1. Kas yra internetas?
1.1. Internetas –„tinklų tinklas“
Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba
pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios
mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės
institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių
sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų
specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais
ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius
[lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki
kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis
tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos,
spartos, galios ir ktt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal
tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo
vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais
ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių
tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų
tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių
tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas
didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas,
jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje.
Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo
prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti prrogramų, dokumentų, knygų, piešinių
ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai
pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi
interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.
1.2. Interneto vartotojai
Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis
perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau p
tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo
naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.
Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui
organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su
vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys
turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems.
Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą
(modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas
teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.
1.3. Duomenų kodavimas
Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno
kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais.
Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas
vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti
skiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių).
Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.)
ASCII kodavimo lentelėje turi savo eiilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr.
65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas
ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.
Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka
tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių)
kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių
interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi
skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį).
Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas.
Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka
daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti.
Informacija perduodama elektriniais signalais, t
skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo
nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo
interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.
1.4. Interneto adresai ir vardai
Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu
skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį
atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.219.76.39 ir 212.59.0.22
yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai –
www.ku.lt ir www.takas.lt.
Tam buvo sukurta hierarchinė sričių [domenų] vardų sistema pavadinta DNS
(angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti
adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus
įgaliojimus skirtingoms organizacijoms, kurių kiekviena yra atsakinga už
savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena
tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes
dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas
administratorius. Interneto informacinis centras, vadinamas InterNIC,
skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka
daugelis jo įgaliotų organizacijų.
Tad tam tikro vartotojo kompiuteriui IP adresas (ir vardas) arba skiriamas
automatiškai, arba nustatomas organizacijos tinklo administratoriaus.
Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skaičių nuo 0 iki 255 (t. y.
koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį,
antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio
(mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento)
kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie:
193.219; 194.176; 205.244.
Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pa
tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo,
naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.
Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas
iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:
1) dvi paskutiniosios raidės – šalies identifikatorius;
2) po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;
3) po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.
Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva,
ku – Klaipėdos universitetas, mantas – kompiuterio vardas.
Visos šalys, išskyrus JAV, paskutiniosiomis dviem simbolinio vardo
raidėmis nurodo šalies kodą. Tam tikrų šalių pagrindinių sričių vardai yra
tokie:
|Lietuva |lt;|Latvija |lv |Estija |ee |
|Vokietija |de |Prancuzija |fr |Didžioji Britanija|uk |
|Lenkija |pl |Rusija |ru |Ukraina |ua |
|Kanada |ca |Izraelis |il |ir kt. | |
JAV adresuose paskutinės trys raidės nurodo organizacinę struktūrą (.edu –
žymi švietimo institucijas, .org – pelno nesiekiančias ir nevalstybines
organizacijas, .com – komercines įstaigas, .gov – JAV Vyriausybines
organizacijas, mil – karines įstaigas, .int – tarptautines institucijas,
.net – interneto veiklą koordinuojančias ir paslaugas teikiančias
organizacijas. Artimiausiu metu gali atsirasti ir kiti aukščiausiojo
lygmens vardai, pvz., .rec – poilsis ir rekreacija, .store – virtualiosios
parduotuvės ir sandėliai ir kt.
Simbolinius vardus į skaitmeninius IP adresus išverčia sričių vardų
tarnybinės stotys (angl. Domain Name Server).
1.5. Interneto paslaugos
Dauguma interneto paslaugų realizuota vadinamuoju kliento – tarnybinės
stoties architektūros principu. Tarnybinė stotis (angl. server) – tai tam
tikras informacines paslaugas teikiantis kompiuteris (ir jo programinė
įranga). Klientas – šio kompiuterio paslaugų vartotojas (kompiuteris +
programa + žmogus). Taigi darbui internete j
įdiegta atitinkama kliento programa ir užtikrintas ryšys su tarnybine
stotimi.
Šiuo metu interneto tarnybinės stotys teikia įvairias paslaugas, kurių
populiariausios yra: pasaulinis žiniatinklis (WWW arba Web), elektroninis
paštas (Mail) ir konferencijos (UseNet), pokalbiai internete (IRC), bylų
siuntimas (FTP) ir jų paieška (Gopher), prisijungimas prie nutolusio
kompiuterio (Telnet), kurie detaliai aprašyti poskyryje 1.2. Prisijungimui
prie šių tarnybinių stočių naudojami atitinkami informacijos perdavimo
protokolai: http, ftp, gopher, telnet ir kt.
1.6. Universalus informacijos šaltinių adresas (URL)
Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo unikalų adresą, vadinamą URL
(Uniform Resource Locator). Jį sudaro keturios dalys:
1) informacijos perdavimo protokolo pavadinimas;
2) vartotojo identifikacijos dalis, t. y., vardas, kuriuo vartotojas
užsiregistravęs interneto tarnybinėje stotyje (nebūtina);
3) kompiuterio adresas, t. y., simbolinis kompiuterio vardas;
4) katalogas ir bylos vardas (nebūtina).
Keletą URL pavyzdžių:
|Šaltinio rūšis |URL pavyzdys |
|Žiniatinklio |http://www.ku.lt/ |
|puslapis | |
|Byla |file://C:/picture.bmp |
|El. pašto |mailto:vdenisov@takas.lt |
|adresas | |
|FTP tarnybinė |ftp://ftp.sunet.se/pub/picture|
|stotis |s/music/bjork |
|Gopher tarnybinė|gopher://gopher.mysite.com |
|stotis | |
|UseNet |news:relcom.newsusers |
|straipsnis | |
|Telnet seansas |telnet://mysite.ru |
Nurodžius tokius adresus, pvz., interneto naršyklės (Žiniatinklio kliento
programos) adreso laukelyje, prisijungiama prie atitinkamų paslaugų
tarnybinių stočių.
2. Interneto teikiamų paslaugų rūšys
2.1. World Wide Web (WWW)
Šiuo metu žiniatinklis [WWW] tampa populiariausia interneto informacijos
paslauga. Populiarumo priežastis paprasta: čia vadinamuosiuose
tinklalapiuose (Žiniatinklio puslapiuose) pateikiami įvairialypiai
elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo ir kt.
informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir
patogiai „vartyti“ šiuos puslapius. Pati vartotojo darbo aplinka priklauso
nuo naudojamo kompiuterio pajėgumo ir programos, su kuria peržiūrima
informacija žiniatinklyje. Tokios peržiūros programos – naršyklės
(Browsers) – yra panašios į įprastines Windows sistemos programas, tik jos
dirba su vadinamaisiais hiperteksto dokumentais. Populiariausios
žiniatinklio peržiūros programos – Internet Explorer bei Netscape
Navigator.
Hipertekstas – tai tekstas, susietas (lyg enciklopedijoje ar žodyne) su
kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar
laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar bet kuriame kompiuteryje kitame
pasaulio gale. Tokios saitai [nuorodos] vadinami hipersaitais. Eidamas nuo
vieno saito prie kito (vienokiu ar kitokiu būdu aktyvindamas juos),
vartotojas gali keliauti tiek tuo pačiu dokumentu, tiek iš vieno dokumento
į kitą. Žiniatinklio klientas (naršyklė) siunčia užklausas (pagal
hipersaite nurodytą adresą) į žiniatinklio tarnybinę stotį – programą, kuri
tas užklausas analizuoja ir nusiunčia reikalingą dokumentą klientui.
Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys bendrauja vadinamuoju
hiperteksto perdavimo protokolu (HyperText Transfer Protocol (HTTP)), o
patys žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo
kalba (Hypertext Markup Language (HTML)) kalba.
HTML – tai kalba, apibūdinanti žiniatinklio dokumento teksto
apipavidalinimą: jo stilių, formatą, šriftus ir kt. Ja galima kurti
įvairias hipersaitus, įterpti į dokumentą grafinius bei judančius vaizdus,
garso įrašus ir pan.
2.2. Elektroninis paštas
Elektroninis paštas (e-mail) – tai asmeninio ryšio priemonė internete. Šio
pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam
tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą bei savo asmeninį adresą,
kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai,
laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją.
Kokie elektroninio pašto privalumai? Visų pirma – sparta: laiškui
pasiekti bet kurį pasaulio kampelį pakanka valandų, minučių ir net
sekundžių. Antra – pigumas ir patikimumas. Dauguma elektroninio pašto
programų teikia papildomas paslaugas: informuoja siuntėją, ar jo laiškas
pasiekė gavėją, ir net praneša, kad jis jau perskaitytas.
Egzistuoja gana daug įvairių pašto kliento programų – jų visų aprašyti
neįmanoma ir nėra prasmės. Populiariausios yra tokios programos kaip
Pegasus Mail, Eudora, bei integruotos jau minėtose standartinėse
žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer (Internet Mail ar
Outlook Express) ir Netscape Navigator (Netscape Messenger).
2.3. Elektroninės konferencijos ir diskusijos UseNet
USENET- tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga
internete. Darbas su juo organizuotas vadinamosiose naujienų grupėse
(newsgroups).
Konferencijose dalyvauti galima dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria
nors specializuota diskusijų skaitymo programa (newsreader), pvz., Internet
Explorer integruota programa Intrenet News bei Outlook Express (Netscape
Navigator atitinkamai – Netscape Collabra). Šia programa prisijungus prie
tarnybinės stoties, pateikiamas konferencijų pavadinimų sąrašas. Iš jo
pasirinkus norimą pavadinimą, galima iš karto įsijungti į konferenciją –
skaityti žinutes ir pačiam raštu pareikšti savo mintis. Antrasis būdas –
elektroninio pašto programa. Šiuo atveju reikia sužinoti, kokiu adresu
siųsti pirmąjį laišką ir ką (kokias komandas) jame parašyti.
2.4. FTP
Informacijos persiuntimui iš ar į savo kompiuterį naudojamas FTP (File
Transfer Protocol – bylų persiuntimo protokolas) paslauga. Ja taip pat
naudojamasi dviem būdais. Pirmasis: naudojamasi kuria nors specializuota
programa (pvz.: Ws_ftp, Ftpx ar CuteFTP), antras – FTP protokolo naudojimas
standartinėse žiniatinklio naršyklėse Internet Explorer ir Netscape
Navigator. Pastarosiose gana dažnai, suaktyvinus tinklalapyje kurį nors
hipersaitą, vartotojui net nežinant, kreipiamasi į FTP tarnybinę stotį ir
naudojant FTP protokolą į jos kompiuterį atsiunčiama užsakyta byla. Galima
ir tiesiogiai kreiptis į FTP tarnybinę stotį, nurodant naršyklės adreso
laukelyje reikiamos stoties vardą. Pavyzdžiui, surinkę
ftp://pit.ktu.lt/pub/ pateksime į vienos iš Kauno Technologijos
universiteto (KTU) tarnybinių stočių bendrojo naudojimo katalogą, kuriame
laikoma daug kitų katalogų su įvairiomis programomis ir dokumentais (1.1
pav.):
1.1 pav. KTU bendrojo naudojimo katalogas žiniatinklio naršyklės lange
Profesionalūs vartotojai pasirenka pirmąjį būdą.
Paleidus vykdyti Ws_ftp programą, vartotojui pateikiamas specialus
dialogo langas (1.2 pav).
[pic]
1.2 pav. Ws-ftp programos prisijungimo prie FTP tarnybinių stočių dialogo
langas
Lango kairėje pateikiamas tarnybinių stočių, prie kurių galima
prisijungti, pavadinimų sąrašas. Reikiama tarnybinė stotis pažymima
spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama stotis pažymima
spragtelėjus ją pele. Tuomet dešinėje pateikiama informacija, naudojama
prisijungti prie šios tarnybinės stoties. Profile Name laukelyje matomas
pasirinktas tarnybinės stoties pavadinimas (tai sąlyginis, paties vartotojo
įvedamas tarnybinės stoties pavadinimas), Host address laukelyje nurodytas
simbolinis arba skaitmeninis tarnybinės stoties (kompiuterio) adresas,
login – vardas, kuriuo vartotojas jungiasi prie tarnybinės stoties
(anonymous, jei savo atskiro vardo toje tarnybinėje stotyje vartotojas
neturi), password – slaptažodis (jei vartotojas jungiasi anonymous vardu,
tas slaptažodis yra jo elektroninio pašto adresas). Pats prisijungimo prie
FTP tarnybinės stoties procesas pradedamas, spragtelėjus mygtuką Connect
(Prisijungti). Jei reikiamos tarnybinės stoties sąraše nėra, tai
spragtelėjus mygtuką Add (Pridėti), ją galima įvesti atitinkamai užpildžius
anksčiau aptartus laukelius: Profile Name, Host address, login, password.
Kitų laukelių pačiam vartotojui pildyti nebūtina. Kad tos informacijos
nereikėtų kaskart įvedinėti jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės
stoties, mygtuku Save (Įrašyti) ją galima įrašyti. Tuomet kitą kartą
jungiantis prie tos pačios FTP tarnybinės stoties, tereikės pažymėti jo
pavadinimą iš sąrašo kairiajame dialogo lange – taip, kaip aptarta
aukščiau. Nereikalingos FTP tarnybinės stoties adresą galima ir panaikinti
– reikia pažymėti pavadinimą ir po to spragtelėti mygtuką Remove
(Pašalinti).
Sėkmingai prisijungus prie FTP tarnybinės stoties, pateikiamas kitas
langas (1.3 pav.), kuriame Windows vartotojui orientuotis taip pat nėra
sunku – jis primena File Manager arba Windows Explorer programą, kur
kairėje parodomas tarnybinės stoties katalogų medis, o dešinėje – pažymėto
katalogo turinys. Skiriasi tik apatinė dalis, kurioje matomi darbiniai UNIX
sistemos pranešimai. Dirbama su šia programa kaip ir su bet kuria kita
standartine Windows programa – naudojant atitinkamas meniu komandas arba
mygtukus.
[pic]
1.3 pav. FTP tarnybinės stoties katalogų langas
Jei vartotojas nori kokią nors bylą (pvz., surastą naudojantis ARCHIE
paslauga) atsisiųsti į savo kompiuterį, jam tereikia tą bylą pažymėti (kaip
tai daroma, pavyzdžiui, Windows Explorer programoje – pirma suaktyvinus
katalogą, kuriame ta byla yra, po to pačią bylą) ir iš File meniu
pasirinkti komandą Download To.. Atidaromame dialogo lange vartotojui bus
pasiūlyta pasirinkti, kuriame kompiuterio diske ir kataloge reikia įrašyti
pažymėtą bylą. Tas pačias funkcijas atlieka mygtukas su rodykle žemyn,
matomas mygtukų juostoje.
Jei, priešingai, vartotojui reikia kokią nors bylą įtraukti į FTP
tarnybinę stotį, jis turi nurodyti tą FTP tarnybinės stoties katalogą, į
kurį bylą reikės padėti, po to iš File meniu pasirinkti komandą
Upload..(arba mygtuką su rodykle aukštyn iš mygtukų juostos). Pateikiamame
dialogo lange reikės nurodyti asmeninio kompiuterio katalogą, kuriame
laikoma byla, o po to – ir pačią bylą. Spragtelėjus mygtuką Open,
pažymėtoji byla bus nukopijuota į aktyvų FTP tarnybinės stoties katalogą.
Didžiosios ir mažosios raidės UNIX sistemoje skiriasi ir tas pats bylos
pavadinimas byla.txt bei BYLA.txt čia reiškia dvi skirtingas bylas!
Nereikalingą bylą iš FTP tarnybinės stoties galima ištrinti pasirinkus
komandą Delete iš File meniu. Komanda Rename iš File meniu leidžia pažymėtą
bylą pervardyti, komanda New sukuria naują katalogą FTP tarnybinėje
stotiyje. Pasirinkus komandą Disconnect. iš Tools meniu, aktyvus ryšio
seansas nutraukiamas. Komanda Connect. leidžia prisijungti prie kito FTP.
Jei vartotojas nori vienu metu dirbti su keliomis FTP tarnybinėmis
stotimis, komanda New Window iš File meniu atidaromi nauji programos
langai, kuriuose galima užmegzti ryšį su skirtingomis FTP tarnybinėmis
stotimis.
Pastaba. Žiniatinklio puslapių kūrėjams: FTP tarnybinės stotys naudojamos
jūsų kuriamiems žiniatinklio puslapiams į internetą įtraukti, todėl,
kurdami juos, neužmirškite auksčiau aptartų taisyklių: nerašykite tų pačių
bylų pavadinimų vienur didžiosiomis, kitur mažosiomis raidėmis, griežtai
laikykitės kataloginės dokumentų struktūros. Jei numatote visus jūsų
puslapius ir kitus dokumentus (pvz., grafines bylas ar dokumentus, į
kuriuos rodo hipersaitai iš pagrindinių puslapių) laikyti viename kataloge,
sukurkite FTP tarnybinėje stotyje kokį nors atskirą katalogą ir kopijuokite
visus savo puslapius ir kitas bylas tik į jį.
2.5. Archie
Informacijos paslauga ARCHIE dažniausiai naudojama programų paieškai
visame Interneto kompiuterių tinkle. Tai duomenų bazės sistema, apimanti
daugiau nei 1000 bylų bibliotekų visame pasaulyje. ARCHIE tarnybinės stotys
kartą per mėnesį apklausia anonimines FTP tarnybines stotis apie jose
esančią laisvai platinamą programinę įrangą bei dokumentaciją (šiuo metu
tokiose tarnybinėse stotyse laikoma virš šimto milijonų programinių
priemonių) ir tokiu būdu reguliariai atnaujina savo duomenų bazę. Naudojant
ARCHIE, galima rasti įvairiausių programinių priemonių Windows, UNIX,
Macintosh, MS-DOS ir kitoms operacinėms sistemoms.
Yra keletas būdų, kaip ieškoti reikalingos programos ar paketo.
Patogiausia naudotis minėtomis peržiūros programomis Internet Explorer ir
Netscape Navigator. Pavyzdžiui, surinkę peržiūros programos adreso
laukelyje vienos artimiausių Archie tarnybinės stoties, esančios Švedijoje,
adresą archie.luth.se, pateksime pavaizduotą paieškos langą.
[pic]
1.4 pav. Archie tarnybinės stoties paieškos langas
Čia paieškos laukelyje Search for (Ko ieškoti) reikia nurodyti visą
ieškomos programos pavadinimą arba jo dalį bei spragtelėti mygtuką Search
(paieška). Pavyzdžiui, kaip pavadinimą nurodžius žodį „win“, paieškos
rezultatas bus tarnybinių stočių, kurių kataloguose laikomų bylų
pavadinimuose rastas žodis „win“ sąrašas. Kadangi tokių bylų įvairiose
tarnybinėse stotyse gali būti labai daug, ekrane bus pateiktas pirmųjų
rastų 50 bylų pavadinimų sąrašas. Po to paiešką galima pratęsti
spragtelėjus mygtuką Search for More. Iš pateikto sąrašo pasirinkus
konkrečią bylą, galima ją persisiųsti į savo kompiuterį, spragtelėjus pele
jos pavadinimą.
Reikiamai programai (bylai) ieškoti galima panaudoti ir TELNET paslaugą.
Paleidus programą telnet ir įvedus, pavyzdžiui., tą patį adresą
archie.luth.se, į kvietimą login reikia atsakyti „archie“. Ieškomos
programos pavadinimas nurodomas komanda „prog [programos pavadinimas]“,
pavyzdžiui: įvedus „prog nc“, telnet programos lange bus pateikti
kompiuterių (hosts), kuriuose buvo rastos paieškoje nurodytos programos,
simboliniai vardai, tikslus tų programų vietos juose aprašas (directory)
bei užklausą tenkinančių programų pavadinimai. Programinė priemonė ieškoma
pagal visą pavadinimą arba jo dalį.
Windows terpėje taip pat patogu naudoti atskirą WsArchie programą. Joje
galima iš karto nurodyti, ko ieškoti, t. y. įvesti visą programos
pavadinimą arba jo dalį Search for laukelyje, pasirinkti, kuriose ARCHIE
tarnybinėse stotyse bus atliekama paieška (Archie Server) ir kokie
informacijos šaltiniai (pvz., kurių šalių kompiuteriai) bus peržiūrimi
(Domain laukelis). Tolesnis darbas su WSArchie programa iš esmės nesiskiria
nuo jau aprašytos ARCHIE paslaugos naudojimo peržiūros programose Internet
Explorer ir Netscape Navigator.
Dar vienas būdas reikiamai programai ieškoti – siųsti užklausas
elektroniniu paštu. Jas reikėtų siųsti tam tikrais adresais, pvz., adresu
archie@quiche.cs.mcgill.ca, pačiame laiške nurodant „prog [programos
pavadinimas]“.
Pastaba. Patartina ARCHIE tarnybinėmis stotimis naudotis ne darbo
valandomis, kai jos būna mažiau užimtos, tuomet paieškos rezultatai bus
pateikiami sparčiau. Iš minėtų paieškos būdų sparčiausias yra elektroniniu
paštu.
2.6. Gopher
GOPHER paslauga – tai katalogizuota dokumentų paieškos sistema,
realizuota, deja, tik tekstine veikla [režimu]. Šiuo metu ją jau praktiškai
išstūmė aukščiau aprašyta žiniatinklio paslauga, todėl čia bus apsiribota
tik bendriausiais GOPHER veikimo principais.
GOPHER būtų galima palyginti su beveik kiekvienam žinoma MS DOS sistemoje
vartojama programa Norton Commander (NC). NC paprastai pateikia pagrindinį
katalogą su jame esančiais pakatalogiais ir bylomis. Panašiai sukurtas ir
GOPHER. Čia taip pat pateikiamas pagrindinis katalogas, pakatalogiai ir
bylos. Katalogų pavadinimai prasideda simboliu „/“. Norint peržiūrėti bylą
ar patekti į kitą katalogą, reikia surinkti jų numerį bei paspausti
klavišą arba klavišu-rodykle pažymėti reikiamą pavadinimą ir jau tuomet
paspausti klavišą . Pagrindiniame GOPHER kataloge dažniausiai
laikoma byla Readme arba About GOPHER, kurioje galima rasti papildomos
informacijos. Patekus į vieną iš GOPHER tarnybinių stočių, jau nesudėtinga
pradėti kelionę aplink pasaulį, nes kiekviena GOPHER tarnybinė stotis
leidžia susijungti su bet kuria kita.
Naudotis su GOPHER paslauga galima naršyklėmis Internet Explorer ir
Netscape Navigator. Siūlytume apsilankyti žymiausiame Minesotos
universiteto GOPHER tarnybinėje stotyje, kur prieš daugelį metų ir buvo
sukurta sistema GOPHER. Tam adreso laukelyje reikia surinkti tokį adresą:
gopher.tc.umn.edu bei paspausti klavišą . Ekrane pasirodys GOPHER
meniu, susidedantis iš katalogų sąrašo.
[pic]
1.5 pav. Gopher meniu
Patekti į reikiamą katalogą bei perskaityti norimą bylą galima
spragtelėjus pelės kairįjį klavišą. Be katalogų ir dokumentų, yra sukurta
informacijos paieškos sistema (). Paieška pradedama, vartotojui
įvedus ieškomos informacijos raktažodžius.
Pastaba. GOPHER kataloguose laikomos bylos dažniausiai yra tekstinės ir
jas lengva peržiūrėti. Tačiau pasitaiko ir dvejetainių bylų.
2.7. Telnet
TELNET – viena pagrindinių interneto paslaugų, leidžianti prisijungti prie
kompiuterio, esančio kur nors internete, tačiau tiesiogiai vartotojui
nepasiekiamo. Ši paslauga leidžia naudotis kito kompiuterio ištekliais
taip, tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje. Pavyzdžiui, galima prisijungti
prie bibliotekos kompiuterio ir naudotis kompiuterine bibliotekos katalogo
versija.
Windows sistemoje galima pasinaudoti Run komanda iš Start meniu.
Pateikiamame dialogo lango laukelyje reikia surinkti komandą „telnet“ ir
simbolinį ar skaitmeninį kompiuterio, prie kurio jungiamasi, vardą.
Pavyzdžiui, įvedus komandą „telnet hollis.harvard.edu“, galima prisijungti
prie Harvardo universiteto informacinės tarnybos ir toliau, Telnet lange
įvedus „HOLLIS“, susipažinti su universiteto bibliotekos informacine
sistema (kitos paslaugos čia laisvai neprieinamos ir reikalauja vartotojo
registracijos vardo).
Paprastai, Telnetui sėkmingai startavus, pasirodo užrašas login:,
kviečiantis įvesti vardą, kuriuo bus jungiamasi prie nutolusio
kompiuterio. Jei esate registruotas vartotojas, turite įvesti vartotojo
identifikatorių bei slaptažodį (password), jei ne – galite prisijungti
vienu iš neregistruotų vartotojų vardų, pvz., guest, visitor ar pan.
Jei, prisijungus prie nutolusio kompiuterio, patenkama į UNIX operacinės
sistemos terpę, teks naudoti UNIX komandas. Dažnai (kaip ir pateiktame
pavyzdyje), prisijungus prie nutolusio kompiuterio, į ekraną išvedami
informaciniai pranešimai, padedantys vartotojui orientuotis sistemoje.
[pic]
1.6 pav. Telnet lange – Harvardo universiteto informacinė tarnyba
2.8. IRC (Internet Realy Chat) Pokalbių retransliavimas internete
IRC (Pokalbis internete realiuoju laiku) – tai pokalbių su keliais
pašnekovais iš karto sistema. Pats žodis Chat reiškia „plepėjimas“, t. y.
tai yra niekuo neįpareigojantys pasišnekėjimai su įvairiais, dažniausiai
nepažįstamais, žmonėmis iš vairių šalių, puikus būdas susirasti
bendraminčių ar net draugų, viena iš laisvalaikio leidimo formų (tik
nereikia užmiršti, kad kiekviena tokio pašnekesio minutė kainuoja!).
Pašnekesiai vyksta specialiuose Chat tarnybinių stočių virtualiuose
kambariuose. Pokalbis vyksta raštu – renkant tekstą klaviatūra. Visų
dalyvių pranešimai vienas po kito pasirodo ekrane. Pateiksime pavyzdį iš VĮ
Infrastruktūros tarnybinėje stotyje irc.is.lt vykusio Chat dialoginės
viktorinos seanso, kuriame dalyvavo kelių Lietuvos universitetų studentai .
Seansas vyko kambaryje #aga+ (atkreipkite dėmesį į lango antraštę).
Pokalbio dalyviai (išvardyti dešiniajame lange) gali siųsti pranešimus
tiek visiems kambaryje esantiems pašnekovams iš karto, tiek ir
individualiai.
Prisijungę prie vienos iš tarnybinių stočių, galite bendrauti su kitais
prie tos pačios tarnybinės stoties prisijungusiais žmonėmis. Jei norite
bendrauti su konkrečiu žmogum, turite susitarti, kada ir prie kurios
tarnybinės stoties jungsitės ir kokį kambarį pasirinksite.
Jei norite išbandyti IRC, jums reikalinga kliento programa. Jų yra gana
daug (pvz., WSIRC, InteRfaCe, Virc, ChatMan ir kt). Šiuo metu
populiariausios – mIRC ir Microsoft Chat.
[pic]
1.7 pav. Microsoft Chat programos langas
2.9. Kas yra naršyklė
Didžiausią informacijos dalį internete sudaro žiniatinklio puslapiai
(tinklalapiai). Tinklalapis yra hipertekstinis dokumentas, t. y.
dokumentas, susietas nuorodomis su kitais hipertekstiniais dokumentais.
Tinklalapiai rašomi HTML kalba (angl. HiperText Markup Language –
hipertekstinių puslapių aprašymo kalba). Interneto išteklių peržiūrai
naudojama speciali peržiūros programa – naršyklė (Browser), kuri perskaito
HTML kodą, interpretuoja jį ir pateikia vaizdą ekrane. Kadangi HTML tik
aprašo dokumento struktūrą, bet nenurodo nei puslapio formato, nei šrifto
ir pan., tad tą patį dokumentą skirtingos naršyklės, o ir ta pati naršyklė
atsižvelgiant į pasirinktas parinktis ir ekrano matmenis, pateiks
skirtingai.
Toliau pateikiamas išsamus darbo su integruota į Windows sistema
naršykle, Internet Explorer 5, aprašymas. Windows terpėje integruota
naršyklė Internet Explorer turi savo darbo langą, kuris valdomas
(atveriamas, užveriamas, didinamas, mažinamas) kaip ir visų Windows
programų langai.
Skyriaus gale trumpai aprašytas darbas su kita populiaria naršykle –
Netscape Communicator.
3. Informacijos paieška
3.1. Paieškos sistemos
Internetas tapo milžiniška informacijos saugykla. Kaip veiksmingai ja
naudotis, kaip pasirinkti teisingą kelią šioje informacijos jūroje? Iš
dalies problemą išsprendžia informacijos adresavimo sistema, esanti
internete. Kai vartotojas žino tikslius interneto adresus, jis nesunkiai
gali susirasti jam reikalingą informaciją. Deja, dažnai vartotojas gerai
žino, ko jam reikia, bet neįsivaizduoja, kur ieškoti, t. y. nežino tikslaus
adreso. Tokiu atveju jam tenka naudotis vadinamosiomis žiniatinklio
paieškos sistemomis. Jos leidžia ieškoti vartotojui reikalingos
informacijos pagal jo paties įvestus pagrindinius žodžius (raktus),
apibūdinančius jį dominančią sritį.
Tokių paieškos sistemų yra daug, jos skiriasi savo sudėtingumu, paieškos
organizavimo principu, sparta ir kt. Paminėtinos dažniausiai naudojamos
sistemos: AltaVista, Excite, InfoSeek, Lycos, Yahoo.
Toliau pateikta vienos populiariausių žiniatinklio paieškos sistemų
AltaVista apžvalga.
3.2. AltaVista
Interneto adresas: http://www.altavista.com nuveda į firmos Digital
Equipment Corp. sukurtą programą, atliekančią paiešką ne tik žiniatinklio
puslapių pavadinimuose (kaip kai kurios paieškos programos), bet ir visame
dokumentų tekste. Internet Explorer arba Netscape Navigator programų adreso
laukelyje įvedus aukščiau nurodytą adresą, ekrane pasirodys AltaVista
sistemos paieškos puslapis (2.2 pav.).
[pic]
2.2 pav. AltaVista. Pagrindinis tinklalapis
Norint pasinaudoti funkcija Search (paprastoji paieška), nustatyta
AltaVista’oje pagal nutylėjimą, pakanka laukelyje užrašyti žodžius, kurie
bus pradiniai paieškos žodžiai (pvz., Vilnius), ir spragtelėti mygtuką
Search. Vartotojui bus pateiktas rastų žiniatinklio puslapių sąrašas (žr.
2.3 paveikslą).
Paprastai paieškai galima sujungti paieškos žodžius, naudojant ženklą
„+“, arba praleisti žodžius (t. y. dokumentus, kuriuose yra šie žodžiai),
nurodant juos po ženklo „–“. Paiešką galima tęsti, toliau spragtelėjus
mygtuką Refine, kuri detalizuojama paieškos užklausa.
[pic]
2.3 pav. AltaVista. Paieškos rezultatai
Kadangi AltaVista dažnai randa šimtus ir net tūkstančius dokumentų, tenka
susipažinti su komanda Advance Search (patobulinta paieška). Tam reikia
pasirinkti Advance Search kortelę, kaip parodyta 2.4 paveiksle.
[pic]
2.4 pav. AltaVista. Patobulintoji paieška
Patobulintąja paieška galima konkretinti paiešką, naudojant logines
operacijas AND (IR), OR (ARBA), NOT (NE) bei NEAR (PANAŠU), nustatyti tarpą
tarp raktažodžių, apriboti paiešką žiniatinklio puslapiuose, sukurtuose
nurodytame datų intervale, naudoti šablono simbolius („*“ – vietoje
likusios žodžio dalies, „?“ – vietoje vienos raidės) ieškomo žodžio
viduryje arba pabaigoje ir k.t.
Kaip minėta, paiešką galima pradėti, nurodžius vieną arba kelis žodžius.
Dokumentai, kuriuose randama daugiausia atitikmenų, pateikiami pirmiausia.
Jei užklausoje nurodomi žodžiai mažosiomis raidėmis, tai paieškos metu bus
surasti ir tokie pat žodžiai, išspausdinti didžiosiomis raidėmis.
Pavyzdžiui, jei ieškome pagal žodį server, tai bus pateikti visi
dokumentai, kuriuose rasti tokie žodžiai: server, Server, serveR. Jei
užklausoje rašysime didžiąsias raides, tai bus ieškoma tik nurodyto žodžio.
Pavyzdžiui, jei parašysime SERver, tai sistema suras tik dokumentus su
žodžiu SERver. Jei tarp žodžių padėsime ženklą „;“, bus surasti dokumentai,
kuriuose yra visa nurodyta frazė. Pavyzdžiui, įvedus
„statistikos;duomenys“, bus ieškoma visa frazė „statistikos duomenys“ (o ne
vienas ir kitas žodis atskirai).
Ženklas * atlieka šablono funkcijas. Pvz., užklausoje nurodant kompiut* ,
bus surasti dokumentai, kuriuose yra žodžiai: kompiuteris, kompiuterija,
kompiuterininkas ir kt.
Pastaba: asmenys ar įstaigos, įtraukusios savo žiniatinklio puslapius į
internetą, turėtų informuoti apie naujų puslapių atsiradimą bent vieną
žiniatinklio paieškos sistemą, kad ši puslapių interneto adresą įrašytų į
savo duomenų bazes. Priešingu atveju, paieška juose nebus atliekama, o tai
reiškia, kad interneto tinklo vartotojams jie bus praktiškai nepasiekiami.
AltaVista paieškos sistemoje naują puslapį galima užregistruoti, pasirinkus
komandą Add URL apatinėje sistemos puslapio dalyje.
4. Elektroninis paštas ir konferencijos
4.1. Paštas
Internet Explorer naršyklė leidžia naudotis ir elektroniu paštu. Tai
galima padaryti dviem būdais. Pirmas – spragtelėti mygtuko Mail rodyklę ir
pasirinkti reikiamą punktą, pvz., naujo laiško sukūrimui – New Message.
Šiuo atveju bus paleista viena iš integruotų pašto programų (Internet Mail
arba Outlook Express). Darbas su jomis išsamiai aprašytas trečiame
skyriuje. Su kuria iš įdiegtų programų norėsite dirbti (t. y. kuri bus
atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /
Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš elektroninio pašto
programų (e-mail) programų sąrašo pasirinkę reikiamą.
Antras variantas – adreso laukelyje įvesti mailto://[el.pašto_adresas],
paspausti ir čia taip pat atsivers integruotų su IE pašto programų
langas New Message.
4.2. Naujienų grupės
Viena iš žiniatinklio paslaugų – Usenet.
Peržvelgti naujienų grupes galima komanda Tools / Mail and News / Read
News. Tada paleidžiama pašto programa.
Su kuria iš įdiegtų programų norėsite skaityti naujienas (t. y. kuri bus
atverta pagal nutylėjimą), nurodykite parinkčių dialogo lange (Tools /
Internet Option): atvertę kortelę Programs ir iš naujienų (Newsgroups)
sąrašo pasirinkę reikiamą programą.
Šiame skyriuje detaliai aprašytas darbas su elektroninio pašto ir naujienų
programa Outlook Express, kuri yra integruota su naršykle Internet Explorer
5. Taip pat pateikti trumpi kitų populiarių pašto programų, Internet Mail
ir Netscape Messenger, kurios gali būti įdiegtos jūsų kompiuteryje vietoj
Outlook Express, aprašai.
5. Darbo su Outlook Express pradžia
5.1. Outlook Express programos paleidimas ir užvėrimas
Elektroninio pašto programa Outlook Express paleidžiama keliais būdais.
Tai galima padaryti spragtelėjus Mail (Paštas) mygtuką programos Internet
Explorer priemonių juostoje, prieš tai nustačius, kad yra numatytoji pašto
programa būtent ši programa. Kiti būdai yra standartiniai Windows
sistemoje: iš pagrindinio Start (Pradžia) meniu pasirinkti Programs /
Outlook Express arba spragtelėti programos piktogramą Windows darbo lauke.
Baigti darbą su Outlook Express galima kaip ir bet kurią kitą programą
Windows sistemoje: spragtelėti programos lango uždarymo mygtuką (, esantį
lango antraštėje, arba iš File (Bylos) meniu pasirinkti paskutinį punktą
Exit (Išeiti).
5.2. Outlook Express programos langas
Paleidus programą atveriamas langas, panašus į pateiktąjį pav. 3.1 pav.
[pic]
3.1 pav. Outlook Express programos langas
Šis langas susideda iš tokių pagrindinių elementų:
[pic] Meniu ir priemonių juosta;
[pic] Aplankų langelis (Folders) – vartotojo (ar kelių vartotojų)
pašto aplankai (dėžutės), kuriose kaupiami jo gaunami ir siunčiami
laiškai (šios pašto dėžutės yra standartinės, vartotojas negali jų
pašalinti, bet gali susikurti savo pašto dėžutes ir automatiškai
dėlioti gaunamus ir siunčiamus laiškus, pagal savo apibrėžtas
taisykles):
[pic] Inbox dėžutėje laikomi gauti laiškai,
[pic] Outbox – kaupiami paruošti laiškai, kurių dar nespėta išsiųsti
per interneto tinklą,
[pic] Sent Items – sėkmingai išsiųsti laiškai;
[pic] Deleted Items – pašalinti laiškai (mygtuku Delete ištrinti
laiškai pirmiausia patenka į šią dėžutę; jei reikia, juos galima
peržiūrėti ir susigrąžinti, o iš čia ištrynus, jie dingsta
negrįžtamai);
[pic] Draft dėžutėje galima laikyti laiškų juodraščius;
[pic] Kontaktų langelis (Contacts) – elektroninio pašto respondentų
adresų knyga;
[pic] langelis, kuriame matomi pasirinktos pašto aplankos (pavyzdyje
Inbox) laiškai;
[pic] pasirinkto laiško peržiūros langelis;
[pic] lango apačioje – programos būsenos juosta.
Su programa gali dirbti keli vartotojai. Tai labai patogu namie arba esant
ribotam kompiuterių skaičiui įstaigoje. Tokiu atveju paleidus programą
reikia iš File meniu pasirinkti punktą Switch Identity (pakeisti vardą) ir
įvesti norimo vartotojo vardą. Kiekvienas vartotojas matys panašų į 3.1
pav. pavaizduotą langą, bet su savo nustatytomis nuostatomis, savo pašto
dėžutėmis ir asmenine adresų knyga.
5.1. Priemonių juostos mygtukai
Žemiau išvardinti standartiniai priemonių juostos mygtukai, kurie kartoja
dažniausiai naudojamas meniu komandas. Vartotojas savo nuožiūra gali juos
pašalinti, pridėti ar pakeisti kitais.
Naujas laiškas
Spragtelėjus patį mygtuką, atveriamas naujo laiško siuntimo langas.
Spragtelėjus greta esančią rodyklę, atsivers sąrašas, iš kurio galima
pasirinkti naujo laiško šablonus arba norimą išsiųsti žiniatinklio
tinklalapį.
Atsakyti autoriui
Spragtelėjus šį mygtuką, galima rašyti atsakymą pažymėto laiško autoriui
(paprastai iš Inbox dėžutės). Gavėjo adreso rašyti nebereikia – jis
užrašomas automatiškai.
Atsakyti visiems gavėjams
Spragtelėjus šį mygtuką, atsakymo laiškas bus rašomas pažymėto laiško
autoriui bei visiems gavėjams, kuriems buvo adresuotas pažymėtasis laiškas.
Persiųsti
Gauto ar išsiųsto laiško persiuntimas kitam adresatui. Tereikia nurodyti
naujojo gavėjo adresą.
Išsiųsti ir gauti
Spragtelėjus šį mygtuką, atliekama pati siuntimo ir gavimo operacija.
Vartotojo kompiuteris susijungia su tarnybine pašto stotimi ir siunčia
laiškus, esančius Outbox dėžutėje. Taip pat tikrinama, ar yra naujų laiškų
pašto stotyje.
Pašalinti
Pažymėto laiško ar jų grupės ištrynimas iš atvertos pašto dėžutės.
Adresai
Adresų knygutės tvarkymas. Galima surasti reikiamą adresatą, papildyti,
pakoreguoti ar pašalinti kitus adresus.
Paieška
Tam tikro laiško arba adresato paieška pašto dėžutėse arba adresų
knygutėje.
6. Pagrindiniai interneto terminai
ANONYMOUS – ANONIMAS – vardas, kuriuo galima užsiregistruoti, norint
pasinaudoti anoniminio FTP tarnybinėje stotyje laikoma ir viešai
platinama informacija
ANONYMOUS FTP SERVER – ANONIMINIS BYLŲ [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO
PROTOKOLAS – tai bylų persiuntimo protokolas, kuris kiekvienam
vartotojui, prisijungusiam anonymous vardu ir vietoj slaptažodžio
nurodžiusiam savo elektroninio pašto adresą, be sistemos
administratoriaus specialaus leidimo, leidžia pasinaudoti toje
tarnybinėje stotyje laikomomis bei viešai platinamomis bylomis.
ARCHIE – informacinė kompiuterinė sistema (archyvas), teikianti informaciją
apie viso pasaulio anoniminėse FTP tarnybinėse stotyse laikomas bylas.
BINARY FILE – DVEJETAINĖ byla – byla, kurioje informacija įrašyta
dvejetainiu, kompiuteriui priimtinu pavidalu. (Tokios bylos gali būti
ne vien tik tekstinės. Kompiuterių programos ir kiti kompiuteriniai
duomenys yra laikomi taip pat dvejetainiu pavidalu).
BITS PER SECOND (sutrumpintai: b/s) – BITAI PER SEKUNDĘ – duomenų perdavimo
spartos matavimo vienetas.
CLIENT – KLIENTAS – tinklo paslaugų vartotojas. Terminas vartojamas
tarnybinei stočiai arba programai, per kurias galima kreiptis į kitą
tarnybinę stotį, apibūdinti.
COMPRESSION – SPŪDA – duomenų ar programų bylų suspaudimo būdas, atmetantis
nereikalingą informaciją. Suspaustos bylos užima mažiau vietos
kompiuterio diske ir yra laikomos specialiose bylose – archyvuose.
COMPUTER NETWORK – KOMPIUTERIŲ TINKLAS – vienas su kitu ryšio linijomis
susietų ir galinčių tarpusavyje keistis informacija kompiuterių visuma.
DIAL-UP – JUNGIMASIS arba RYŠIO SUDARYMAS – jungimasis prie tinklo ar
tarnybinės stoties per telefono liniją ir modemą.
DOMAIN – SRITIS [domenas] – simbolinis kompiuterio vardas, kuris
elektroninio pašto adrese yra simbolio @ dešinėje. Simbolinis (srities)
vardas sudarytas iš kelių dėmenų (posričių), atskirtų tašku, pvz.,
hgf.ku.lt.
DOMAIN NAME SERVER (DNS) – SRIČIŲ VARDŲ SISTEMA. Ji susieja kompiuterio
simbolinį vardą su jo IP adresu.
E-MAIL – ELEKTRONINIS PAŠTAS – pašto paslaugos kompiuterių tinkle.
E-MAIL ADDRESS – ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS – tai vartotojo, dirbančio
kompiuterių tinkle, pašto dėžutės adresas, sudarytas iš dviejų dalių,
atskirtų simboliu @. Pavyzdžiui, aadom@hgf.ku.lt. Pirmojoje dalyje yra
vartotoją identifikuojantis vardas, o antrojoje – simbolinis vartotojo
kompiuterio vardas.
FILE TRANSFER PROTOCOL (FTP) – bylų [RINKMENŲ, failų] PERSIUNTIMO
PROTOKOLAS – interneto paslauga, suteikianti galimybę naudotis bylų
bibliotekomis, t. y. persiųsti jas iš toli esančio interneto
kompiuterio į savo kompiuterį bei atvirkščiai.
GOPHER – tai susisiekimo sistema, leidžianti išsirinkti pageidaujamus
Interneto išteklius ir prie jų prisijungti.
HYPERTEXT – HIPERTEKSTAS – struktūrizuotas informacijos pateikimas, kai
įvairūs duomenys – tekstas, grafinis vaizdas, garsas, programos ir kt.
– susiejami nuorodomis. Jis pranašesnis už įprastinį nuoseklųjį
informacijos peržiūrėjimo būdą tuo, kad hiper nuorodos įgalina
vartotoją sparčiai pasiekti reikiamą informaciją.
HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL (HTTP) – HIPERTEKSTO PERSIUNTIMO PROTOKOLAS –
hiperteksto dokumentų persiuntimo protokolas, susiejantis vieną
dokumentą su kitu žiniatinklyje.
HOME DIRECTORY – ASMENINIS KATALOGAS – tinklo kompiuterio katalogas, kuris
suaktyvinamas, vartotojui prisijungus prie to kompiuterio. Paprastai
šiame kataloge vartotojas laiko savo bylas.
HOME Page – Interneto svetainė – pagrindinis interneto srities (ar
posričio) tinklalapis.
HOST – PAGRINDINIS KOMPIUTERIS – įjungtas į tinklą kompiuteris, turintis
interneto mazgo adresą ir vardą.
HTML (HYPERTEXT MARK-UP LANGUAGE) – dokumentų kūrimo kalba, suteikianti
informacijai hiperteksto savybes. Šia kalba kuriami žiniatinklio
dokumentai.
INTERNET – tarpusavyje sujungtų tinklų sistema, apimanti vietinius,
regioninius bei nacionalinius tinklus. Tai didžiausias pasaulyje
kompiuterių tinklas. Interneto tinkle naudojamas TCP/IP protokolas
suteikia galimybę tinklo vartotojams dirbti su elektroniniu paštu,
prisijungti prie toli esančio kompiuterio, siųsti bylas ir kt.
INTERNET PROTOCOL (IP) – INTERNETO PROTOKOLAS – protokolas,
reglamentuojantis kompiuterių adresavimą interneto tinkle.
IP ADDRESS – (SKAITMENINIS) INTERNETO MAZGO ADRESAS – unikalus 32 bitų
adresas, identifikuojantis kiekvieną interneto kompiuterį ir
susidedantis iš tinklo numerio bei kompiuterio numerio tame tinkle.
LOGIN – ĮSIREGISTRAVIMAS – sistemos kvietimas įvesti savo vardą (vartotojo
identifikatorių) ir slaptažodį, prisijungiant prie tinklo kompiuterio.
MODEM – MODEMAS – moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis
skaitmeninius (kompiuterio) signalus į analoginius ir atvirkščiai.
NETFIND – tinklo programa, skirta informacijos apie interneto tinklo
vartotojus paieškai.
OPERATING SYSTEM (OS) – OPERACINĖ SISTEMA – programų, valdančių kompiuterio
išteklius (atmintines, informacijos įvedimo, laikymo ir išvedimo
įrenginius ir t.t.), visuma. Dirbdamas su kompiuteriu vartotojas iš
tikrųjų naudoja operacinės sistemos komandas (ir/arba grafines terpes).
PASSWORD – SLAPTAŽODIS – žodis arba simbolių seka (paprastai paties
vartotojo sugalvota), naudojama operacinėje sistemoje vartotojo
autentiškumui nustatyti.
PROTOCOL – PROTOKOLAS – taisyklių rinkinys, apibūdinantis informacijos
mainų tarp dviejų arba kelių nepriklausomų įrenginių tvarką ir
procedūras. Internete naudojamas TCP/IP protokolas.
REMOTE ACCESS – NUOTOLINĖ PRIEIGA [KREIPTIS] – galimybė ryšio kanalu (pvz.,
telefono linija) keistis informacija su toli esančiu kompiuteriu.
ROUTER – MARŠRUTO PARINKIMO ĮTAISAS – specialus įtaisas, sujungiantis tą
patį protokolą naudojančius kompiuterius arba jų tinklus. Informacijai
persiųsti šis įtaisas parenka optimalų kelią kompiuterių tinkle.
SERVER – 1. TARNYBINĖ STOTIS (kompiuteris) – tinklo kompiuteris,
suteikiantis galimybę kitiems tinklo kompiuteriams (klientams) naudotis
jo ištekliais, pvz., bylomis ir katalogais, spausdintuvu, interneto
paslaugomis ir kt.
2. TARNYBINĖ STOTIS (programa) – programa, teikianti paslaugas kitoms
(kliento) programoms. Klientai siunčia tam tikros formos užklausas, o
tarnybinė stotis jiems siunčia atsakus. Tarnybinė stotis gali veikti
nuolat arba šią programą gali paleisti kita programa, stebinti užklausų
pasirodymą.
SERVICE PROVIDER – PASLAUGŲ TEIKĖJAS – bendrovės, suteikiančios galimybę
prisijungti prie interneto atskiriems vartotojams ar mažoms įmonėms.
TCP/IP (TRANSMITION CONTROL PROTOCOL / INTERNET PROTOCOL) – (DUOMENŲ)
PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS / INTERNETO PROTOKOLAS – internete
naudojamas protokolų rinkinys. Pagrindinis jo privalumas: tai bendras
taisyklių rinkinys kompiuteriams, naudojantiems įvairias operacines
sistemas.
TELNET – interneto paslauga-programa, leidžianti prisijungti prie toli
esančio kompiuterio išteklių.
TERMINAL EMULATOR – GALINIO ĮRENGINIO EMULIATORIUS [imitatorius] –
susijungimo su toli esančiu kompiuteriu būdas, kai vartotojo
kompiuterio ekranas naudojamas toli esančio kompiuterio duomenims
išvesti, o klaviatūra – duomenims ir komandoms į toli esantį kompiuterį
įvesti. Paprastai galima pasirinkti imituojamojo galinio įrenginio tipą
(pavyzdžiui, vt100, 3270).
TRANSMITION CONTROL PROTOCOL (TCP) – (DUOMENŲ) PERDAVIMO VALDYMO PROTOKOLAS
– protokolas, pagal kurį tarp interneto kompiuterių nurodytu adresu
(IP) persiunčiama informacija.
UNIX – operacinė sistema, dažnai naudojama tarnybinėse stotyse.
USENET – tai naujienų, diskusijų bei elektroninių konferencijų paslauga
internet’e.
UUCP (UNIX TO UNIX COPY PROGRAM) – bylų persiuntimo tarp kompiuterių būdas,
kai bent viename iš jų įdiegta UNIX operacine sistema.
WIDE AREA INFORMATION SERVERS (WAIS) – VISUOTINĖS INFORMACIJOS TARNYBINĖ
STOTIS – informacinė interneto sistema, suteikianti galimybę atlikti
duomenų paiešką pagal tam tikrus žodžius, vadinamus raktažodžiais.
WORLD WIDE WEB (WWW) – PASAULINIS ŽINIATINKLIS – populiariausia interneto
paslauga, kurios veikimas pagrįstas hiperteksto naudojimo principu.
Šiuo žiniatinkliu galima keliauti po viso pasaulio kompiuterius arba
pateikti savo informaciją vadinamuosiuose žiniatinklio puslapiuose.