1. Kas yra internetas? 1.1. Internetas –„tinklų tinklas“ Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arbapasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosiosmokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinėsinstitucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuteriųsistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtųspecialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendraisištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius[lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų ikikelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantistarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos,spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagaltinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklovartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliaisar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šiųtarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklųtarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuteriųtinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomasdidžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas,jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie joprijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešiniųir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvaipasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dviinterneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai. 1.2. Interneto vartotojai Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenisperduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo kariniotinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvonaudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje. Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojuiorganizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti suvadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patysturėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą(modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugasteikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu. 1.3. Duomenų kodavimas Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vienokompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamasvadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduotiskiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetasar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas. Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenkatik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simboliųinterpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasiskirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį). Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenkadaugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti. Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bituiskirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jonėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvointerneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt. 1.4. Interneto adresai ir vardai Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliuskaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurįatitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –www.ku.lt ir www.takas.lt. Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuotiadresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamusįgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga užsavo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga vienatokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnesdalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienasadministratorius. Interneto informacinis centras, vadinamas InterNIC,skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atliekadaugelis jo įgaliotų organizacijų. Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamasautomatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus. Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį,antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio
(mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:193.219; 194.176; 205.244. Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį,tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo,naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau. Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomasiš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys: 1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius; 2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa; 3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas. Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva,ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas. Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardoraidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yratokie: |Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee ||Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk ||Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua ||Kanada |ca |Izraelis |il |ir kt. | |JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybinesorganizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybinesorganizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančiasorganizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojolygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosiosparduotuvės ir sandėliai ir kt. Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardųtarnybinės stotys (angl. Domain Name Server). 1.5. Interneto paslaugos Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinėsstoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tamtikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinėįranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +programa + žmogus). Taigi darbui internete jūsų kompiuteryje turi būtiįdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybinestotimi. Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kuriųpopuliariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninispaštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylųsiuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusiokompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimuiprie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimoprotokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt. 1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL) Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys: 1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas; 2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina); 3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas; 4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina). Keletą URL pavyzdžių: |Šaltinio rūšis |URL pavyzdys ||Žiniatinklio |http://www.ku.lt/ ||puslapis | ||Byla |file://C:/picture.bmp ||El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt ||adresas | ||FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture||stotis |s/music/bjork ||Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com ||stotis | ||UseNet |news:relcom.newsusers ||straipsnis | ||Telnet seansas |telnet://mysite.ru |
Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio klientoprogramos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugųtarnybinių stočių. 2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys 2.1. World Wide Web (WWW) Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijospaslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuosetinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiaielektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai irpatogiai „vartyti“ šiuos puslapius. Pati vartotojo darbo aplinka priklausonuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrimainformacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik josdirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausiosžiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei NetscapeNavigator. Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) sukitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, arlaikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitamepasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuovieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos),vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumentoį kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagalhipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuritas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuojuhiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), opatys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimokalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba. HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento tekstoapipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurtiįvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus,
garso įrašus ir pan. 2.2. Elektroninis paštas Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šiopašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tamtikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą,kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai,laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją. Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškuipasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir netsekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio paštoprogramų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškaspasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas. Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašytineįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaipPegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėsežiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail arOutlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger). 2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslaugainternete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse(newsgroups). Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kurianors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., InternetExplorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (NetscapeNavigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prietarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jopasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresusiųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti. 2.4. FTP Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (FileTransfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip patnaudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuotaprograma (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimasstandartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir NetscapeNavigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį norshipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį irnaudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galimair tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adresolaukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkęftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijosuniversiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriamelaikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1pav.):1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą. Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialusdialogo langas (1.2 pav). [pic] 1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo langas Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galimaprisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymimaspragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymimaspragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama informacija, naudojamaprisijungti prie šios tarnybinės stoties. Profile Name laukelyje matomaspasirinktas tarnybinės stoties pavadinimas (tai sąlyginis, paties vartotojoįvedamas tarnybinės stoties pavadinimas), Host address laukelyje nurodytassimbolinis arba skaitmeninis tarnybinės stoties (kompiuterio) adresas,login – vardas, kuriuo vartotojas jungiasi prie tarnybinės stoties(anonymous, jei savo atskiro vardo toje tarnybinėje stotyje vartotojasneturi), password – slaptažodis (jei vartotojas jungiasi anonymous vardu,tas slaptažodis yra jo elektroninio pašto adresas). Pats prisijungimo prieFTP tarnybinės stoties procesas pradedamas, spragtelėjus mygtuką Connect(Prisijungti). Jei reikiamos tarnybinės stoties sąraše nėra, taispragtelėjus mygtuką Add (Pridėti), ją galima įvesti atitinkamai užpildžiusanksčiau aptartus laukelius: Profile Name, Host address, login, password.Kitų laukelių pačiam vartotojui pildyti nebūtina. Kad tos informacijosnereikėtų kaskart įvedinėti jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinėsstoties, mygtuku Save (Įrašyti) ją galima įrašyti. Tuomet kitą kartąjungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės stoties, tereikės pažymėti jopavadinimą iš sąrašo kairiajame dialogo lange – taip, kaip aptartaaukščiau. Nereikalingos FTP tarnybinės stoties adresą galima ir panaikinti– reikia pažymėti pavadinimą ir po to spragtelėti mygtuką Remove(Pašalinti). Sėkmingai prisijungus prie FTP tarnybinės stoties, pateikiamas kitaslangas (1.3 pav.), kuriame Windows vartotojui orientuotis taip pat nėrasunku – jis primena File Manager arba Windows Explorer programą, kurkairėje parodomas tarnybinės stoties katalogų medis, o dešinėje – pažymėtokatalogo turinys. Skiriasi tik apatinė dalis, kurioje matomi darbiniai UNIX
sistemos pranešimai. Dirbama su šia programa kaip ir su bet kuria kitastandartine Windows programa – naudojant atitinkamas meniu komandas arbamygtukus. [pic] 1.3 pav. FTP tarnybinės stoties katalogų langas Jei vartotojas nori kokią nors bylą (pvz., surastą naudojantis ARCHIEpaslauga) atsisiųsti į savo kompiuterį, jam tereikia tą bylą pažymėti (kaiptai daroma, pavyzdžiui, Windows Explorer programoje – pirma suaktyvinuskatalogą, kuriame ta byla yra, po to pačią bylą) ir iš File meniupasirinkti komandą Download To…. Atidaromame dialogo lange vartotojui buspasiūlyta pasirinkti, kuriame kompiuterio diske ir kataloge reikia įrašytipažymėtą bylą. Tas pačias funkcijas atlieka mygtukas su rodykle žemyn,matomas mygtukų juostoje. Jei, priešingai, vartotojui reikia kokią nors bylą įtraukti į FTPtarnybinę stotį, jis turi nurodyti tą FTP tarnybinės stoties katalogą, įkurį bylą reikės padėti, po to iš File meniu pasirinkti komandąUpload….(arba mygtuką su rodykle aukštyn iš mygtukų juostos). Pateikiamamedialogo lange reikės nurodyti asmeninio kompiuterio katalogą, kuriamelaikoma byla, o po to – ir pačią bylą. Spragtelėjus mygtuką Open,pažymėtoji byla bus nukopijuota į aktyvų FTP tarnybinės stoties katalogą.Didžiosios ir mažosios raidės UNIX sistemoje skiriasi ir tas pats bylospavadinimas byla.txt bei BYLA.txt čia reiškia dvi skirtingas bylas!Nereikalingą bylą iš FTP tarnybinės stoties galima ištrinti pasirinkuskomandą Delete iš File meniu. Komanda Rename iš File meniu leidžia pažymėtąbylą pervardyti, komanda New sukuria naują katalogą FTP tarnybinėjestotiyje. Pasirinkus komandą Disconnect… iš Tools meniu, aktyvus ryšioseansas nutraukiamas. Komanda Connect… leidžia prisijungti prie kito FTP.Jei vartotojas nori vienu metu dirbti su keliomis FTP tarnybinėmisstotimis, komanda New Window iš File meniu atidaromi nauji programoslangai, kuriuose galima užmegzti ryšį su skirtingomis FTP tarnybinėmisstotimis. Pastaba. Žiniatinklio puslapių kūrėjams: FTP tarnybinės stotys naudojamosjūsų kuriamiems žiniatinklio puslapiams į internetą įtraukti, todėl,kurdami juos, neužmirškite auksčiau aptartų taisyklių: nerašykite tų pačiųbylų pavadinimų vienur didžiosiomis, kitur mažosiomis raidėmis, griežtailaikykitės kataloginės dokumentų struktūros. Jei numatote visus jūsųpuslapius ir kitus dokumentus (pvz., grafines bylas ar dokumentus, įkuriuos rodo hipersaitai iš pagrindinių puslapių) laikyti viename kataloge,sukurkite FTP tarnybinėje stotyje kokį nors atskirą katalogą ir kopijuokitevisus savo puslapius ir kitas bylas tik į jį. 2.5. Archie Informacijos paslauga ARCHIE dažniausiai naudojama programų paieškaivisame Interneto kompiuterių tinkle. Tai duomenų bazės sistema, apimantidaugiau nei 1000 bylų bibliotekų visame pasaulyje. ARCHIE tarnybinės stotyskartą per mėnesį apklausia anonimines FTP tarnybines stotis apie joseesančią laisvai platinamą programinę įrangą bei dokumentaciją (šiuo metutokiose tarnybinėse stotyse laikoma virš šimto milijonų programiniųpriemonių) ir tokiu būdu reguliariai atnaujina savo duomenų bazę. NaudojantARCHIE, galima rasti įvairiausių programinių priemonių Windows, UNIX,Macintosh, MS-DOS ir kitoms operacinėms sistemoms. Yra keletas būdų, kaip ieškoti reikalingos programos ar paketo.Patogiausia naudotis minėtomis peržiūros programomis Internet Explorer irNetscape Navigator. Pavyzdžiui, surinkę peržiūros programos adresolaukelyje vienos artimiausių Archie tarnybinės stoties, esančios Švedijoje,adresą archie.luth.se, pateksime pavaizduotą paieškos langą. [pic] 1.4 pav. Archie tarnybinės stoties paieškos langas Čia paieškos laukelyje Search for (Ko ieškoti) reikia nurodyti visąieškomos programos pavadinimą arba jo dalį bei spragtelėti mygtuką Search(paieška). Pavyzdžiui, kaip pavadinimą nurodžius žodį „win“, paieškosrezultatas bus tarnybinių stočių, kurių kataloguose laikomų bylųpavadinimuose rastas žodis „win“ sąrašas. Kadangi tokių bylų įvairiosetarnybinėse stotyse gali būti labai daug, ekrane bus pateiktas pirmųjųrastų 50 bylų pavadinimų sąrašas. Po to paiešką galima pratęstispragtelėjus mygtuką Search for More. Iš pateikto sąrašo pasirinkuskonkrečią bylą, galima ją persisiųsti į savo kompiuterį, spragtelėjus pelejos pavadinimą. Reikiamai programai (bylai) ieškoti galima panaudoti ir TELNET paslaugą.Paleidus programą telnet ir įvedus, pavyzdžiui., tą patį adresąarchie.luth.se, į kvietimą login reikia atsakyti „archie“. Ieškomosprogramos pavadinimas nurodomas komanda „prog [programos pavadinimas]“,pavyzdžiui: įvedus „prog nc“, telnet programos lange bus pateiktikompiuterių (hosts), kuriuose buvo rastos paieškoje nurodytos programos,simboliniai vardai, tikslus tų programų vietos juose aprašas (directory)bei užklausą tenkinančių programų pavadinimai. Programinė priemonė ieškomapagal visą pavadinimą arba jo dalį. Windows terpėje taip pat patogu naudoti atskirą WsArchie programą. Jojegalima iš karto nurodyti, ko ieškoti, t. y. įvesti visą programospavadinimą arba jo dalį Search for laukelyje, pasirinkti, kuriose ARCHIEtarnybinėse stotyse bus atliekama paieška (Archie Server) ir kokieinformacijos šaltiniai (pvz., kurių šalių kompiuteriai) bus peržiūrimi(Domain laukelis). Tolesnis darbas su WSArchie programa iš esmės nesiskirianuo jau aprašytos ARCHIE paslaugos naudojimo peržiūros programose InternetExplorer ir Netscape Navigator. Dar vienas būdas reikiamai programai ieškoti – siųsti užklausaselektroniniu paštu. Jas reikėtų siųsti tam tikrais adresais, pvz., adresuarchie@quiche.cs.mcgill.ca, pačiame laiške nurodant „prog [programospavadinimas]“. Pastaba. Patartina ARCHIE tarnybinėmis stotimis naudotis ne darbovalandomis, kai jos būna mažiau užimtos, tuomet paieškos rezultatai buspateikiami sparčiau. Iš minėtų paieškos būdų sparčiausias yra elektroniniupaštu. 2.6. Gopher GOPHER paslauga – tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema,realizuota, deja, tik tekstine veikla [režimu]. Šiuo metu ją jau praktiškaiišstūmė aukščiau aprašyta žiniatinklio paslauga, todėl čia bus apsiribotatik bendriausiais GOPHER veikimo principais. GOPHER būtų galima palyginti su beveik kiekvienam žinoma MS DOS sistemojevartojama programa Norton Commander (NC). NC paprastai pateikia pagrindinįkatalogą su jame esančiais pakatalogiais ir bylomis. Panašiai sukurtas irGOPHER. Čia taip pat pateikiamas pagrindinis katalogas, pakatalogiai irbylos. Katalogų pavadinimai prasideda simboliu „/“. Norint peržiūrėti byląar patekti į kitą katalogą, reikia surinkti jų numerį bei paspausti klavišą arba klavišu-rodykle pažymėti reikiamą pavadinimą ir jau tuometpaspausti klavišą . Pagrindiniame GOPHER kataloge dažniausiailaikoma byla Readme arba About GOPHER, kurioje galima rasti papildomosinformacijos. Patekus į vieną iš GOPHER tarnybinių stočių, jau nesudėtingapradėti kelionę aplink pasaulį, nes kiekviena GOPHER tarnybinė stotisleidžia susijungti su bet kuria kita. Naudotis su GOPHER paslauga galima naršyklėmis Internet Explorer irNetscape Navigator. Siūlytume apsilankyti žymiausiame Minesotosuniversiteto GOPHER tarnybinėje stotyje, kur prieš daugelį metų ir buvosukurta sistema GOPHER. Tam adreso laukelyje reikia surinkti tokį adresą:gopher.tc.umn.edu bei paspausti klavišą . Ekrane pasirodys GOPHERmeniu, susidedantis iš katalogų sąrašo. [pic] 1.5 pav. Gopher meniu Patekti į reikiamą katalogą bei perskaityti norimą bylą galimaspragtelėjus pelės kairįjį klavišą. Be katalogų ir dokumentų, yra sukurtainformacijos paieškos sistema (). Paieška pradedama, vartotojuiįvedus ieškomos informacijos raktažodžius. Pastaba. GOPHER kataloguose laikomos bylos dažniausiai yra tekstinės irjas lengva peržiūrėti. Tačiau pasitaiko ir dvejetainių bylų. 2.7. Telnet TELNET – viena pagrindinių interneto paslaugų, leidžianti prisijungti priekompiuterio, esančio kur nors internete, tačiau tiesiogiai vartotojuinepasiekiamo. Ši paslauga leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliaistaip, tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje. Pavyzdžiui, galima prisijungtiprie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogoversija. Windows sistemoje galima pasinaudoti Run komanda iš Start meniu.Pateikiamame dialogo lango laukelyje reikia surinkti komandą „telnet“ irsimbolinį ar skaitmeninį kompiuterio, prie kurio jungiamasi, vardą.Pavyzdžiui, įvedus komandą „telnet hollis.harvard.edu“, galima prisijungtiprie Harvardo universiteto informacinės tarnybos ir toliau, Telnet langeįvedus „HOLLIS“, susipažinti su universiteto bibliotekos informacinesistema (kitos paslaugos čia laisvai neprieinamos ir reikalauja vartotojoregistracijos vardo). Paprastai, Telnetui sėkmingai startavus, pasirodo užrašas login:,kviečiantis įvesti vardą, kuriuo bus jungiamasi prie nutolusiokompiuterio. Jei esate registruotas vartotojas, turite įvesti vartotojoidentifikatorių bei slaptažodį (password), jei ne – galite prisijungtivienu iš neregistruotų vartotojų vardų, pvz., guest, visitor ar pan. Jei, prisijungus prie nutolusio kompiuterio, patenkama į UNIX operacinėssistemos terpę, teks naudoti UNIX komandas. Dažnai (kaip ir pateiktamepavyzdyje), prisijungus prie nutolusio kompiuterio, į ekraną išvedamiinformaciniai pranešimai, padedantys vartotojui orientuotis sistemoje. [pic] 1.6 pav. Telnet lange – Harvardo universiteto informacinė tarnyba 2.8. IRC (Internet Realy Chat) Pokalbių retransliavimas internete IRC (Pokalbis internete realiuoju laiku) – tai pokalbių su keliaispašnekovais iš karto sistema. Pats žodis Chat reiškia „plepėjimas“, t. y.tai yra niekuo neįpareigojantys pasišnekėjimai su įvairiais, dažniausiainepažįstamais, žmonėmis iš vairių šalių, puikus būdas susirastibendraminčių ar net draugų, viena iš laisvalaikio leidimo formų (tiknereikia užmiršti, kad kiekviena tokio pašnekesio minutė kainuoja!). Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių virtualiuosekambariuose. Pokalbis vyksta raštu – renkant tekstą klaviatūra. Visųdalyvių pranešimai vienas po kito pasirodo ekrane. Pateiksime pavyzdį iš VĮInfrastruktūros tarnybinėje stotyje irc.is.lt vykusio Chat dialoginėsviktorinos seanso, kuriame dalyvavo kelių Lietuvos universitetų studentai .Seansas vyko kambaryje #aga+ (atkreipkite dėmesį į lango antraštę). Pokalbio dalyviai (išvardyti dešiniajame lange) gali siųsti pranešimustiek visiems kambaryje esantiems pašnekovams iš karto, tiek irindividualiai. Prisijungę prie vienos iš tarnybinių stočių, galite bendrauti su kitaisprie tos pačios tarnybinės stoties prisijungusiais žmonėmis. Jei noritebendrauti su konkrečiu žmogum, turite susitarti, kada ir prie kuriostarnybinės stoties jungsitės ir kokį kambarį pasirinksite. Jei norite išbandyti IRC, jums reikalinga kliento programa. Jų yra ganadaug (pvz., WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan ir kt). Šiuo metupopuliariausios – mIRC ir Microsoft Chat. [pic] 1.7 pav. Microsoft Chat programos langas 2.9. Kas yra naršyklė Didžiausią informacijos dalį internete sudaro žiniatinklio puslapiai(tinklalapiai). Tinklalapis yra hipertekstinis dokumentas, t. y.dokumentas, susietas nuorodomis su kitais hipertekstiniais dokumentais.Tinklalapiai rašomi HTML kalba (angl. HiperText Markup Language –hipertekstinių puslapių aprašymo kalba). Interneto išteklių peržiūrainaudojama speciali peržiūros programa – naršyklė (Browser), kuri perskaitoHTML kodą, interpretuoja jį ir pateikia vaizdą ekrane. Kadangi HTML tikaprašo dokumento struktūrą, bet nenurodo nei puslapio formato, nei šriftoir pan., tad tą patį dokumentą skirtingos naršyklės, o ir ta pati naršyklėatsižvelgiant į pasirinktas parinktis ir ekrano matmenis, pateiksskirtingai. Toliau pateikiamas išsamus darbo su integruota į Windows sistemanaršykle, Internet Explorer 5, aprašymas. Windows terpėje integruotanaršyklė Internet Explorer turi savo darbo langą, kuris valdomas(atveriamas, užveriamas, didinamas, mažinamas) kaip ir visų Windowsprogramų langai. Skyriaus gale trumpai aprašytas darbas su kita populiaria naršykle –Netscape Communicator.3. Informacijos paieška 3.1. Paieškos sistemos Internetas tapo milžiniška informacijos saugykla. Kaip veiksmingai janaudotis, kaip pasirinkti teisingą kelią šioje informacijos jūroje? Išdalies problemą išsprendžia informacijos adresavimo sistema, esantiinternete. Kai vartotojas žino tikslius interneto adresus, jis nesunkiaigali susirasti jam reikalingą informaciją. Deja, dažnai vartotojas geraižino, ko jam reikia, bet neįsivaizduoja, kur ieškoti, t. y. nežino tikslausadreso. Tokiu atveju jam tenka naudotis vadinamosiomis žiniatinkliopaieškos sistemomis. Jos leidžia ieškoti vartotojui reikalingosinformacijos pagal jo paties įvestus pagrindinius žodžius (raktus),apibūdinančius jį dominančią sritį. Tokių paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškosorganizavimo principu, sparta ir kt. Paminėtinos dažniausiai naudojamossistemos: AltaVista, Excite, InfoSeek, Lycos, Yahoo. Toliau pateikta vienos populiariausių žiniatinklio paieškos sistemųAltaVista apžvalga. 3.2. AltaVista Interneto adresas: http://www.altavista.com nuveda į firmos DigitalEquipment Corp. sukurtą programą, atliekančią paiešką ne tik žiniatinkliopuslapių pavadinimuose (kaip kai kurios paieškos programos), bet ir visamedokumentų tekste. Internet Explorer arba Netscape Navigator programų adresolaukelyje įvedus aukščiau nurodytą adresą, ekrane pasirodys AltaVistasistemos paieškos puslapis (2.2 pav.). [pic] 2.2 pav. AltaVista. Pagrindinis tinklalapis Norint pasinaudoti funkcija Search (paprastoji paieška), nustatytaAltaVista’oje pagal nutylėjimą, pakanka laukelyje užrašyti žodžius, kuriebus pradiniai paieškos žodžiai (pvz., Vilnius), ir spragtelėti mygtukąSearch. Vartotojui bus pateiktas rastų žiniatinklio puslapių sąrašas (žr.2.3 paveikslą). Paprastai paieškai galima sujungti paieškos žodžius, naudojant ženklą„+“, arba praleisti žodžius (t. y. dokumentus, kuriuose yra šie žodžiai),nurodant juos po ženklo „–“. Paiešką galima tęsti, toliau spragtelėjusmygtuką Refine, kuri detalizuojama paieškos užklausa. [pic] 2.3 pav. AltaVista. Paieškos rezultatai Kadangi AltaVista dažnai randa šimtus ir net tūkstančius dokumentų, tenkasusipažinti su komanda Advance Search (patobulinta paieška). Tam reikiapasirinkti Advance Search kortelę, kaip parodyta 2.4 paveiksle. [pic] 2.4 pav. AltaVista. Patobulintoji paieška Patobulintąja paieška galima konkretinti paiešką, naudojant loginesoperacijas AND (IR), OR (ARBA), NOT (NE) bei NEAR (PANAŠU), nustatyti tarpątarp raktažodžių, apriboti paiešką žiniatinklio puslapiuose, sukurtuosenurodytame datų intervale, naudoti šablono simbolius („*“ – vietojelikusios žodžio dalies, „?“ – vietoje vienos raidės) ieškomo žodžioviduryje arba pabaigoje ir k.t. Kaip minėta, paiešką galima pradėti, nurodžius vieną arba kelis žodžius.Dokumentai, kuriuose randama daugiausia atitikmenų, pateikiami pirmiausia.Jei užklausoje nurodomi žodžiai mažosiomis raidėmis, tai paieškos metu bussurasti ir tokie pat žodžiai, išspausdinti didžiosiomis raidėmis.Pavyzdžiui, jei ieškome pagal žodį server, tai bus pateikti visidokumentai, kuriuose rasti tokie žodžiai: server, Server, serveR… Jeiužklausoje rašysime didžiąsias raides, tai bus ieškoma tik nurodyto žodžio.
Pavyzdžiui, jei parašysime SERver, tai sistema suras tik dokumentus sužodžiu SERver. Jei tarp žodžių padėsime ženklą „;“, bus surasti dokumentai,kuriuose yra visa nurodyta frazė. Pavyzdžiui, įvedus„statistikos;duomenys“, bus ieškoma visa frazė „statistikos duomenys“ (o nevienas ir kitas žodis atskirai). Ženklas * atlieka šablono funkcijas. Pvz., užklausoje nurodant kompiut* ,bus surasti dokumentai, kuriuose yra žodžiai: kompiuteris, kompiuterija,kompiuterininkas ir kt. Pastaba: asmenys ar įstaigos, įtraukusios savo žiniatinklio puslapius įinternetą, turėtų informuoti apie naujų puslapių atsiradimą bent vienąžiniatinklio paieškos sistemą, kad ši puslapių interneto adresą įrašytų įsavo duomenų bazes. Priešingu atveju, paieška juose nebus atliekama, o taireiškia, kad interneto tinklo vartotojams jie bus praktiškai nepasiekiami.AltaVista paieškos sistemoje naują puslapį galima užregistruoti, pasirinkuskomandą Add URL apatinėje sistemos puslapio dalyje. 4. Elektroninis paštas ir konferencijos 4.1. Paštas Internet Explorer naršyklė leidžia naudotis ir elektroniu paštu. Taigalima padaryti dviem būdais. Pirmas – spragtelėti mygtuko Mail rodyklę irpasirinkti reikiamą punktą, pvz., naujo laiško sukūrimui – New Message.Šiuo atveju bus paleista viena iš integruotų pašto programų (Internet Mailarba Outlook Express). Darbas su jomis išsamiai aprašytas trečiameskyriuje. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite dirbti (t. y. kuri busatverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš elektroninio paštoprogramų (e-mail) programų sąrašo pasirinkę reikiamą. Antras variantas – adreso laukelyje įvesti mailto://[el.pašto_adresas],paspausti ir čia taip pat atsivers integruotų su IE pašto programųlangas New Message. 4.2. Naujienų grupės Viena iš žiniatinklio paslaugų – Usenet. Peržvelgti naujienų grupes galima komanda Tools / Mail and News / ReadNews. Tada paleidžiama pašto programa. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite skaityti naujienas (t. y. kuri busatverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš naujienų (Newsgroups)sąrašo pasirinkę reikiamą programą. Šiame skyriuje detaliai aprašytas darbas su elektroninio pašto ir naujienųprograma Outlook Express, kuri yra integruota su naršykle Internet Explorer5. Taip pat pateikti trumpi kitų populiarių pašto programų, Internet Mailir Netscape Messenger, kurios gali būti įdiegtos jūsų kompiuteryje vietojOutlook Express, aprašai. 5. Darbo su Outlook Express pradžia 5.1. Outlook Express programos paleidimas ir užvėrimas Elektroninio pašto programa Outlook Express paleidžiama keliais būdais.Tai galima padaryti spragtelėjus Mail (Paštas) mygtuką programos InternetExplorer priemonių juostoje, prieš tai nustačius, kad yra numatytoji paštoprograma būtent ši programa. Kiti būdai yra standartiniai Windowssistemoje: iš pagrindinio Start (Pradžia) meniu pasirinkti Programs /Outlook Express arba spragtelėti programos piktogramą Windows darbo lauke. Baigti darbą su Outlook Express galima kaip ir bet kurią kitą programąWindows sistemoje: spragtelėti programos lango uždarymo mygtuką (, esantįlango antraštėje, arba iš File (Bylos) meniu pasirinkti paskutinį punktąExit (Išeiti). 5.2. Outlook Express programos langas Paleidus programą atveriamas langas, panašus į pateiktąjį pav. 3.1 pav. [pic] 3.1 pav. Outlook Express programos langas Šis langas susideda iš tokių pagrindinių elementų: [pic] Meniu ir priemonių juosta; [pic] Aplankų langelis (Folders) – vartotojo (ar kelių vartotojų) pašto aplankai (dėžutės), kuriose kaupiami jo gaunami ir siunčiami laiškai (šios pašto dėžutės yra standartinės, vartotojas negali jų pašalinti, bet gali susikurti savo pašto dėžutes ir automatiškai dėlioti gaunamus ir siunčiamus laiškus, pagal savo apibrėžtas taisykles): [pic] Inbox dėžutėje laikomi gauti laiškai, [pic] Outbox – kaupiami paruošti laiškai, kurių dar nespėta išsiųsti per interneto tinklą, [pic] Sent Items – sėkmingai išsiųsti laiškai; [pic] Deleted Items – pašalinti laiškai (mygtuku Delete ištrinti laiškai pirmiausia patenka į šią dėžutę; jei reikia, juos galima peržiūrėti ir susigrąžinti, o iš čia ištrynus, jie dingsta negrįžtamai); [pic] Draft dėžutėje galima laikyti laiškų juodraščius; [pic] Kontaktų langelis (Contacts) – elektroninio pašto respondentų adresų knyga; [pic] langelis, kuriame matomi pasirinktos pašto aplankos (pavyzdyje Inbox) laiškai; [pic] pasirinkto laiško peržiūros langelis; [pic] lango apačioje – programos būsenos juosta. Su programa gali dirbti keli vartotojai. Tai labai patogu namie arba esantribotam kompiuterių skaičiui įstaigoje. Tokiu atveju paleidus programąreikia iš File meniu pasirinkti punktą Switch Identity (pakeisti vardą) irįvesti norimo vartotojo vardą. Kiekvienas vartotojas matys panašų į 3.1pav. pavaizduotą langą, bet su savo nustatytomis nuostatomis, savo paštodėžutėmis ir asmenine adresų knyga. 5.1. Priemonių juostos mygtukai Žemiau išvardinti standartiniai priemonių juostos mygtukai, kurie kartojadažniausiai naudojamas meniu komandas. Vartotojas savo nuožiūra gali juospašalinti, pridėti ar pakeisti kitais. Naujas laiškasSpragtelėjus patį mygtuką, atveriamas naujo laiško siuntimo langas.Spragtelėjus greta esančią rodyklę, atsivers sąrašas, iš kurio galimapasirinkti naujo laiško šablonus arba norimą išsiųsti žiniatinkliotinklalapį. Atsakyti autoriuiSpragtelėjus šį mygtuką, galima rašyti atsakymą pažymėto laiško autoriui(paprastai iš Inbox dėžutės). Gavėjo adreso rašyti nebereikia – jisužrašomas automatiškai. Atsakyti visiems gavėjamsSpragtelėjus šį mygtuką, atsakymo laiškas bus rašomas pažymėto laiškoautoriui bei visiems gavėjams, kuriems buvo adresuotas pažymėtasis laiškas. PersiųstiGauto ar išsiųsto laiško persiuntimas kitam adresatui. Tereikia nurodytinaujojo gavėjo adresą. Išsiųsti ir gautiSpragtelėjus šį mygtuką, atliekama pati siuntimo ir gavimo operacija.Vartotojo kompiuteris susijungia su tarnybine pašto stotimi ir siunčialaiškus, esančius Outbox dėžutėje. Taip pat tikrinama, ar yra naujų laiškųpašto stotyje. PašalintiPažymėto laiško ar jų grupės ištrynimas iš atvertos pašto dėžutės. AdresaiAdresų knygutės tvarkymas. Galima surasti reikiamą adresatą, papildyti,pakoreguoti ar pašalinti kitus adresus. PaieškaTam tikro laiško arba adresato paieška pašto dėžutėse arba adresųknygutėje. 6. Pagrindiniai interneto terminai ANONYMOUS – ANONIMAS – vardas, kuriuo galima užsiregistruoti, norint pasinaudoti anoniminio FTP tarnybinėje stotyje laikoma ir viešai platinama informacija ANONYMOUS FTP SERVER – ANONIMINIS BYLŲ [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO PROTOKOLAS – tai bylų persiuntimo protokolas, kuris kiekvienam vartotojui, prisijungusiam anonymous vardu ir vietoj slaptažodžio nurodžiusiam savo elektroninio pašto adresą, be sistemos administratoriaus specialaus leidimo, leidžia pasinaudoti toje tarnybinėje stotyje laikomomis bei viešai platinamomis bylomis. ARCHIE – informacinė kompiuterinė sistema (archyvas), teikianti informaciją apie viso pasaulio anoniminėse FTP tarnybinėse stotyse laikomas bylas. BINARY FILE – DVEJETAINĖ byla – byla, kurioje informacija įrašyta dvejetainiu, kompiuteriui priimtinu pavidalu. (Tokios bylos gali būti ne vien tik tekstinės. Kompiuterių programos ir kiti kompiuteriniai duomenys yra laikomi taip pat dvejetainiu pavidalu). BITS PER SECOND (sutrumpintai: b/s) – BITAI PER SEKUNDĘ – duomenų perdavimo spartos matavimo vienetas. CLIENT – KLIENTAS – tinklo paslaugų vartotojas. Terminas vartojamas tarnybinei stočiai arba programai, per kurias galima kreiptis į kitą tarnybinę stotį, apibūdinti. COMPRESSION – SPŪDA – duomenų ar programų bylų suspaudimo būdas, atmetantis nereikalingą informaciją. Suspaustos bylos užima mažiau vietos kompiuterio diske ir yra laikomos specialiose bylose – archyvuose. COMPUTER NETWORK – KOMPIUTERIŲ TINKLAS – vienas su kitu ryšio linijomis susietų ir galinčių tarpusavyje keistis informacija kompiuterių visuma. DIAL-UP – JUNGIMASIS arba RYŠIO SUDARYMAS – jungimasis prie tinklo ar tarnybinės stoties per telefono liniją ir modemą. DOMAIN – SRITIS [domenas] – simbolinis kompiuterio vardas, kuris elektroninio pašto adrese yra simbolio @ dešinėje. Simbolinis (srities) vardas sudarytas iš kelių dėmenų (posričių), atskirtų tašku, pvz., hgf.ku.lt. DOMAIN NAME SERVER (DNS) – SRIČIŲ VARDŲ SISTEMA. Ji susieja kompiuterio simbolinį vardą su jo IP adresu. E-MAIL – ELEKTRONINIS PAŠTAS – pašto paslaugos kompiuterių tinkle. E-MAIL ADDRESS – ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS – tai vartotojo, dirbančio kompiuterių tinkle, pašto dėžutės adresas, sudarytas iš dviejų dalių, atskirtų simboliu @. Pavyzdžiui, aadom@hgf.ku.lt. Pirmojoje dalyje yra vartotoją identifikuojantis vardas, o antrojoje – simbolinis vartotojo kompiuterio vardas. FILE TRANSFER PROTOCOL (FTP) – bylų [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO PROTOKOLAS – interneto paslauga, suteikianti galimybę naudotis bylų bibliotekomis, t. y. persiųsti jas iš toli esančio interneto kompiuterio į savo kompiuterį bei atvirkščiai. GOPHER – tai susisiekimo sistema, leidžianti išsirinkti pageidaujamus Interneto išteklius ir prie jų prisijungti. HYPERTEXT – HIPERTEKSTAS – struktūrizuotas informacijos pateikimas, kai įvairūs duomenys – tekstas, grafinis vaizdas, garsas, programos ir kt. – susiejami nuorodomis. Jis pranašesnis už įprastinį nuoseklųjį informacijos peržiūrėjimo būdą tuo, kad hiper nuorodos įgalina vartotoją sparčiai pasiekti reikiamą informaciją. HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL (HTTP) – HIPERTEKSTO PERSIUNTIMO PROTOKOLAS – hiperteksto dokumentų persiuntimo protokolas, susiejantis vieną dokumentą su kitu žiniatinklyje. HOME DIRECTORY – ASMENINIS KATALOGAS – tinklo kompiuterio katalogas, kuris suaktyvinamas, vartotojui prisijungus prie to kompiuterio. Paprastai šiame kataloge vartotojas laiko savo bylas. HOME Page – Interneto svetainė – pagrindinis interneto srities (ar posričio) tinklalapis. HOST – PAGRINDINIS KOMPIUTERIS – įjungtas į tinklą kompiuteris, turintis interneto mazgo adresą ir vardą. HTML (HYPERTEXT MARK-UP LANGUAGE) – dokumentų kūrimo kalba, suteikianti informacijai hiperteksto savybes. Šia kalba kuriami žiniatinklio dokumentai. INTERNET – tarpusavyje sujungtų tinklų sistema, apimanti vietinius, regioninius bei nacionalinius tinklus. Tai didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas. Interneto tinkle naudojamas TCP/IP protokolas suteikia galimybę tinklo vartotojams dirbti su elektroniniu paštu, prisijungti prie toli esančio kompiuterio, siųsti bylas ir kt. INTERNET PROTOCOL (IP) – INTERNETO PROTOKOLAS – protokolas, reglamentuojantis kompiuterių adresavimą interneto tinkle. IP ADDRESS – (SKAITMENINIS) INTERNETO MAZGO ADRESAS – unikalus 32 bitų adresas, identifikuojantis kiekvieną interneto kompiuterį ir susidedantis iš tinklo numerio bei kompiuterio numerio tame tinkle. LOGIN – ĮSIREGISTRAVIMAS – sistemos kvietimas įvesti savo vardą (vartotojo identifikatorių) ir slaptažodį, prisijungiant prie tinklo kompiuterio. MODEM – MODEMAS – moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis skaitmeninius (kompiuterio) signalus į analoginius ir atvirkščiai. NETFIND – tinklo programa, skirta informacijos apie interneto tinklo vartotojus paieškai. OPERATING SYSTEM (OS) – OPERACINĖ SISTEMA – programų, valdančių kompiuterio išteklius (atmintines, informacijos įvedimo, laikymo ir išvedimo įrenginius ir t.t.), visuma. Dirbdamas su kompiuteriu vartotojas iš tikrųjų naudoja operacinės sistemos komandas (ir/arba grafines terpes). PASSWORD – SLAPTAŽODIS – žodis arba simbolių seka (paprastai paties vartotojo sugalvota), naudojama operacinėje sistemoje vartotojo autentiškumui nustatyti. PROTOCOL – PROTOKOLAS – taisyklių rinkinys, apibūdinantis informacijos mainų tarp dviejų arba kelių nepriklausomų įrenginių tvarką ir procedūras. Internete naudojamas TCP/IP protokolas. REMOTE ACCESS – NUOTOLINĖ PRIEIGA [KREIPTIS] – galimybė ryšio kanalu (pvz., telefono linija) keistis informacija su toli esančiu kompiuteriu. ROUTER – MARŠRUTO PARINKIMO ĮTAISAS – specialus įtaisas, sujungiantis tą patį protokolą naudojančius kompiuterius arba jų tinklus. Informacijai persiųsti šis įtaisas parenka optimalų kelią kompiuterių tinkle. SERVER – 1. TARNYBINĖ STOTIS (kompiuteris) – tinklo kompiuteris, suteikiantis galimybę kitiems tinklo kompiuteriams (klientams) naudotis jo ištekliais, pvz., bylomis ir katalogais, spausdintuvu, interneto paslaugomis ir kt. 2. TARNYBINĖ STOTIS (programa) – programa, teikianti paslaugas kitoms (kliento) programoms. Klientai siunčia tam tikros formos užklausas, o tarnybinė stotis jiems siunčia atsakus. Tarnybinė stotis gali veikti nuolat arba šią programą gali paleisti kita programa, stebinti užklausų pasirodymą. SERVICE PROVIDER – PASLAUGŲ TEIKĖJAS – bendrovės, suteikiančios galimybę prisijungti prie interneto atskiriems vartotojams ar mažoms įmonėms. TCP/IP (TRANSMITION CONTROL PROTOCOL / INTERNET PROTOCOL) – (DUOMENŲ) PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS / INTERNETO PROTOKOLAS – internete naudojamas protokolų rinkinys. Pagrindinis jo privalumas: tai bendras taisyklių rinkinys kompiuteriams, naudojantiems įvairias operacines sistemas. TELNET – interneto paslauga-programa, leidžianti prisijungti prie toli esančio kompiuterio išteklių. TERMINAL EMULATOR – GALINIO ĮRENGINIO EMULIATORIUS [imitatorius] – susijungimo su toli esančiu kompiuteriu būdas, kai vartotojo kompiuterio ekranas naudojamas toli esančio kompiuterio duomenims išvesti, o klaviatūra – duomenims ir komandoms į toli esantį kompiuterį įvesti. Paprastai galima pasirinkti imituojamojo galinio įrenginio tipą (pavyzdžiui, vt100, 3270). TRANSMITION CONTROL PROTOCOL (TCP) – (DUOMENŲ) PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS – protokolas, pagal kurį tarp interneto kompiuterių nurodytu adresu (IP) persiunčiama informacija. UNIX – operacinė sistema, dažnai naudojama tarnybinėse stotyse. USENET – tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga internet’e. UUCP (UNIX TO UNIX COPY PROGRAM) – bylų persiuntimo tarp kompiuterių būdas, kai bent viename iš jų įdiegta UNIX operacine sistema. WIDE AREA INFORMATION SERVERS (WAIS) – VISUOTINĖS INFORMACIJOS TARNYBINĖ STOTIS – informacinė interneto sistema, suteikianti galimybę atlikti duomenų paiešką pagal tam tikrus žodžius, vadinamus raktažodžiais. WORLD WIDE WEB (WWW) – PASAULINIS ŽINIATINKLIS – populiariausia interneto paslauga, kurios veikimas pagrįstas hiperteksto naudojimo principu. Šiuo žiniatinkliu galima keliauti po viso pasaulio kompiuterius arba pateikti savo informaciją vadinamuosiuose žiniatinklio puslapiuose.