Verslo ekonomika

Turinys

Įvadas 3

Planuojamas pagaminti gaminių skaičius 4
Gamybos programos darbo imlumas 5
Įrengimų (darbo vietų) skaičius 7
Įmonės darbuotojų skaičius 9
Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti 10
Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti 11
Einamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos 12
Vienetiniai įkainiai 13
Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 14
Visos gamybinės programos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos 16
Pagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 17
Įmonės bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 18
Gamybinių patalpų plotas 19
Medžiagų sandėlio plotas 20
Bendras įmonės patalpų plotas 21
Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti 22
Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti 24
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir ammortizacija 26
Netiesioginės gamybos išlaidos 28
Pagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina 29
Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina 30
Įmonės veiklos sąnaudos 31
Vieno gaminio komercinė savikaina 32
Gaminių pelningumas 33
Planuojamos pardavimo pajamos 34
Bendrasis ir grynasis pelnas 35
Bendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas 36
Nenuostolingų pardavimų mastas 36

Išvados ir siūlymai 37
Literatūros sąrašas 38Įvadas
Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo, prasidėjo pramonės įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgauna mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės: greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinką. Šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis smulkus ir vidutinis verslas yra paagrindinis naujų darbo vietų šaltinis. Jos dažnai būna arčiau užsakovų ir tuo būdu operatyviai užpildo rinką trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis.
Todėl norėdami sumažinti verslo riziką ir išvengti neigiamų pasekmių, UAB „METALO DIRBINIAI“ vadovai nutarė, kad tikslinga apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį pl

laninius rodiklius ir prognozuoti veiklos rezultatus.
Kursinio darbo tikslas – nustatyti, ar UAB „METALO DIRBINIAI“ dirba pelningai.
Kursinio darbo uždavinys – nustatyti, ar apsimokės gaminti technologinę įrangą.
Darbo atlikimo pincipai – apskaičiuoti būsimos veiklos per pusmetį planinius ekonominius rodiklius ir tik tada prognozuoti veiklos rezultatus.

1 lentelėPlanuojamas pagaminti gaminių skaičius
Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje, vnt. Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje, vnt. Planuojamas pagaminti gaminių (gatavų) skaičius, vnt.
T1 0 1276 30 1306

T2 0 1176 24 1200
T3 0 1176 22 1198

T1, T2, T3 – tai sutrumpinti gaminių pavadinimai: technologinės įrangos komplektas T1, technologinės įrangos komplektas T2, technologinės įrangos komplektas T3. Toliau bus naudojami sutrumpinimai.
Pagamintina produkcija = Parduotina produkcija — Gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje + Planuojami gatavos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje.
Kadangi veikla tik prasidėjo, pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pradžioje bus laikomi nuliu. Kursinio darbo užduotyje pateikti šie duomenys: planuojamos parduoti gaminių skaičius (vienetais) irr pagamintos produkcijos likučiai laikotarpio pabaigoje (vienetais).
GS – planuojamas pagaminti gaminių skaičius.

GS = 1276 – 0 + 30 = 1306 (vnt.)

GS = 1176 – 0 + 24 = 1200 (vnt.)

GS = 1176 – 0 + 22 = 1198 (vnt.)

2 lentelėGamybos programos darbo imlumas
Eil.
Nr. Technologinė operacija

Gamybos programa, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, normin. val. Atskirų gaminių gamybos darbo imlumas, normin. val. Gamybos programos darbo imlumas, normin. val.

T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3
1. Tekinimas 1306 1200 1198 6 5 4 7836 6000 4792 18628
2. Frezavimas 1306 1200 1198 4 2 3 5224 2400 3594 11218
3. Šlifavimas 1306 1200 1198 4 2 2 5224 2400 2396 10020
4. Gręžimas 1306 1200 1198 3 2 1 3918 2400 1198 7516
5. Dažymas 1306 1200 1198 1 0,9 0,9 1306 1080 1078 3464
6 Surinkimas 1306 1200 1198 3,5 3 4 4571 3600 4792 12963

Gavę 1 lentelėje planuojamas pagaminti gaminių skaičius, įrašėme į gamybos programą, atskirai priskirdami kiekvienai technologinei operacijai. Kursinio darbo užduotyje yra pateikta laiko norma 1 gaminiui kiekvienai technologinei operacijai.
Gamybos darbo imlumas (GDI) = Gamybos programa  Laiko norma 1 gaminiui.
T1:
1. GDItekinimas = 1306  6 =7836 (normin.val.)
2. GDIfrezavimas = 1306  4 = 5224 (normin.val.)
3. GDIšlifavimas = 1306  4 = 5224 (normin.val.)
4. GDIgręžimas = 1306  3 = 3918 (normin.val.)
5. GDIdažymas = 1306  1 = 1306 (normin.val.)
6. GDIsurinkimas = 1306  3,5 = 4571 (normin.val.)
T2:

1. GDItekinimas = 1200  5 = 6000 (normin.val.)

2. GDIfrezavimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

3. GDIšlifavimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

4. GDIgręžimas = 1200  2 = 2400 (normin.val.)

5. GDIdažymas = 1200  0,9 = 1080 (normin.val.)

6. GDIsurinkimas = 1200  3 = 3600 (normin.val.)
T3:

1. GDItekinimas =

1198  4 = 4792 (normin.val.)

2. GDIfrezavimas = 1198  3 =3594 (normin.val.)

3. GDIšlifavimas = 1198  2 = 2396 (normin.val.)

4. GDIgręžimas = 1198  1 = 1198 (normin.val.)

5. GDIdažymas = 1198  0,9 = 1078.8 =1078 (normin.val.)

6. GDIsurinkimas = 1198  4 = 4792 (normin.val.)
Gamybos programos darbo imlumas (DI) = T1 + T2 + T3.
1. DI tekinimas = 7836 + 6000 + 4792 = 18628 (normin.val.)
2. DI frezavimas = 5224 + 2400 + 3594 = 11218 (normin.val.)
3. DI šlifavimas = 5224 + 2400 + 2396 = 10020 (normin.val.)
4. DI gręžimas = 3918 + 2400 + 1198 = 7516 (normin.val.)
5. DI dažymas = 1306 + 1080 + 1078 = 3464 (normin.val.)
6. DI surinkimas = 4571 + 3600 + 4792 = 12963 (normin.val.)

3 lentelėĮrengimų (darbo vietų) skaičius
Eil.
Nr. Operacijos pavadinimas Gamybos programos darbo imlumas, normin. val. Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas, val. Išdirbio normų įvykdymo koeficientas Įrengimų (darbo vietų) skaičius Apkrovimo koeficientas

Apskaičiuotas Priimtas
1. Tekinimas 18628 1981,2 1,02 9,22 9 1,02
2. Frezavimas 11218 1981,2 1 5,66 6 0,94
3. Šlifavimas 10020 1981,2 1,03 4,91 5 0,98
4. Gręžimas 7516 1981,2 1 3,79 4 0,95
5. Dažymas 3464 1981,2 1 1,75 2 0,88
6. Surinkimas 12963 1981,2 1,01 6,48 6 1,08

Vieno įrengimo (darbo vietos) naudingas darbo laikas (ND) = iš kalendorinių dienų skaičiaus per atitinkamą laikotarpį atimam nedarbo dienas, t.y. švenčių ir poilsio dienas, dauginam iš pamainų skaičiaus, pamainos trukmės (val.) ir numatomo įrengimo remonto nominaliojo darbo laiko.
Iš kursinio darbo užduoties žinome kiek dienų per savaitę įmonė dirbs, kiek yra pamainų ir kokia vienos pamainos trukmė. Todėl apskaičiavę, kad įmonė dirbs 127 dienas, galime lengvai apskaičiuoti vieno įrengimo naudingą darbo laiką:

ND = 127  2  8  ((100 – 2,5) / 100) = 1982,2 (val.)
Išdirbio normų įvykdymo koeficientas kiekvienai technologinei operacijai yra pateiktas kursinio darbo užduotyje.

Reikalingas tam tikros rūšies įrengimų (darbo vietų) skaičius (Aįr) planuojamai gamybos programai vykdyti skaičiuojamas taip:

;

čia: Q – tam tikro laikotarpio gamybos programos darbo imlumas, norm. val.;

Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.;

Kišd – darbininkų, dirbančių atitinkamais įrengimais, išdirbio normų įvykdymo koeficientas.

1. Aįr = 18628 / 1981,2  1,02 =18628 / 2020,824 = 9,218 = 9,22 (žm.)
2. Aįr = 11218 / 1981,2  1 = 11218 / 1981,2 = 5,66 (žm.)
3. Aįr = 10020 / 1981,2  1,03 = 10020 / 2040,636 = 4,91 (žm.)
4. Aįr = 7516 / 1981,2  1 = 7515 / 1981,2 = 3,79 (žm.)
5. Aįr = 3464 / 1981,2  1 = 3464 / 1981,2 = 1,748 = 1,75 (žm.)
6. Aįr = 12963 / 1981,2  1,01 = 12963 / 2001,012 = 6,478 = 6,48 (žm.)

Apkrovimo koeficientas (AK) = apskaičiuotas žmonių skaičius / priimtas žmonių skaičius.
1. AK = 9,22 / 9 = 1,02
2. AK = 5,66 / 6 = 0,94
3. AK = 4,91 / 5 = 0,98
4. AK = 3,79 / 4 = 0,947 = 0,95
5. AK = 1,75 / 2 = 0,875 = 0,88
6. AK = 6,48 / 6 = 1,08

4 lentelėĮmonės darbuotojų skaičius
Eil. Nr. Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius, žm.
1. Vadovai 4
2. Specialistai 1
3. Kiti tarnautojai 1
4. Pagrindiniai darbininkai 64
5. Pagalbiniai darbininkai 8

Iš viso 7

78

Prie vadovų priskiriami – įmonės direktorius, vyriausias buhalteris ir 2 gamybos baro meistrai.
Specialistas – vadybininkas.
Kitas tarnautojas – sekretorė.
Pagrindiniai darbininkai dirba po 2 pamainas. Mes žinome, kad 1 įrengimui priskiriamas 1 darbininkas ( iš kursinio darbo 3 lentelės).
DS – pagrindinių darbininkų skaičius.
DS = (9 + 6 + 5 + 4 + 2 + 6)  2 = 32  2 = 64 (žm.)
Pagalbiniai darbininkai – sandėlininkas ir valytoja.

PG – pagalbinių darbininkų skaičius.

PG = 2 + (2  3) = 8 (žm.)

5 lentelėPagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti
Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui, kg Medžiagų poreikis, kg

T1 T2 T3 T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso
1. Plieno liejiniai 1306 1200 1198 18 6 5 23508 7200 5990 36698
2. Konstruktorinis plienas 1306 1200 1198 6 7 6 7836 8400 7188 23424
3. Legiruotas plienas 1306 1200 1198 5 4 3 6530 4800 3594 14924
4. Emaliniai dažai 1306 1200 1198 0,4 0,3 0,4 522 360 479 1361

Medžiagų pavadinimai ir medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui duoti kursinio darbo užduotyje. Gaminių skaičius gavome iš kursinio darbo 1 lentelės.
Medžiagų poreikis (MP) = Gaminių skaičius  Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui.
T1:

1. MP = 1306  18 = 23508 (kg)
2. MP = 1306  6 = 7836 (kg)
3. MP = 1306  5 = 6530 (kg)
4. MP = 1306  0,4 = 522,4 = 522 (kg)

T2:

1. MP = 1200  6 = 7200 (kg)
2. MP = 1200  7 = 8400 (kg)
3. MP = 1200  4 = 4800 (kg)
4. MP = 1200  0,3 = 360 (kg)

T3:
1. MP = 1198  5 = 5990 (kg)

2. MP = 1198  6 = 7188 (kg)
3. MP = 1198  3 = 3594 (kg)
4. MP = 1198  0,4 = 479,2 = 479 (kg)

Medžiagų poreikis iš viso (MPV) = T1 + T2 + T3.
1. MPV = 23508 + 7200 + 5990 = 36698 (kg)
2. MPV = 7836 + 8400 + 7188 = 23424 (kg)
3. MPV = 6530 + 4800 + 3594 = 14924 (kg)
4. MPV = 522 + 360 + 479 = 1361 (kg)
6 lentelėIšlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti
Eil. Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis, kg Vienos tonos medžiagų kaina, Lt Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt

T1 T2 T3 T1 T2 T3 Iš viso
1. Plieno liejiniai 23508 7200 5990 1200 28210 8640 7188 44038
2. Konstruktorinis plienas 7836 8400 7188 2000 15672 16800 14376 46848
3. Legiruotas plienas 6530 4800 3594 2400 15672 11520 8626 35818
4. Emaliniai dažai 522 360 479 7000 3654 2520 3353 9527

Iš viso 63208
39480
33543
136231

Vienos tonos medžiagų kaina duota kursinio darbo užduotyje.
Kadangi medžiagų poreikis apskaičiuotas kilogramais, tai, kad sužinotume išlaidas, turime kilogramus pervesti į tonas.
Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti (IŠM) = Medžiagų poreikis (tonomis)  Vienos tonos medžiagų kaina.
T1:
1. IŠM = 23,508  1200 = 28209,6 = 28210 (Lt)
2. IŠM = 7,836  2000 = 15672 (Lt)
3. IŠM = 6,53  2400 = 15672 (Lt)
4. IŠM = 0,522  7000 = 3654 (Lt)
T2:

1. IŠM = 7,2  1200 = 8640 (Lt)

2. IŠM = 8,4  2000 = 16800 (Lt)

3. IŠM = 4,8  2400 = 11520 (Lt)

4. IŠM = 0,36  7000 = 2520 (Lt)
T3:

1. IŠM = 5,99  1200 = 7188 (Lt)

2. IŠM = 7,188  2000 = 14376 (Lt)

3. IŠM = 3,594  2400 = 8625,6 = 8626 (Lt)

4. IŠM = 0,479  7000 = 3353 (Lt)

7 lentelėEinamosios (maksimalios) ir draustinės medžiagų atsargos
Eil.
Nr. Medžiagų pavadinimas Medžiagų poreikis iš viso, kg Medžiagų poreikis per dieną, kg Einamoji (maksimali) atsarga, kg Draustinė atsarga, kg Maksimali medžiagų atsarga, kg
1. Plieno liejiniai 36698 203,88 8155 2039 10194
2. Konstruktorinis plienas 23424 130,13 5205 1301 6506
3. Legiruotas pl

lienas 14924 82,91 3316 829 4145
4. Emaliniai dažai 1361 7,56 227 76 303

Iš viso 16903
4245
21148

Medžiagų poreikį iš viso gavome iš kursinio darbo 5 lentelės.

Medžiagų poreikis per dieną (MPD) = Medžiagų poreikis iš viso / Dienų skaičius atitinkamo laikotarpio.
Dienų skaičius = 180 dienų.

1. MPD = 36698 / 180 = 203,88 (kg)

2. MPD = 23424 / 180 = 130,13 (kg)

3. MPD = 14924 / 180 = 82,91 (kg)

4. MPD = 1361 / 180 = 7,56 (kg)

Maksimali einamoji atsarga (Ae max) = Vidutinis medžiagų poreikis per dieną  Vidutinis tiekimo intervalas (dienomis).
Vidutinis tiekimo intervalas duotas kursinio darbo užduotyje.

1. Ae max = 203,88  40 = 8155,2 = 8155 (kg)

2. Ae max = 130,12  40 = 5205,2 = 5205 (kg)

3. Ae max = 82,91  40 = 3316,4 =3316 (kg)

4. Ae max = 7,56*30 = 226,8 = 227 (kg)

Draustinė atsarga (Ad) = Vidutinį medžiagų poreikis per dieną  Vidutinis medžiagų pristatymo vėlavimas (dienomis).
Vidutinis medžiagų pristatymo vėlavimas duotas kursinio darbo užduotyje.

1. Ad = 203,88  10 = 2038,8 = 2039 (kg)

2. Ad = 130,13  10 = 1301,3 = 1301 (kg)

3. Ad = 82,91  10 = 829,1 = 829 (kg)

4. Ad = 7,56  10 = 75,6 = 76 (kg)

Maksimali medžiagų atsarga = Maksimali einamoji atsarga + Draustinė atsarga.
8 lentelėVienetiniai įkainiai
Eil.
Nr. Operacijos pavadinimas Laiko norma 1 gaminiui, val. Valandinis tarifinis atlygis, Lt Vienetinis įkainis, Lt

T1 T2 T3 T1 T2 T3
1. Tekinimas 6 5 4 5,4 32,4 27 21,6
2. Frezavimas 4 2 3 5,4 21,6 10,8 16,2
3. Šlifavimas 4 2 2 5,84 23,36 11,68 11,68
4. Gręžimas 3 2 1 5,4 16,2 10,8 5,4
5. Dažymas 1 0,9 0,9 4,1 4,1 3,69 3,69
6. Surinkimas 3,5 3 4 5,84 20,44 17,52 23,36

Iš viso 118,1
81,49
81,93

Laiko norma vienam gaminiui ir valandinis tarifinis atlygis pagal darbų ir darbininkų kategoriją duoti kursinio darbo užduotyje.

Vietinis įkainis (VĮ) = Laiko norma 1 gaminiui  Valandinis tarifinis atlygis.

T1:

1. VĮ = 6  5,40 = 32,4 (Lt)
2. VĮ = 4  5,4 = 21,6 (Lt)
3. VĮ = 4  5,84 = 23,36 (Lt)
4. VĮ = 3  5,4 = 16,2 (Lt)
5. VĮ = 1  4,1 = 4,1 (Lt)
6. VĮ = 3,5  5,84 = 20,44 (Lt)

T2:

1. VĮ = 5  5,4 = 27 (Lt)
2. VĮ = 2  5,4 = 10,8 (Lt)
3. VĮ = 2  5,84 = 11,68 (Lt)
4. VĮ = 2  5,4 = 10,8 (Lt)
5. VĮ = 0,9  4,1 = 3,69 (Lt)
6. VĮ = 3  5,84 = 17,52 (Lt)

T3:

1. VĮ = 4  5,4 = 21,6 (Lt)
2. VĮ = 3  5,4 = 16,2 (Lt)
3. VĮ = 2  5,84 = 11,68 (Lt)
4. VĮ = 1  5,4 = 5,4 (Lt)
5. VĮ = 0,9  4,1 = 3,69 (Lt)
6. VĮ = 4  5,84 = 23,36 (Lt)

9 lentelėPagrindinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui
Gaminių pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Vienetinis įkainis, Lt Darbo užmokestis už pagamintą produkciją, Lt Priemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt
T1 1306 118,1 154239 2658 14121 171018 53016
T2 1200 81,49 97788 1686 8953 108427 33612
T3 1198 81,93 98152 1691 8986 108829 33737
Iš viso 350179
6035
32060
388274
120365

Gaminių skaičius gavome iš kursinio darbo 1 lentelės.
Kiekvieno gaminio vietinį įkainį apskaičiavome 8-oje lentelėje, sudėjus visų operacijų vietinius įkainius.
Darbininkų vienetininkų darbo užmokesčio sumą (U) = N  Įk.

čia: N – per atitinkamą laikotarpį pagamintos produkcijos kiekis, vnt.;

Įk – vienetinis įkainis, Lt.

U = 1306  118,1 = 154238,6 = 154239 (Lt)
U = 1200  81,49 = 97788 (Lt)
U = 1198  81,93 = 98152,14 = 98152 (Lt)

Priemokos už darbą (dažytojams) kenksmingomis sąlygomis = 4,1  0,4  920  2  2 = 6035,2 = 6035 (Lt).

350179 – 100%
154239 – x
x = 44,05%

350179 – 100%
97788 – x
x = 27,93%

350179 – 100%
98152 – x
x = 28,02%

6035 – 100%
y – 44,05%
y = 2658,42 = 2658 (Lt)

6035 – 100%
y – 27,93%
y = 1685,58 = 1686 (Lt)

6035 – 100%
y – 28,02%
y = 1691,007 = 1691 (Lt)

Papildomas darbo užmokestis:
154239 + 2658 = 156897  0,09 = 14120,73 = 14121 (Lt)
97788 + 1686 = 99474  0,09 = 8952,66 = 8953 (Lt)
98152 + 1691 = 99843  0,09 = 8985,87 = 8986 (Lt)
Kad gautume pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamą darbo užmokestį, turime darbo užmokestį už pagamintą produkciją pridėti priemokas už darbą kenksmingomis sąlygomis ir papildomą darbo užmokestį.
Kad apskaičiuotume įmokas socialiniam draudimui, turime pagrindinių darbininkų darbo užmokestį dauginti iš 31%.

171018  0,31 = 53015,58 = 53016 (Lt)

108427  0,31 = 33612,37 = 33612 (Lt)

108829  0,31 = 33736,99 = 33737 (Lt)

10 lentelėVisos gamybinės programos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos
Išlaidų straipsniai Visos gamybinės programos tiesioginės gamybos išlaidos, Lt Vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos, Lt

T1 T2 T3 Iš viso T1 T2 T3
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms 63208 39480 33543 136231
48,4 32,9 28
Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis 171018 108427 108829 388274 130,95 90,36 90,84
Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui 53016 33612 33737 120365 40,6 28,01 28,16
Iš viso 287242
181519
176109
644870
219,95
151,27
147

Tiesiogiai priskiriamas išlaidas medžiagoms gavome iš kursinio darbo 6 lentelės.
Tiesiogiai priskiriamas išlaidas darbo užmokesčiui ir tiesiogiai priskiriamas įmokas socialiniam draudimui gavome iš kursinio darbo 9 lentelės.
Vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos (VGI) = Visas gamybinės programos tiesioginės gamybos išlaidos / Gaminių skaičiaus.

T1:
VGI = 63208 / 1306 = 48,4 (Lt)
VGI = 171018 / 1306 = 130,95 (Lt)
VGI = 53016 / 1306 = 40,6 (Lt)
T2:
VGI = 39480 / 1200 = 32,9 (Lt)
VGI = 108427 / 1200 = 90,36 (Lt)
VGI = 33612 / 1200 = 28,01 (Lt)
T3:
VGI = 33543 / 1198 = 28 (Lt)
VGI = 108829 / 1198 = 90,84 (Lt)
VGI = 33737 / 1198 = 28,16 (Lt)

11 lentelėPagalbinių darbininkų (laikininkų) darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui
Darbininkų skaičius, žm. Vieno darbininko planuojamų atidirbti valandų skaičius Valandinis tarifinis atlygis, Lt Tarifinis darbo užmokestis, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Darbo užmokestis, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt
6 920 4,48 24730 2226 26956 8356

Pagrindinių darbininkų skaičių gavome iš kursinio darbo 6 lentelės. Tada, 8 – 2 = 6 (žm.), nes sandėlininkui ir valytojai darbo užmokestį skaičiuosime atskirai.
Vidutinė darbų kategorija (a3,8) pagalbiniame bare = 4,2 + (4,55 – 4,2)  0,8 = 4,48.
Darbininkų laikininkų darbo užmokesčio sumą (DU) = T  a  DS.

čia: T– darbininko per atitinkamą laikotarpį dirbtų valandų skaičius, val.;

a – atitinkamo darbo (darbininko) valandinis tarifinis atlygis, Lt;

DS – darbininkų skaičius.

DU = 4,48  920  6 = 24729,6 = 24730 (Lt)

Papildomas darbo užmokestis (PDU) = 9% tarifinio darbo užmokesčio.
PDU = 24730  0,09 = 2225,7 = 2226 (Lt)

Darbo užmokestis (DUB) = tarifinis darbo užmokestis + papildomas darbo užmokestis.
DUB = 24730 + 2226 = 26956

Įmokos socialiniam draudimui (ĮSD) = darbo užmokestį dauginam iš 31%.
ĮSD = 26956  0,31 = 8356,36 = 8356 (Lt)

12 lentelėĮmonės bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui
Eil.
Nr. Darbuotojas Darbuotojų skaičius, žm. Mėnesinė alga, Lt Darbo užmokestis per pusmetį, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt
1. Direktorius 1 2500 15000 4650
2. Vyriausias buhalteris 1 2000 12000 3720
3. Vadybininkas 1 1400 8400 2604
4. Sandėlininkas 1 1000 6000 1860
5. Gamybos baro meistas 2 1600 19200 5952
6. Sekretorė 1 900 5400 1674
7. Valytoja 1 600 3600 1116

Iš viso 8
10000
69600
21576

Darbuotojų skaičius ir jų mėnesinė alga duoti kursinio darbo užduotyje.

Darbo užmokestis per pusmetį (DUper pus.) = mėnesinė alga  6 (t.y. iš 6 mėnesių).
Gamybos baro meistrams apskaičiuojamas darbo užmokestis iš karto 2 darbuotojams.
Įmokos socialiniam draudimui (ĮSD) = darbo užmokestis  31%.

13 lentelėGamybinių patalpų plotas
Eil.
Nr. Darbo vietos (įrengimo) pavadinimas Darbo vietų (įrengimų) skaičius Vienos darbo vietos (įrengimo) užimamas plotas, m2 Papildomo ploto koeficientas Gamybinių patalpų plotas, m2
1. Tekinimo staklės 9 4,5 1,25 51
2. Frezavimo staklės 6 6 1,25 45
3. Šlifavimo staklės 5 6 1,25 38
4. Gręžimo staklės 4 3 1,25 15
5. Dažytojo staklės 2 5 1,25 13
6. Surinkėjo darbo vieta 6 6 1,25 45
7. Pagalbinio baro darbininko darbo vieta 3 4,5 1,3 18

Iš viso 225

Darbo vietų (įrengimų) skaičius, vienos darbo vietos (įrengimo) užimamas plotas, papildomo ploto koeficientai – duoti kursinio darbo užduotyje.

Gamybinių patalpų plotas (PLg) = Aįr • plį • Kpap.

čia: Aįr – įrengimų (darbo vietų) skaičius;

plį – darbo vietos (įrengimo) užimamas plotas, m2;

Kpap – papildomo ploto koeficientas, įvertinantis plotą praėjimams, pravažiavimams.

1. PLg = 9  4,5 1,25 = 50,625 = 51 (m2)

2. PLg = 6  6  1,25 = 45 (m2)

3. PLg = 5  6  1,25 = 37,5 = 38 (m2)

4. PLg = 4  3  1,25 = 15 (m2)

5. PLg = 2  5  1,25 = 12,5 = 13 (m2)
6. PLg = 6  6  1,25 = 45 (m2)
7. PLg = 3  4,5  1,3 = 17,55 = 18 (m2)

14 lentelėMedžiagų sandėlio plotas
Maksimali medžiagų atsarga,t Leistina grindų ploto apkrova, t/m2 Medžiagų sandėlio naudingas plotas, m2 Ploto panaudojimo koeficientas Bendras medžiagų sandėlio plotas, m2
21,148 1,5 14 0,65 22

Maksimali medžiagų atsarga apskaičiuota kursiniame darbe 7 lentelėje.
Leistina grindų ploto apkrova ir ploto panaudojimo koeficientas duoti kursinio darbo užduotyje.
Medžiagų sandėlio naudingas plotas (PLmn)
čia: Amax – maksimali sandėliuojamų medžiagų atsarga, t;

q – leistina grindų ploto apkrova, t/m2.

PLmn = 21,148 / 1,5 = 14,09 = 14 (m2)
Bendras medžiagų sandėlio plotas (PLmb)
čia: PLmn – medžiagų sandėlio naudingas plotas, m2;

Kpl – ploto panaudojimo koeficientas.

PLmb = 14 / 0,65 = 21,54 = 22 (m2)

15 lentelėBendras įmonės patalpų plotas
Gamybinių patalpų plotas, m2 Barų buitinių ir administracinių patalpų plotas, m2 Medžiagų sandėlio plotas, m2 Gatavos produkcijos sandėlio plotas, m2 Bendrojo naudojimo materialinių vertybių sandėlio plotas, m2 Įmonės administracijos patalpų plotas, m2 Bendras įmonės patalpų plotas, m2
225 22,5 22 22,5 13,5 40 346

Gamybinių patalpų plotą gavome iš kursinio darbo 13 lentelės.
Barų buitinių ir administracinių patalpų plotas = 225  0,1 = 22,5 (m2).
Medžiagų sandėlio plotą gavome iš kursinio darbo 14 lentelės.
Gatavos produkcijos sandėlio plotas = 225  0,1 = 22,5 (m2).
Bendrojo naudojimo materialinių vertybių sandėlio plotas = 225  0,06 = 13,5 (m2).
Įmonės administracijos patalpų plotas duotas kurinio darbo užduotyje.
Bendras įmonės patalpų plotas = 225 + 22,5 + 22 + 22,5 + 13,5 + 40 = 345,5 = 346 (m2).

16 lentelėElektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti
Eil.
Nr. Įrengimo (DV)* pavadinimas Įrengimų (DV)* skaičius 1 įrengimo (DV)* elektros variklių galingumas, kw 1 įrengimo (DV)* naudingas darbo laikas, val. Variklio galingumo panaudojimo koeficientas Elektros energijos poreikis, kwh Išlaidos elektros energijai, Lt
1. Tekinimo staklės 9 5 1981,2 0,8 71323 18187
2. Frezavimo staklės 6 4 1981,2 0,8 38039 9700
3. Šlifavimo staklės 5 6 1981,2 0,8 47549 12125
4. Gręžimo staklės 4 3 1981,2 0,8 19020 4850
5. Dažytojo staklės 2 1 1981,2 0,65 2576 657
6. Surinkėjo darbo vieta 6 0,8 1981,2 0,5 4755 1213
7. Pagalbinio baro darbininko darbo vieta 3 0,8 1981,2 0,4 1902 485

Iš viso 185164
47217

* Darbo vieta

Įrengimų skaičių ir 1 įrengimo naudingą darbo laiką gavome iš kursinio darbo 3 lentelės.
1 įrengimo elektros energijos variklių galingumas ir variklio galingumo panaudojimo koeficientas duotas kursinio daro užduotyje.
Reikiamas įrengimų varikliams varyti elektros energijos kiekis Ev = Aįr ּ Gv  Tn  Kg.

čia: Aįr – įrengimų skaičius;

Gv – įrengimo variklio galingumas, kw;

Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.;

Kp – variklio galingumo panaudojimo koeficientas.

1. Ev = 9  5  1981,2  0,8 = 71323,2 = 71323 (kwh)

2. Ev = 6  4  1981,2  0,8 = 38039,04 = 38039 (kwh)

3. Ev = 5  6  1981,2  0,8 = 47548,8 = 47549 (kwh)

4. Ev = 4  3  1981,2  0,8 = 19019,52 = 19020 (kwh)

5. Ev = 2  1  1981,2  0,65 = 2575,56 = 2576 (kwh)

6. Ev = 6  0,8  1981,2  0,5 = 4754,88 = 4756 (kwh)

7. Ev = 3  0,8  1981,2  0,4 = 1901,952 = 1902 (kwh)

Išlaidos elektros energijai (IEE) = Elektros energijos poreikis  1 kwh kaina.
Elektros energijos 1 kwh kaina yra 25,5 ct, arba 0,255 Lt.
1. IEE = 71323  0,255 = 18187,37 = 18187 (Lt)
2. IEE = 38039  0,255 = 9699,95 = 9700 (Lt)
3. IEE = 47549  0,255 = 12124,99 = 12125 (Lt)
4. IEE = 19020  0,255 = 4850,1 = 4850 (Lt)
5. IEE = 2576  0,255 = 656,88 = 657 (Lt)
6. IEE = 4756  0,255 = 1212,78 = 1213 (Lt)
7. IEE = 1902  0,255 = 485,01 = 485 (Lt)

17 lentelėElektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti
Eil.
Nr. Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 Patalpų apšvietimo trukmė, val. 1 m2 apšvietimo norma, w Koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas Elektros energijos poreikis, kwh Išlaidos patalpoms apšviesti, Lt
1. Gamybinių patalpų plotas 225 1016 25 0,8 4572 1166
2. Barų buitinių ir administracinių patalpų plotas 22,5 1016 25 0,8 457 117
3. Medžiagų sandėlio plotas 22 1016 25 0,8 447 114
4. Gatavos produkcijos sandėlio plotas 22,5 1016 25 0,8 457 117
5. Bendrojo naudojimo materialinių vertybių sandėlio plotas 13,5 1016 25 0,8 274 70
6. Įmonės administracijos patalpų plotas 40 508 25 0,8 406 104

Iš viso 6613
1688

Patalpų pavadinimus ir plotus gavome iš kursinio darbo 15 lentelės.
Gamybinių, sandėlių, buitinių ir administracijos patalpų apšvietimo trukmę (PAT) apskaičiuojame taip:
PAT = 127  2  8 = 2032  0,5 = 1016 (val.)

Įmonės administracijos patalpų apšvietimo trukmę (AT) apskaičiuojame taip:
AT = 127  1  8 = 1016  0,5 = 508 (val.)

Reikiamas patalpoms apšviesti elektros energijos kiekis Ea (kwh) = PL  Ta  ּ Kd.

čia: PL – apšviečiamas plotas, m2;

Ta – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, val.;

np – patalpų ploto 1 m2 apšvietimo norma, w/m2;

Kd – koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas.

1. Ea = 225  1016  (25 / 1000)  0,8 = 4572 (kwh)

2. Ea = 22,5  1016  (25 / 1000)  0,8 = 457,2 = 457 (kwh)

3. Ea = 22  1016  (25 / 1000)  0,8 = 447,04 = 447 (kwh)

4. Ea = 22,5  1016  (25 / 1000)  0,8 = 457,2 = 457 (kwh)

5. Ea = 13,5  1016  (25 / 1000)  0,8 = 274,32 = 274 (kwh)

6. Ea = 40  508  (25 / 1000)  0,8 = 406,4 = 406 (kwh)

Išlaidos patalpoms apšviesti (IPA) = Elektros energijos poreikis  1 kwh kaina.
Elektros energijos 1 kwh kaina yra 25,5 ct, arba 0,255 Lt.
1. IPA = 4572  0,255 = 1165,86 = 1166 (Lt)
2. IPA = 457  0,255 = 116,54 = 117 (Lt)
3. IPA = 447  0,255 = 113,99 = 114 (Lt)
4. IPA = 457  0,255 = 116,54 = 117 (Lt)
5. IPA = 274  0,255 = 69,87 = 70 (Lt)
6. IPA = 406  0,255 = 103,53 = 104 (Lt)

18 lentelėIlgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija
Eil.
Nr. Turto rūšių pavadinimas Įsigijimo savikaina, Lt Likvidacinė vertė, Lt Turto naudojimo laikas, m Turto vienetų skaičius Turto nusidėvėjimas per pusmetį, Lt

Proc. Lt
1. Tekinimo staklės 10000 6 600 5 9 8460
2. Frezavimo staklės 12000 5 600 6 6 5700
3. Šlifavimo staklės 4900 5 245 6 5 1940
4. Gręžimo staklės 6600 4 264 7 4 1810
5. Dažytojo staklės 1200 7 84 4 2 279
6. Surinkėjo darbo vieta 1100 7 77 4 6 767
7. Pagalbinio baro darbininko darbo vieta 1400 6 84 5 3 395
8. Biuro baldai 4800 5 240 6 1 (komplektas) 380
9. Biuro baldai (1 komplektas – gamybos barų administracijai) 2200 5 110 6 2 (komplektai) 348
10. Kompiuteris 4000 7 280 4 2 930
11. Informacijos apdorojimo programos 1800 0 0 3 2 600
12. Automobilis 14000 1 140 10 1 693

Iš viso 64000

2868

22302

Turto rūšių pavadinimai ir jų įsigijimo savikainos duoti kursinio darbo užduotyje.
Likvidacinę vertę nustato įmonė, žinodama, kad likvidacinė vertė turi būti ne mažesnę už 1 Lt ir neturi viršyti 10% jo įsigijimo savikainos.

Jei 10 naudojimo metų – 1%;

Jei 9 naudojimo metai – 2%;

Jei 8 naudojimo metai – 3%;

Jei 7 naudojimo metai – 4%;

Jei 6 naudojimo metai – 5%;
Jei 5 naudojimo metai – 6%;
Jei 4 naudojimo metai – 7%;
Jei 3 naudojimo metai – 8%;
Jei 2 naudojimo metai – 9%;
Jei 1 naudojimo metai – 10%.
Informacijos apdorojimo programos likvidacinė vertė bus lygi nuliui, nes ši programa priskiriama prie ilgalaikio nematerialaus turto.
Turto naudojimo normatyvus (metais) paėmėm iš Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20d. pelno mokesčio įstatymo (Nr. IX – 675) 1 priedėlio.
Turto vienetų skaičius gavome iš kursinio darbo 3 lentelės ir kursinio darbo užduoties.
Turto nusidėvėjimas per pusmetį (TN) =

čia: V1 – įsigijimo savikaina, Lt;

V2 – likvidacinė vertė, Lt;

T – turto naudojimo laikas, metais;

TVS – turto vienetų skaičius.

1. TN = ((10000 – 600) / (5  2))  9 = 8460 (Lt)
2. TN = ((12000 – 600) / (6  2))  6 = 5700 (Lt)
3. TN = ((4900 – 245) / (6  2))  5 = 1939,58 = 1940 (Lt)
4. TN = ((6600 – 264) / (7  2))  4 = 1810,29 = 1810 (Lt)
5. TN = ((1200 – 84) / (4  2))  2 = 279 (Lt)
6. TN = ((1100 – 77) / (4  2))  6 = 767,25 = 767 (Lt)
7. TN = ((1400 – 84) / (5  2))  3 = 394,8 = 395 (Lt)
8. TN = ((4800 – 240) / (6  2))  1 = 380 (Lt)
9. TN = ((2200 – 110) / (6  2))  2 = 348,33 = 348 (Lt)
10. TN = ((4000 – 280) / (4  2))  2 = 930 (Lt)
11. TN = ((1800 – 0) / (3  2))  2 = 600 (Lt)
12. TN = ((14000 – 140) / (10  2))  1 = 693 (Lt)

19 lentelėNetiesioginės gamybos išlaidos
Eil. Nr. Išlaidų straipsniai Suma, Lt
1. Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis 26956
2. Pagalbinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui 8356
3. Pagalbinių medžiagų išlaidos 3600
4. Gamybinių patalpų plotų nuoma 11319
5. Išlaidos patalpoms apšviesti 1397
6. Išlaidos varikliams varyti 47217
7. Gamybos baro meistro darbo užmokestis 19200
8. Gamybos baro meistro įmokos socialiniam draudimui 5952
9. Gamybos barų ilgalaikio turto nusidėvėjimas 19525
10. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos 8200

Iš viso 151722

Pagalbinių darbininkų darbo užmokestį ir įmokas socialiniam draudimui gavome iš kursinio darbo 11 lentelės.
Pagalbinių medžiagų išlaidos duoti kursinio darbo užduotyje.
Gamybinių patalpų plotas – gamybinių patalpų plotas, barų buitinių ir administracinių patalpų plotas, medžiagų sandėlio plotas.
Gamybinių patalpų plotų nuoma (GPP) = Patalpų plotai  1 m2 ploto kaina per mėnesį  Atitinkamo laikotarpio (t.y. 6 mėnesių).
GPP = (225 + 22,5 + 22)  7  6 = 11319 (Lt)
Išlaidas patalpoms apšviesti gavome iš kursinio darbo 17 lentelės.
Išlaidas varikliams varyti gavome iš kursinio darbo 16 lentelės.
Gamybos baro meistro darbo užmokestį ir įmokas socialiniam draudimui gavome iš kursinio darbo 12 lentelės.
Gamybos barų ilgalaikio turto nusidėvėjimą gavome iš kursinio darbo 18 lentelės.
Gamybos barų ilgalaikio turto nusidėvėjimas – tekinimo staklių, frezavimo staklių, šlifavimo staklių, gręžimo staklių, dažytojo staklių, surinkėjo darbo vietos, pagalbinio baro darbininko darbo vietos, 1 komplektas biuro baldų nusidėvėjimai.
Gamybos barų ilgalaikio turto nusidėvėjimas (GBN) = 8460 + 5700 + 1940 + 1810 + 279 + 767 + 395 + (348 / 2) = 19525 (Lt).
Kitos netiesioginės gamybos išlaidos duoti kursinio darbo užduotyje.

20 lentelėPagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina
Išlaidų straipsniai Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina, Lt Vieno gaminio gamybinė savikaina , Lt

T1 T2 T3 Iš viso T1 T2 T3
Tiesioginės gamybos išlaidos 287242 181519 176109 644870 219,95 151,27 147
Netiesioginės gamybos išlaidos 66827 42369 42526 151722 51,17 35,31 35,5
Gamybinė savikaina 354069
223888
218635
796592
271,12
186,58
182,5

Tiesiogines gamybos išlaidas gavome iš kursinio darbo 10 lentelės.
Netiesioginių gamybos išlaidų koeficientas (Knetiesiog.)= Netiesiogines gamybos išlaidos / Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis.
Knetiesiog. = 151722 / 388274 = 0,390760133

Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina (PGS) = Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis / Netiesioginių gamybos išlaidų koeficientas.
PGS = 171018  0,390760133 = 66827,02 = 66827 (Lt)
PGS = 108427  0,390760133 = 42368,95 = 42369 (Lt)
PGS = 108829  0,390760133 = 42526,03 = 42526 (Lt)

Vieno gaminio gamybinė savikaina (VGS) = Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina / Gaminių skaičiaus.
VGS = 66827 / 1306 = 51,17 (Lt)
VGS = 42369 / 1200 = 35,31 (Lt)
VGS = 42526 / 1198 = 35,5 (Lt)
Gamybinė savikaina (GS) = Tiesioginės gamybos išlaidos + Netiesioginės gamybos išlaidos.

21 lentelėPlanuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina
Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pradžioje gamybinė savikaina, Lt Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina, Lt Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina, Lt Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, Lt
T1 0 354069 8134 345935
T2 0 223888 4478 219410
T3 0 218635 4015 214620
Iš viso 0 796592
16627
779965

Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pradžioje gamybinė savikaina lygi nuliui, nes įmonė tik pradeda savo veiklą.
Pagamintos produkcijos gamybinę savikainą gavome iš kursinio darbo 20 lentelės.
Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina (PGSpab.) = 2006 metų pirmo pusmečio pabaigoje planuoji baigtų gaminti gaminių likučius  Vieno gaminio gamybinė savikaina.
PGSpab. = 30  271,12 = 8133,6 = 8134 (Lt)
PGSpab. = 24  186,58 = 4477,92 = 4478 (Lt)
PGSpab. = 22  182,5 = 4015 (Lt)

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina (PPS) = Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina + Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pradžioje gamybinė savikaina – Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina.
PPS = 354069 + 0 – 8134 = 345935 (Lt)
PPS = 223888 + 0 – 4478 = 219410 (Lt)
PPS = 218635 + 0 – 4015 = 214620 (Lt)

22 lentelėĮmonės veiklos sąnaudos
Eil. Nr. Išlaidų straipsniai Suma, Lt
1. Bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis 50400
2. Bendrojo ir administracijos personalo įmokos socialiniam draudimui 15624
3. Įmokos į Garantinį fondą 970
4. Bendrojo naudojimo ir administracinių patalpų nuoma 3192
5. Bendrosios ir administracinės paskirties ilgalaikio turto nusidėvėjimas 2777
6. Išlaidos ryšių paslaugoms 1500
7. Išlaidos administracinėms patalpoms apšviesti 291
8. Automobilio naudojimo išlaidos 2700
9. Pardavimų rėmimo išlaidos 3600
10. Kitos įmonės veiklos sąnaudos 8000

Iš viso 89054

Bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestį ir įmokas socialiniam draudimui gavome iš kursinio darbo 12 lentelės, atskaitant gamybos barų meistrų darbo užmokestį.
Įmokos į Garantinį fondą (ĮGF) = 0,2% visų įmonės darbuotojų darbo užmokesčio.

ĮGF = (388274 + 26956 + 69600)  0,002 = 969,66 = 970 (Lt)

Bendrojo naudojimo ir administracinių patalpų nuoma (BSPN) = (Gatavos produkcijos sandėlio plotas + Bendrojo naudojimo materialinių vertybių sandėlio plotas + Įmonės administracijos patalpų plotas)  Patalpų 1 m2 ploto kaina  Atitinkamas laikotarpis (t.y. 6 mėnesiai).

BSPN = (22,5 + 13,5 + 40)  7  6 = 3192 (Lt)
Bendrosios ir administracinės paskirties ilgalaikio turto nusidėvėjimas = biuro baldų (1 komplektas), biuro baldų (1 komplektas), kompiuterio, informacijos apdorojimo programos, automobilio nusidėvėjimai.

Bendrosios ir administracinės paskirties ilgalaikio turto nusidėvėjimas (BAN) = 380 + (348 / 2) + 930 + 600 + 693 = 2777 (Lt).
Išlaidos ryšių paslaugoms, automobilio naudojimo išlaidos, pardavimų rėmimo išlaidos, kitas įmonės veiklos sąnaudos duoti kursinio darbo užduotyje.
Išlaidos administracinėms patalpoms apšviesti = gatavos produkcijos sandėlio plotas, bendrojo naudojimo materialinių vertybių sandėlio plotas, įmonės administracijos patalpų plotas.

Išlaidos administracinėms patalpoms apšviesti = 117 + 70 + 104 = 291 (Lt).

23 lentelėVieno gaminio komercinė savikaina
Eil.Nr. Rodikliai Gaminiai Iš viso

T1 T2 T3
1. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, Lt 345935 219410 214620 779965
2. Bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 39498 25051 24505 89054
3. Vieno gaminio gamybinė savikaina, Lt 271,12 186,58 182,5 640,2
4. Vienam gaminiui tenkančios bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 30,24 20,88 20,45 71,57
5. Vieno gaminio komercinė savikaina, Lt 301,36 207,46 202,95 711,77

Planuojamas parduoti produkcijos gamybinę savikainą gavome iš kursinio darbo 21 lentelės.
Bendrąsias, administracines ir pardavimo išlaidas ir gavome iš kursinio darbo 22 lentelės.
Vieno gaminio gamybinę savikainą gavome iš kurinio darbo 20 lentelės.
Vienam gaminiui tenkančių bendrųjų, administracinių ir pardavimo išlaidų koeficientas (Kbapiš) = Įmonės veiklos sąnaudos / Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina.
Kbapiš = 89054 / 779965 = 0,114176918

Bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (BAIŠ) = Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  Vienam gaminiui tenkančių bendrųjų, administracinių ir pardavimo išlaidų koeficientas.
BAIŠ = 345935  0,114176918 = 39497,79 = 39498 (Lt)
BAIŠ = 219410  0,114176918 = 25051,46 = 25051 (Lt)
BAIŠ = 214620  0,114176918 = 24504,65 = 24505 (Lt)

Vienam gaminiui tenkančios bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (BAPI) = Bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos / Gaminių skaičius.
BAPI = 39498 / 1306 = 30,243 = 30,24 (Lt)
BAPI = 25051 / 1200 = 20,875 = 20,88 (Lt)
BAPI = 24505 / 1198 = 20,454 = 20,45 (Lt)

Vieno gaminio komercinė savikaina = Vieno gaminio gamybinė savikaina + Vienam gaminiui tenkančios bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos.

24 lentelėGaminių pelningumas
Gaminių pavadinimas Gaminio kaina, Lt Gaminio komercinė savikaina, Lt Gaminio pelnas, Lt Gaminio pelningumas, proc.
T1 312 301,36 10,64 3,41
T2 240 207,46 32,54 13,56
T3 208 202,95 5,05 2,43

Pasirašytose sutartyse su pirkėjais numatytos šios gaminių pardavimo kainos: T1 – 312 Lt; T2 –240 Lt; T3 – 208 Lt.
Gaminio komercinę savikainą gavome iš kursinio darbo 23 lentelės.

Gaminio pelnas (GP) = Gaminio kaina – Gaminio komercinė savikaina.

GP = 312 – 301,36 = 10,64 (Lt)

GP = 240 – 207,46 = 32,54 (Lt)

GP = 208 – 202,95 = 5,05 (Lt)

Gaminio pelningumas (Gpeln.)= (Gaminio pelnas / Gaminio kaina) • 100 %.

Gpeln. = (10,64 / 312)  100 % = 3,41 %

Gpeln. = (32,54 / 240)  100 % = 13,56 %

Gpeln. = (5,05 / 208)  100 % = 2,43 %

25 lentelėPlanuojamos pardavimo pajamos
Gaminių pavadinimas Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Vieno gaminio pardavimo kaina, Lt Pardavimo pajamos, Lt
T1 1276 312 398112
T2 1176 240 282240
T3 1176 208 244608
Iš viso 924960

Planuojamas parduoti gaminių skaičius gavome iš kursinio darbo užduoties.
Pasirašytose sutartyse su pirkėjais numatytos šios gaminių pardavimo kainos: T1 – 312 Lt; T2 –240 Lt; T3 – 208 Lt.

Pardavimų pajamos (PP) = Planuojamas parduoti gaminių skaičius  Vieno gaminio pardavimo kaina.

PP = 1276  312 = 398112 (Lt)

PP = 1176  240 = 282240 (Lt)

PP = 1176  208 = 244608 (Lt)

26 lentelėBendrasis ir grynasis pelnas
Eil. Nr. Rodikliai Suma, Lt
1. Pardavimo pajamos 924960

2. Parduotos produkcijos gamybinė savikaina 779965
3. Bendrasis pelnas 144995
4. Įmonės veiklos sąnaudos 89054
5. Tipinės veiklos pelnas 55941
6. Pelnas prieš apmokestinimą 55941
7. Pelno mokestis 8391
8. Socialinis mokestis 2238
9. Grynasis pelnas 45312

Pardavimo pajamas gavome iš kursinio darbo 25 lentelės.
Parduotos produkcijos gamybinę savikainą gavome iš kursinio darbo 21 lentelės.
Bendrasis pelnas (BP) = Pardavimo pajamos – Parduotos produkcijos gamybinė savikaina.
BP = 924960 – 779965 = 144995 (Lt)

Įmonės veiklos sąnaudas gavome iš kursinio darbo 22 lentelės.
Tipinės veiklos pelnas (TVP) = Bendrasis pelnas – Įmonės veiklos sąnaudos.
TVP = 144995 – 89054 = 55941 (Lt)

Pelnas prieš apmokestinimą = Tipinės veiklos pelnas = 55941 (Lt)
Pelno mokestis = 15% pelno prieš apmokestinimą = 55941  0,15 = 8391,15 = 8391 (Lt)
Socialinis mokestis = 4 % pelno prieš apmokestinimą = 55941  0,04 = 2237,64 = 2238 (Lt)

Grynasis pelnas (GP) = Pelnas prieš apmokestinimą – Pelno mokestis – Socialinis mokestis.

GP = 55941 – 8391 – 2238 = 45312 (Lt)

27 lentelėBendrasis ir grynasis pardavimo pelningumas
Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrasis pelningumas, proc. Grynasis pelnas, Lt Grynasis pelningumas, proc.
924960 144995 15,68 45312 4,9

Pardavimo pajamas gavome iš kursinio darbo 25 lentelės.
Bendrąjį pelną gavome iš kursinio darbo 26 lentelės.
Bendrasis pelningumas (BPP) = (Bendrasis pelnas / Pardavimo pajamos) • 100 %.
BPP = (144995 / 924960)  100 % = 15,675 = 15,68 %

Grynąjį pelną gavome iš kursinio darbo 26 lentelės.
Grynasis pelningumas (GPP) = (Grynasis pelnas / Pardavimo pajamos) • 100 %.
GPP = (45312 / 924960)  100 % = 4,9 %

28 lentelėNenuostolingų pardavimų mastas
Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrojo pelno koeficientas, Lt Įmonės veiklos sąnaudos, Lt Nenuostolingų pardavimų mastas, Lt
924960 144995 0,1568 89054 567946

Pardavimo pajamas gavome iš kursinio darbo 25 lentelės.
Bendrąjį pelną gavome iš kursinio darbo 26 lentelės.
Bendrojo pelno koeficientas (BPK) = Bendrasis pelnas / Pardavimo pajamos.

BPK = 144995 / 924960 = 0,15675 = 0,1568 (Lt).

Nenuostolingų pardavimų mastas (NPM) = Įmonės veiklos sąnaudos / Bendrojo pelno koeficientas.

NPM = 89054 / 0,1568 = 567946,43 = 567946 (Lt)Išvados ir siūlymai
Remiantis Statistikos departamento viešosios įstaigos „Statistikos tyrimai“ pateiktais ORENTACINIAIS ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS RODIKLIŲ VERTINIMO LYGIAIS galima teigti, kad UAB „METALO DIRBINIAI“ bendrasis pelningumas yra geras (15,68 %), o grynasis pelningumas – nepatenkinamas (4,9 %), tačiau UAB „METALO DIRBINIAI“ dirbtų pelningai ir nenuostolingai, taip pat šiai įmonei apsimokėtų gaminti technologinę įrangą.
Kad UAB „METALO DIRBINIAI“ galėtų veikti visiškai pelningai, t.y. kad bendrasis ir grynasis pardavimų pelningumai būtų geri, įmonei reikėtų padidinti produkcijos kiekį ir sumažinti pardavimų išlaidas.Literatūros sąrašas
1. ŽVINKLYS, J., VABALAS E.; Įmonės ekonomika. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2001. 375 p. ISBN 9986-9349-5-8

Leave a Comment