INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ EFEKTYVUMAS VERTĖS KŪRIMO GRANDINĖJE

INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ EFEKTYVUMAS VERTĖS KŪRIMO GRANDINĖJE
Vilnius, 1996
Turinys
1. Įžanga 2
1.1 Informacijos technologijos 2
1.2 Vertės grandinė 3
1.3 Efektyvumas 5
2. Bendras informacijos technologijų poveikis vertės kūrimo grandinei 5
2.1 IT žmogiškųjų resursų vadyboje 10
2.2 Bendrasis technologinis vystymas 10
2.3 Aprūpinimas 10
3. Informacijos technologijų įtaka vertės grandinės pirminėms veikloms 11
3.1 Tiekimas 11
3.2 Operacijos 11
3.3 Realizavimas 12
3.4 Marketingas ir pardavimas 12
3.5 Servisas 16
4. Vertės grandinės schemos modifikacija 16
5. Išvados 18
Literatūros sąrašas 191. Įžanga
Šiame referate bandysime panagrinėti, kaip informacijos technologijos veikia verslo organizacijose, o konkrečiai – jų efektyvumo problemas vadinamojoje vertės kūrimo grandinėje. Pradžioje norėtume apibrėžti mūsų naudojamas sąvokas, nes įvairiuose šaltiniuose šie dalykai gali būti nagrinėjami skirtingais aspektais ir tuomet iškyla vieningų apibrėžimų problema.1.1 Informacijos technologijos
Vienas iš nagrinėjamų objektų yra informacijos technologijos (IT). Joos neturi universalaus apibrėžimo, nes jų turinys ir netgi esmė pastoviai keičiasi. Tai priklauso nuo epochos ir pačios technologijos ar technologijų sudedamųjų dalių. Kadangi čia nagrinėjamas šiuolaikinių IT efektyvumas verslo procesuose ir veiklose, tai naudosime sekantį apibrėžimą: ‘įvairių rūšių informacijos rinkimas, apdorojimas, laikymas ir skleidimas, naudojant mikroelektronines skaičiavimo ir telekomunikacijų priemones’ [2, p.212]. Matome, kad IT yra neatskiriama nuo ją sudarančios technikos ir tai netgi apsprendžia jos pobūdį. Čia mes akcentuosime kompiuterizuotas duomenų apdorojimo ir perdavimo sistemas, nes praktikoje tai jaau tapo tradicija. Tačiau pati technika savaime dar nėra technologija. Dabartinės technologijos įvaizdį galima sieti su personaliniu kompiuteriu. O jis tėra tik metalo ir plastiko konstrukcija, kol su juo nėra sujungiamos kažkokios idėjos ir tam tikri sugebėjimai. Taigi, minėtąsias kompiuterines si

istemas galima laikyti technologijomis, kuomet jos tiesiogiai susiejamos su informaciniais tikslais, problemomis ir poreikiais. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad IT susideda iš kompiuterinės technikos, programinės įrangos ir koncepcijos.
Kuomet nagrinėjama IT vieta verslo organizacijose, tai reikėtų paminėti aplinką kurioje jos funkcionuoja – organizacijos informacijos sistemą, kuri yra ne kas kita, kaip žmonių, darbo įgūdžių, informacijos ir informacijos technologijų kombinacija. Todėl daugumoje šaltinių, kalbant apie IT efektyvumą verslo procesuose, kartu kalbama apie platesnį junginį – strategines informacijos sistemas. Priežastys, dėl kurių korporacijos informacijos sistemoms ir technologijoms priskyrė strateginę reikšmę:
• Kompiuterių naudojimo įsitvirtinimas praktikoje (didėjantys kompiuterių sugebėjimai ir pasitikėjimas jais).
• Koncepcijos apie informaciją ir informacijos technologijas pasikeitimas (tai pradėta traktuoti kaip strateginius resursus).
• Sėkmingų pritaikymų įrodymai.
• Informacijos sistemų ir technologijų paplitimas (komercinės programinės įrangos bumas).
• Intensyvi ir globali konkurencija (globalus kaaštų spaudimas) [3].
Strateginės informacijos sistemos (SIS) yra informacijos sistemos, kurios kažkokiam verslo vienetui turi sukurti arba palaikyti konkurencinį pranašumą. Tam tikslui SIS gali keisti tikslus, operacijas, produkciją, paslaugas ir netgi organizacijų struktūrą [4].1.2 Vertės grandinė
Palaikanèiosios veiklos Bendroji
infrastruktûra

Þmogiðkøjø
resursø vadyba

Technnologijos
vystymas

Aprûpinimas

Tiekimas Operacijos Realizavimas Marketingas ir pardavimas Servisas

Pirminës
veiklos
1 pav. Vertės kūrimo grandinė pagal Porterį [1]

Jos koncepcija, kurią 1985 m. pasiūlė Michael’as Porter’is yra ta, kad kiekvienos firmos veiklą galima išskaidyti į tam tikras susijusias dalis, kurios, funkcionuodamos kartu, sudaro vertės kūrimo grandinę (1 pav.). Kiekviena iš tų dalių gamybos procese prideda savo ve

ertės dalį prie galutinio produkto, tuo pačiu didindamos ir bendrus kaštus.
Šios veiklos (jos yra devynios) gali būti suskirstytos į dvi kategorijas – pirmines veiklas ir palaikančiąsias veiklas. Pirminės veiklos yra veiklos, į kurias įeina fizinis produkto pagaminimas ir jo paleidimas į rinką. Jos yra tiesiogiai susietos su firmos produkcijos ir paslaugų, kurios vartotojams sudaro vertę, gamyba bei platinimu. Jas sudaro:
• tiekimas, t.y. medžiagų arba žaliavų gavimas, saugojimas ir paskirstymas į gamybos vietas;
• operacijos – minėtųjų medžiagų, žaliavų arba kitokių sąnaudų transformavimas į užbaigtus produktus;
• realizavimas – produkcijos saugojimas (sandėliavimas) ir paskirstymas;
• marketingas ir pardavimas;
• servisas – paslaugos ir aptarnavimas po produkto pardavimo, siekiant išlaikyti ar padidinti produkto vertę;
Palaikančiosios veiklos užtikrina ir leidžia vykdyti pirmines. Jas sudaro:
• bendros infrastruktūros sudarymas ir palaikymas – visos vertės kūrimo grandinės ramstis. Įeina bendroji vadyba, planavimas, finansinė veikla, apskaita, teisinė veikla, santykiai su vyriausybe ir kokybės vadyba;
• žmogiškųjų resursų vadyba – naujų personalo narių priėmimas arba samdymas, paruošimas ir lavinimas;
• technologijos vystymas – gamybos proceso ir produkcijos gerinimas;
• tiekimas arba aprūpinimas – žaliavų arba kitokių resursų gavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas iki gamybos.
Čia reikėtų paminėti firmos analizės pagal vertės kūrimo grandinę esmę:
• tai yra verslo veiklos analizės forma, kuri suskirsto įmonę į dalis (dažnai tam tikra veikla atitinka ir kokį nors fizinį junginį ar vienetą);
• ji padeda adaptuoti technologijas, kurios gali padidinti įmanomą ir realų bendrąjį firmos pelną;
• padeda id
dentifikuoti atskirų verslo rūšių potencialą, kurį galima gauti iš pasikeitimo informacija, ir kuris yra reikalingas norint realizuoti integruoto verslo privalumus vienoje ar keliose susijusiose pramonės šakose.
• ji yra skirta vertę kuriančių grandžių analizei ir nėra priklausoma nuo organizacijos struktūros. Kuomet Porteris sakė, kad kiekviena organizaciją turi savo, tik jai būdingą vertės kūrimo grandinę, tai jis turėjo galvoje ne analizavimo metodų įvairovę, o tokio pobūdžio tyrimų rezultatus, kurie, be abejo, turi skirtis, priklausomai nuo organizacijos, kurioje jie atliekami. Čia reikia aiškiai atskirti tyrimo metodą ir fizinę vertės kūrimo grandinę, t.y. tas veiklas, kurios ją sudaro.
Vertės grandinės modelis yra schema, pagal kurią galima identifikuoti verslo procesų sferas. Tarp visų paminėtų veiklų egzistuoja ryšiai ir jie lemia tai, kad jos veikia viena kitos (dažniausiai sekančios) kaštus. Šie ryšiai turi būti koordinuojami ir valdomi taip, kad kiekviena veikla firmai sudarytų mažesnius kaštus arba sukurtų didesnę vertę negu jos konkurentams. Būtent tai ir sukuria minėtąjį konkurencinį pranašumą. Čia lemiamą vaidmenį užima strateginės informacijos sistemos ir jų naudojamos technologijos.1.3 Efektyvumas
Tam, kad, naudojant informaciją, sukurti vertę (čia kalbama apie informaciją ne tik kaip apie resursą, bet kaip ir apie visa apimančią terpę bei procesą), reikia sukurti ir įgyvendinti efektyvią informacijos sistemą. Čia reikėtų atskirti efektyvumo ir produktyvumo (angl. &#
#8211; effectiveness ir efficiency) sąvokas. Efektyvumas reiškia teisingą veiklą, t.y. norimų rezultatų pasiekimą. Produktyvumas apibūdina ekonomiškumą sąnaudų atžvilgiu, kuomet vyksta kokia nors gamyba. Tokiu būdu atsiranda galimybė, kad organizacija sugebės produktyviai gaminti blogą ar netinkamą produkciją, tačiau tuomet ji nebus efektyvi. Geri vadybininkai turi nuspręsti kas turi būti padaryta, prieš svarstant kaip tai turėtų būti atlikta [2, p. 7]. Tas pats atsitinka ir su informacijos technologijų naudojimu kokios nors vertės kūrime. Informacinių technologijų integravimas bet kokiu atveju daro kokią nors įtaką – keičia darbo pobūdį, personalo sudėtį ir netgi visos organizacijos struktūrą. Žinoma, su ta sąlyga, kad integravimas vyksta. Tačiau šito poveikio apimtis dar nenulemia jo efektyvumo ir tai yra pagrindinė problema, su kuria susiduriama į bet kokį verslo procesą integruojant informacijos technologijas.

Čia nagrinėsime informacijos technologijų efektyvumą konkurencinio pranašumo atžvilgiu, o kriterijus bus vienas – ar IT sukuria tą konkurencinį pranašumą, ar ne. Per tai galima atskleisti IT efektyvumą pačiuose verslo procesuose, formalizuotai vadinamuose vertės kūrimo grandine.2. Bendras informacijos technologijų poveikis vertės kūrimo grandinei
Iš pradžių pabandysime atskleisti bet kokios kompanijos tikslus ir problemas, susijusias su vertės kūrimo grandine ir informacijos technologijomis. Kad pasiekti konkurencinį pranašumą, kompanijos dažniausiai renkasi vieną iš sekančių veikimo būdų:
• vadovavimąsi “žemų kaštų” metodu – čia sekama kaštų pozicija – jos santykis su konkurentais vertės grandinės išlaidų atžvilgiu;
• “produkcijos diferenciacijos” metodas – kompanijos sugebėjimas diferencijuoti savo struktūrą ar veiklą atspindi kiekvienos vertės kūrimo grandies įnašą, siekiant patenkinti pirkėjo poreikius. Čia daugumą veiklų, ne tik fizinę produkciją ar paslaugas, siekiama diferencijuoti. Tai pasireiškia kaip papildomos vertės ar kokių nors naujų bruožų suteikimas;
• rinkos specializavimu siekiama koncentruotis ties tam tikromis rinkomis arba jose ieškoma kokių nors nišų [3].
Kiekviena iš vertės kūrimo grandžių susideda iš dviejų – fizinio ir informacijos apdorojimo komponentų. Fizinis komponentas susideda iš užduočių, reikalingų veiklos atlikimui. Informacinis komponentas apima žingsnius, kuriais renkami, apdorojami ir perduodami duomenys, reikalingi tos veiklos atlikimui. Kiekviena iš minėtųjų devynių grandžių naudoja ir kartu kuria tam tikros rūšies informaciją. Matome, kad toks požiūris informaciją traktuoja kaip vieną iš resursų, o IT yra reikalingos, kad galima būtų su ja operuoti. Tačiau jos vystosi greičiau už fizinio apdorojimo technologijas ir tai kompanijas verčia labiau tyrinėti savo galimybes, kad IT galėtų pritapti ir efektyviai funkcionuoti visose devyniuose vertės kūrimo etapuose ir lygiuose.

Papildomos informacijos tiekimas gali diferencijuoti firmos produkciją, pavyzdžiui pirkėjų konsultavimo linijos įrengimas realiai padidina produkcijos vertę, jei kiti tos sferos gamintojai panašių paslaugų nesiūlo. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau tendencija yra ta, jog produkcijoje didėja informacinio elemento kiekis. Minėtame pavyzdyje tai vyksta tiesiogiai ar netgi fiziškai.

Informacinių technologijų vaidmuo ir svarba skiriasi priklausomai ir nuo kompanijos veiklos srities, pavyzdžiui bankininkystė arba draudimo verslas informaciją naudoja intensyviai. Tačiau cemento gamyba reikalauja mažesnio informacijos valdymo. Žinoma, čia skiriasi ir pačios informacijos pobūdis bei jos technologijos.
Porter’is ir Miller’is pateikia schemą pagal kurią galima analizuoti strateginę informacijos technologijų reikšmę. Ji nurodo penkis aspektus, pagal kuriuos vadybininkai gali įvertinti informacijos technologijų įtaką savo firmai. Žinoma, kad informacinė revoliucija veikia konkurenciją trimis būdais:
• keičia pramonės struktūrą ir konkurencijos taisykles;
• kompanijoms suteikia naujas konkurentų aplenkimo sritis, būdus ir galimybes;
• sudaro prielaidas atsirasti daugybei naujų verslo rūšių.
Čia reikia išskirti penkias konkurencines jėgas, kurios veikia bet kurio verslo pelningumą:
1) pirkėjų galia;
2) tiekėjų galia;
3) naujų konkurentų (debiutantų) grėsmė;
4) galimų pakaitalų (alternatyva firmos gaminamai produkcijai) grėsmė;
5) varžymasis tarp esančių konkurentų.

Vadybininkams tenka spręsti tris klausimus: kaip kiekviena iš šių jėgų yra nukreipta prieš jų firmą, kaip jas galima kontroliuoti arba paveikti ir kaip panaudoti informacijos sistemas, nes dabar jų panaudojimas įgyja strateginę ir netgi lemiamą reikšmę. Porter’is su Miller’iu pateikia penkis žingsnius, kuriuos reikia įvykdyti, norint sėkmingai konkuruoti informacijos amžiuje:
1. Įvertinti informacijos intensyvumą. Potencialiai didelis informacijos intensyvumas vertės grandinėje tikėtinas tada, jei, pavyzdžiui: kompanija tiesiogiai susijusi su labai daug tiekėjų ar užsakovų; produkto pardavimui reikalingas didelis informacijos kiekis; gaminama daug įvairių rūšių produktų, ir t.t. Potencialiai didelis informacijos intensyvumas gali būti ir pačioje produkcijoje, toks atvejis būtų, jei produktas yra grynai informacinis arba jei jo gamybą iš esmės sudaro informacijos apdorojimas.
2. Nustatyti inform.acijos technologijų vaidmenį pačioje pramonės struktūroje. Čia reikia isiaiškinti kaip IT gali paveikti kiekvieną iš penkių konkurencinių jėgų, jei tai iš viso yra įmanoma, ir galimą jų (IT) įtaką pramonės riboms.
3. Identifikuoti ir klasifikuoti būdus, kuriais IT gali sukurti konkurencinį pranašumą. Čia reikia stebėti informacijos technologijų efektus vertės kūrimo grandims, visai VKG ir ryšiams tarp jos grandžių. Tuomet reikia kruopščiai ištirti tas veiklas kurioms reikia didelių kaštų, arba tas kurios yra kritiškai svarbios produkcijos išdiferencijavimui. Tai pat reikia nagrinėti tas grandis, kurios turi kokius nors svarbius ryšius su kitomis. Pavyzdžiui, korporatyvinė infrastruktūra įtakoja ir išlaiko visų kitų grandžių vientisumą ir funkcionavimą. Reikia žiūrėti ir kaip IT gali keisti konkurencinę erdvę. Yra kitos tyrimø kryptys, pavyzdþiui galima nagrinëti galimybes, ar galima prie produkto tiesiogiai pridëti daugiau informacijos, galbût produktas gali bûti parduotas naujiems pirkëjams (to siekiant per IT veiksmingumà marketinge), o galbût, naudojant IT, galima sukurti naujus produktus. Nors daþniausiai tai bûna kokios nors paslaugos, kuriomis siekiama padidinti esamos produkcijos konkurentabilumà.
4. Iðtirti, kaip IT gali sukurti prielaidas ir galimybes naujo verslo atsiradimui. Galbût galima kurti naujas verslo rûðis ið jau egzistuojanèiø. Tai, nors ir rizikingas, bet gana daþnai pasitaikantis atvejis. Pavyzdþiui, American Airlines, dirbdama kartu su savo partneriais daugiau uþdirba tiesiogiai dalyvaudama informacijos (on-line rezervavimo) sistemose ir atlikdama perveþimus prekybos sistemose, negu ið savo áprastinio keleiviniø oro linijø verslo.
5. Vystyti planus, nukreiptus á IT privalumø iðnaudojimà. Taip pat grupuoti strategines investicijas, nukreiptas á naujos technikos ir programinës árangos ásigijimà. Toliau, identifikuoti bûtinus organizacinius pakeitimus. Tuos pakeitimus bûtina iðaiðkinti ir vadybininkams, nedirbantiems vadybos informacijos sistemø srityje [3].
Kompanijos reakcija ir orientacija į informacijos technologijas vyksta dvejomis kryptimis. Pirma, ji turi reaguoti į išorę, nes ten kuriama nauja technika ir technologijos, bet to ten jos plinta ir užduoda kažkokį tai bendrą lygį, kompanijoms suteikdamos beveik vienodas startines pozicijas. Tokia padėtis ar santykiai yra ypač ryškūs ir aktualūs tarp kažkuo ekvivalenčių organizacijų – pagal sferas, struktūrą, resursus ar dar ką nors. Dabar tai dar labiau globalizavosi, nes skaičiavimo technika, biurų įranga ir programinė įranga dėl savo palyginti neaukštų kainų beveik spontaniškai įsiveržė į kiekvieną organizaciją. Ir tam, kad įgyti arba išlaikyti konkurencinį pranašumą, kompanijos turi orientuotis į savo vidų – rūpintis tų lengvai prieinamų, tačiau esančių tik “pusfabrikačiu” informacijos technologijų įdiegimu ir efektyviu išnaudojimu. Dėl globalios informacijos reikšmės bei pobūdžio ir pačios technologijos turi būti įtraukiamos į kiekvieną iš vertės kūrimo grandžių.
Kiekviena iš minėtųjų devynių veiklų, arba vertės kūrimo grandžių turi savo specifinius uždavinius ir todėl logiška, kad kiekviena iš jų turi ir tam tikras, jai būdingas ar taikytinas informacijos technologijas. Tačiau čia negalima daryti griežtų skirstymų ar atsiribojimu, nes, kaip minėjome, visos tos grandys yra susijusios.
Dabar pradėsime nagrinėti informacijos technologijų efektyvumą kiekvienoje iš vertės kūrimo grandinės veiklų. Ir tame pačiame skyriuje norėtume pereiti prie veiklų, priklausančių bendrąjai arba korporatyvinei infrastruktūrai. Tuojau paminėsime IT, būdingas šiam lygmeniui, bet prieš tai norėtume apibendrintai nusakyti jų santykį. Esmė yra ta, kad, kaip minėjome, IT įdiegimas gali pareikalauti pačios organizacijos struktūros pakeitimo. O įdomiausia yra tai, kad organizacija taip tampa priklausoma nuo IT, kad netgi galima įžvelgti jų struktūrų supanašėjimą. Kaip žinome, organizacijos struktūra visuomet buvo siejama su hierarchija ir tokio pabūdžio ryšiai išlaik.ė savo pozicijas iki pat praeito dešimtmečio. Jos turėjo (beje, turi ir dabar) griežtą vadovybės struktūrą ir aiškiai (ne tik formaliai) apibrėžtus pavaldumo ryšius. Jų naudojamos informacijos technologijos irgi buvo panašiai suprojektuotos. Klasikinis modelis būtų centrinis kompiuteris su visais informacijos resursais ir “nebylūs”, nuo jo priklausantys terminalai. Tuomet buvo vietinių tinklų (LAN’ų) suklestėjimas, bet kuri kiek labiau “informatizuota” organizacija juos turėjo. Beje, visos vadybos (ir kitokios) informacijos sistemos egzistavo kaip priedas, kaip vienas iš departamentų, atsakingų už apibrėžtą duomenų rinkimą, apdorojimą ir pateikimą kitai, aukštesnei institucijai. Na, čia pavaizdavome labai griežtą modelį, tačiau principai buvo tokie. Kaip minėjome, informacijos technologijos yra intensyviausiai besivystančios ir nuolat pralenkia kitas technologijas ir struktūras. Taip atsitiko ir praeito dešimtmečio viduryje, prasidėjus personalinių kompiuterių bumui. Naujausios technologinės struktūros, pasiūlytos jų gamintojų įgavo kitokį pavidalą – vyko decentralizavimas. Į organizacijas pradėjo patekti vis galingesni PC, o be to, vis populiaresnis darėsi Internetas su kitais, į jį įeinančiais globaliais tinklais ir su tuo susijusiomis paslaugomis. Beje, tuomet jis dar nebuvo taip komercializuotas. Nauji technologinių struktūrų pokyčiai persimetė į organizacijas. Smulkiai nenagrinėjant visos evoliucijos, galima pateikti tik kai kuriuos jos rezultatus ar jų išraiškas. Hierarchinės organizacijos pradėjo įgauti labiau korporatyvinį pobūdį – pavaldumo ryšiai supaprastėjo, susilpnėjo, o bendradarbiavimo ryšiai sustiprėjo, arba kai kuriose vietose jie transformavosi iš hierarchinių. Šiandieninės konkurencijos sąlygomis tapo neefektyvu laikyti ištisą būrį vadybininkų, kurie beveik neveikia nieko kito, kaip tik yra atsakingi už vadovavimą žemesnio lygio vadybininkams. Tokio pobūdžio hierarchija yra minimalizojama. Jos vietoje atsiranda korporatyviniai ryšiai ir vis daugiau darbuotojų tampa atsakingi už kokią nors konkrečią sritį; informacijos technologijos integravimas, o, tiksliau sakant, organizacijos integravimas į šiuolaikinius informacinius procesus, gali jiems suteikti tokią laisvę ir, atitinkamai, galimybes. Bėda yra ta, kad tas galimybes lygiai taip pat gali pagauti ir konkurentai, ir todėl korporacijos tampa visiškai orientuotos į išorę, o tai sąlygoja padidėjusią marketingo ir ryšių su tiekėjais bei užsakovais arba pirkėjais grandžių svarbą.
Šiame lygmenyje galima išskirti tris sistemų tipus, naudojančius IT:
a) Duomenų apdorojimo. Tai yra kompiuteriais ir kitomis elektroninėmis priemonėmis paremtos sistemos, atliekančios duomenų fiksavimo, apdorojimo ir jų pateikimo darbus kasdieninių operacijų lygmenyje. Pavyzdžiui, įrašų darymas buhalterijos didžiojoje knygoje, algalapių sudarymas, linijinių kodų nuskaitymas, automatinės kasos ir t.t.
b) Biuro valdymo sistemos. Šios sistemos padeda atlikti kasdienines biuro operacijas – tekstiniai redaktoriai, elektroninis paštas, telefonai, faksai ir pan.
c) Sistemos skirtos konkretiems vartotojams. Jos skirtos tiesioginiam vadybos aprūpinimui jų kasdieniniame darbe. Pavyzdžiai: sprendimų palaikymo sistemos, ekspertinės sistemos, valdymo informacijos sistemos.[2, p. 8].
Jei pirmosioms sistemoms nekeliami ypatingi techniniai reikalavimai, tai su pastarosiomis yra kitaip. Jos turi specialiai turi būti suprojektuotos ir pritaikytos konkrečiai organizacijai. Joms netinka pavyzdžiui, populiarioji Microsoft Office programinė įranga ar dar kas nors panašaus, ką galima būtų pavadinti masine ir lengvai įsigyjama produkcija. Žinoma, jos ir nebuvo tam kuriamos. Be to, kompanijos sėkmė priklauso ne tiek nuo turimos technikos, kiek nuo sugebėjimo ją efektyviai kombinuoti ir integruoti į visus procesus..2.1 IT žmogiškųjų resursų vadyboje
Šios rūšies vadyba gali labai supaprastėti, joje įdiegus IT. Pavyzdžiui, viena naftos verslovė sugalvojo tokį dalyką. Visi vadybos komiteto nariai gavo priėjimą prie duomenų bazės, kurioje buvo užfiksuoti duomenys apie 400 svarbiausių korporacijos narių. Į tuos duomenys įėjo penkių darbo metų įvertinimas, fotografijomis ir sąrašas pareigų kuriose jis yra buvęs. Kompanija tiki, kad tokių galimybių buvimas įtakojo daugumą svarbių sprendimų. Neginčijama yra ir IT įtaka personalo apmokymo procesuose, jos leidžia koncentruoti ir norimu būdu pateikti daugybę resursų, o tuo pačiu įgalina efektyvius testavimo procesus [1].2.2 Bendrasis technologinis vystymas
Tiesioginis, on-line priėjimas prie didelio masto skaičiavimo technikos panaudojimo kompanijos ribose ir už jų, sunkiosios pramonės gamintojasms leido padidinti technologinį produktyvumą daugiau nei per pusę. Čia kalbama apie tai, kad informacijos technologijos tiesiogiai susilieja su kitomis technologijomis. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti vadinamąsias CAD/CAM technologijas – kompiuterizuotas projektavimo ir gamybos sistemas. Tai pat pavyzdžių būtų galima paminėti, vėlgi, naftos kompaniją, kuri naujų naftos telkinių žvalgymui naudoja palydovinę sistemą, kuri renka duomenis, remdamasi infraraudonuoju spinduliavimu. O minėtosio CAD/CAM technologijos iš esmės pakeitė gręžimo platformų gamybos tempus ir kokybę. Taip pat ryškus pavyzdys yra sėklų kompanija, kuri užsiima genetiniu planavimu ir jos pagrindinis darbas susideda iš molekulinių junginių modeliavimo, o tai reiškia, kad turi būti atliekama nepaprastai daug skaičiavimų [1].2.3 Aprūpinimas
Veiklos, sudarančios aprūpinimo grandį irgi transformavosi. Didelę reikšmę įgijo on-line sistemos, leidžiančios gauti duomenis apie tiekėjų prekes ir kainas. Tai labai pagyvino konkurenciją, nes tokiu būdu tarp daugybės galima rasti žemiausias kainas. Čia galima išskirti vieną iš būdingų informacijos technologijų – videokonferencijas. Jos labai populiarios darant biznį Azijos šalyse, tai jau tapo tokia tradicija ir netgi savotišku ritualu. Tai atsitiko dėl to, kad šioje srityje dažnai tenka vesti derybas arba diskutuoti kitokiais klausimais. Tai yra patogu, tačiau čios rūšies komunikacija yra kritikuojama dėl didelių kaštų, nes dažnai naudojamas palydovinis ryšys. Problemą padeda spręsti pigesnių Interneto kanalų naudojimas, bet tai dar nėra pakankamai įsigalėjęs metodas.3. Informacijos technologijų įtaka vertės grandinės pirminėms veikloms
3.1 Tiekimas
Daugeliu atveju, IT daro svarbø poveiká pristatant þaliavas á gamintojui arba á gamybos vietà. Pavyzdþiui, viena stambi distributorinë kompanija tiekimo patalpose árengë ðimtus terminalø tam, kad galima bûtø vykdyti greitus on-line uþsakymus. Ði kompanija reikalauja, kad jø tiekëjai ásigytø adekvatø inventoriø ir tokiu bûdu informacija apie jø turimas atsargas bûdø pasiekiama vietinei kompiuterizuotai pirkimo sistemai.
Ði sistema sumaþino áveþamø þaliavø sandëliavimo poreikius ir tiekimo trûkius dël inventoriaus trûkumo. Poreikis laikyti kokias nors inventoriaus atsargas ir padengti su tuo susijusias iðlaidas atiteko tiekëjams. Be to, pirkëjø kompiuteris gali greitai atlikti paieðkà keliø tiekëjø duomenø bazëse ir pateikti uþsakymus tiems, kas siûlo maþiausià kainà. Tokios paieðkos efektyvumas netgi priverèia tiekëjus maþinti kainas. Kadangi ði distributoriø kompanija turi didelæ perkamàjà galià, ji labiausiai ir pasipelno ið tokios sistemos teikiamø pranaðumø.
Didelë prekybos centrø grandinë yra tiesiogiai susijungusi su keliais tekstilës gaminiø tiekëjais. Ðis susijungimas ne tik pagerino pristatymà bei leido sumaþinti inventoriø, bet ir suteikë prekybos tinklui lankstumo greitai reaguojant á besikeièianèià paklausà. Praktiðkai tai kompensavo kainø skirtumus, nes paprasèiau tapo dirbti su vietiniais tiekëjais negu su uþsienieèiais. Tai yra þymi parama vietiniams gamintojams ir yra naudinga makroekonominiu lygiu [1].3.2 Operacijos
Informaciniø sistemø technologijos veikia gamintojo atliekamas operacijas ir produkcijos pasiûlà. 1989 metais plonos skaidrios plëvelës gamintojas investavo 30 mln. doleriø á naujà, kompiuteriu valdomà priemonæ vienai ið pagrindinës produkcijos gamybos linijø. Ðis pakeitimas sumaþino atsakymo á uþsakymà laikà nuo 10 savaièiø iki 2 dienø ir þymiai pagerino kokybæ.

Kuomet viena finansiniø paslaugø firma nusprendë pritraukt, kitaip sakant, apimti daugiau smulkiø privaèiø investuotojø (su akcijø paketu maþdaug uþ 25,000 doleriø), ji pasiûlë lanksèià finansinæ priemonæ. Ji suteikë minëtiems investuotojams galimybæ on-line vykdyti operacijas su savo lëðomis perkant arba parduodant akcijas. Ði kompanija buvo pirmoji pasiûliusi tokià paslaugà ir uþkariavo didelæ pirminës rinkos dalá. Nuolatinis produkto tobulinimas uþtikrino klientø nesuinteresuotumà keisti juos aptarnaujanèià firmà. Per pirmuosius du metus ði kompanija gavo ðeðis kartus daugiau uþsakymø negu artimiausais jos konkurentas. Paskui dar penkis metus ji sugebëjo iðlaikyti 70 procentø visos rinkos.

Kompanija, teikianti videoteksto paslaugas, perkonceptualizavo savo verslą kaip operacijas, kuriomis vykdomas bitų judėjimas – tai yra duomenų perdavimas iš vienos vietos į kitą. Ši koncepcija leido pasiūlyti naują finansinių paslaugų, tokių kaip momentinė finansinė informacija (pvz. užsienio valiutų kursai), liniją, ir tai tapo pagrindu kuriant ar vystant kitas paslaugas. Tokiu būdu kompanijai nereikėjo daryti ypatingų pakeitimų savo technologijoje, o prekyba ir pelnas išaugo [1].3.3 Realizavimas
IT turi didelę įtaką būdui, kuriuo paslaugos ar prekės pasiekia vartojus. Galima pasakyti tik tiek, kad kiekvienas iš anksčiau paminėtų įvežimo logistikos atvejų atitinka arba bet kokiu atveju yra tiesiogiai susijusi su kitos pusės vertės grandinės dalimi, vadinama tiekimu. Išskyrus tuos atvejus, kai tai yra atliekama kompanijos viduje, pavyzdžiui, jei firma gamintoja turi ir kažkokį savo prekybos tinklą. Tačiau tai būna labai retai ir dažniausiai tas tinklas nėra skirtas realizuoti visai jos gaminamai produkcijai.3.4 Marketingas ir pardavimas
Didelė farmacinė komanija pasiūlė naują paslaugą vaistinėms – jos galėjo patekti on-line užsakymus jai ir susivienijusių bei nekonkuruojančių įmonių konsorciumui. Ši paslauga padidino jos užimamą rinką ir atnešė žymias papildomas pajamas jai ir konsorciumo partneriams. Kelios kompanijos, nepriklausančios šiam susivienijimui, netgi grasino kokiomis nors legaliomis akcijomis, nes aiškiai prarado dalį savo rinkos.

Pramoninių oro kondicionierių pramonėje vyraujanti korporacija sukūrė kompiuterizuotą modeliavimo sistemą tam, kad architektai galėtų modeliuoti komercinių pastatų šildymo ir vėsinimo sistemas, tuo žymiai sutrumpinant jų suprojektavimo laiką. Ši sistema daugelį architektų privertė minėtos kompanijos produkciją vertinti palankiau negu kitų gamintojų. Dėl to konkuruojanti korporacija sukūrė panašų modelį, kuris vartotojams buvo pasiekiamas per komunikacijos tinklus, tuo suteikiant greitą aprūpinimą; be to, architektai galėjo gauti detalizuotus kainų ir dalių sąrašus ir tokiu būdu greičiau užbaigti projektą. Kadangi ši sistema buvo on-line, kompanija sugebėjo neutralizuoti nuostolius, patirtus dėl anksčiau paminėto konkurento produkto [1].

Marketinge vis didesnę įtaką įgauna viena iš informacijos technologijų rūšių – globalus tinklas, Interneto dalis – World Wide Web. Jo “kolegos” ir “bendraamžiai” elektroninio pašto bei Telnet sistemos savo dvasia išliko kur kas labiau anarchiškos ir todėl nelabai komercializuotos. Pavyzdžiui elektroninis paštas turėjo būti skirtas operatyviam keitimuisi informacija verslo srityje, tačiau dabar versle jis naudojamas mažiausiai ir tapo visokio pobūdžio asmeninių susirašinėjimų priemone. Tai rodo, kad kuriant kokią nors globalią ir nelabai apibrėžtą informacijos technologiją, negalima numatyti visų jos galimų funkcijų ir pritaikymo sričių. Beje, taip atsitiko ir su WWW: jis buvo sukurtas 1989 m. Šveicarijoje, kaip informacijos tinklas fizikos tyrimų srityje, ir dabar jis yra išaugęs iki tokio taško (ar lygio), kad visiškai pranoko jo kūrėjo, Tim’ o Berners-Lee jam sugalvotus tikslus [8]. Čia būtų galima paminėti dažnai deklaruojamus WWW poveikius visai vertės kūrimo grandinei:
• Pirminės veiklos:
• Tiekimas – greitas, nebrangus ir patikimas susisiekimas su tiekėjais;
• Operacijos – visos firmos pajungimas, tokiu būdu į atliekamas operacijas gali įsijungti netgi pirkėjas (žinoma netiesiogiai), kuomet į jo besikeičiančius poreikius galima reaguoti kur kas greičiau.
• Realizavimas – tos pačios charakteristikos, liečiančios pirkėjus, kaip ir pirmąjame punkte.
• Marketingas ir pardavimas – dabar šioje grandyje pridedama daugiausiai vertės. Reklamos per WWW kaštai yra kur kas mažesni negu laikraštyje. Panašus santykis tarp kaštų gaunamas ir reklamuojant tą patį produktą Internete ir per radiją arba televiziją.
• Servisas – didelė įtaka, panašiai kaip ir praeitame punkte.
• Palaikančiosios veiklos:
• Bendroji struktūra – jos supaprastėjimas, vidutinių sluoksnių (tarpininkavimo) išnykimas, visa organizacija persiorientuoja į išorę.
• Žmogiškieji resursai, arba personalas – Internetas naudojamas kaip kvalifikacijos kėlimo ir naujo personalo priėmimo priemonių rinkinys.
• Technologinis vystymas – greitesnis ir išsamesnis ryšys su pasauliu, keičiantis informacija ir programine įranga. Kitaip sakant, sutekia naujus bendradarbiavimo privalumus.
• Aprūpinimas – panašūs privalumai, kaip ir punkte apie marketingą.
• Kitokia žymi nauda:
• Informacijos pritaikymas kiekvienam vartotojui.
• Interaktyvumas, kuris pardavėjui padeda pilnai suprasti pirkėjo poreikius. Taip pat produkto pateikimą ir sandėrio sudarymą galima atlikti vienu etapu – dėl šios WWW savybės jis gali atlikti ištisą marketingo funkciją.
• Firmos pateikiama informacija yra savalaikė ir gali būti nuolatos atnaujinama ir tuojau pat publikuojama WWW puslapiuose.
• Atsiranda galimybės užpildyti nišas rinkoje – produkto siūlymas gali būti nukreiptas link labai specifinių vartotojų grupių [8].

Tačiau nors marketingo, atlieka.mo per WWW, kaštai yra maži gamintojo atžvilgiu, jie padidėja vartotojui. Juk jis perka kompiuterį, modemą, prisijungimą prie Interneto ir t.t. Tikėtina, kad kai technologijos išsivystys ir paplis labiau, tai kur kas didesnė vartotojų dalis turės priėjimą prie Interneto per nebrangius ir galbūt specialiai tam tikslui suprojektuotus kompiuterius. Kai tai atsitiks, tai kaštų funkcija taps panaši į tą, kuri taikoma televizijai ir marketingo kanalams per ją. Čia vartotojai investuoja į technologijas ir paslaugas savo pramogų bei lavinimosi tikslais, o taip pat dėl patogumų, kuriuos suteikia pirkimas iš namų.

Kaip vieną iš daugelio pavyzdžių galima paminėti kompaniją Federal Express. Ji užsiima siuntinių ir krovinių gabenimu ir savo klientams pasiūlė sekančią paslaugą. Kuomet klientas priduoda siuntinį, jis gauna registracijos numerį. Po to, prisijungęs prie FEDEX WWW puslapio ir įvedęs savo registracijos numerį, jis gali matyti, kurioje pasaulio dalyje dabar yra tas siuntinys. Tai realizuojama, pasitelkus palydovines sekimo sistemas [5]. Noras turėti tokią informaciją labai pritraukia klientus. Bet tai tik vienas pavyzdys ir tik vienu aspektu, tačiau tai yra atvejis, kai paslaugos vertės didžiąją dalį sudaro jos informacinis komponentas. O sekančiu grafiku (2 pav.) bandoma paneigti Interneto ir WWW fetišizavimą.

2 pav. WWW panaudojimo analizė konkurencinio pranašumo požiūriu [5]

Vertikali ašis rodo WWW panaudojimo efektyvumo procentinę išraišką, horizontali ašis rodo veiklas, kuriomis pasiekiamas konkurencinis pranašumas. Horizontalios ašies reikšmės:

1. Išteklių, reikalingų procesams atlikti, suradimas
2. Žaliavų arba medžiagų (inputs) pristatymas
3. Tiekėjų pastangų (kompanijos naudai) stimuliavimas
4. Kryžminės (funkcijų prasme) komunikacijos palaikymas
5. Darbo vietos savarankiškumo (lokacijos prasme) stiprinimas
6. Globalios vidinės komunikacijos palaikymas
7. Duomenų, reikalingų rinkos tyrimams, elektroninis rinkimas ir apdorojimas, bei vartotojų reakcijos tyrimas
8. Naujų vartotojų pasiekimas
9. Galimybė nedelsiant reaguoti ar atsakyti į vartotojų reakciją ar pageidavimus

Šis grafikas rodo, ko iš tikrųjų siekia ir ką daro firmos. Yra sakoma, kad mažos ir vidutinės kompanijos siekia visko, kas joms gali suteikti globalų buvimą. Tokias galimybes teikia WWW, jos tai ir išnaudoja, tačiau ne marketingo srityse taip nėra. Ir dar galima teigti, kad WWW įtakos visai vertės grandinei didėjimas priklauso nuo dviejų tendencijų ir faktorių. Pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai yra susiję su šios technologijos paplitimu vartotojų tarpe. Antra, yra tiesioginė priklausomybė nuo kompanijos profilio, t.y., kuo jos produkcijoje daugiau informacinių elementų, arba komponentų, tuo Internetas jai tampa reikšmingesnis. Kitoms, užsiimančioms tradicinio profilio produkcijos gaminimu, Internetas tampa viena iš pagalbinių, bet anaiptol ne reikšmingiausių priemonių [6].3.5 Servisas
Kadangi servisą sudaro vartotojų aptarnavimas po produkcijos pardavimo, tai čia daugiausiai vyksta tai, kas buvo minėta anksčiau – šioje dalyje siekiama išlaikyti arba didinti produkto vertę, stengiantis suteikti kuo daugiau informacijos apie jį. Čia informacijos technologijos gali būti panaudojamos ir labai tiesiogiai, kuomet realizuojamas ne tik ryšys su vartotojais, bet tuo pačiu išlaikomas ryšys ir su pačiu produktu. Pavydys: liftus gaminanti kompanija savo producijoje instaliavo darbo procesą fiksuojančias priemones. Taip buvo padaryta dėl to, kad pirkėjai, paskambinę į serviso ternybą negalėdavo paaiškinti kaip liftas yra sugedęs. Aptarnavimo tarnybos atstovai iš savo kompiuterio galėjo susisiekti su tuo gedimus fiksuojančiu įtaisu ir, daugiausia per porą valandų nustatę gedimo priežastį, tuojau pat atlikdavo remontą. Tai sumažino remonto išlaidas ir padidino kliento pasitenkinimą, nes gedimo atveju užtekdavo vieno skambučio, nereikėdavo daug aiškinti bei gilintis į problemą, ir viskas būdavo padaroma nedelsiant.4. Vertės grandinės schemos modifikacija
Peter Hines’as perorganizavo Porter’io vertės grandinę, modifikuodamas kai kurias dalis (3 pav.). Pirmiausia, integruotų resursų kanalas eina atvirkščiai – iš dešinės į kairę. Tai yra dėl to, kad Hines’as vartotojo apibrėžtą produktą matė kaip proceso tikslą, o pelną – kaip priemonę tą procesą vykdyti efektyviau. Porter’is (truputį trumparegiškai) proceso tikslu laikė tik pelną.
Antra, į savo grandinę Hines įtraukė vartotoją bei žaliavas. Tai reiškia, kad, rodant kiekvieną produkcijos grandinės elementą, kiekviename etape yra parodomos ir visos dalyvaujančios kompanijos. Tai skiriasi nuo Porter’io analizės, kurioje pateikti vien tie elementai, kurie yra tiesiogiai susiję su gamybos procesu ir tiesiogiai jį įtakoja.
Trečias skirtumas yra besikertantis pirminių veiklų funkcionalumas (cross-funcionality). T.y. tarp moksl. tyrimų bei vystymo (R+D), projektavimo, marketingo ir t.t. Čia svarbu pastebėti, kad šios veiklos eina per visą grandinę ir pretenduoja į lygį, o ne etapus.
Paskutinis skirtumas yra tas, jog sumoderninamos palaikančiosios veiklos. Į jas įeina tokių IT kaip EDI (Electronic Data Interchange) naudojimas, bei įtraukiamas veikla paremtas vertinimas, kaip alternatyva (greičiau būtinybė) tradiciniams paprasta apskaita paremtiems metodams, kurie šiuolaikiniame gamybos pasaulyje yra nelabai veiksmingi. Taip pat ir pelnas yra priskirtas prie palaikančiųjų faktorių, kuris yra kaip ir efektyvaus proceso šalutinis produktas. Tariant paprastai, tikslas yra ne daryti pinigus, o bet veikti efektyviai, ir kai tai yra daroma, pinigai ateina patys [9].

Žaliavos Tiekėjo Tiekimo Operacijos Išgabenimo Pirkėjo Vartotojas

grandinė logistika logistika grandinė

Įvertinama kiekviename etape sukurta vertė Marketingas
Medžiagų inžinerija
Kokybė
Moksliniai tyrimai ir vystymas (R+D)
Projektavimas
Darbo grupės

Apibrėžta produkto vertė ir kiekis
Veikla paremtas vertinimas

Žmogiškųjų resursų vadyba

Visiškos kokybės vadyba (TQM)

Elektroninis keitimasis duomenimis (EDI)

Pelnas

3 pav. Vertės kūrimo grandinė pagal P. Hines [9]5. Išvados
Matome, kad svarbiausia IT efektyvumo sąlyga yra supratimas, kad informacija tiesiogiai įsilieja ir įtakoja visus produkcijos gamybos procesus. Tai vyksta tiek per gamintojų ar sprendimų priėmėjų informacinį aprūpinimą, tiek per pačios informacijos kaip žaliavos panaudojimą.

Kaip išvadas, galima būtų teigti, kad informacijos technologijos būna efektyvios tada, kuomet:
1. Jos yra teisingai traktuojamos, suvokiant pačios informacijos vietą ir reikšmę;
2. Yra kuriamos strateginės informacijos sistemos ir kaip analizės metodas yra naudojama vertės kūrimo grandinės schema;
3. Organizacijos struktūra, operacijos ir informacijos technologijos yra tarpusavyje suderinamos;
4. Žiūrint į bendrą informacijos technologijų pobūdį, atrandami nauji jų panaudojimo būdai, analizuojant rinką ir pačios technologijos tendencijas.

Dauguma IT efekyvumo problemų kyla nesilaikant arba neteisingai vykdant šiuos punktus. Bet visa, apie ką buvo kalbėta yra daugiau ar mažiau bendros tendencijos, o konkrečiais atvejais kyla specifinės problemos. Nežiūrint to, niekada neturėtų būti pamiršta teorija, kuri leidžia blaiviai vertinti kokius nors specifinius klausimus.

Literatūros sąrašas:

1. Cash, James I., W. McFarlan, J. McKenney, L. Applegate Corporate Information Systems Management: Text and Cases. – Boston: Richard D. Irwin, Inc., 1992, ( 97-104).
2. Lucey, Terry Management Information Systems. – London: DP Publications Ltd., 1995. – 300 [6] p.
3. Strategic Use of Information Systems and Technology http://www.sbpa.csusb.edu/faculty/flin/info609/96/lecture4.html
4. Strategic Use of Information Technology http://www.siue.edu/~dbock/mis342/ch3.txt
5. 5Isb – effect of WWW on the industry value chain http://www.cs.tcd.ie/courses/ism/sism/resource/discuss/ecirl95b/msg00048.html
6. Business On The Web: Strategies and Economics http://www5conf.inria.fr/fich_html/papers/P51/Overview.html
7. MSc Course in Information Technology http://www.cs.aston.ac.uk/msc_it/
8. The Corporate Response to the World Wide Web http://www2000.ogsm.vanderbilt.edu/novak/WWWMarketing/WWWMarketing.html
9. Integrated Materials Management :The Value Chain Redefined http://midir.ucd.ie/~mbsft-5b/imvp1.html
10. What is an Information System? http://nervm.nerdc.ufl.edu/~gsulliv/ch01.html

Leave a Comment