TURINYSĮVADAS 31. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATA 42. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJOS 43. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIORITETAI 64. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIVALUMAI. 65. ELEKTRONINĖS VYRIAUSYBĖS PAVOJAI IR TRŪKUMAI. 76. ESAMOS ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PASLAUGŲ BŪKLĖ LIETUVOJE 87. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PLĖTROS INSTITUCINIO REGULIAVIMO PERSPEKTYVA LIETUVOJE 9IŠVADOS 11LITERATŪRA 12ĮVADASViešųjų elektroninių paslaugų teikimas pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių, o neretai ir pati svarbiausia daugelio pasaulio valstybių strategijos dalis. Daugelio šalių vyriausybės įžvelgia didelę nauda pereinant nuo viešųjų paslaugų teikimo įprastais būdais (paprastai grįstu tiesioginiu bendravimu bei popierinių formų pildymu) prie viešųjų paslaugų teikimo elektroninėmis formomis.Informacijos technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbo modernizavimui yra labai plačios. Vis didėjantis informacijos technologijų naudojimas, ypač galimybė naudotis internetu, iš esmės keičia valdžios veiklos galimybes.Interneto naudojimas, kaip priemonė ryšiams ir komunikacijai tarp valdžios ir piliečių gerinti, jau yra ne šiuolaikiška privilegija, o valstybės pareiga. Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra leidžia valdžiai būti labiau prieinamai, geriau informuoti piliečius bei sąveikauti su jais.
Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip elektroninė valdžia veikia mūsų visuomenėje.
Uždaviniai:• Apžvelgti e – valdžios sąvokas.• Išsiaiškinti e – valdžios koncepcijos lygius.• Nustatyti e – valdžios privalumus ir trūkumus..• Apžvelgti dabartinę e- valdžios būklę Lietuvoje ir ateities planus.• Pateikti išvadas.1. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS SAMPRATAElektroninė valdžia – valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros reiškinys, kurio tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes.Elektroninė valdžia – tai galimybė per internetą ar kitokiu nuotoliniu būdu apmokėti už komunalines paslaugas, užsisakyti reikalingas pažymas, pateikti užklausimus ir gauti į juos atsakymus, per rinkimus balsuoti už norimą kandidatą ir t. t. Kitaip sakant ten, kur tiesiogiai nėra būtina susitikti su valdininku, žmogus turės galimybę sutvarkyti savo reikalus nuotoliniu būdu.
Elektroninė valdžia dažniausiai suvokiama kaip valstybinės valdžios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas pasitelkiant informacines technologijas. Elektroninė valdžia yra vienas iš būdų modernizuoti valstybės valdymą, sėkmingai vykdyti valstybės reformą, prisitaikant prie žinių visuomenės reikalavimų, pagerinti visuomenės ir valdžios ryšio kokybę. Dėl šių priežasčių elektroninė valdžia gali ir turi tapti vienu iš valstybės strateginio valdymo įgyvendinimo efektyvių veiksnių ir prioritetų.2. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS KONCEPCIJOS2002 m. gruodžio 31 d. Nutarimu Nr. 2115 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino elektroninės valdžios koncepciją, kurioje nustatytas pagrindinis elektroninės valdžios tikslas – elektronine valdžia siekiama gerinti (naudojant skaitmenines technologijas) viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams.Valstybės nutarime dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygiai aprašomi taip:Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu.Antrasis lygis – dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpidęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).Trečiasis lygis – dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti užklausas, ir instituciją į elektroninę užklausą atsako. užklausą atsako. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektrine forma.Ketvirtasis lygis – visiškas interaktyvumas. Baigtas e.valdžios projektas. Vartotojas elektroniniais kanalais pateikia užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.Taigi pirmasis lygis numato tokį vartotojo ir valstybės institucijos ryšį: institucija internete pateikia pateikia vartotojui informaciją, o vartotojas turi galimybę ją gauti, naudodamas šiuolaikines informacines technologijas. Antrasis lygis suteikia vartotojui platesnių galimybių: vartotojas gali internetu parsisiųsti reikalingą elektroninę formą ir ją užpildyti, tačiau pateikti ją gali tik tradiciniais būdais (pvz., asmeniškai, paštu arba faksu). Trečiasis lygis suteikia galimybę ne tik atsisiųsti elektroninę dokumento formą, bet ir užpildytą formą internetu pateikti institucijai. O ketvirtasis lygis sudaro galimybę ne tik elektroniniu būdu vykdyti procedūras, bet ir gauti paslaugą (pvz., sprendimą, pažymą, apmokėjimą). Šioje koncepcijoje buvo numatyta, kad iki 2005m. visos viešosios paslaugos, kurias administruoja institucijos, iki trečiojo lygio turės būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais (išskyrus viešąsias paslaugas, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, viešosios paslaugos, kurias teikiant privalo dalyvauti pats valstybės tarnautojas). Ši sąlyga dar bėra įvykdyta.Elektroninės valdžios koncepcijos tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, tam panaudojant informacinių technologijų teikiamas galimybes. Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projekte numatomos priemonės, kurios leis tobulinti viešojo administravimo sektorių, skatinti ir plėtoti organizacinių priemonių diegimą, kurti saugų valstybės institucijų tinklą, sukurti fizinių ir juridinių asmenų identifikavimo sistemą valstybės informacinėse sistemose ir panaudojant skaitmenines technologijas teikti viešąsias paslaugas. Artimiausiu metu Vidaus reikalų ministerija planuoja Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projektą teikti svarstyti Vyriausybei.3. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIORITETAIIš visos viešųjų paslaugų įvairovės tam tikros paslaugos yra naudojamos dažniau, kitos rečiau, vienoms paslaugoms suteikti naudojamas didesnis žmonių valandų skaičius, kitų žemesnis. Dėl to kyla poreikis teikiamas paslaugas kategorizuoti it nustatyti jų reorganizavimo svarbos prioritetus.Elektroninės valdžios strategijos mastu paslaugos skirstomos į kelias klases:• Vyriausybė – piliečiui,• Vyriausybė – verslui;• Vyriausybė vyriausybei.Taip grupuojant paslaugas, galima apibrėžti strateginius elektroninės valdžios tikslus:1 tikslas: paslaugų vyriausybė – piliečiui ir vyriausybė – verslui teikimas nuotoliniais būdais. Šio tikslo įgyvendinimas leistų šalies piliečiams bei verslo subjektams gauti paslaugas iš vienų rankų, t.y. vieno langelio principu, išvengiant laiko gaišimo įstaigose.2 tikslas: paslaugų vyriausybė – vyriausybei optimizavimas, naudojant IT priemones. Šio tikslo įgyvendinimas leistų optimizuoti informacijos keitimosi tarp institucijų procesus, tokiu būdu lengvindamas institucijų darbą bei padėdamas įgyvendinti pirmą tikslą.4. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PRIVALUMAI.
Elektroninės valdžios paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Gyventojai gali gauti valstybės institucijų paslaugas jiems patogiu laiku ir jiems patogioje vietoje, nes internetas suteikia tokias paslaugų teikimo galimybes.Elektroninės valdžios privalumai: jos įgyvendinimas padidina paslaugų, teikiamų internetu, poreikį Lietuvoje. Vartotojai su laiku įgyvendins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš Lietuvos verslo atstovų naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų. Viešajame administravime elektroninė valdžia yra ir visada liks priemonė įgyvendinti valstybės valdymo reformą. Jos idealoginiai pamatai (orientacija į klientą ir verslo valdymo modelių pritaikymas valstybės institucijų darbee), padedant informacijos technologijoms, gali būti efektyviai įdiegti. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų.5. ELEKTRONINĖS VYRIAUSYBĖS PAVOJAI IR TRŪKUMAI.Be akivaizdžių naujų privalumų ir galimybių, kurias žada teikti elektroninės vyriausybės savo piliečiams, neišvengiamai iškyla ir naujų bėdų, trūkumų ir netgi negandų perpesktyva. Todėl jau dabar reikia atkreipti visuomenės dėmesį ir į neigiamus aspektus: Kasdien vis labiau ryškėja trūkumai tarp žmonių, kurie moka naudotis kompiuteriais ir interneto teikiamomis galimybėmis, bei tų , kuriems šios sritys vis dar yra nežinomos. Tarkime, kad ateityje bus privalomas švietimas šioje srityje, ir tokių žmonių ateityje, kurie neturės įgudžių naudojantis elektroninės valdžios privalumais, nebus, todėl ši problema nekelia didelio pavojaus visuomenei. Daugelyje šalių iškyla diskusijos dėl elektroninės valdžios įdiegimo ir šios diskusijos neturi vieningo atsakymo, nes niekaip negali nustatyti ribos, ties kuria turėtų pasibaigti kompiuterizacijos diegimas visam pasaulyje. Kiekvienam gali kilti klausimas: jeigu net rimtos organizacijos nesugeba apsiginti nuo visokio plauko informacinio amžiaus piratų, tai kas tuomet apgins eilinį skaitmeninės visuomenės pilietį? Akivaizdu – skaitmeninės technologijos kol kas nėra patikimos (vis dar kuriamos ir tobulinamos skaitmeninio parašo technologijos). Todėl šiandien sunku net tiksliai numatyti laiką, kada visa tai pasieks eilinius piliečius.6. ESAMOS ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PASLAUGŲ BŪKLĖ LIETUVOJEDaugelis valdžios institucijų pastaraisiais metais savo veiklas papildė informacinių ryšio technologijų (IRT) dimensija. Įvairūs autoriai tvirtina, kad el. valdžia (IRT panaudojimas viešojo administravimo institucijų veikloje) leidžia lengviau pasiekti efektyvumo ir demokratijos nei anksčiau. Tačiau naujos technologijos leidžia žengti dar toliau. Teisingai naudojamos ilgainiui jos pradeda keisti patį viešąjį administravimą, keisdamos ryšius (galios ir atsakomybės) tarp visų dalyvaujančių šalių – tarp paslaugų teikėjų ir pramonės, tarp valstybinio ir privataus sektoriaus ir tarp valstybės institucijų ir piliečio.Lietuvoje pastaraisiais metais nėra viešai paskelbta elelktroninės valdžios diegimo ataskaitų, kuriose būtų visapusiškai įvertinta šio viešojo administravimo segmento būklė. Daugiausia informacijos randama įvairiose tarptautinėse ataskaitose. Tačiau kai kurie faktai pateikiami tarptautinėse ataskaitose neatitinka realybės. Vertinant Lietuvos investicijas į el. valdžios projektus galima teigti, jog daugiausia orientuojamasi į nacionalinio lygmens paslaugų teikimą, o ne lokalinį ar regioninį. Lietuvos viešojo administravimo institucijų teikiamų el. valdžios paslaugų apimtys ir kokybė smarkiai skiriasi priklausomai nuo institucijos, geriausiai išplėtotos yra verslui skirtos ir su jo atskaitomybe susijusios el. paslaugos. El. paslaugų apimtys laikui bėgant auga (tam didelį postūmį davė ES paramos lėšos, naudojamos el. valdžios paslaugų projektams įgyvendinti), todėl tikėtina, jog el. paslaugų pasiūla bendrąja prasme ateityje gerės.Apibendrinant elektroninių paslaugų paklausą Lietuvoje galima teigti, jog:• el. paslaugų naudojimas Lietuvoje kol kas nėra didelis ir jis skiriasi priklausomai nuo paslaugų rūšies; aktyvesni vartotojai yra verslo subjektai; • laikui bėgant paklausa el. valdžios paslaugoms auga, kartu auga ir vartotojų reiklumas paslaugų kokybei; • priklausomai nuo aktualumo bei paslaugų kokybės, skirtingų el. paslaugų vartojimas augs netolygiai.Apibendrinant el. valdžios paslaugų būklės Lietuvoje esamus tyrimus galima teigti, kad iki šiol vertinant el. valdžios išplėtojimą buvo vertinamas tik el. paslaugų skaičius (arba įdiegtų paneuropinių el. valdžios paslaugų skaičius) bei jų perkėlimo į el. erdvę lygis. El. paslaugų vartojimą tyrė tik Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas ir tai labai apibendrintai. El. valdžios paslaugų efektyvumo ir apskritai rezultatyvumo tyrimų praktiškai nėra. Šios studijos rėmuose atlikti empiriniai atskirų el. paslaugų bei atskirų valdžios institucijų Internetinių svetainių vertinimai parodė, jog vartotojai labiausiai vertina elektroninio pajamų mokesčio deklaravimo paslaugą bei Ūkio ministerijos svetainę.El. paslaugų poreikis verslui ir gyventojams yra skirtingas – yra objektyvių priežasčių, dėl kurių verslas labiau linkęs naudotis el. paslaugomis nei gyventojai, todėl tam tikro santykio tarp šioms vartotojų grupėms skirtų paslaugų siekimas nėra ekonomiškai pagrįstas.7. ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PLĖTROS INSTITUCINIO REGULIAVIMO PERSPEKTYVA LIETUVOJEGalima teigti, kad praktinius elektroninės valdžios kūrimo, įgyvendinimo ir plėtros aspektus Lietuvoje, reguliuoja trys pagrindinės valdžios institucijos – Vidaus reikalų ministerijos, Informacinės politikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas.Detaliau įsigilinus į visų šių institucijų kuruojamas sritis, susidaro įspūdis, kad tam tikros jų vykdomos funkcijos informacinės visuomenės ir elektroninės valdžios įgyvendinimo klausimais yra panašios. Todėl manytina, kad kai kurios šių viešojo sektoriaus institucijų funkcijos dubliuojasi.2006 metų pradžioje aukščiausiuose valdžios sluoksniuose vyko debatai dėl Informatikos ministerijos steigimo, tačiau galiausiai sprendimas dėl naujos ministerijos sukūrimo nebuvo patvirtintas. Ekspertai teigė, kad Informatikos ministerijos steigimas būtų prieštaravęs Lietuvoje vykdomoms viešojo sektoriaus reformos nuostatoms, be to, tokio pobūdžio viešojo administravimo institucijos įkūrimas ir išlaikymas pareikalautų iš Lietuvos valstybės biudžeto nemažų investicijų.Visgi į naujos viešojo valdymo institucijos steigimą galima žvelgti visapusiškai. Jeigu būtų įsteigta Informatikos ministerija, augtų ir plėstųsi viešasis sektorius, o tai taipogi prieštarautų naujosios viešosios vadybos tyrinėtojo J. Massey vienam iš principų – „neleisti viešajam sektoriui plėstis“. Kita vertus, įsteigus šią ministeriją galima būtų sujungti bent keletą minėtų institucijų ir taip bandyti išvengti funkcijų dubliavimo. Galimas dar ir kitas variantas – ateityje sujungti šias institucijas į vieną smulkesnį atskirą informacinės visuomenės ir elektroninės valdžios kūrimą, plėtrą ir problemas šalyje reguliuojantį centrinės valdymo institucijos padalinį. Taip būtų galima išvengti ir funkcijų dubliavimo, o šios įstaigos išlaikymas, lyginant su naujos ministerijos steigimu, nereikalautų daug biudžeto lėšų. Vyriausybės patvirtintame naujausiame El. valdžios įgyvendinimo plane numatomos priemonės yra nukreiptos administracinio efektyvumo didinimui, tačiau jame nėra priemonių, siejamų su kitais el. valdžios koncepcijos tikslais – el. paslaugų kokybės gerinimu ir viešojo administravimo skaidrumo didinimu. El. valdžios politikoje kokybės ir rezultatyvumo (efektyvumo, skaidrumo) tikslai buvo tik įvardyti, tačiau jų tikslingai siekiama nebuvo (apie tai liudija ir anksčiau atliktų tyrimų pobūdis). Plane nėra numatyta priemonių, kaip bus vertinami viešojo administravimo efektyvumo pokyčiai, atsiradę dėl įdiegtų el. valdžios paslaugų. Susidaro įspūdis, jog laikomasi nuostatos, kad visi el. valdžios sprendimai yra efektyvūs ir neturi būti atliekamas jų efektyvumo vertinimas. Plane taip pat pasigendama priemonių, kurios būtų skirtos įvertinti el. paslaugų vartotojų nuomonę ir nenumatytos galimybės stebėti ir tirti vartotojų naudojimąsi ir pasitenkinimą el. paslaugomis bei gauti atgalinį ryšį iš vartotojų.IŠVADOSSparti informacijos technologijų plėtra, žinių kūrimasis – procesai, vykstantys globaliu mastu ir dideliais tempais. Atotrūkis tarp valstybių, sėkmingai integravusių naujosios ekonomikos elemnetus į skirtingas savo gyvenimo sritis, bei valstybių, kurios nesistengs prisitaikyti prie naujų poreikių bei reikalavimų, ateityje nuolat didės.Lietuvoje taip pat vykdomi viešojo administravimo modernizavimo darbai, panaudojant informacijos technologijas: kuriama elektroninė vyriausybė, didinamas Valdžios institucijų efektyvumas, plėtojamos elektroniu būdu teikiamos paslaugos.LITERATŪRA1. (2000). Inormacinės visuomenės formavimas ir etika internete.Šiaulių universitetas.2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (2002). Elektroninė Vyriausybė: viešosios elektroninės psalaugos, valstybės registrai, valstybinio sektoriaus kompiuterizavimas. Vilnius.3. Paliulis, N.; Pabedinskaitė, A.; Šaulinskas, L. (2007). Elektroninis verslas: raida ir modeliai. Vilnius.4. El. valdžios Lietuvoje būklė ir perspektyvos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. balandžio 1d.]. Prieiga per internetą: .5. Limba, Tadas. Elektroninės valdžios įgyvendinimas: Lietuvos apžvalga. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. balandžio 1d.]. Prieiga per internetą: .6. Pristatomas Elektrininės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano projektas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. balandžio 3d.]. Prieiga per internetą: . 7. Valenta, Alvydas. Informacinė visuomenė ir neįgalieji. [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. balandžio 1d.]. Prieiga per internetą: .