth.se, pateksime pavaizduotą paieškos langą.
[pic]
1.4 pav. Archie tarnybinės stoties paieškos langas
Čia paieškos laukelyje Search for (Ko ieškoti) reikia nurodyti visą ieškomos programos pavadinimą arba jo dalį bei spragtelėti mygtuką Search (paieška). Pavyzdžiui, kaip pavadinimą nurodžius žodį „win“, paieškos rezultatas bus tarnybinių stočių, kurių kataloguose laikomų bylų pavadinimuose rastas žodis „win“ sąrašas. Kadangi tokių bylų įvairiose tarnybinėse stotyse gali būti labai daug, ekrane bus pateiktas pirmųjų rastų 50 bylų pavadinimų sąrašas. Po to paiešką galima pratęsti spragtelėjus mygtuką Search for More. Iš pateikto sąrašo pasirinkus konkrečią bylą, galima ją persisiųsti į savo kompiuterį, spragtelėjus pele jos pavadinimą.
Reikiamai programai (bylai) ieškoti galima panaudoti ir TELNET paslaugą.
Paleidus programą telnet ir įvedus, pavyzdžiui., tą patį adresą archie.luth.se, į kvietimą login reikia atsakyti „archie“. Ieškomos programos pavadinimas nurodomas komanda „prog [programos pavadinimas]“, pavyzdžiui: įvedus „prog nc“, telnet programos lange bus pateikti kompiuterių (hosts), kuriuose buvo rastos paieškoje nurodytos programos, simboliniai vardai, tikslus tų programų vietos juose aprašas (directory)
bei užklausą tenkinančių programų pavadinimai. Programinė priemonė ieškoma pagal visą pavadinimą arba jo dalį.
Windows terpėje taip pat patogu naudoti atskirą WsArchie programą. Joje galima iš karto nurodyti, ko ieškoti, t. y. įvesti visą programos pavadinimą arba jo dalį Search for laukelyje, pasirinkti, kuriose ARCHIE
tarnybinėse stotyse bus atliekama paieška (Archie Server) ir kokie informacijos šaltiniai (pvz., kurių šalių kompiuteriai) bus peržiūrimi
(Domain laukelis). Tolesnis darbas su WSArchie programa iš esmės nesiskiria nuo jau aprašytos ARCHIE paslaugos naudojimo peržiūros programose Internet
Explorer ir Netscape Navigator.
Dar vienas būdas reikiamai programai ieškoti – siųsti užklausas elektroniniu paštu. Jas reikėtų siųsti tam tikrais adresais, pvz., adresu archie@quiche.cs.mcgill.ca, pačiame laiške nurodant „prog [programos pavadinimas]“.
Pastaba. Patartina ARCHIE tarnybinėmis stotimis naudotis ne darbo valandomis, kai jos būna mažiau užimtos, tuomet paieškos rezultatai bus pateikiami sparčiau. Iš minėtų paieškos būdų sparčiausias yra elektroniniu paštu.
2.6. Gopher
GOPHER paslauga – tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema, realizuota, deja, tik tekstine veikla [režimu]. Šiuo metu ją jau praktiškai išstūmė aukščiau aprašyta žiniatinklio paslauga, todėl čia bus apsiribota tik bendriausiais GOPHER veikimo principais.
GOPHER būtų galima palyginti su beveik kiekvienam žinoma MS DOS sistemoje vartojama programa Norton Commander (NC). NC paprastai pateikia pagrindinį katalogą su jame esančiais pakatalogiais ir bylomis. Panašiai sukurtas ir
GOPHER. Čia taip pat pateikiamas pagrindinis katalogas, pakatalogiai ir bylos. Katalogų pavadinimai prasideda simboliu „/“. Norint peržiūrėti bylą ar patekti į kitą katalogą, reikia surinkti jų numerį bei paspausti klavišą arba klavišu-rodykle pažymėti reikiamą pavadinimą ir jau tuomet paspausti klavišą . Pagrindiniame GOPHER kataloge dažniausiai laikoma byla Readme arba About GOPHER, kurioje galima rasti papildomos informacijos. Patekus į vieną iš GOPHER tarnybinių stočių, jau nesudėtinga pradėti kelionę aplink pasaulį, nes kiekviena GOPHER tarnybinė stotis leidžia susijungti su bet kuria kita.
Naudotis su GOPHER paslauga galima naršyklėmis Internet Explorer ir
Netscape Navigator. Siūlytume apsilankyti žymiausiame Minesotos universiteto GOPHER tarnybinėje stotyje, kur prieš daugelį metų ir buvo sukurta sistema GOPHER. Tam adreso laukelyje reikia surinkti tokį adresą:
gopher.tc.umn.edu bei paspausti klavišą . Ekrane pasirodys GOPHER
meniu, susidedantis iš katalogų sąrašo.
[pic]
1.5 pav. Gopher meniu
Patekti į reikiamą katalogą bei perskaityti norimą bylą galima spragtelėjus pelės kairįjį klavišą. Be katalogų ir dokumentų, yra sukurta informacijos paieškos sistema (). Paieška pradedama, vartotojui įvedus ieškomos informacijos raktažodžius.
Pastaba. GOPHER kataloguose laikomos bylos dažniausiai yra tekstinės ir jas lengva peržiūrėti. Tačiau pasitaiko ir dvejetainių bylų.
2.7. Telnet
TELNET – viena pagrindinių interneto paslaugų, leidžianti prisijungti prie kompiuterio, esančio kur nors internete, tačiau tiesiogiai vartotojui nepasiekiamo. Ši paslauga leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliais taip, tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje. Pavyzdžiui, galima prisijungti prie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogo versija.
Windows sistemoje galima pasinaudoti Run komanda iš Start meniu.
Pateikiamame dialogo lango laukelyje reikia surinkti komandą „telnet“ ir simbolinį ar skaitmeninį kompiuterio, prie kurio jungiamasi, vardą.
Pavyzdžiui, įvedus komandą „telnet hollis.harvard.edu“, galima prisijungti prie Harvardo universiteto informacinės tarnybos ir toliau, Telnet lange įvedus „HOLLIS“, susipažinti su universiteto bibliotekos informacine sistema (kitos paslaugos čia laisvai neprieinamos ir reikalauja vartotojo registracijos vardo).
Paprastai, Telnetui sėkmingai startavus, pasirodo užrašas login:, kviečiantis įvesti vardą, kuriuo bus jungiamasi prie nutolusio kompiuterio. Jei esate registruotas vartotojas, turite įvesti vartotojo identifikatorių bei slaptažodį (password), jei ne – galite prisijungti vienu iš neregistruotų vartotojų vardų, pvz., guest, visitor ar pan.
Jei, prisijungus prie nutolusio kompiuterio, patenkama į UNIX operacinės sistemos terpę, teks naudoti UNIX komandas. Dažnai (kaip ir pateiktame pavyzdyje), prisijungus prie nutolusio kompiuterio, į ekraną išvedami informaciniai pranešimai, padedantys vartotojui orientuotis sistemoje.
[pic]
1.6 pav. Telnet lange – Harvardo universiteto informacinė tarnyba
2.8. IRC (Internet Realy Chat) Pokalbių retransliavimas internete
IRC (Pokalbis internete realiuoju laiku) – tai pokalbių su keliais pašnekovais iš karto sistema. Pats žodis Chat reiškia „plepėjimas“, t. y.
tai yra niekuo neįpareigojantys pasišnekėjimai su įvairiais, dažniausiai nepažįstamais, žmonėmis iš vairių šalių, puikus būdas susirasti bendraminčių ar net draugų, viena iš laisvalaikio leidimo formų (tik nereikia užmiršti, kad kiekviena tokio pašnekesio minutė kainuoja!).
Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių virtualiuose kambariuose. Pokalbis vyksta raštu – renkant tekstą klaviatūra. Visų dalyvių pranešimai vienas po kito pasirodo ekrane. Pateiksime pavyzdį iš VĮ
Infrastruktūros tarnybinėje stotyje irc.is.lt vykusio Chat dialoginės viktorinos seanso, kuriame dalyvavo kelių Lietuvos universitetų studentai .
Seansas vyko kambaryje #aga+ (atkreipkite dėmesį į lango antraštę).
Pokalbio dalyviai (išvardyti dešiniajame lange) gali siųsti pranešimus tiek visiems kambaryje esantiems pašnekovams iš karto, tiek ir individualiai.
Prisijungę prie vienos iš tarnybinių stočių, galite bendrauti su kitais prie tos pačios tarnybinės stoties prisijungusiais žmonėmis. Jei norite bendrauti su konkrečiu žmogum, turite susitarti, kada ir prie kurios tarnybinės stoties jungsitės ir kokį kambarį pasirinksite.
Jei norite išbandyti IRC, jums reikalinga kliento programa. Jų yra gana daug (pvz., WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan ir kt). Šiuo metu populiariausios – mIRC ir Microsoft Chat.
[pic]
1.7 pav. Microsoft Chat programos langas
2.9. Kas yra naršyklė
Didžiausią informacijos dalį internete sudaro žiniatinklio puslapiai (tinklalapiai). Tinklalapis yra hipertekstinis dokumentas, t. y.
dokumentas, susietas nuorodomis su kitais hipertekstiniais dokumentais.
Tinklalapiai rašomi HTML kalba (angl. HiperText Markup Language –
hipertekstinių puslapių aprašymo kalba). Interneto išteklių peržiūrai naudojama speciali peržiūros programa – naršyklė (Browser), kuri perskaito
HTML kodą, interpretuoja jį ir pateikia vaizdą ekrane. Kadangi HTML tik aprašo dokumento struktūrą, bet nenurodo nei puslapio formato, nei šrifto ir pan., tad tą patį dokumentą skirtingos naršyklės, o ir ta pati naršyklė atsižvelgiant į pasirinktas parinktis ir ekrano matmenis, pateiks skirtingai.
Toliau pateikiamas išsamus darbo su integruota į Windows sistema naršykle, Internet Explorer 5, aprašymas. Windows terpėje integruota naršyklė Internet Explorer turi savo darbo langą, kuris valdomas (atveriamas, užveriamas, didinamas, mažinamas) kaip ir visų Windows programų langai.
Skyriaus gale trumpai aprašytas darbas su kita populiaria naršykle –
Netscape Communicator.
3. Informacijos paieška
3.1. Paieškos sistemos
Internetas tapo milžiniška informacijos saugykla. Kaip veiksmingai ja naudotis, kaip pasirinkti teisingą kelią šioje informacijos jūroje? Iš dalies problemą išsprendžia informacijos adresavimo sistema, esanti internete. Kai vartotojas žino tikslius interneto adresus, jis nesunkiai gali susirasti jam reikalingą informaciją. Deja, dažnai vartotojas gerai žino, ko jam reikia, bet neįsivaizduoja, kur ieškoti, t. y. nežino tikslaus adreso. Tokiu atveju jam tenka naudotis vadinamosiomis žiniatinklio paieškos sistemomis. Jos leidžia ieškoti vartotojui reikalingos informacijos pagal jo paties įvestus pagrindinius žodžius (raktus), apibūdinančius jį dominančią sritį.
Tokių paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos organizavimo principu, sparta ir kt. Paminėtinos dažniausiai naudojamos sistemos: AltaVista, Excite, InfoSeek, Lycos, Yahoo.
Toliau pateikta vienos populiariausių žiniatinklio paieškos sistemų
AltaVista apžvalga.
3.2. AltaVista
Interneto adresas: http://www.altavista.com nuveda į firmos Digital
Equipment Corp. sukurtą programą, atliekančią paiešką ne tik žiniatinklio puslapių pavadinimuose (kaip kai kurios paieškos programos), bet ir visame dokumentų tekste. Internet Explorer arba Netscape Navigator programų adreso laukelyje įvedus aukščiau nurodytą adresą, ekrane pasirodys AltaVista sistemos paieškos puslapis (2.2 pav.).
[pic]
2.2 pav. AltaVista. Pagrindinis tinklalapis
Norint pasinaudoti funkcija Search (paprastoji paieška), nustatyta
AltaVista’oje pagal nutylėjimą, pakanka laukelyje užrašyti žodžius, kurie bus pradiniai paieškos žodžiai (pvz., Vilnius), ir spragtelėti mygtuką
Search. Vartotojui bus pateiktas rastų žiniatinklio puslapių sąrašas (žr.
2.3 paveikslą).
Paprastai paieškai galima sujungti paieškos žodžius, naudojant ženklą
„+“, arba praleisti žodžius (t. y. dokumentus, kuriuose yra šie žodžiai), nurodant juos po ženklo „–“. Paiešką galima tęsti, toliau spragtelėjus mygtuką Refine, kuri detalizuojama paieškos užklausa.
[pic]
2.3 pav. AltaVista. Paieškos rezultatai
Kadangi AltaVista dažnai randa šimtus ir net tūkstančius dokumentų, tenka susipažinti su komanda Advance Search (patobulinta paieška). Tam reikia pasirinkti Advance Search kortelę, kaip parodyta 2.4 paveiksle.
[pic]
2.4 pav. AltaVista. Patobulintoji paieška
Patobulintąja paieška galima konkretinti paiešką, naudojant logines operacijas AND (IR), OR (ARBA), NOT (NE) bei NEAR (PANAŠU), nustatyti tarpą tarp raktažodžių, apriboti paiešką žiniatinklio puslapiuose, sukurtuose nurodytame datų intervale, naudoti šablono simbolius („*“ – vietoje likusios žodžio dalies, „?“ – vietoje vienos raidės) ieškomo žodžio viduryje arba pabaigoje ir k.t.
Kaip minėta, paiešką galima pradėti, nurodžius vieną arba kelis žodžius.
Dokumentai, kuriuose randama daugiausia atitikmenų, pateikiami pirmiausia.
Jei užklausoje nurodomi žodžiai mažosiomis raidėmis, tai paieškos metu bus surasti ir tokie pat žodžiai, išspausdinti didžiosiomis raidėmis.
Pavyzdžiui, jei ieškome pagal žodį server, tai bus pateikti visi dokumentai, kuriuose rasti tokie žodžiai: server, Server, serveR… Jei užklausoje rašysime didžiąsias raides, tai bus ieškoma tik nurodyto žodžio.
Pavyzdžiui, jei parašysime SERver, tai sistema suras tik dokumentus su žodžiu SERver. Jei tarp žodžių padėsime ženklą „;“, bus surasti dokumentai, kuriuose yra visa nurodyta frazė. Pavyzdžiui, įvedus „statistikos;duomenys“, bus ieškoma visa frazė „statistikos duomenys“ (o ne vienas ir kitas žodis atskirai).
Ženklas * atlieka šablono funkcijas. Pvz., užklausoje nurodant kompiut* , bus surasti dokumentai, kuriuose yra žodžiai: kompiuteris, kompiuterija, kompiuterininkas ir kt.
Pastaba: asmenys ar įstaigos, įtraukusios savo žiniatinklio puslapius į internetą, turėtų informuoti apie naujų puslapių atsiradimą bent vieną žiniatinklio paieškos sistemą, kad ši puslapių interneto adresą įrašytų į savo duomenų bazes. Priešingu atveju, paieška juose nebus atliekama, o tai reiškia, kad interneto tinklo vartotojams jie bus praktiškai nepasiekiami.
AltaVista paieškos sistemoje naują puslapį galima užregistruoti, pasirinkus komandą Add URL apatinėje sistemos puslapio dalyje.
4. Elektroninis paštas ir konferencijos
4.1. Paštas
Internet Explorer naršyklė leidžia naudotis ir elektroniu paštu. Tai galima padaryti dviem būdais. Pirmas – spragtelėti mygtuko Mail rodyklę ir pasirinkti reikiamą punktą, pvz., naujo laiško sukūrimui – New Message.
Šiuo atveju bus paleista viena iš integruotų pašto programų (Internet Mail arba Outlook Express). Darbas su jomis išsamiai aprašytas trečiame skyriuje. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite dirbti (t. y. kuri bus atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /
Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš elektroninio pašto programų (e-mail) programų sąrašo pasirinkę reikiamą.
Antras variantas – adreso laukelyje įvesti mailto://[el.pašto_adresas], paspausti ir čia taip pat atsivers integruotų su IE pašto programų langas New Message.
4.2. Naujienų grupės
Viena iš žiniatinklio paslaugų – Usenet.
Peržvelgti naujienų grupes galima komanda Tools / Mail and News / Read
News. Tada paleidžiama pašto programa.
Su kuria iš įdiegtų programų norėsite skaityti naujienas (t. y. kuri bus atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /
Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš naujienų (Newsgroups)
sąrašo pasirinkę reikiamą programą.
Šiame skyriuje detaliai aprašytas darbas su elektroninio pašto ir naujienų programa Outlook Express, kuri yra integruota su naršykle Internet Explorer
5. Taip pat pateikti trumpi kitų populiarių pašto programų, Internet Mail ir Netscape Messenger, kurios gali būti įdiegtos jūsų kompiuteryje vietoj
Outlook Express, aprašai.
5. Darbo su Outlook Express pradžia
5.1. Outlook Express programos paleidimas ir užvėrimas
Elektroninio pašto programa Outlook Express paleidžiama keliais būdais.
Tai galima padaryti spragtelėjus Mail (Paštas) mygtuką programos Internet
Explorer priemonių juostoje, prieš tai nustačius, kad yra numatytoji pašto programa būtent ši programa. Kiti būdai yra standartiniai Windows sistemoje: iš pagrindinio Start (Pradžia) meniu pasirinkti Programs /
Outlook Express arba spragtelėti programos piktogramą Windows darbo lauke.
Baigti darbą su Outlook Express galima kaip ir bet kurią kitą programą
Windows sistemoje: spragtelėti programos lango uždarymo mygtuką (, esantį lango antraštėje, arba iš File (Bylos) meniu pasirinkti paskutinį punktą
Exit (Išeiti).
5.2. Outlook Express programos langas
Paleidus programą atveriamas langas, panašus į pateiktąjį pav. 3.1 pav.
[pic]
3.1 pav. Outlook Express programos langas
Šis langas susideda iš tokių pagrindinių elementų:
[pic] Meniu ir priemonių juosta;
[pic] Aplankų langelis (Folders) – vartotojo (ar kelių vartotojų)
pašto aplankai (dėžutės), kuriose kaupiami jo gaunami ir siunčiami laiškai (šios pašto dėžutės yra standartinės, vartotojas negali jų pašalinti, bet gali susikurti savo pašto dėžutes ir automatiškai dėlioti gaunamus ir siunčiamus laiškus, pagal savo apibrėžtas taisykles):
[pic] Inbox dėžutėje laikomi gauti laiškai, [pic] Outbox – kaupiami paruošti laiškai, kurių dar nespėta išsiųsti per interneto tinklą, [pic] Sent Items – sėkmingai išsiųsti laiškai;
[pic] Deleted Items – pašalinti laiškai (mygtuku Delete ištrinti laiškai pirmiausia patenka į šią dėžutę; jei reikia, juos galima peržiūrėti ir susigrąžinti, o iš čia ištrynus, jie dingsta negrįžtamai);
[pic] Draft dėžutėje galima laikyti laiškų juodraščius;
[pic] Kontaktų langelis (Contacts) – elektroninio pašto respondentų adresų knyga;
[pic] langelis, kuriame matomi pasirinktos pašto aplankos (pavyzdyje
Inbox) laiškai;
[pic] pasirinkto laiško peržiūros langelis;
[pic] lango apačioje – programos būsenos juosta.
Su programa gali dirbti keli vartotojai. Tai labai patogu namie arba esant ribotam kompiuterių skaičiui įstaigoje. Tokiu atveju paleidus programą reikia iš File meniu pasirinkti punktą Switch Identity (pakeisti vardą) ir įvesti norimo vartotojo vardą. Kiekvienas vartotojas matys panašų į 3.1
pav. pavaizduotą langą, bet su savo nustatytomis nuostatomis, savo pašto dėžutėmis ir asmenine adresų knyga.
5.1. Priemonių juostos mygtukai
Žemiau išvardinti standartiniai priemonių juostos mygtukai, kurie kartoja dažniausiai naudojamas meniu komandas. Vartotojas savo nuožiūra gali juos pašalinti, pridėti ar pakeisti kitais.
Naujas laiškas
Spragtelėjus patį mygtuką, atveriamas naujo laiško siuntimo langas.
Spragtelėjus greta esančią rodyklę, atsivers sąrašas, iš kurio galima pasirinkti naujo laiško šablonus arba norimą išsiųsti žiniatinklio tinklalapį.
Atsakyti autoriui
Spragtelėjus šį mygtuką, galima rašyti atsakymą pažymėto laiško autoriui (paprastai iš Inbox dėžutės). Gavėjo adreso rašyti nebereikia – jis užrašomas automatiškai.
Atsakyti visiems gavėjams
Spragtelėjus šį mygtuką, atsakymo laiškas bus rašomas pažymėto laiško autoriui bei visiems gavėjams, kuriems buvo adresuotas pažymėtasis laiškas.
Persiųsti
Gauto ar išsiųsto laiško persiuntimas kitam adresatui. Tereikia nurodyti naujojo gavėjo adresą.
Išsiųsti ir gauti
Spragtelėjus šį mygtuką, atliekama pati siuntimo ir gavimo operacija.
Vartotojo kompiuteris susijungia su tarnybine pašto stotimi ir siunčia laiškus, esančius Outbox dėžutėje. Taip pat tikrinama, ar yra naujų laiškų pašto stotyje.
Pašalinti
Pažymėto laiško ar jų grupės ištrynimas iš atvertos pašto dėžutės.
Adresai
Adresų knygutės tvarkymas. Galima surasti reikiamą adresatą, papildyti, pakoreguoti ar pašalinti kitus adresus.
Paieška
Tam tikro laiško arba adresato paieška pašto dėžutėse arba adresų knygutėje.
6. Pagrindiniai interneto terminai
ANONYMOUS – ANONIMAS – vardas, kuriuo galima užsiregistruoti, norint pasinaudoti anoniminio FTP tarnybinėje stotyje laikoma ir viešai platinama informacija
ANONYMOUS FTP SERVER – ANONIMINIS BYLŲ [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO
PROTOKOLAS – tai bylų persiuntimo protokolas, kuris kiekvienam vartotojui, prisijungusiam anonymous vardu ir vietoj slaptažodžio nurodžiusiam savo elektroninio pašto adresą, be sistemos administratoriaus specialaus leidimo, leidžia pasinaudoti toje tarnybinėje stotyje laikomomis bei viešai platinamomis bylomis.
ARCHIE – informacinė kompiuterinė sistema (archyvas), teikianti informaciją apie viso pasaulio anoniminėse FTP tarnybinėse stotyse laikomas bylas.
BINARY FILE – DVEJETAINĖ byla – byla, kurioje informacija įrašyta dvejetainiu, kompiuteriui priimtinu pavidalu. (Tokios bylos gali būti ne vien tik tekstinės. Kompiuterių programos ir kiti kompiuteriniai duomenys yra laikomi taip pat dvejetainiu pavidalu).
BITS PER SECOND (sutrumpintai: b/s) – BITAI PER SEKUNDĘ – duomenų perdavimo spartos matavimo vienetas.
CLIENT – KLIENTAS – tinklo paslaugų vartotojas. Terminas vartojamas tarnybinei stočiai arba programai, per kurias galima kreiptis į kitą tarnybinę stotį, apibūdinti.
COMPRESSION – SPŪDA – duomenų ar programų bylų suspaudimo būdas, atmetantis nereikalingą informaciją. Suspaustos bylos užima mažiau vietos kompiuterio diske ir yra laikomos specialiose bylose – archyvuose.
COMPUTER NETWORK – KOMPIUTERIŲ TINKLAS – vienas su kitu ryšio linijomis susietų ir galinčių tarpusavyje keistis informacija kompiuterių visuma.
DIAL-UP – JUNGIMASIS arba RYŠIO SUDARYMAS – jungimasis prie tinklo ar tarnybinės stoties per telefono liniją ir modemą.
DOMAIN – SRITIS [domenas] – simbolinis kompiuterio vardas, kuris elektroninio pašto adrese yra simbolio @ dešinėje. Simbolinis (srities)
vardas sudarytas iš kelių dėmenų (posričių), atskirtų tašku, pvz., hgf.ku.lt.
DOMAIN NAME SERVER (DNS) – SRIČIŲ VARDŲ SISTEMA. Ji susieja kompiuterio simbolinį vardą su jo IP adresu.
E-MAIL – ELEKTRONINIS PAŠTAS – pašto paslaugos kompiuterių tinkle.
E-MAIL ADDRESS – ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS – tai vartotojo, dirbančio kompiuterių tinkle, pašto dėžutės adresas, sudarytas iš dviejų dalių, atskirtų simboliu @. Pavyzdžiui, aadom@hgf.ku.lt. Pirmojoje dalyje yra vartotoją identifikuojantis vardas, o antrojoje – simbolinis vartotojo kompiuterio vardas.
FILE TRANSFER PROTOCOL (FTP) – bylų [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO
PROTOKOLAS – interneto paslauga, suteikianti galimybę naudotis bylų bibliotekomis, t. y. persiųsti jas iš toli esančio interneto kompiuterio į savo kompiuterį bei atvirkščiai.
GOPHER – tai susisiekimo sistema, leidžianti išsirinkti pageidaujamus
Interneto išteklius ir prie jų prisijungti.
HYPERTEXT – HIPERTEKSTAS – struktūrizuotas informacijos pateikimas, kai įvairūs duomenys – tekstas, grafinis vaizdas, garsas, programos ir kt.
– susiejami nuorodomis. Jis pranašesnis už įprastinį nuoseklųjį informacijos peržiūrėjimo būdą tuo, kad hiper nuorodos įgalina vartotoją sparčiai pasiekti reikiamą informaciją.
HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL (HTTP) – HIPERTEKSTO PERSIUNTIMO PROTOKOLAS –
hiperteksto dokumentų persiuntimo protokolas, susiejantis vieną dokumentą su kitu žiniatinklyje.
HOME DIRECTORY – ASMENINIS KATALOGAS – tinklo kompiuterio katalogas, kuris suaktyvinamas, vartotojui prisijungus prie to kompiuterio. Paprastai šiame kataloge vartotojas laiko savo bylas.
HOME Page – Interneto svetainė – pagrindinis interneto srities (ar posričio) tinklalapis.
HOST – PAGRINDINIS KOMPIUTERIS – įjungtas į tinklą kompiuteris, turintis interneto mazgo adresą ir vardą.
HTML (HYPERTEXT MARK-UP LANGUAGE) – dokumentų kūrimo kalba, suteikianti informacijai hiperteksto savybes. Šia kalba kuriami žiniatinklio dokumentai.
INTERNET – tarpusavyje sujungtų tinklų sistema, apimanti vietinius, regioninius bei nacionalinius tinklus. Tai didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas. Interneto tinkle naudojamas TCP/IP protokolas suteikia galimybę tinklo vartotojams dirbti su elektroniniu paštu, prisijungti prie toli esančio kompiuterio, siųsti bylas ir kt.
INTERNET PROTOCOL (IP) – INTERNETO PROTOKOLAS – protokolas, reglamentuojantis kompiuterių adresavimą interneto tinkle.
IP ADDRESS – (SKAITMENINIS) INTERNETO MAZGO ADRESAS – unikalus 32 bitų adresas, identifikuojantis kiekvieną interneto kompiuterį ir susidedantis iš tinklo numerio bei kompiuterio numerio tame tinkle.
LOGIN – ĮSIREGISTRAVIMAS – sistemos kvietimas įvesti savo vardą (vartotojo identifikatorių) ir slaptažodį, prisijungiant prie tinklo kompiuterio.
MODEM – MODEMAS – moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis skaitmeninius (kompiuterio) signalus į analoginius ir atvirkščiai.
NETFIND – tinklo programa, skirta informacijos apie interneto tinklo vartotojus paieškai.
OPERATING SYSTEM (OS) – OPERACINĖ SISTEMA – programų, valdančių kompiuterio išteklius (atmintines, informacijos įvedimo, laikymo ir išvedimo įrenginius ir t.t.), visuma. Dirbdamas su kompiuteriu vartotojas iš tikrųjų naudoja operacinės sistemos komandas (ir/arba grafines terpes).
PASSWORD – SLAPTAŽODIS – žodis arba simbolių seka (paprastai paties vartotojo sugalvota), naudojama operacinėje sistemoje vartotojo autentiškumui nustatyti.
PROTOCOL – PROTOKOLAS – taisyklių rinkinys, apibūdinantis informacijos mainų tarp dviejų arba kelių nepriklausomų įrenginių tvarką ir procedūras. Internete naudojamas TCP/IP protokolas.
REMOTE ACCESS – NUOTOLINĖ PRIEIGA [KREIPTIS] – galimybė ryšio kanalu (pvz., telefono linija) keistis informacija su toli esančiu kompiuteriu.
ROUTER – MARŠRUTO PARINKIMO ĮTAISAS – specialus įtaisas, sujungiantis tą patį protokolą naudojančius kompiuterius arba jų tinklus. Informacijai persiųsti šis įtaisas parenka optimalų kelią kompiuterių tinkle.
SERVER – 1. TARNYBINĖ STOTIS (kompiuteris) – tinklo kompiuteris, suteikiantis galimybę kitiems tinklo kompiuteriams (klientams) naudotis jo ištekliais, pvz., bylomis ir katalogais, spausdintuvu, interneto paslaugomis ir kt.
2. TARNYBINĖ STOTIS (programa) – programa, teikianti paslaugas kitoms (kliento) programoms. Klientai siunčia tam tikros formos užklausas, o tarnybinė stotis jiems siunčia atsakus. Tarnybinė stotis gali veikti nuolat arba šią programą gali paleisti kita programa, stebinti užklausų pasirodymą.
SERVICE PROVIDER – PASLAUGŲ TEIKĖJAS – bendrovės, suteikiančios galimybę prisijungti prie interneto atskiriems vartotojams ar mažoms įmonėms.
TCP/IP (TRANSMITION CONTROL PROTOCOL / INTERNET PROTOCOL) – (DUOMENŲ)
PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS / INTERNETO PROTOKOLAS – internete naudojamas protokolų rinkinys. Pagrindinis jo privalumas: tai bendras taisyklių rinkinys kompiuteriams, naudojantiems įvairias operacines sistemas.
TELNET – interneto paslauga-programa, leidžianti prisijungti prie toli esančio kompiuterio išteklių.
TERMINAL EMULATOR – GALINIO ĮRENGINIO EMULIATORIUS [imitatorius] –
susijungimo su toli esančiu kompiuteriu būdas, kai vartotojo kompiuterio ekranas naudojamas toli esančio kompiuterio duomenims išvesti, o klaviatūra – duomenims ir komandoms į toli esantį kompiuterį įvesti. Paprastai galima pasirinkti imituojamojo galinio įrenginio tipą (pavyzdžiui, vt100, 3270).
TRANSMITION CONTROL PROTOCOL (TCP) – (DUOMENŲ) PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS
– protokolas, pagal kurį tarp interneto kompiuterių nurodytu adresu
(IP) persiunčiama informacija.
UNIX – operacinė sistema, dažnai naudojama tarnybinėse stotyse.
USENET – tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internet’e.
UUCP (UNIX TO UNIX COPY PROGRAM) – bylų persiuntimo tarp kompiuterių būdas, kai bent viename iš jų įdiegta UNIX operacine sistema.
WIDE AREA INFORMATION SERVERS (WAIS) – VISUOTINĖS INFORMACIJOS TARNYBINĖ
STOTIS – informacinė interneto sistema, suteikianti galimybę atlikti duomenų paiešką pagal tam tikrus žodžius, vadinamus raktažodžiais.
WORLD WIDE WEB (WWW) – PASAULINIS ŽINIATINKLIS – populiariausia interneto paslauga, kurios veikimas pagrįstas hiperteksto naudojimo principu.
Šiuo žiniatinkliu galima keliauti po viso pasaulio kompiuterius arba pateikti savo informaciją vadinamuosiuose žiniatinklio puslapiuose.