Įmonės resursų planavimas, angliškai vadinamas ERP (Enterprise resource planning). Tai nauja įmonės resursų planavimo strategija, plačiai plintanti daugelyje Europos valstybių. Tai starategija, kurios pagrindą sudaro visų kompanijos departamentų ir veiklos grupių integravimas į vieną kompiuterinę sistemą, kuri aptarnauja visus departamentus. Tokios taikomosios sitemos dar vadinamos „back office“. ERP programinė įranga apima visų skyrių tokių kaip finansų, darbų planavimo bei sandėlio, žmogiškųjų išteklių valdymą. Tai programos, integruojančios visų veiksmų valdymą į vieną sistemą. Šio proceso pranašumas labai aiškus. Turėdami visą informaciją apie įmonėje vykstančius pasikeitimus galima lengviau ir produktyviau valdyti informaciją. Turbūt kiekvienam aišku, kad stambesnėje įmonėje kiekviena iš šių sričių turi savo duomenų bazę, kurioje yra saugoma informacija apie konkrečius darbus. Taigi visų šių duomenų integravimas ir apjungimas leidžia planuoti ir valdyti visų departamentų darbą žymiai efektyviau.ERP pakeičia senas kompiuterines sistemas finansų, HR, gamybos ir sandėliavimo skyriuose į vieną sujungtą programinės įrangos programą, sudalintą į programinės įrangos modulius, kurie atitinka senąsias sistemas. Visi šie skyriai vis dar turi savo programines įrangas, tačiau dabar jos yra sujungtos taip, kad kas nors finansų skyriuje galėtų pažiūrėti į sandėliavimo skyriaus infomaciją bei jos pasikeitimus. Daugumos ERP gamintojų programinė įranga yra pakankamai lanksti, kad būtų galima instaliuoti kai kuriuos modulius neperkant viso programinės įrangos paketo. Dauguma kompanijų, pvz., instaliuos tik finansų ar HR modulius, o likusią funkcijų dalį paliks ateičiai. Nors instaliavus tik finansinį modul, įmonė įsygytų tik labai brangią apskaitos sistemą.
Trumpa istorija
7 dešimtmetyje gamybos dėmesio centre buvo inventorizacijos valdymas. Dauguma programinės įrangos paketų buvo skirta atlikti inventorizacijai, paremtai tradiciniais principais.Tai pirmieji programiniai paketai, kurie atliko tokias funkcijas kaip algalapių kūrimas, buhalterinė apskaita ir pan. Tuo metu norint užtikrinti patikimą organizacijos veiklą buvo naudojami tradiciniai inventoriaus vadybos metodai. Vienas populiariausių iš jų yra žinomas EOQ ( Economic Order Quantity) pavadinimu. Remiantis šiuo metodu, gaminių kiekis būdavo nustatomas atsižvelgiant į numatomą paklausą vieneriems metams. Tobulėjant technologijoms, augant verslo poreikiams, įmonės buvo priverstos ieškoti naujų tobulesnių būdų valdyti verslo procesus, diegti naujas tobulesnes sistemas valdančias šiuos procesus.
8 dešimtmetyje dėmesys perkeliamas į MRP (Material Requirement Planning – medžiagų poreikio planavimas) sistemas.Šis planavimo būdas, remiantis APICS žodyno 9-tuoju leidimu apibrėžiamas kaip „metodų rinkinys, kuris naudoja medžiagų, inventoriaus duomenis ir pagrindinės gamybos planą, kad apskaičiuotų reikalingą medžiagų kiekį“. Šios sistemos rekomenduoja, kada užsakyti naujas medžiagas, ar kaip pertvarkyti jų užsakymą, jei numatytos datos neatitinka reikiamų datų. MRP sistemos pradėdavo nuo gaminių išdėstytų gamybos plane ir nustatydavo:
komponentų ir medžiagų kiekį, reikalingų pagaminti tiems gaminiams, laikotarpius, reikalingus medžiagoms ir komponentams gauti.
Pagrindinės atliekamos funkcijos buvo: • Medžiagų apskaita, • Inventoriaus vadyba, • Darbo užsakymo vadyba, • Gamybos planas, • Gamybos aktyvumo kontrolė, • Medžiagų stygiaus vadyba.
9 dešimtmetyje MRP išplečiamas parduotuvėms bei vadovavimo paskirstymo veiklai – išsivysto MRP-II (Manufacturing Resource Planning – gamybos resursų planavimas) idėja.Remiantis APICS žodyno 9-tuoju leidimu, MRP II sąvoką galima apibrėžti kaip „pramoninės įmonės efektyvaus planavimo metodą“. Idealiu atveju MRP II sistema sprendžia operacinį skyrių planavimą, finansinį planavimą, bei turi modeliavimo galimybę, atsakyti į „kas-jei“ klausimus. Ji atlieka daugybę tarpusavyje susijusių funkcijų: verslo planavimas, pardavimo ir eksploatavimo planavimas, gamybos planavimas, medžiagų poreikio planavimas, pajėgumų poreikių planavimas ir kt. Pagrindinis tikslas buvo sujungti atskiras organizacijos dalis, tačiau tam iškildavo daugybė kliūčių: dauguma sistemų buvo suformuotos skirtingu metu individualioms, įmonės viduje naudojamoms funkcijoms. Pavyzdžiui, apskaitos procesai buvo valdomi darbo apskaitos ir atlyginimų išmokėjimų sistemų. Panašiai, finansų kontrolė buvo valdoma turto vadybos ir grynųjų pinigų vadybos sistemomis. Nebuvo jokios arba labai maža integracija tarp tokių sistemų. Šios sistemos dažniausiai buvo sukurtos skirtingomis programavimo kalbomis ar jų versijomis(COBOL, PL1, ALGOL, ir kt.), todėl dažniausiai duomenys naudojami vienoje sistemoje, negalėjo būti naudojami kitoje. Nors MRP II buvo žymus poslinkis nuo tradicinių sistemų, sparčiai besikeičianti verslo aplinka vertė kompanijas ieškoti geresnių, labiau integruotų sistemų sprendimų. Keitėsi verslo poreikiai, kurie reikalavo naujos kartos sistemų, kurios galėtų suteikti tiesioginio priėjimo prie informacijos galimybę, kad įmonės galėtų efektyviau panaudoti turimus resursus. Į šį poreikį pirmiausia sureagavo SAP AG, Oracle, J.D. Edwards ir keletas kitų programinės įrangos gamintojų.
Po devyniasdešimtų MRP-II buvo išplėstas įtraukiant tokias šakas kaip inžinerija, finansai, žmogiškieji resursai, projektų valdymas ir t.t., gauta išbaigta visuma bet kuriam verslui. Buvo įtrauktas ERP pavadinimas.Kad apibūdintų 9-to dešimtmečio pradžioje kaip MRP II sistemų pratesimas atsiradusią verslui skirtą programinę įrangą, tyrimų kompanija „Gartner“ įvedė ERP (Enterprise Resource Planning) terminą. Garnter iškėlė sąlygą, kad tokia programinė įranga privalo turėti integruotus apskaitos, finansų, paskirstymo, žmogiškųjų išteklių, medžiagų vadybos ir kitoms verslo funkcijoms naudojamus modulius, bei bendrą konstrukciją, kuri jungtų ir tiekėjus, ir klientus. Tai reiškė, kad: 1. ERP sistemos yra daugiafunkcinės (apima finansinių rezultatų, įsigijimo, gamybos, žmogiškųjų išteklių veiklos sferas).2. ERP sistemos yra visiškai integruotos (jei duomenys yra įvedami vienoms funkcijoms atlikti, informacija susijusi su šiais duomenimis pasikeičia automatiškai).3. ERP sistemos yra sudarytos iš atskirų modulių.moduliai gali būti naudojamos bet kokiu deriniu, t.y. iš visų ar tik keleto)
ERP koncepcijaERP sistemos yra valdymo sistemos apimančios planavimo, gamybos, pardavimų, marketingo, paskirstymo, apskaitos, finansų, žmogiškųjų išteklių vadybos, projektų vadybos, įrengimų vadybos, paslaugų ir aptarnavimo, transporto ir e-verslo modulius. Tokių su integruotais moduliais sistemų struktūra ne tik palengvina informacijos srautų kontrolę tarp atskirų verslo funkcijų, bet ir suteikia galimybę juos nuolat stebėti.American Production and Inventory Control Society (APICS, 2001) ERP sistemos sąvoką apibrėžė kaip „metodą efektyviam visų resursų, reikalingų paimti, pagaminti, pervežti ir atsiskaityti, vykdant klientų užsakymus, planavimui ir kontrolei, gamybos, paskirstymo ar paslaugų įmonėje („a method for the effective planning and controlling of all the resources needed to take, make, ship and account for customer orders in a manufacturing, distribution or service company”). Keletas vertimų iš kitų šaltinių: ERP (Enterprise Resource Planning) susideda iš komercinių programinės įrangos paketų, kurie užtikrina visų įmonėje vykstančių informacijos srautų integraciją – finansų, apskaitos, žmogiškųjų išteklių, tiekimo grandinės, ryšių su klientais (Davenport, 1998). ERP sistemos – turintys galimybę keistis informacinių sistemų paketai, kurie integruoja ne tik įmonėje, bet ir už jos ribų vykstančius informacijos ir informaciją naudojančius procesus. (Kumar & Hillsgersberg, 2000)ERP sistema – tai „viena duomenų bazė, vienas aplikacija ir vieną sąsaja, jungianti visą organizaciją“ (Tadjer, 1998)„ERP sistemos yra kompiuterinės sistemos sukurtos, kad apdorotų organizacijos procesus ir palengvintų realaus laiko planavimą, gamybą ir klientų atsiliepimus“ (O‘Leary, 2001). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teiginius, ERP sistemos sąvoką galimą pavaizduoti taip:
Pagrindiniai ERP elementaiERP sistemos susideda iš kelių pagrindinių komponentų, kurie sutinkami beveik visuose šiuolaikinėse sistemose. Visos ERP sistemos turi mažiausiai tris pagrindinius komponentus, kurie sudaro koncepcinį trikampį: Trikampio pagrindas yra duomenys (Data). Duomenys yra informacija, naudojama verslo procesuose. Duomenys gali būti sąskaitų numeriai, pardavimo tvarka, įrengimų, gamybos duomenys įmonėje ir t.t. Visos verslo įmonės privalo su duomenimis elgtis trim būdais:- apdoroti duomenis (pvz., atlikti įvairius skaičiavimus)- saugoti duomenis saugioje vietoje (duomenų bazėje)- operuoti duomenimis tarp duomenų bazių, kaupimo įrengimų, programų ir išvesties prietaisų. Integracijos (Integration) dėka, programos sąveikauja (saugoja, renka parodo duomenis).Programų sąveika su duomenų bazėmis siekiant apdoroti, saugoti ar parodyti duomenis, vaizduoja procesą (Function). Procesų visuma yra aukščiausias ERP sistemos taškas, kuris gali būti pasiektas tik tuomet, jei yra sukurtas tvirtas pamatas žemesniuose lygiuose.
ERP funkciniai moduliaiFunkciniai moduliai atkuria funkcinius modernios ERP sistemos procesus. Toks sprendimas leidžia įmonei diegiant ERP sistemą pasirinkti tik tuos modulius, kurie valdytų tik norimus verslo procesus. Papildomi moduliai gali būti įdiegti vėliau, kai įmonė plės savo veiklą. Moduliai yra grupuojami į rinkinius atsižvelgiant į 4 pagrindines gamyba užsiimančios įmonės veiklos sritis: finansai, žmogiškieji ištekliai, gamyba ir paskirstymas. Tai yra tik pavyzdys kaip gali būti moduliai grupuojami; kiekvienas ERP programinės įrangos gamintojas pateikia savo modulių struktūrą.Dažniausiai pasitaikantys ERP sistemų funkcijų komplektai:
Finansai (Finance). Įtraukti moduliai naudojami finansiniams klausimams spręsti. Skirtingi funkciniai moduliai valdo pinigų pervedimus tarp įmonės ir žaliavų ar paslaugų gamintojų ar klientų, atlyginimų ir didžiosios knygos.Žmogiškieji ištekliai (Human Resources – HR). Šis modulis įmonei suteikia galimybę saugoti ir analizuoti visą informaciją apie darbuotojus: karjerą, pareigas, uždarbį, papildymą, apmokymus ir t.t. Paprastai šis komplektas yra integruotas su finansiniu.Gamyba (Manufacturing). Į jį yra įtraukti darbo užsakymo įvykdymui reikalingi moduliai. Pagrindą sudaro pardavimų ir paklausos prognozė ir gamybos planas (Master Production Schedule – MPS). Medžiagų poreikio planavimo (Material Requirements Planning- MRP) modulis gauna duomeniss iš gamybos plano modulio. MRP modulis planuoja gaminių skaičių bei reikalingą medžiagų kiekį. Jis taip pat planuoja kokiu labiausiai rentabiliu būdu, kur ir kada kokių medžiagų reikės. Įrengimų poreikio planavimo modulis (Capacity Requirements Planning – CRP) planuoja įrengimų apkrovimą ir tikrina ar jų užteks. Product Routing modulis nustato kiekvieną produkto žingsnį tarp gamyklų. Medžiagų sąrašo (Bill of Material -BOM) modulis sudaro produktui pagaminti reikalingas dalis. Paskirstymas (Distribution). Apima prekių ir medžiagų srautų kontrolei reikalingus modulius. Produktai klientams privalo būti pristatyti laiku, jų turi būti reikalingas kiekis. Kad būtų įvykdytas gamybos planas Paskirstymo Poreikių planavimo (Distribution Requirements Planning – DRP) modulis, naudodamasis įrengimų ir sandėlio vadybos modulių suteikiama informacija, gali planuoti medžiagų pervežimą tarp skirtingų įmonės skyrių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kiekvienas gamintojas pats nustato rinkinių pavadinimus ir struktūrą. Paprastai ERP programinis rinkinys gali būti suformuotas taip, kaip to nori galutinis vartotojas.ERP struktūriniai sluoksniaiERP sistemos yra sukurtos pagal tam tikrą struktūrą. Ji yra sudaryta mažiausiai ir 3 pagrindinių sluoksnių:
parodymo/pateikimo sluoksnis (Presentation Layer), aplikacijos/programinės įrangos (Application Layer),duomenų bazės (Database Layer) sluoksnis.
Pristatymo sluoksnis yra viršutinis sluoksnis, sudarytas iš grafinės vartotojo aplinkos (GUI) sistemos ir palaiko ryšį tarp programinės įrangos ir galutinio vartotojo. Aplikacijos/programinės įrangos sluoksnis yra vidurinis sluoksnis, kuris paprastai sudarytas iš tokių elementų: sistemos administravimo, apsaugos, identifikavimo ir kt. sistemų. Duomenų bazės sluoksnis, naudodamas programinės įrangos sluoksnį, saugo, atnaujina, atkuria reikalingus duomenis.
ERP privalumai
Duomenų standartizavimas ir tikslumas organizacijoje;Diegiant ERP sistemą dažnai pastebima, kad įvairūs skyriai turi savo duomenų pateikimo būdą. ERP sukuria vieningą duomenų pateikimo variantą, kuris tinka visiems, kadangi visi naudoja tą pačią sistemą.
Integruota kliento užsakymų informacija;ERP sistemoje saugomi klientų užsakymai viso jų aptarnavimo proceso metu. Turint šią informaciją vienoje programinės įrangos sitemoje, skirtingi sistemos moduliai gali susisiekti bei dalintis šia informacija, kas įtakoja greitesnį bei tikslesnį klientų aptarnavimą. Taip pat koordinuoja gamybą, paskirstymą bei transportavimą skirtingose vietose tuo pačiu metu.
Standartizuoti ir pagreitinti gamybos procesai;ERP sistema standartiniais metodais automatizuoja kai kuriuos gamybos proceso etapus. Šių procesų standartizavimas ir vienos kompiuterinės sistemos naudojimas taupo laiką, didina produktyvumą ir sumažina darbuotojų skaičių. Kiti privalumai:
Suteikia galimybę apdoroti informaciją bet kuriuo laiku, bet kokioje vietoje;Efektyvumas, kurį įgauna organizacija laiko ir kaštų atžvilgiu ilgu laikotarpiu;Analizė ir ataskaitos, kurios gali būti naudojamos ilgalaikiam planavimui; Informacija į sistemą įvedama vieną kartą;Galimas prisitaikymas pagal poreikius;Paremtas patikima failo struktūra;Suteikia funkcionalumą sąveikai su kitais moduliais;Palaiko „adhoc inqueries“ įrankius;Sumažina valdymo išlaidas.
ERP problemos
Diegimas ir eksploatacijos yra labai brangūs,Reikalauja labai daug laiko,ERP sistemos yra sudėtingos ir paprastai yra reikalingi ekspertai joms įdiegti ir palaikyti,ERP sistemos paprastai nėra pritaikytos konkrečiai įmonei, todėl ją diegiant, kad prisitaikytų prie sistemos, įmonei gali tekti pertvarkyti verslo procesus;Mažesnis duomenų saugumas
ERP ir E-verslasERP gamintojai buvo nepasiruošę e-verslui. ERP yra sudėtingas ir nepritaikytas viešam naudojimui. Laikoma, kad vieninteliai, besinaudojantys informacija bus darbuotojai, kurie yra apmokyti ir puikiai žino techninius programinės įrangos terminus. Dabar vartotojams ir tiekėjams labai sudėtinga gauti informaciją, kuri lengvai prieinama darbuotojams per ERP sistemą, tačiau jie nori gauti visą informaciją paprastai, be jokių techninių terminų per tinklapį.
2 ERP prieigos kanalai. E-verslas reiškia, kad IT departamentui reikalingi 2 nauji prieigos prie ERP sistemos kanalai – vienas klientams (kitaip vadinamas „B2C“- verslas vartotojui), kitas – tiekėjams ir partneriams („B2B“ – verslas verslui). Šioms 2 vartotojų grupėms reikalinga skirtingų rūšių informacija iš ERP sistemos. Klientai nori informacijos apie sąskaitas ir užsakymus, o tiekėjai ir partneriai – visos kitos.
ERP ir Web aplikacijų integravimas. Tradiciniai ERP gamintojai dar tik kuria nuorodas tarp Web ir ERP sistemų – tai sunkus darbas ir truks kelerius metus. Kompanijos užsiimančios e-verslu, atlieka daug sunkaus integracinio darbo, kad jų ERP sistemos būtų prieinamos per Web‘ą. Kompanijos, kurios buvo pakankamai protingos (arba kurioms pasisekė), ERP sistemas nusipirko iš gamintojų, kurie plėtoja su e-verslu susijusias paslaugas – pridėdamos lengvai integruojamas tų pačių gamintojų aplikacijas, jos sutaupys. Kompanijoms, kurios nusipirko ERP sistemas iš gamintojų, kurie tokių aplikacijų nekuria, geriausia ir ko gero vienintelė išeitis, galėtų būti vidinio personalo bei samdomų konsultantų derinys per užsakymų integraciją.
Viena iš sudėtingiausių ERP ir e-verslo integravimo problemų yra tai, kad internetas niekada nesustoja. ERP aplikacijos yra didelės ir sudėtingos, reikalauja palaikymo. Dauguma e-verslo senbuvių kuria lanksčias tarp ERP ir e-verslo nuorodas, kurios palaikytų naujas e-verslo aplikacijas Web‘e, kol jos išjungia ERP atnaujinimui.
“Middleware“ ir EAI programinė įranga. Problema, iškylanti jungiant ERP ir e-verslo aplikacijas, privertė lyderiaujančias kompanijas palaikyti „middleware“ ir EAI (Enterprise Application Integration – įmonės aplikacijų integracija; įmonės tiesiogiai pasikliauja verslo aplikacijomis, kad atlikti savo pagrindinę veiklą kaip ERP. Verslui reikalinga efektyvi, patikima ir saugi išorinė prieiga prie aplikacijų per internetą. Daugelis įmonių turi sudėtines aplikacijas, kurios yra atsakingos už dalį procesų. EAI sprendimas – integruoti visas šias aplikacijas, suteikiant vartotojui šių aplikacijų vienodą interfeisą.) programinę įrangą. Šios aplikacijos veikia kaip programinės įrangos transliatoriai, kurie ima informaciją iš ERP ir konvertuoja ją į formatą, kurį e-verslas ir kitos aplikacijos gali suprasti. „Middleware“ paskutiniuoju metu buvo gerokai patobulinta, ir nors ją sunku parduoti bei įrodyti ROI (inesticinę grąžą), ji padeda spręsti daug didžiausių problemų, kurios kamuoja IT paskutiniuoju metu.
ERP sistemų realizacija
Jos instaliuojamos su DMS (Database Management System – Duomenų bazės valdymo sistema).Duomenų bazės platformos gali būti: DB2/400, DB2/MVS, DB2/Unix, Informix, MS SQL Server, Oracle, SQLBase ir Sybase.Reikalingas pirminis rinkinys „initial setup“ (ERP) priklausomai nuo organizacijos proceso.Jos gali būti personalizuotos priklausomai nuo organizacijos proceso per ERP įrankių juostą.Kartą instaliavus, vartotojas tik įveda duomenis tam tikrame taške ir informacija perkeliama proceso metu į kitus modulius.ERP sistema įtraukia ataskaitos įrankius.
11. KainaKlausimas apie išlaidas visada yra sudėtingas. Investicijų suma, reikalinga pakeisti dabartinę informacinę sistemą naujos kartos ERP taikomąja programa, gali labai skirtis. Tai priklauso nuo pasirinktos programos, naudojamos technologijos, turimų žmogiškųjų resursų, nuo to, ar kompanija pati kurs papildomas ataskaitas, duomenų konvertavimo ir “interfeisų” programas bei daug kitų faktorių. Vidutinio dydžio kompanijoms minimali investicijų suma yra keli šimtai tūkstančių dolerių, o didelėms korporacijoms – iki kelių milijonų. Kartais kompanijos, planuojamas ERP projekto išlaidas, bando palyginti su kompanijų, kurios jau įsidiegė ERP sistemą, išlaidomis. Deja, bendra išlaidų suma mažai ką gali pasakyti. Kiekvienos kompanijos situacija yra unikali. Projekto išlaidos tiesiogiai priklauso nuo šių faktorių:- pasirinktų ERP paketo modulių;- kompanijos padalinių skaičiaus;- sistemos naudotojų skaičiaus;- techninės bazės būklės;-“interfeisinių” programų ERP paketo integravimui su kitomis kompanijos sistemomis skaičiaus ir sudėtingumo;- ERP sistemos sudėtingumo;- ERP diegimo strategijos: etapais, ar iš karto;- staigių ir netikėtų projekto masto pasikeitimų;- kompanijos darbuotojų, įtrauktų į projekto grupę, kvalifikacijos ir žinių;- kompanijos pasiruošimo diegti ERP paketą;- kitų rodiklių.Išlaidų santykinis pasiskirstymas, taip pat ir absoliučios jų sumos skirtingose kompanijose yra nevienodas. Pavyzdys: pagal “Benchmarking Partners” firmos atliktų tyrimų “Fujitsu Microelectronics” kompanijoje duomenis, bendros ERP projekto išlaidos buvo 5.6 milijonai dolerių, o jų pasiskirstymas: techninė įranga – 7%, programinė įranga 12%, mokymai -7%, konsultantai – 39%, vidinės išlaidos – 35%.
ERP paslėptos išlaidosSudarydamos projekto biudžetą, skirtingos kompanijos susiduria su skirtingomis problemomis. Tos kompanijos, kurios jau patyrė sunkumų, diegiant ERP sutinka, kad sudarant projekto biudžetą tam tikros išlaidos beveik visada yra nepakankamai įvertintos. Dėl to projekto išlaidos gali išaugti. Pagrindinės, taip vadinamų, paslėptų išlaidų grupės yra šios:- mokymai;- konsultavimas;-“interfeisinių” programų sukūrimas;- duomenų konvertavimas.
MokymaiMokyti sistemos naudotojus dirbti su ERP sistema – vienas iš svarbiausių projekto sėkmės faktorių. Sistemos naudotojus reikia mokyti ne tik dirbti su nauja programa, bet ir supažindinti su pasikeitusiomis veiklos procedūromis. Labai dažnai kompanijos, norėdamos sumažinti bendras biudžeto išlaidas, tai daro mokymo sąskaita. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai kompanijos mokymui išleidžia apie 6% viso projekto biudžeto. Tačiau kompanijos, kurios išleidžia mažiau nei 10%, tris kartus labiau rizikuoja viršyti projekto biudžetą, nei kompanijos, kurios skiria mokymui mažiausia 15% viso ERP projekto biudžeto. Tai galima paaiškinti tuo, kad blogai išmokytiems sistemos naudotojams reiks daugiau pagalbos, pradėjus dirbti su sistema, o tai reiškia papildomas išlaidas už konsultavimą.
KonsultavimasYra paskaičiuota, kad vienam į programinę įrangą investuotam doleriui tenka nuo 1.50 iki 3 dolerių konsultavimo išlaidų. Ne paslaptis, kad ERP konsultantų kaina yra gana didelė. Tai susiję su didelėmis šių specialistų paruošimo išlaidomis. Pasirinkti mažiau žinomą ERP paketą, ne visada reiškia sumažinti konsultavimo išlaidas. Paprastai konsultavimo kaina priklauso nuo išdirbto laiko. Todėl, siekiant sumažinti šias išlaidas, kompanijai svarbu žinoti, kokius projekto darbus gali atlikti jos darbuotojai, konsultantams palikti tik tas užduotis, kurios reikalauja specifinių žinių.
“Interfeisinių” programų sukūrimasDažniausiai reikalingas specifinis interfeisas, kurį įmonė turi susikurti pati. “Interfeisinė” programa – tai programa, galinti perduoti informaciją iš vienos informacinės sistemos į kitą. Todėl į projekto komandą reikia įtraukti žmones kartais iš dviejų kompanijų (jei ERP sistema integruojama su nuosava kompanijos programa), o kartais net iš trijų kompanijų (jei ERP integruojama su kito programinės įrangos tiekėjo produktu). Kai yra daug projekto komandos dalyvių, labai svarbu:- Paruošti išsamų darbų planą ir derėtis su programinės įrangos tiekėjais.- Kuo anksčiau pradėti konkrečius darbus. Reta kompanija, kuriant “interfeisines” programas, o ypač jas testuojant, sugeba tiksliai įvertinti būtinus laiko resursus.
Duomenų konvertavimasUždavinys perkelti duomenis, tokius kaip tiekėjų ir klientų sąrašus, iš senos sistemos į naują ERP paketą tik iš pradžių gali pasirodyti paprastas. Čia dažniausia susiduriama su šiomis problemomis:- senoje sistemoje yra tik ERP paketui būtinos informacijos dalis;- senoje sistemoje duomenys yra netvarkingi – pasitaiko pasikartojantys ar net klaidingi įrašai.Todėl reikia paruošti visą eilę duomenų konvertavimo programų:- programas, skirtas konvertuoti pradinius duomenis;- programas, kurios padėtų darbuotojams užpildyti trūkstamus duomenis;- netvarkingų duomenų sutvarkymo programas.Yra gyvybiškai svarbu teisingai paskaičiuoti šių darbų mastą ir tam skirti pakankamai žmonių. Kaip ir ruošiant “interfeisines” programas, reikia kuo anksčiau pradėti praktinį darbą.12. Investicijų grąža (Return on Investment)Kadangi investicijos, diegiant ERP sistemą, iš tiesų yra nemažos, kyla natūralus klausimas – kokia šių investicijų grąža? Deja, tikslaus atsakymo į šiuos klausimus nėra. Daugelis kompanijų iš viso atsisako atlikti šitokius skaičiavimus. Skaičiavimas yra taip pat komplikuotas, kaip ir sprendimo – diegti ERP sistemą – įvertinimas. Vieni iš pagrindinių ERP sistemos įsigijimo tikslų gali būti:– pagreitinti klientų aptarnavimą,– padidinti veiklos išdirbį,– sustiprinti informacijos apsaugą ir t.t.Kiekybiškai įvertinti tokias charakteristikas yra labai sunku.
Nežiūrint to, kad tiksliai paskaičiuoti šių projektų finansinės grąžos yra neįmanoma, yra nuomonė, kad gerai pasirinkta ir įdiegta ERP sistema gali atsipirkti per santykinai trumpą laikotarpį – nuo šešių iki trisdešimties mėnesių. Kompanija, sėkmingai įdiegusi ERP sistemą, gali tikėtis, kad administracinės išlaidos sumažės iki 30%. Šie skaičiai labiau taikomi didelėms korporacijoms. Vidutinio dydžio kompanijos, deja, turi tenkintis mažesniu išlaidų mažėjimo efektu.Kompanijas, abejojančias, ar investicijų grąžos skaičiavimas naudingas, galima padrąsinti. Ir ERP sistemų analitikai, ir jų naudotojai sutinka, kad turėdamos specifinius šio paskaičiavimo rodiklius, firmos gali lengviau išgyventi ERP sistemų diegimo stresą. Darbuotojai gali lengviau sutelkti savo dėmesį į tuos tikslus, kurie tiesiogiai daro įtaką projekto investicijų grąžai.Realių pavyzdžių: vidutinė ERP kaina: 14 mlj, (nuo 300 mlj iki 400.000)$13. ERP gamintojaiPastaraisiais metais vis daugiau stambių ERP sistemų gamintojų pradeda orientuotis ne tik į didelių korporacijų, bet ir į mažų bei vidutinių įmonių poreikius. Didžiausią ERP programinės įrangos rinkos dalį užima SAP. Ši bendrovė kartu su J.D. Edwards, Oracle, PeopleSoft, ir Baan sudaro vadinamąjį „didįjį penketuką“(„Big five“). Pažymėtina ir kitų, smulkesnių gamintojų ERP programinė įranga, kuri dažniausiai taikoma smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms.14. SAPSAP AG įkurta 1972 metais Vokietijoje. MySAP.com veikia JAV. Siūlo 4 bazinius komponentus ir 92 modulius, kurie visiškai padengia gamybinių įmonių funkcionalumą bei leidžia konstruoti naujus komponentus, skirtus šakiniams sprendimams. Iš tokių sprendimų galima paminėti „Aukštojo mokslo ir studijų“ bei „Viešojo sektoriaus“ sprendimus. Visi sprendimai paremti bendru strateginiu sprendimu R/3 ir dideliu kiekiu procesų (virš 1000). Silpna vidinė komponentų integracija leidžia kurti naujus komponentus ir realizuoti naujus šakinius sprendimus.Kompanijoje dirba virš 23000 darbuotojų, ji turi virš 25000 diegimų, atstovaujama daugiau nei 50-tyje šalių. Turi daugiau negu 300 diegimų mokslo ir studijų sistemos institucijose visame pasaulyje. Apima visas paplitusias technines platformas, dirba Oracle, MS SQL bei Informix DBVS pagrindu.SAP AG – pirmaujanti pasaulyje programinių sprendimų, skirtų įmonės išteklių valdymui bei e. verslui, tiekėja. Šiandien SAP™ programinę įrangą naudoja daugiau kaip 20.500 klientų 120 pasaulio šalių, bendras instaliuotų sistemų skaičius viršija 67.500. SAP programinė įranga jau yra sėkmingai įdiegta ir efektyviai naudojama Latvijos bei Estijos finansų ministerijose (valstybės ižduose).Pagal sutartį su Finansų ministerija UAB “Siemens” dvidešimt dviejose savivaldybėse diegs Vokietijos kompanijos SAP AG programinę įrangą mySAP.com, kuri leis moderniai bei efektyviai valdyti ir kontroliuoti savivaldybių biudžeto, apskaitos bei mokėjimų procesus.Lietuvoje SAP programinę įrangą jau naudoja UAB “VP market”, AB “Ekranas”, UAB “Baltijos automobilių technika”, AB “Vakarų laivų remontas”, UAB “Philip Morris” bei UAB “MasterFoods”.Mūsų patirtis UAB “MicroLink Netcoms” siūlo “mySAP Business Suite” – integruotą verslo sprendimų paketą. “mySAP Business Suite” sistemos suderinamos su visų pagrindinių gamintojų duomenų bazių standartais, programomis, operacinėmis sistemomis. Sistema skirta stambioms įmonėms, keliančioms ypač didelius reikalavimus duomenų apdorojimui, analitikai bei pritaikomumui atskirai ūkio šakai.2003 m. pradžioje kompanija SAP AG ypač palankiai įvertino “MicroLink” patirtį ir kompetenciją vykdant SAP sistemos diegimo projektus bei suteikė “SAP Alliance Partner, Baltic states” (SAP Aljanso partneris Baltijos šalyse) statusą. Šiuo metu “MicroLink” yra vienintelė kompanija Baltijos šalyse, turinti šį statusą.Sistema diegiama UAB koncernas “SBA”UAB “SY Wiring technologies Lietuva”
15. ORACLETai antroji pagal gaunamas pajamas kompanija pasaulyje. Įkurta 1977 metais, 34000 darbuotojų visame pasaulyje. Taikomuosius pramoninius sprendimus kuria Oracle padalinys Oracle Applications: 15000 specialistų, 4500 diegimų 64-iose pasaulio šalyse. Priskaičiuojama iki 45 modulių, kurie sudaro 6 komponentus.Neseniai išleistoje Dataquest (Gartner Group padalinio) duomenų bazių rinkos tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Oracle dominuoja 8.8 mlr$ dydžio pasaulinėje duomenų bazių rinkoje. Ataskaita paremta duomenų bazių programinės įrangos licenzijų 2000-ųjų metų pardavimų rezultatais. Remiantis ataskaita, Oracle užima didžiausią – 42.1% visos RDBVS rinkos dalį. Artimiausias Oracle konkurentas – IBM užima 29.2% rinkos dalį. Oracle taip pat pirmauja ir RDBVS UNIX platformai rinkoje. Oracle skelbia, kad ji yra pirmoji programinės įrangos gamintoja, kuri naudoja 100% internetinę architektūrą visuose savo produktuose. Pastaraisiais metais Oracle pradėjo didelė dėmesį skirti ne tik RDBVS produktams, bet ir taikomiesiems uždaviniams.
Pagrindiniai Oracle taikomieji produktai: Oracle Finansai, Žmogiškieji ištekliai ir Duomenų saugyklos. Visi šie produktai yra orientuoti didelėms ir labai didelėms organizacijoms. Oracle yra paruošusi Žmogiškųjų išteklių versiją, skirtą valstybiniam sektoriui. Tarp valstybinio sektoriaus vartotojų yra išskiriamos mokyklos ir aukštojo mokslo įstaigos.Oracle taikomųjų sistemų padalinys yra pirmaujantis ryšių su klientais valdymo (Customer Relationship Management – CRM) ir verslo valdymo sistemų (Enterprise Resource Planning – ERP) sprendimų kūrėjas ir tiekėjas.Oracle taikomosios sistemos yra suprojektuotos taip, kad būtų išnaudoti visi interneto teikiami privalumai sistemas kompleksiškai ir centralizuotai valdant, aptarnaujant ir atnaujinant iš vartotojo darbinės vietos. Tokiu būdu ženkliai sumažėja programinės įrangos administravimo ir eksploatacijos kaštai.Visos Oracle TS yra integruotos tarpusavyje ir sudaro Oracle E-business Suite – pirmąjį rinkoje pilnai tarpusavyje integruotų sistemų rinkinį.Tai 150 integruotų programinių modulių, kurių kiekvienas yra pilnafunkcinis sprendimas kadrų, finansų, gamybos, tiekimo, pardavimų, marketingo srityje. Oracle taikomosios sistemos yra skirtos didelėms ir vidutinėms įmonėms, komercinėms struktūroms ir valstybinėms organizacijoms, turinčioms sudėtingą organizacinę struktūrą, nutolusius teritorinius padalinius ir dideles gamybos apimtis. Šių modulių visuma sudaro galingą sistemą, galinčią patenkinti visus šiuolaikinio verslo poreikius ir išspręsti visas užduotis su kuriomis susiduria šiuolaikinės įmonės. Vienas iš Oracle E-Business Suite modulių yraOracle ERP (Enterprise Resource Planning) – taikomosios sistemos skirtos veiklos ir resursų optimizavimui ir automatizavimui įmonės viduje. Šios sistemos dar kitaip vadinamos “back office”. ERP rinkinys susideda iš daugiau nei 90 ties taikomųjų sistemų modulių, kurie suteikia organizacijai galimybę efektyviau spręsti pagrindines veiklos užduotis: gamybos planavimą, tiekimą, produktų ar paslaugų realizavimą, turimų išteklių valdymą, ryšių su tiekėjais ir užsakovais palaikymą, personalo valdymą, darbo užmokesčio apskaičiavimą, finansų planavimą ir panašiai.Lietuvoje„Lietuvos telekomo“ antrinė įmonė UAB „Comliet“ pradeda diegti integruotą verslo valdymo sistemą „Oracle eBusiness Suite“, kuri padės veiksmingiau valdyti bendrovės veiklos procesus. Ši sistema išsiskiria sugebėjimu aprašyti finansinius duomenis keliomis skirtingomis kalbomis. Iki 2004 m. pavasario „Comliet“ planuoja įdiegti iš viso devynias „Oracle“ taikomąsias programas-modulius: Didžiąją knygą, Ilgalaikio turto apskaitos, Pinigų valdymo, Pirkimo valdymo, Projektų apskaitos ir kitus. Šią verslo valdymo sistemą pagal per 1000 darbuotojų turinčios įmonės „Comliet“ poreikius pritaikys, įdiegs ir prižiūrės Lietuvoje ir Latvijoje veikianti Informacinių technologijų grupė. Įdiegta sistema „Oracle eBusiness Suite“, be įprastų jai funkcijų, leis aprašyti finansinius duomenis keliomis skirtingomis kalbomis. Keturiose šalyse veikiančios įmonių grupės „Comliet Gruop“ apskaitininkai galės naudotis tais pačiais duomenimis gimtąja kalba.AB “Lietuvos telekomas” diegia sistemą “Oracle Financials”. Trys paketo moduliai jau sėkmingai gyvuoja.“Oracle Financials” Lietuvoje taip pat naudoja: UAB “Nestė Lietuva”,AB “HansaBank”,UAB “DHL Internetional Lietuva”. 16. PeopleSoftRinkoje nuo 1987 metų. Siūlo 8 komponentus ir 43 modulius, kurie pilnai padengia gamybinių įmonių funkcionalumą.PeopleSoft sukurtos ir diegtos personalo valdymo sistemos apima 50% pasaulinės rinkos.Siūlo platų kitų e-sprendimų spektrą (gerai žinoma finansų sistema).Internetinių sprendimų ir produktų lyderis. Apima grandinę studentas-darbuotojas veiklą ir teikia bei diegia „PeopleSoft“ sprendimus „Aukštajam mokslui ir studijoms“ (nuo 1995 metų).Virš 8000 darbuotojų, naudoja virš 4700 organizacijų 107 šalyse.Lietuvos rinkoje nedirba (diegimų yra, pav. Bitė GSM), Europoje gerai žinomas (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, JK), garsus JAV, dažnai patenka į didžiausią rinkos dalį turinčių programinės įrangos kompanijų dešimtuką. Apima visas paplitusias technines platformas, dirba DB2, Oracle, MS SQL, Informix, Sybase ir kitų SQL tipo DBVS pagrindu.Sukūrė daug eBusiness aplikacijų ir analitinių priemonių, skirtų Aukštojo mokslo sistemai. Šios aplikacijos pasižymi dideliu lankstumu ir prisitaikymu prie greitai besikeičiančių kolegijų bei universitetų poreikių (human resources management, enterprise performance management, financial aid, CIS, student administration services, advancement, payroll, financial management, grants management and aportal for higher education).Aukštojo mokslo sistemoje PeopleSoft turi virš 600 klientų, ir kompanija tai laiko svarbiausia jos lyderystės pramonėje priežastimi.17. BAANTai 1978 metais Olandijoje įkurta programinės įrangos kompanija. Turi savo filialą JAV (Virginia). Virš 4500 darbuotojų, 2800 klientų ir 4800 instaliacijų visame pasaulyje. Siūlo 5 bazinius komponentus (Manufacturing, Finance, Project, Distribution/Transportaton, Service) ir 64 modulius. Pasižymi dideliu funkcionalumu. Sukūrė „iBaan OpenWorld“ technologinę schemą, skirtą įmonės veiklos sprendimų automatizavimui (diegimui) bei integravimui.18. J.D.EdwardsĮkurta 1977 metais. Tiekia itegruotus veiklos sistemų sprendimus, apima daugelį platformų ir interneto sprendimus. 4100 darbuotojų 48-iose šalyse, ir virš 4500 diegimų (apie 1500 organizacijų) daugiau nei 100 šalių. Pagrindinis produktas – OpenWorld (pervadintas į OneWorld, o vėliau į OneWorld Xe), nuo platformos nepriklausomų integruotų modulių rinkinys, pasižymintis pkankamu funkcionalumu.19. Columbus IT PartnerColumbus IT Partner yra tarptautinė kompanija, turinti skyrius 26 šalyse. Tiekiami produktai – kompiuterinės verslo valdymo sistemos Navision AXAPTA, XAL, Financials. Axapta yra visiškai integruota, modulinė, daugiavartotojiška, programuojama (todėl ypatingai lanksti) apskaitos sistema. Ji tinka spręsti visoms įmanomoms apskaitos užduotims – pradedant finansine ir baigiant gamybos apskaita tiek mažose firmose, tiek ir firmose, turinčiose daug darbuotojų bei filialų. Axapta yra lanksčiai priderinta prie galiojančių įstatymų ir firmoje naudojamų apskaitos bei valdymo metodų, todėl leidžia visiškai laisvai organizuoti apskaitos procesą. Axapta duomenų bazės gali būti saugomos MS SQL Server7 arba Oracle. Pagrindiniai diegimai Lietuvoje – AB „Alita“, AB „Akmenės cementas“, SPAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilniaus paukštynas“, Lytagros grupė, AB „Lifosa“, AB „Naujoji Ringuva“, UAB „Wavin Baltic“, farmacijos įmonės, Kauno, Alytaus šilumos tinklai ir daugelis kitų Lietuvos pramonės ir prekybos įmonių.20. Hansa Business SolutionsHansa Business Solutions – tai viena greičiausiai augančių finansinių sistemų tiekėjų Europoje. Kompanijoje dirba daugiau kaip 120 darbuotojai 14-oje šalių. Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistema Hansa Financials skirta vidutinio dydžio ir didelėms įmonėms. Hansa Financials – pasaulinės klasės sistema, kurią jau išbandė tūkstančiai vartotojų visame pasaulyje. 1998 metais rugpjūčio mėn sistemą akreditavo ICAEW (Institute of Charactered Accountants of England and Wales) – didžiausia tarptautinė pasaulio auditorių asociacija, vienijanti 109 tūkst. narių. Hansa Financials vienintelė iš Lietuvoje platinamų sistemų, pelniusių tokį pripažinimą. Šiuo metu Lietuvoje Hansa Financials sistemą naudoja daugiau negu 70 įmonių.Produktai21. Visma AsaFinansų apskaitos ir įmonių valdymo programa „Visma Business“ – lankstus, modernus norvegų kompanijos „Visma Asa“ produktas. Programa yra išversta į lietuvių kalbą, atitinka LR įstatymus, dirbanti Windows aplinkoje ir turinti importo/eksporto galimybę iš/į kitas sistemas. „Visma Business“ testuota „Microsoft“ kompanijoje ir integruojama į „BackOffice“ šeimą su „Microsoft BackOffice“ ženklu. Programos vartotojų yra Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje su „Visma Business“ dirba daugiau kaip 300 vartotojų. Pagrindiniai moduliai yra: finansai, logistika, kontaktų valdymas.Visma Business integruota su Visma e-komercija. Galima rinktis Oracle, Sybase arba Microsoft SQL Server bazes.22. MGF/PRO Compsoft – viena iš nedaugelio Lietuvos kompiuterinių firmų, kurios pagrindinė veikla yra taikomosios programinės įrangos kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse. 1999 metais Composoft pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Minerva International Holding. Visas savo jėgas ji skiria MFG/PRO – įmonių valdymo sistemos pristatymui, pardavimui ir diegimui. Šios sistemos autorius yra JAV korporacija QAD.MFG/PRO yra atvira ERP sistema, integruojanti gamybą, tiekimą, pardavimą, aptarnavimą ir finansus. Ji sertifikuota ISO 9001,9002 ir FDA standartams.MFG/PRO diegiama glaudžiai bendradarbiaujant su klientu, kad pasiekti pačių geriausių rezultatų. Naujausia MFG/PRO 9.0 versija yra pilnai pritaikyta Lietuvos įstatymams bei verslo reikalavimams. Kadangi šiuolaikinė technologinė įranga turi kompiuterines sąsajas, Compsoft specialistai paruošė sprendimą prijungti prie sistemos elektronines svarstykles, bei kitą įrangą. Ši sistema eksploatuojama AB “Kraft Foods Lietuva” (konditerijos pramonė) ir UAB “Biovela” (mėsos pramonė).23. Lietuvoje Pasirinkimai didelėms įmonėmsDėl santykinai didelės aukšto lygio sprendimų kainos potencialiais lietuviškųjų diegėjų konkurentais yra visi tarptautinio lygio žaidėjai. Stambiosios kompanijos stambesnio projekto atveju jau galėtų komandiruoti visą savo diegėjų komandą ir siūlyti savo sprendimus. Tai, kad vieną tokio lygio sprendimų specialistą paruošti kainuoja iki 20 tūkstančių USD, galima išspręsti samdant vietinės rinkos ekspertus (tarkim, verslo konsultacinę kompaniją). Aišku, diegimui trunkant nuo 6 iki 9 mėnesių užsienio konsultantų paslaugos (galinčios kainuoti iki kelių tūkstančių USD per dieną) sudaro žymiai didesnę sumą.Šiuo metu iš tokio lygio sistemų Lietuvoje diegiama tik SAP, kurios lokaliu partneriu Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) “Sonex Co.” tapo šių metų birželio 27 dieną. Būtent šios grupės narė UAB “Sonex sistemos” ir diegs SAP sprendimus. Jau dabar “Sonex sistemos” paslaugomis naudojasi “Vakarų laivų remontas” bei “Baltijos automobilių technika”. Be to, įmonė atlieka SAP programinės įrangos lietuvinimo ir pritaikymo Lietuvos įstatymams darbus.Šiuo metu daugelis Lietuvos įmonių nuo jau 5-7 metus eksploatuotų DOS aplinkos lietuviškų apskaitos programų pereina prie vidutinio lygio užsieninių “Navision”, “Axapta”, “Scala”. Tikėtina, kad po penkerių metus dalis potencialios rinkos pereis prie SAP. ERP sistemų plėtra2001 metais maždaug trečdaliu Lietuvoje išaugusi verslo valdymo sistemų (VVS) rinka, 2002 išsiplėtė kiek mažiau – apie 18-20 procentų. Nepaisant to, VVS platintojai įsitikinę, jog Baltijos regione ir ypač Lietuvoje privatus verslas nuolat didins investicijas į verslo valdymo sprendimus. Tai patvirtina ir tarptautinės tyrimų bendrovės IDC prognozės, skelbiančios, kad iki 2006 metų VVS rinka Lietuvoje kasmet vidutiniškai augs 15,8 procento. Kitoms Baltijos šalims prognozuojamas mažesnis augimas: Latvijai – 15,1 proc., Estijai – 10,4 proc. IDC duomenimis, 2001 metais Baltijos šalyse VVS parduota už 14,03 mln. JAV dolerių, o 2006 metais rinka išsiplės iki 27 mln. dolerių. 24. ERP ir CRMCRM informacinė sistema automatizuoja išorinius (front office) įmonės procesus: pardavimo, aptarnavimo ir marketingo. O CSRP sistema automatizuoja ir išorinius, ir vidinius (back office) įmonės procesus. ERP sistema valdo visus imonės vidinius (back office) procesus (vidiniai procesai pvz: gamyba, finansų ir personalo valdymas, tiekimas). CSRP sistema atsirado prie ERP valdymo sistemos prijungus CRM programinius modulius. CSRP sistema irgi valdo visus įmonės procesus, bet sinchronizuotai su rinkos pasikeitimais (CRM pagalba gaunama informacija, ką reikia keisti įmonėje). Trumpai sinchronizaciją galima apibūdinti 3 žingsniais:1. CSRP sistema informuoja apie rinkos pasikeitimus.2. Atsižvelgiant į rinką optimizuojamos darbuotojų funkcijos.3. Vyksta resursų ir kaštų valdymas, sinchronizuotai su rinkos pasikeitimais.CSRP koncepsijos esmė: norint išlikti rinkoje, reikia mokėti greitai keistis.CRM – tai verslo strategija, kurios prioritetas yra kliento poreikių maksimalus patenkinimas. O tai yra svarbiausias kliento motyvas dirbti su Jūsų kompanija. CSRP sistemos pilnai realizuoja CRM strategiją.UAB “Elsis” siūlo CSRP klasės verslo valdymo sistemą “Siebel eBusiness”, kuri, “Gartner” analitikų tyrimų duomenimis, funkcionalumu pralenkia konkurentus SAP, ORACLE.Nepriklausomų kompanijų atlikti tyrimai iliustruoja “Siebel eBusiness” sistemos naudą:1. Įmonės apyvarta padidėja 11 proc.2. Pakartotinai besikreipiančių į įmonę klientų skaičius padidėja 16 proc.3. Darbuotojų darbo efektyvumas pagerėja 19 proc.4. Klientų pasitenkinimas įmone išauga 20 proc.5. Investicijos į sistemą sugrįžta per 10 mėnesių.