Informacijos apdorojimas kompiuteriu

Kas yra informacija? Informacija – objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galime įvardyti, kad žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galime suprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacija daro įtaką žmonių santykiams, visuomenės gyvenimui, ji pasireiškia žmonių bendravime – kominikacijoe.
Informacijos gauname paprasčiausiai su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, informaciją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos.
Informacija – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžių arba žiniasklaidos priemonės: per spaudą, radiją, teeleviziją, kiną, kompiuterių tinklus.

Garsinė informacija

Informacija perduodama pranešimu – konkrečia jo išraiška. Pranešimas siunčiamas tam tikru signalu. Jų gali būti įvairiasių: kalba, raštas, šviesa, radijo bangos, elektros srovė ir pan. Signalai nuolat kinta: garsas virsta raidėmis arba elektros srove, o ši – vėl garsu. Pranešimai siunčiami tik tokiais signalais, kuriuos gali priimti gavėjas.
Signalas – priemonė pranešimui perduoti. Signalų gali būti įvairiausių: šviesa, radijo bangos, elektro srovė ir kita.
Kiekvienas signalas – tai fizikinis reiškinys. Ir atvirkščiai: kiekvienas reiškinys gali būti signalas. Svarbu suprasti, kad siignalas yra tik tarpininkas: jis perduoda informaciją apie kažką. Signalai nuolat kinta. Išlieka ne patys signalas, bet informacija.
Dabar galime apibendrinti informacijos perdavimą. Informacijos konkretus pavidalas – pranešimas. Pranešimas perduodamas konkrečiomis priemonėmis – signalais. Taigi svarbiausios sąvokos, susijusios su informacijos perdavimu, yra pranešimas pa

agal jų abstraktumą: informacija; pranešimas; signalas.
Galėtume manyti, jog sujungtų į tinklą kompiuterių atveju informacijos mainų dalyviai yra kompiuteriai. Kompiuteriai keičiasi informacija. Bet informaciją į kompiuterį įrašo žmogus. Žmogus ir naudojasi ja. Vadinasi, mainų dalyviai iš esmės yra žmonės, atskiri individai, o kompiuteriai – tik tarpininkai.
Įvairūs informacijos siuntėjai ir gavėjai vartoja įvairiausius signalus pranešimams perduoti. Tačiau esama ir bendrų, būdingų visiems informacijos perdavimo atvejams. Paminėsime keletą iš jų:
1. Pranešimai siunčiami tik tokais signalais, kuriuos gali perduoti siuntėjas ir priimti gavėjas. Kitoks siuntimas neturi prasmės.
2. Pranešimus perduodantys signalai pakeliui nuo siuntėjo iki gavėjo gali būti keičiami kitos rūšies signalais. Ir siuntėjui, ir gavėjui svarbūs tik galutiniai signalai. Tarpinių signalų jie gali nežinoti.
3. Pranešimai tam tikru būdu koduojami. Ir siuntųjas, ir gavėjas turi vartoti tą patį kodą, kad vienodai suuprastų pranešimą. Šis kodas vadinamas kalba.
Informacijos perdavimas ryšio kanalais kaip tik ir buvo tas procesas, kurį betiriant susifomavo informacijos teorija.

Tekstinė informacija

Tekstinės informacijos rengimas ir tvarkymas – viena populiariausių kompiuterio taikymo sričių. Pagrindiniai teksto pradinio rengimo kompiuteriu principai: naujo dokumento (bylos) sukūrymą bei įrašymą, šrifto ir raidžių dudžių nustatymą, stiliaus pasirinkimą, eilučių bei viso teksto išdėstymą puslapyje.
Tekstams rašyti, taisyti, redaguoti bei maketuoti naudojamos programos, vadinamos teksto tvarkymo programomis arba teksto redaktoriais. Kiekvienas teksto redaktorius turi redagavimo langą, kuriame renkamas ir tvarkomas te

ekstas. Lango viršutinėje dalyje keliomis juostomis išdėstytos reikalingos komandos bei priemonės. Viršutinėje juostoje paprastai įvardijamas dokumentas bei programa, kuria jis kuriamas.
Antroji juosta – pati svarbiausia. Tai meniu juosta, kurioje išvardijami visi programos leidžiami veiksmai (komandos). Toliau yra viena ar kelios juostos, kuriose veiksmaipavaizduoti mygtukai,- jos vadinamos parinkčių juostomis. Didžiausioji lango dalis skirta tekstui. Kairiajame viršutiniame kampe švyti žymeklis – rodo, kurioje vietoje, paspaudus kurį nors klavišą, atsiras atitinkamas simbolis.
Prieš pradedant rinkti tekstą, reikėtų pasirinkti šriftą bei jo dydį. Analogiškai pasirenkamas šrifto rūšis.
Daugelį parametrų (šriftą, jo dydį, tarpus tarp eilučių ir pan.) nustatome visai pastraipai. Pastraipos teksto išdėstymas ir apipavidalinimas vadinamas pastraipos formatavimu, arba tvarkymu. Pastraipos formatavimą atlieka visi redaktotiai, reikia tik susirasti atitinkamą meniu komandą Format (formatuoti). Spraigtelėje ties ja gauname komandų sąrašą, kuriame pasirenkame pastraipą. Taigi iš pradžių sutvarkame vieną pastraipą, o tada automatiškai ta pati tvarka galioja ir kitoms.
Pastraipos viena nuo kitos turi būti atskirtos. Dažniausiai vartojami du būdai: 1. Patraukiama pirmoji pastraipos eilutė į dešinę; 2. Tarp pastraipų paliekamas didesnis tarpas negu tarp eilučių. Kartais vartojami abu būdai: ir patraukiama pirmoji pastraipos eilutė, ir tarp pastraipų paliekamas didesnis tarpas.
Pastraipos pirmosios eilutės patraukimas į dešinę vadinamas įtrauka. Paprasčiausiai įtrauką galime gauti paspaudę tabuliacijos klavišą .
Dar vienas svarbus pastraipos formatavimo elementas – eilučių lygiuotė. Da
ažniausiai vartojami keturi pastraipos eilučių išlyginimo būdai:
a) pagal kairįjį kraštą;
b) pagal dešinįjį kraštą;
c) centruotas;
d) pagal pastraipos plotį (kairįjį ir dešinįjį kraštus, išskyrus paskutinę eilutę).
Renkiant tekstą kompiuteriu, nereikia daryti:
 teksto eilutės gale spausti įvesties () klavišo – tai galima daryti tik visos pastraipos gale;
 rinkti nei tarpų, nei jokių kitokių simbolių eilutės pradžioje norint atitraukti tekstą nuo krašto;
 spausti tarpo klavišo daugiau kaip vianą kartą;
 palikti tarpų prieš skyrybos ženklus: kablelį, kabliataškį, dvitaškį, tašką;
 patiems kelti žodžių; tai daroma tik prieš maketuojant tekstą, be to, geriausia naudotis skiemenavimo programomis.

Grafinė informacija

Diagramos bei grafikai – raiški priemonė duomenims pavaizduoti. Šitaip pateikti duomenys greičiau patraukia skaitytojo dėmesį ilgiau išlieka atmintyje, lengviau suvokiami, palyginami. Diagramas ir grafikus lengva braižyti kompiuteriu – skaičiuoklės turi tam tikras priemones.
Diagrama yra viena vaizdžiausių duomeų pateikimo formų. Ji labai dažnai vartojama, kai norima palyginti įvairius dydžius ar parodyti kitimo spartą.
Dažniausias vartojamos stulpelinės ir skritulinės diagramos. Jos savo ruožtu gali būti dvimatės (plokštuminės) arba trimatės (erdvinės). Dabar paplitusios pastorosios, jog vaizdesnės, gražesnės.
Diagramomis patogiausia vaizduoti diskrečius duomenis. Tolydžiai kintamų reikšmių duomenis patogiau vaizduoti linija – grafiku.
Diagramos paprastai braižomos iš lentelėje pateiktų duomenų, taigi pirmiausia reikia duomenis suvesti į lentelę.
Pavyzdys: Stulpelinėse diagramose duomenų sekų reikšmes vaizduoja stulpeliai. Horizantalioje ašyje žymimos grupių reikšmės. Vienoje koordinačių sistemoje galima atvaizduoti kelias duomenų sekas. Tuomet skirtingų sekų stulpeliai pažymimi skirtingais ra

aštais ar spalvomis.

Diagramas galime braižyti naudodamiesi skaičiuokle arba tekstų rengimo sistema (pvz., Microsoft Word). Pradėdant kurti diagramą, reikia paspausti tam skirtą mygtuką arba atitinkamą meniu komandą (Chart – diagrama). Norint išsirinkti norimą diagramos rūšį, reikia paspausti dialogo langelyje Chart Wizard (diagramų meistras). Čia yra visokių, tad reikia pagalvoti, kuri vaizdžiausiai perteiks turimą informaciją. Eilučių (Rows) ir stulpelių (Colums) naudojimas – formuoti duomenų sekas (reikšmės, kurias pageidaujama pavaizduoti grafiškai). Diagramos pavadinimą nurodo komanda Chart Title. Paspaudę ekrano mygtuką Finish (baigtis) gauname užbaigtą diagramą.

Ir tekstą, ir sukurtą diagramą galime redaguoti: keisti mastelį, padėtį, įvairių elementų reikšmes ir pozicijas diagramoje.
Norėdami pakeisti diagramos mastelį bei padėtį, turime “suaktyvinti” diagramą – spragtelėti kairiuoju pelės klavišu. Aplink diagramą atsiranda rėmelis su dydžio valdymo taškais. Kai ties šiais taškais atsiduria pelės, jo forma pakinta – tuomet tempdami galime keisti diagramos dydį.
Panašiai diagrama perkeliama į kitą vietą. Tačiau šiuo atveju pelės žymeklis turi būti diagramos viduje, ir tempti galima tuomet, kai žymeklis tampa tuščiavidure rodykle.

Leave a Comment