jav

Jungtinės Amerikos valstijos (JAV) – dar vadinamos Jungtinėmis Valstijomis arba Amerika, yra federalinė respublika išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyne. JAV plotas (įskaitant Kolumbijos apygardą) yra 9,629,047 km2. Bendras šalies žemės plotas yra 9,158,918 km2. Vidaus vandenys, pakrančių vandenys ir Didieji Ežerai užima 470,129 km2 šalies bendro ploto. Pagal plotą ir gyventojų skaičių užima 3 vietą pasaulyje. Valstybinė kalba – anglų. Sostinė – Vašingtonas. Administraciniu požiūriu JAV suskirstytos į 50 valstijų ir Kolumbijos apygardą. JAV susideda iš 3 atskirų dalių:
1. Pagrindinė dalis. Sudaro 48 valstijos ir Kolumbijos apygarda. Plotas 7,8 mln. km2. 202 mln. gyventojų. Šiiaurėje ribojasi su Kanada (sienos ilgis 6420 km), pietuose su Meksika (sienos ilgis 3111 km), vakaruose prieina prie Ramiojo vandenyno, rytuose – prie Atlanto (3330 km), pietryčiuose prie Meksikos įlankos (2625 km).
2. Aliaska. Užima Šiaurės Amerikos šiaurės vakarinę dalį. Jai priklauso Aleutų, Kadjako salos, Aleksandro salynas. Plotas 1,593,440 km2 . Ribojasi su Kanada (sienos ilgis 2480 km).
3. Havajų salos Ramiajame vandenyne. Plotas 16,729 km2. Sostinė Honolulu. Havajai – kolonijinė valstybė. 1959 m. rugpjūčio 21 d. tapo 50 JAV valstija. Valdos: Puerto Rikas (plotas 8900 km2, 3.1 mln. gyventojų), dalis Virdžinijos salų (344 km2, 65000 gyventojų); Guamo sala (534 km2, 933000 gyventojų) ir kt. mažos salos Ramiajame vandenyne; Panamos kanalo zona (1432 km2, 45000 gyventojų). Havajai valdo SNO globojamas Karolinų, Marianų ir Maršalo salas Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje.

Prieš atvykstant Kolumbui, JAV vietiniai gyventojai gyveno jau daugiau kaip 20 tūkst. metų. Europiečių atvykimas sudavė vietinių ab

borigenų populiacijai didelį smūgį, nes indėnai neturėjo imuniteto europiečių atvežtoms ligoms – per pirmus 150 metų nuo pirmųjų kolonistų atvykimo išmirė 90% vietinių gyventojų. 1565 m. ispanai įkūrė pirmąją Sent Augustino Koloniją (Dabartinėje Floridos teritorijoje). 1607 m. britai įkūrė savo pirmąją koloniją – Džeimstauną, dabartinė Virdžinija. 1763 m. Didžioji Britanijos valdžion, po indėnų ir Prancūzų karo, pateko rytinė Šiaurės Amerikos dalis. Apie 1770 m. Bostonas tapo vis didėjančio nepasitenkinimo Didžiosios Britanijos valdžia centru ir 1775 m. prasidėjo Amerikos revoliucija. 1776 m. Filadelfijoje paskelbta Nepriklausomybės Deklaracija. 1781 m. Amerikiečių pajėgos sutriuškino Britus per Jorktauno apgultį. Po dviejų metų Paryžiaus sutartimi Didžioji Britanija pripažino buvusių savo kolonijų nepriklausomybę. 1787 m. Filadelfijoje paskelbta JAV konstitucija, kurią iki 1790 m. ratifikavo visos 13 JAV valstijų. 1812-1815 m. karas tarp Didžiosios Britanijos ir JAV galutinai pabaigė Didžiosios Britanijos kišimąsi į JAV reeikalus. 1848 m. laimėjusi Meksikos karą JAV įgijo daug naujų žemių. 1861 m. atsiskyrė kelio JAV pietinės valstijos, kuriose buvo stipri vergijos šalininkų įtaka ir sudarė Konfederaciją. Balandžio mėnesį prasidėjo JAV pilietinis karas. 1865 m. Konfederacija kapituliavo, taip pabaigdama pilietinį karą. JAV buvo panaikinta vergija, nužudytas prezidentas A. Linkolnas. 1867 m. JAV nupirko Aliaską iš Rusijos. 1870-1890 JAV kariuomenė nugalėjo vietinių genčių pasipriešinimą ir visus indėnus patalpino rezervacijose. 1886 m. susikūrė darbininkų teises ginanti organizacija Amerikos Darbo Federacija. 1898 m. JAV laimėjo Amerikos—Ispanijos karą ir užkariavo teritorijas Ka
aribuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėje. 1914 m. JAV užbaigė Panamos kanalo statybą, nutiesdama patogesnio vandens susisiekimo kelią tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. 1920 m. moterims suteikta balsavimo teisė. Tais pačiais metais uždrausta alkoholio gamyba ir prekyba. 1929 m. JAV prasidėjo didelė ekonomikos krizė, dar vadinama Didžiąja Depresija. 1941 m. Japonai atakavo JAV karines pajėgas Pearl Harbore, Havajuose, įtraukdama JAV į II Pasaulinį Karą, kaip atsaką į tai 1945 m. birželio 6 ir 9d. JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio. 1945 m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija. 1950-1953 m. JAV kariavo Korėjos kare. 1962 m. buvo išvengta karo tarp JAV ir TSRS dėl Kubos raketinių bazių krizės. 1965-1973 m. – Vietnamo karas, sukėlęs daug prieštaravimų pačioje JAV. 1969 m. JAV astronautai pirmieji išlipo mėnulyje. 1974 m. po Votergeito skandalo R. M. Niksonas buvo pirmasis JAV prezidentas atsistatydinęs iš prezidento pareigų. 1990-1991 m. JAV karinės pajėgos paskatino tarptautinę koaliciją prieš Iraką Persijos įlankos karo metu.

Pagrindinės JAV dalies bendras kranto ilgis 22 860 km. Atlanto pakrantė daugiausia žema, daug įlankų. Ramiojo vandenyno pakrantė kalnuota, jo šiaurinėje dalyje daug fiordų ir šcherų.
Apie ½ pagrindinės JAV dalies teritorijos užima lygumos ir neaukšti kalnai (rytuose ir vidiniuose rajonuose). Į vakarus nuo didžiųjų ežerų, kur į paviršių išeina Šiaurės Amerikos platformos pamatas, yra Laurentijos plokščiakalnis (pietinė dalis; 300-400 m aukščio). Vidinės lygumos – Centrinių lygumų (200-500 m aukščio) ir Di

idžiųjų lygumų (500-1600 m aukščio) pietinės dalys, Meksikos įlankos pakrantės žemuma – užima Šiaurės Amerikos platformą ir Meksikos įlankos tektoninį įlinkį. JAV rytuose – raukšliniai Apalačių kalnai (Mičelio kalnas, 2037 m), susidarę paleozojuje. Į pietryčius nuo jų – Atlanto pakrantės žemuma. JAV vakarus užima vėlyvojo mezozojaus ir kainozojaus raukšliniai kalnai – Kordiljerai; rytuose jie apima Šiaurės Amerikos platformos vakarinę dalį, dislokacijų suskaidytą kreidos periode. Kordiljerų rytiniame pakraštyje yra Uoliniai kalnai (beveik 4400 m aukščio). Į vakarus nuo jų – vulkaninė Kolumbijos plynaukštė, dykuminis Didysis Baseino kalnynas su nenuotakiomis įdubomis (giliausia – Mirties slėnys – 85 m), Kolorado plynaukštė. Į vakarus nuo plokščiakalnių ir plynaukščių yra Kaskadiniai ir Siera Nevados kalnai. Kalifornijos ir Vilameto slėniai skiria juos nuo Pakrantės kalnagūbrių. Aliaskos centre yra dalis Jūkono plokščiakalnio. Pietuose jį juosia Aliaskos kalnagūbris (Makinlio kalnas 6193 m – aukščiausia viršūnė JAV ir visoje Šiaurės Amerikoje), Aleutų kalnagūbris, Šv. Elijo, Čugačo kalnai; šiaurėje – Brukso kalnai ir Arktinė žemuma. Havajų salos vulkaninės, iki 4205 m aukščio. Vidutinis šalies aukštis – 760 m virš jūros lygio.

Pagrindinės JAV šiaurėje klimatas – vidutinių platumų (prie Ramiojo vandenyno – jūrinis, centre – kontinentinis, rytuose – vėsus drėgnas). Didesniosios JAV dalies klimatas subtropinis (prie Ramiojo vandenyno mediteraninis, vidurinės dalies vakaruose kontinentinis, centre ir pietvakariuose drėgnas, prie Atlanto musoninis). Floridos pusiasalio pietuose jis jūrinis tropinis, Aliaskoje – arktinis, subarktinis ir jūrinis vidutinių platumų, Havajų salose –

jūrinis tropinis. Žiemą žemiau 00C būna visoje JAV teritorijoje, išskyrus JAV pietvakarius (Kalifornijos valstija), Floridos pusiasalio pietus ir Havajų salas. Žemiausia temperatūra (- 640C) yra buvusi Jūkono plokščiakalnyje. Vasarą aukščiausia temperatūra (56,7 0C) užregistruota Mirties slėnyje. Aliaskos pietryčiuose per metus iškrinta 3000-4000 mm kritulių, Vašingtono valstijos vakaruose – iki 2000 mm, JAV pietryčiuose – 1500-2000 mm, vidinėse lygumose – 300-1500 mm, vidiniuose Kordiljerų plokščiakalniuose ir plynaukštėse kai kur – mažiau nei 100 mm. Pastovi sniego danga žiemą būna Kordiljerų šlaituose, ir JAV šiaurės rytuose (į šiaurę nuo 400 š. pl.).

Didžiausios upės: Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas. Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų režimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai: Aukštutinis, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (>½ jo ploto priklauso JAV, likusi dalis – Kanadai.) D. Baseine yra nenutekamųjų sūriųjų ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

Pagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačių priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone dirvožemiai daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietinėse provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centrinių lygumų vakaruose – prerijų juodžeminiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai, juodžemiai, o į pietus nuo 380 š.pl. – tamsiai rudi ir pilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų, įšalę taigos, Havajų salose – feralitiniai dirvožemiai.

Iki europiečių pasirodymo apie ½ teritorijos užėmė miškai (rytinėje dalyje ir Kordiljerų šlaituose), didelę vidinių lygumų dalį – stepės (prerijos). Iki XX amžiaus 8 dešimtmečio > ½ miškų iškirsta, prerijos suartos. Natūrali augalija išliko tik kalnuose. Dabar miškai užima apie 30% JAV teritorijos (1990m. miškų užimamas teritorijos plotas didėjo). Šiaurės rytuose ir netoli Didžiųjų ežerų, be pievų ir dirbamų žemių yra spygliuočių ir plačialapių miškų (juose auga pušys, eglės, kėniai, klevai, liepos, uosiai). Apalačių priekalniuose – plačialapių miškai (ąžuolai, kaštonai, bukai, klevai, žagreniai, platanai); į pietus nuo 35-390 š.pl. juose auga magnolijos, tulpmedžiai, likvidambarai, laurai. Kordiljeruose iki 2100-3300 m aukščio daugiausia auga spygliuočių miškai, aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos. Kolumbijos plynaukštėje – stepės. D. Baseino dykumose ir pusdykumėse auga kiečiai, balandūnės, į pietus nuo 380 š.pl. – kaktusai ir kiti sukulentai. Prie Ramiojo vandenyno – pocūgių, sitkinių, eglių, tujų, sekvojų miškai. JAV pietvakariuose – kietalapių krūmynai ir medžiai. Aliaskoje – tundra, kalnų tundra, miškatundrė, taiga. Visas JAV miškų plotas 298 mln. ha, iš jų produktyvaus miško 198 mln. ha. Medienos ištekliai 7,1 mlrd. m3.

Miškų zonoje gyvena rudieji lokiai, elniai, vapičiai, Virdžinijos elniai, lūšys, erniai, kiaunės, burundukai, šikšnosparniai. JAV pietryčiuose – tropiniai gyvūnai: aligatoriai, vėžliai, pekariai, oposumai; paukščiai – flamingai, pelikanai, kolibriai. Prerijų gyvūnai: bizonai (tik rezervatuose), šakotaragės antilopės, elniniai mazamiai, kojotai, šeškai, barsukai, suslikai, gyvatės barškuolės. Pusdykumėse ir dykumose yra įvairių graužikų ir roplių. Kordiljerų šlaituose gyvena snieginės ožkos, grizliai, pietuose – jaguarai, šarvuočiai, Aliaskoje – šiauriniai elniai. Aleutų salų rajone yra jūrų žinduolių kalanų ir kotikų. Svarbiausios verslininkystės žuvys Atlanto pakrantėje – menkės, silkės; Ramiojo vandenyno pakrantėje – lašišinės, paltusai, tunai, be to, krabai, krevetės, austrės.

Dauguma gyventojų yra amerikiečiai – nacija, susiformavusi iš Europos šalių išeivių palikuonių. XVII-XVIII a. imigrantų tarpe vyravo anglai (jie sudarė amerikiečių tautos branduolį), škotai, olandai, vokiečiai, airiai. Nuo XIX a. II pusės – vokiečiai, airiai, anglai, skandinavai. XIX a. pabaigoje – italai ir kitų Pietų ir Rytų Europos šalių išeiviai. 1820-1920 m. į JAV imigravo 39 mln. žmonių. XX a. imigrantų tarpe daug Kanados, Meksikos, išeivių. XVII-XVIII a. iš Afrikos buvo atvežta daug vergų negrų.
Visos tos grupės palaipsniui asimiliavosi. Vietinių gyventojų indėnų liko apie 800 tūkst. (didelė dalis gyvena rezervacijose), eskimų apie 30 tūkst. Negrų dabar gyvena 33,8 mln.
Pagal tikybą apie 55% gyventojų protestantai, 37% – katalikai, likusieji stačiatikiai, judaistai, musulmonai, budistai.
1790-1975 m. gyventojų padaugėjo beveik 55 kartus. Gyventojų vidutinis tankumas 29,2 žm./km2 (1997 m.). Tankiausiai gyvenama JAV šiaurės rytuose. Rečiausiai gyvenama Aliaska (0,2 žm./km2). Miestuose ir priemiesčiuose 1997 m. gyveno 187,1 mln. žmonių t.y. 75,2%. Labiausiai urbanizuotos šiaurės rytų valstijos ir Kalifornija. Dideli miestai (>100.000) sudaro tik 2% visų miestų, bet juose gyvena 38% miestų gyventojų.
1995 m. JAV buvo 124,9 mln. dirbančiųjų ir 7,4 mln. bedarbių (5,6%). Pirminiame sektoriuje (žemės ūkyje, miškų ūkyje, žuvų ūkyje) JAV dirba 3% žmonių. Pramonėje – 23%. Tretiniame sektoriuje dirba daugiausiai žmonių – apie ¾.

JAV – viena stipriausių ūkiniu atžvilgiu valstybių. Ji pralenkia kitas valstybes pagal bendrąjį nacionalinį produktą (27.600 USD vienam šalies gyventojui) ir žemės ūkio produkcijos gamybą, darbo našumą, nacionalines pajamas 1 gyventojui ir kapitalo išvežimą. Bendras nacionalinis produktas 1995 m. sudarė 7,2 mlrd. USD. BVP struktūroje didžiausia dalis tenka tretiniam sektoriui – 76%, antriniam atitinkamai tenka – 21%, o pirminiam tik 3% viso BVP. Tretinio sektoriaus aiškus dominavimas rodo JAV esant stipria popramonine valstybe.
Iki II pasaulinio karo kapitalas užsienyje daugiausia buvo investuojamas į kalnakasybą, po karo I vietą užėmė apdirbamoji pramonė.
JAV pramonė yra patyrusi ir didelių krizių. Nuo I iki II pasaulinio karo JAV patyrė 3 ekonomines perprodukcijos krizes. Sunkiausia ir ilgiausia buvo 1929-1933 metų krizė, per kurią pramonės gamyba sumažėjo 2 kartus.

JAV užima I vietą pasaulyje pagal bendrą pramonės gamybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV užima I vietą pasaulyje pagal išlaidas mokslinių tyrimų eksperimentiniams ir konstravimo darbams. Pramonė daugiausiai sutelkta Šiaurės rajone.
JAV užima I vietą pasaulyje pagal daugelio naudingųjų iškasenų (akmens anglies (19%), naftos (11%), gamtinių dujų (25%), urano, geležies rūdos, vario (20%), švino (13%), sieros, fosforitų (33%)) gavybą. Kasybos pramonė sudaro 1,4% metinio BVP, joje dirba 0,5% šalies gyventojų.
Daugiau kaip ¾ kalnakasybos produkcijos (pagal vertę) sudaro kuras, apie 10% – metalų rūdos. Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. Apie 2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijose, ypač Teksase, Luizianoje, be to, jos gaunama Kalifornijoje, Aliaskoje, Oklahomoje, Kanzase ir Ilinojuje.
JAV gaunama 25% pasaulyje išgaunamų gamtinių dujų. Svarbiausias rajonas – Centro pietvakariai su Meksikos įlankos pakrantėmis.
Anglių gavyba sudaro 1/6 šalies kasybos pramonės produkcijos. Daugiausia jų išgaunama Apalačių akmens anglių baseine. Mažai naudojami dideli rusvųjų anglių ištekliai JAV vakaruose.
Uranas, daugiausia Ambrosija, kasamas Leiko telkinyje (N. Meksikos valstija). Daugiau kaip 80% geležies rūdos iškasama Aukštutinio ežero rajone (ypač Meisobio baseine). Daug geležies rūdos importuojama iš Kanados ir Lotynų Amerikos. JAV iškasama 20% pasaulyje išgaunamo vario, švino – 13%, cinko – 14%. Varis daugiausia kasamas Arizonos, Jūtos ir N. Meksikos valstijose, cinkas – Aliaskoje ir Tenesio valstijose, švinas – Misūrio, Idaho valstijose ir Aliaskoje. Fosforitai kasami Floridoje, Šiaurės Karolinoje ir Idaho valstijose, kalio druska – N. Meksikoje; siera – Teksaso ir Luizianos pakrantėse.
Energijos vartojimo struktūra: akmens anglys – 22%, nafta – 39%, gamtinės dujos – 24%, hidroenergija – 4%, atominė energija – 7%. Elektrinių galia 741.6 mln. kW, per metus pagaminama 3,59 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Anglimi kūrenamos šiluminės elektrinės (ŠE) gamina 55% elektros energijos, gamtinėmis dujomis kūrenamos ŠE – 10%, naftos produktais kūrenamos ŠE – 2%, hidroelektrinės – 10%, atominės jėgainės 22%. Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, metalurgija ir chemijos pramonė. Joms tenka apie 50% apdirbamosios pramonės dirbančiųjų ir 55% sąlyginės grynosios produkcijos. JAV išlydo daugiausiai plieno pasaulyje. 90% jo išlydoma Pramonės Rytų valstijose, ypač Pitsbergo-Jangstauno rajone. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario, švino, cinko lydymas. Svarbiausios įmonės veikia Kalnų valstijose, Paatlantės šiaurėje (Niujorke), Tekso valstijoje. Daugiausia išlydoma aliuminio. Aliuminio lydymo įmonės išdėstytos Ramiojo vandenyno pakrantės valstijose, Centro pietvakariuose, Tenesio ir Ohajo upių baseinuose.
Mašinų gamybos svarbiausia šaka – automobilių gamyba. Jos didžiausias centras – Detroitas. Automobilių surinkimo gamyklų yra visoje šalyje, daugiausia Los Andžele. 95% lengvųjų automobilių gamina “General Motors Corporation”, “Ford Motors Company” ir “Chrysler Corporation” monopolijų gamyklos, turinčios filialų ir dukterinių įmonių daugelyje šalių. Lėktuvų ir raketų gamybos svarbiausias rajonas – Ramiojo vandenyno pakrantė (San Diegas, Los Andželas, Siatlis, San Chosė). Lėktuvų ir raketų gamybos įmonės “Boeing Company”, “McDonnell Douglas Corporation”, “Lockheed Aircraft Corporation”. Laivų statyklos veikia Bostone, Niujorke, Filadelfijoje, Baltimorėje, San Franciske, Los Andžele, Siatlyje, Mobailyje. Atominiai povandeniniai laivai statomi Grotone (N. Anglija).
Pramonės įrenginiai daugiausia gaminami Pramoniniuose Rytuose. Staklės gaminamos Sinsinatyje, Klyvlende, Milvokyje, Hartforde, Bridžporte. Gaminamos žemės ūkio mašinos (daugiausia Centro šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose). Sparčiai auga elektronikos pramonė.
Sparčiai vystosi chemijos pramonė. Daug gaminama neorganinės chemijos produktų. Iš naftos ir dujų žaliavos pagaminama 95% organinių chemikalų. Svarbiausios įmonės: “Du Pont de Nemours & Company”, “Procter & Gamble”, “Dow Chemical Company”. Gumos pramonė daugiausia gamina automobilių padangas (ypač Akrone).
Lengvosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės ir siuvimo. Svarbiausios tekstilės pramonės įmonės yra Pietų valstijose (Šiaurės ir Pietų Karolina, Džordžija). Jose pagaminama apie 80% medvilnių audinių. Siuvimo pramonė sukoncentruota dideliuose miestuose, ypač Šiaurėje. Svarbiausias centras – Niujorkas. Odos ir avalynės pramonė – daugiausia N. Anglijoje.
Maisto pramonė gamina 11% sąlyginės grynosios apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios šakos: mėsos, malimo, konservų, pieno, cukraus, tabako.

Žemės ūkiui tenka 2% BVP struktūroje, jame dirba 3% žmonių. Nepaisant šių rodiklių JAV žemės ūkis gamina žemės ūkio produktų, kurie ne tik patenkina vietines reikmes, bet ir eksportuojami. 1994 m. buvo pagaminta produkcijos už 202 mlrd. USD. Intensyvaus žemės ūkio plėtojimas sumažino fermų ir dirbančiųjų skaičių ir padidino fermų dydį. Fermų skaičius JAV nuo 1950 iki 1995 m. sumažėjo nuo 5,6 mln. iki 2,1 mln., o vidutinis fermų dydis padidėjo nuo 86 ha iki 190 ha.
JAV žemės ūkio fondas apie 770 mln. ha (be Aliaskos); iš jo žemės ūkio naudmenų apie 580 mln. ha. JAV rytuose žemės fondą daugiausia sudaro dirbamos žemės, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė ypač didelius plotus užima prerijose (pvz.: kai kuriuose Ajovos valstijos rajonuose ji sudaro 90-95% fermoms priklausančios žemės). Vakaruose, ypač Kalnų valstijose, kai kur iki 90% fermų žemės užima ganyklos. Drėkinama apie 20 mln. ha, daugiausia Vakarų valstijose.
Svarbiausias maistinis žemės ūkio augalas – kviečiai (apie 21% pasėlių), pašarinis – kukurūzai (apie 23%, derlius 2,5 karto didesnis už kviečių). 4/5 kukurūzų auginama vadinamoje kukurūzų juostoje (Ajovos, Ilinojaus, Indianos valstijose ir gretimose Ohajo, Mičigano, Viskonsino, Minesotos, Misūrio, Pietų Dakotos, Nebraskos, Kanzaso valstijų dalyse). Kviečiai auginami visur, daugiausia vadinamoje kviečių juostoje – Didžiosiose lygumose nuo Kanados sienos iki Teksaso centrinės dalies, taip pat Kolumbijos plynaukštėje (Vašingtono valstija). Sausringuose rajonuose auginami sorgai, prie Meksikos įlankos – ryžiai, sojos daugiausia auginamos kukurūzų juostoje. Svarbiausi JAV medvilnės auginimo rajonai: Misisipės žemupio salpa, Teksaso, Kalifornijos, Arizonos valstijos. Tabako plantacijų daugiausia Šiaurės Karolinos, Kentukio, Virdžinijos, Merilendo, Tenesio valstijose. Cukriniai runkeliai drėkinamuose laukuose auginami: Kalifornijoje, Kalnų valstijose, Nebraskoje, Šiaurės ir Pietų Dakotos žemėse, taip pat nedrėkinamuose laukuose auga: Centro šiaurės rytų, ypač Mičigano valstijoje. Cukranendrės auginamos prie Meksikos įlankos ir Havajų salose. Sodininkystė ir daržininkystė sutelkta Atlanto, Didžiųjų ežerų pakrantėse, Kalifornijos ir Vilameto slėniuose. Pietų Kalifornijoje ir Floridoje auginami citrusiniai augalai, ankstyvosios daržovės, Havajuose – ananasai.
Žemės ūkio prekinės produkcijos didžiąją dalį sudaro gyvulinkystės produktai. Svarbiausia yra mėsinė gyvulinkystė. Daugiausia melžiamų karvių auginama vadinamoje pieno juostoje: JAV šiaurės rytuose, Viskonsino valstijoje, Minesotos valstijos rytuose ir prie didelių miestų. Avių daugiausia auginama Kalnų valstijose. Taip pat auginami broileriai, vištos, kalakutai.
JAV auga 198 mln. ha komerciškai naudojamų miškų (iš 298 mln. ha). Kuriuose galima nukirsti 7,1 mlrd. m3 medienos. Daugiausiai mediena ruošiama Ramiojo vandenyno pakrantės ir JAV pietryčių valstijose.
1990 m. JAV sugauta 4,7 mln. tonų žuvų ir kitų jūros produktų, kurių vertė 3,47 mlrd. USD. JAV yra šeštoje vietoje tarp daugiausiai žuvies pagaunančių šalių (po Kinijos, Japonijos, Peru, Čilės ir Rusijos). Šalia komercinės žūklės plėtojama ir sportinė žvejyba. Svarbiausi artimosios žvejybos rajonai: Ramiojo vandenyno pakrantė (ypač ties Aliaska ir Kalifornija), Meksikos įlanka, ties Luizianos valstija, Česapyko įlankos pakrantė. Didžiuosiuose ežeruose ir upės dėl vandens užterštumo žuvų ištekliai sumažėję. Didelę reikšmę turi vėžiagyvių žvejyba, jie sudaro 1/6 visų pagautų žuvų pagal svorį ir ½ pagal piniginę vertę.

JAV yra labai išplėtotas automobilių kelių tinklas. Bendras kelių ilgis 6,286,973 km, iš jų 21% eina per urbanizuotas teritorijas. Jais rieda 202 mln. automobilių. Iš jų 2/3 lengvųjų automobilių, kiti – vilkikai, sunkvežimiai, motociklai.
Anksčiau buvęs labai svarbus, didelis geležinkelių tinklas dėl automobilių transporto įsigalėjimo prarado savo svarbą, todėl daugelis geležinkelių linijų apleistos ar net išardomos.
Bendras vidaus vandenų ilgis JAV daugiau nei 40 tūkst. kilometrų. Ypač svarbus vandens kelias yra Didieji ežerai, kanalais sujungti su Atlantu ir Misisipe. Šv. Lauryno upe į Didžiuosius ežerus gali įplaukti jūrų laivai. Svarbiausios laivybinės upės – Misisipė su Ohaju ir jo intaku Tenesiu. Išilgai Meksikos įlankos ir Atlanto pakrantės įrengtas Kranto kanalas, jungiantis didžiųjų upių žemupius. JAV turi nedidelį laivyną, nes transporto kompanijos registruoja JAV laivus Liberijoje, Panamoje, kur mažesni mokesčiai, pigesnė darbo jėga. Svarbiausi JAV jūrų uostai: Niujorkas, Filadelfija, Baltimorė, Bostonas, Hiūstonas, Niu Orleanas, Bemontas (prie Meksikos įlankos), San Franciskas, Los Andželas, Siatlis. Svarbiausi Didžiųjų ežerų uostai: Čikaga, Diūlūtas, Bafalas, Detroitas, Klyvlendas, Tolydas.
Oro linijomis kasmet JAV pervežama 528 mln. keleivių. 1990 m. JAV buvo 5474 valstybiniai ir 12896 privatūs aerouostai. Tarp jų didžiausias pasaulyje Čikagos O’Haros, taip pat dideli aerouostai Los Andžele, Majamyje, Atlantoje, Teksase, Dalase.
Pagal pervežamų krovinių skaičių didžiausia dalis tenka geležinkeliams – 38%, automobiliais – 28%, vamzdynais – 18%, vandens transportu – 15%, oro transportui tenka 0,4% krovinių, kurie dažniausiai būna skubūs arba labai vertingi.
Pagal pervežamų keleivių skaičių pirmauja lengvieji automobiliai – 81%, oro transportu buvo pervežta – 17%, autobusais – 1%, traukiniais – 0,7%.

JAV užima I vietą pagal užsienio prekybos apimtį ir kapitalo išvežimą. 1995 m. eksportuota prekių už 585.7 mlrd. USD, importuota už 743.4 mlrd. USD. Eksporto struktūroje vyrauja pramonės produkcija, ji sudaro 90% visų eksportuojamų prekių, žemės ūkio produkcija sudaro 10%. Eksportuojama mašinų gamybos pramonės produkcija, transporto priemonės, šios dvi grupės sudaro 1/3 JAV eksportuojamų prekių. Taip pat eksportuojama elektros prietaisai, chemikalai, maisto produktai.
Kanada, Japonija ir Meksika yra svarbiausios JAV užsienio prekybos partnerės. Prekyba su jomis sudaro 41% JAV eksporto ir 44% JAV importo. Pagrindinės JAV eksporto partnerės yra Kanada, Japonija, Meksika, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Vokietija ir Taivanis. Pagrindinės JAV importuotojos: Kanada, Japonija, Meksika, Kinija, Vokietija, Taivanis ir Didžioji Britanija. Daugiausia naftos JAV importuoja iš Saudo Arabijos, Venesuelos, Kanados, Meksikos ir Nigerijos.
Po “šaltojo karo” pabaigos JAV pramonėje buvo stagnacinių požymių, bet per pastaruosius 2-3 metus prezidento Klintono administracija vėl pasiekė įspūdingą pramonės augimą.

Šaltiniai:
1. Ecyclopedia Encarta ’98, PC CD-ROM, Microsoft Corporation.
2. Lietuvos tarybinė enciklopedija, V., “Mokslas”, 1979 m.

Leave a Comment