Elektroninė Europa

Elektroninė Europa – Informacinė visuomenė visiems
Kodėl elektroninė Europa dabar?
Elektroninė Europa – tai politinė iniciatyva, kuri užtikrintų, kad Europos Sąjunga pasinaudotų visais Informacinės visuomenės atsinešamų pokyčių privalumais. Šie pokyčiai, ryškiausi nuo Pramoninės revoliucijos laikų, yra perspektyvūs ir visą apimantys. Jie neapsiriboja vien tik technologija. Jie palies visus ir visur. Suartins kaimo ir miesto bendruomenes, kurs turtą, platins žinias, suteiks galimybę praturtinti kiekvieno gyvenimą.
Tokio pasikeitimo valdymas yra pagrindinis ekonominis ir socialinis iššūkis Sąjungai. Tai iš pagrindų paveiks užimtumą, plėtrą ir našumą Europoje per ateinančius peenkis metus ir paskesniaisiais dešimtmečiais.
Elektroninė Europa siekia paspartinti teigiamus pokyčius Sąjungoje, užtikrinti, kad šie pokyčiai Informacinės visuomenės link būtų vienijantys, o ne skaldantys. Iš esmės, Elektroninės Europos programa siekia supažindinti visus europiečius su Informacinės visuomenės privalumais.
Pagrindiniai Elektroninės Europos tikslai:
• Įtraukti kiekvieną pilietį, šeimą ir mokyklą, kiekvieną įmonę ir administraciją į skaitmeninę erą ir sujungti į kompiuterinę sistemą .
• Sukurti elektroniškai išprususią Europą, remiamą kultūringo, pasirengusio finansuoti ir plėtoti naujas idėjas, verslo.
• Užtikrinti, kad procesas būtų socialiai patrauklus, skatintų vartotojų pasitikėjimą ir stiprintų socialinę sanglaudą. Tai yra gyvybiškai svarbus momentas ir unikali galimybė Sąjungai. Bendradarbiaujant su partneriais, Informacinę visuomenę galima formuoti mūsų vertybių, principų ir stipriųjų pusių kontekste. Tokios galimybės retai pasitaiko ir jas reikia išnaudoti.
Turinys
Įžanga
1. Europos jaunimas – į skaitmeninį amžių.
2. Pigesnis naudojimasis Internetu.
3. Elektroninės komercijos sp

partinimas.
4. Greitas Internetas mokslininkams ir studentams.
5. “Išmintingosios” kortelės, leidžiančios saugiai naudotis elektroninėmis priemonėmis.
6. Rizikos kapitalas aukštas technologijas naudojančioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.
7. Elektroninis neįgaliųjų dalyvavimas.
8. Sveikatos apsauga Internetu (online).
9. Protingas transportas.
10. Valstybiniu institucijų informacija Internete (online).
Įžanga
Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link, kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi, dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros, užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Europa nepilnai išnaudoja šį potencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus. Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.
Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai. Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis naujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skkaitmeninės informacijos pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos, sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.
Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų, prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir mažoms, reikia reaguoti į
rinkos pertvarkymus.
Jungtinių Valstijų patirtis rodo, kad naujos technologijos gali skatinti augimą ir sukurti darbo vietas. Vien Interneto srityje dirbančias kompanijas šiandien atstovauja 2.3 milijonai tiesioginių darbo vietų – neskaitant ženklaus poveikio netiesioginio užimtumo prasme – daugiau nei 1.6 milijonai 1998 m. Skaitmeninių technologijų įsisavinimas, lanksčių darbo ir kapitalo rinkų ir sumažėjusio konkurencijos reguliavimo kontekste, leido augti našumui ir padėjo pagrindus ilgalaikei, tvirtai ir neinfliacinei ekonomikos plėtrai JAV. Nors kiekybiniai naujosios ekonomikos padariniai dar nėra visiškai suprasti, neseniai Federalinių Rezervų pateikti duomenys parodo, kad jų poveikis augimui ir užimtumui yra ženklus.
Europai reikia remtis savo stipriosiomis pusėmis. Ji vaidina vieną svarbiausių vaidmenų mobilių ryšio priemonių ir skaitmeninės TV srityse. Tačiau Interneto įsisavinimas vyksta gana lėtai. Tos pramonės šakos šiuo metu persitvarko, suteikdamos Europai galimybę išnaudoti savo stipriąsias technologines puses, pajungti savo pavyzdinį išsilavinimą ir išnaudoti verslo potencialą. Paraleliai, turi būti skatinama europinio turinio gamyba, grindžiama Europos kultūriniu paveldu ir kalbine įvairove. Skaitmeninį išprusimą derinant su stipria pozicija mobilių ryšio priemonių srityje, Europa gali vadovauti kitam dideliam postūmiui į bevielį Interneto pasaulį.
Naujosios ekonomikos sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą vartotojų tarpe.
Naujojoje ekonomikoje rinkos Eu
uropoje bus plėtojamos tik tuo atveju, jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.
Informacijos visuomenei plėtoti Europos mastu buvo imtasi kai kurių priemonių: telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimas, aiškaus teisinio pagrindo elektroninei prekybai nustatymas (pvz. privatumo, autentikavimo, saugumo klausimai), ir šios pramonės bei mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimas. Politika šiose srityse dar tik vystosi, kaip ir struktūrinės reformos, reikalingos sudaryti sąlygas našumo augimui – skaitmeninių technologijų įsisavinimo išdava, taip pat dėmesio susilauks ir tokie klausimai, kaip palanki mokesčių aplinka ir intelektualinės nuosavybės teisės. Jie jau teikia tvirtą pagrindą, kuriuo remiantis galima kurti toliau.
Tačiau technologijos ir rinkos šiandien juda žymiai sparčiau nei kada nors per visą ekonomikos istoriją. Nėra laiko laukti, kol pasirodys tokios politikos rezultatai. Dabar vykstantys pokyčiai pakeis Europos ekonomiką ir visuomenę šios Komisijos darbo (kadencijos) laikotarpiu. Svarbiausios pastangos reikalingos tam, kad būtų vykdoma atitinkama politika, paspartinanti dabartinę darbotvarkę. Tokiu būdu ši iniciatyva – Elektroninė Europa – turi būti priimta dabar.
Elektroninės Europos iniciatyvos tikslai – ambicingi. Jais siekiama sujungti į kompiuterinį tinklą visą Europą – kiekvieną pilietį, kiekvieną mokyklą, kiekvieną įmonę, ir padaryti tai kiek galima greičiau. Priėjimas prie Interneto ir jo naudojimas kompiuterio, mobilaus telefono ar TV
V bloko pagalba turi tapti įprastu dalyku. Europa turi išsiaiškinti savo silpnąsias vietas ir išnaudoti stipriąsias, kad tai pasiekti. Ji turi susidoroti su kliūtimis, kurios trukdo sparčiai įsisavinti skaitmenines technologijas:
• brangus, nesaugus ir lėtas prisijungimas prie Interneto ir elektroninės prekybos
• nepakankamai mokantys naudotis elektroninėmis priemonėmis gyventojai
• trūkumas dinamiškos verslo ir paslaugų kultūros
• nepakankamai aktyvus valstybinis sektorius, kuris suteikia galimybę plėtoti naujas programas ir paslaugas.
Elektroninės Europos iniciatyva kuriama dabartinės politikos pagrindu, susitelkiant į prioritetinius veiksmus, padedančius įveikti minėtas kliūtis – tais atvejais, kuomet yra svarbi europinė strategija, kai galima sumažinti nevienodą valstybių narių priėjimą prie Inerneto ir jo panaudojimą, kai europinė pridėtinė vertė padeda surasti bendrus problemų sprendimus. Šie veiksmai yra:
1. Europos jaunimas – į skaitmeninį amžių.
2. Pigesnis naudojimasis Internetu.
3. Elektroninės komercijos spartinimas.
4. Greitas Internetas mokslininkams ir studentams.
5. “Išmintingosios” kortelės, leidžiančios saugiai naudotis elektroninėmis priemonėmis.
6. Rizikos kapitalas aukštas technologijas naudojančioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms.
7. Elektroninis neįgaliųjų dalyvavimas.
8. Sveikatos apsauga Internetu (online).
9. Protingas transportas.
10. Valstybinių institucijų informacija Internete (online).
Kiekvienas toks veiksmas sutelkia dėmesį į konkrečius ambicingus tikslus, kuriuos reikia nedelsiant pasiekti. Europos Komisija negali šių tikslų pasiekti viena pati. Reikalingos bendros valstybių narių, Europos Komisijos, pramonės ir piliečių pastangos. Šios pastangos turi apimti ir stojančiąsias šalis.
Europa jau sėkmingai įgyvendino tokius istorinius politinės reikšmės projektus kaip Vieninga rinka ir euras. Nėra priežasčių, neleidžiančių Sąjungai žengti politinį žingsnį, iššaukiantį dinamišką atsaką naujajai ekonomikai. Europa gali užsitikrinti sėkmę ir realizuoti didžiulį naujosios ekonomikos potencialą – gerbūvio ateitis yra įmanoma visiems europiečiams.

1. Europos jaunimas – į skaitmeninį amžių
Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Valstybės narės daug ko pasiekia perkeldamos mokyklas į informacijos amžių. Valstybių narių planuose įsipareigojama iki 2002 metų į kompiuterinę sistemą įjungti visas mokyklas. Šios iniciatyvos tikslas – toliau spartinti šį procesą ir siekti, kad visi jauni europiečiai sugebėtų valdyti skaitmenines technologijas. Tai liečia tris pagrindines sritis:
• Interneto ir įvairių informacijos priemonių įvaldymas;
• šių naujų galimybių pritaikymas mokantis ir įgyjant naujų įgūdžių;
• pagrindinių įgūdžių išsiugdymas, tokių kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, daugelio disciplinų panaudojimas vienam klausimui spręsti, prisitaikymas, bendravimas tarp kultūrų ir problemų sprendimas.
Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas. Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės, turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi atspindėti Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, pavyzdžiui, per privačias-valstybines partnerystes, tiekiant aukštos kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.
Tikslai
Valstybės narės, Europos Komisijos visapusiškai remiamos atitinkamomis priemonėmis, informacijos visuomenės, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir sanglaudos politikos srityse turėtų įgyvendinti šiuos tikslus:
• Visos mokyklos turi turėti galimybę naudotis Internetu ir įvairiomis informacijos priemonėmis.
• Visiems mokytojams ir mokiniams turėtų būti suteikta galimybė naudotis pagalbinėmis paslaugomis, tarp jų Interneto tinkle esančia informacija ir mokymo medžiaga.
• Visiems jaunuoliams, taip pat ir gyvenantiems mažiau palankiuose regionuose, turėtų būti suteikta galimybė naudotis Internetu ir įvairiomis informacijos priemonėmis visuomeniniuose centruose.
• Visi mokytojai turėtų būti individualiai aprūpinti Internetu ir įvairiomis informacijos priemonėmis ir išmokyti jomis naudotis.
• Visi mokiniai turi turėti galimybę naudotis greitu Internetu ir įvairiomis informacijos priemonėmis klasėse.
• Visi mokyklas baigiantys mokiniai turėtų mokėti dirbti skaitmenine įranga.

2. Pigesnis naudojimasis Internetu
Telekomunikacijų infrastruktūros ir paslaugų rinkos liberalizavimas Europos Sąjungoje 1998 m. sausio 1 d. pasuko nauja kryptimi. Tai, kad krinta kainos ir didėja pasirinkimas vartotojams, rodo, jog ši politika duoda teigiamų rezultatų. Tačiau vis dar lieka daug ką nuveikti. Valstybėms narėms konkurencija tebėra nevienodai naudinga. Vis dar nepakankamai išplėtotos paslaugos, skiriamos visai Europai, ką iš dalies nulemia gana skirtingos ir kartais pernelyg sudėtingos licencijų išdavimo sąlygos ir tvarka. Dažniausiai pareigūnai vis dar užima dominuojančią vietą, ypač vietiniame tinkle.
Interneto ir naujai įjungtų paslaugų tiekimui vis dažniau panaudojamas tradicinis telefonų tinklas. Dėl to konkurentus ypač domina galimybė pasiūlyti atskiras (neįtrauktas) į vietinį tinklą paslaugas. Alternatyvios infrastruktūros, kaip antai bevieliai ir kabeliniai tinklai, būtų pajėgios pasiūlyti pigesnį ir greitesnį prisijungimą prie Interneto, tačiau jos dar nepakankamai išplėtotos.
Šie aspektai yra 1999 m. “Komunikacijų apžvalgos” (Communications Review), kurioje išsamiai apžvelgiama telekomunikacijų reguliavimo sistema, tema. Remdamasi ja, 2000 m. pavasarį Komisija pasiūlys daugelį įstatymų pakeitimų, kurių tikslas – palaipsniui susilpninti reguliavimą, rinkoms tampant vis labiau konkurentingoms. Tačiau pagal tradicinę įstatymuose numatytą tvarką, visiškam pasiūlymų įgyvendinimui valstybėse narėse prireiktų iki trijų metų. Tokioje dinamiškoje rinkoje, tai truktų per ilgai.
Todėl Taryba ir Europos Parlamentas kviečiami dėti visas pastangas paspartinti įstatymų leidybos procesą. Be to, valstybės narės, pačios priimdamos sprendimus, gali paspartinti liberalizavimą ir skubiai svarstyti klausimus, kurių sprendimas suteiktų vartotojams didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas greitam prisijungimui prie Interneto.
Tikslai
Remdamosi Komisijos rekomendacijomis, valstybės narės turėtų įsipareigoti imtis priemonių, užtikrinančių šiuos rezultatus:
• Pareigūnai turėtų siūlyti atskirus (neapjungtus) vietinius tinklus nediskriminuojančiais terminais ir sąlygomis tam, kad visi operatoriai galėtų tiekti naujoviškas paslaugas.
• Nuomojamų linijų, įskaitant ir tarptautines nuomojamas linijas, tarifai turėtų būti ženkliai sumažinti.
• Licencijų išdavimo reikalavimai komunikacijų paslaugoms turėtų būti žymiai palengvinti, ir kuo daugiau individualių licencijų reikėtų pakeisti bendraisiais įgaliojimais.
• Reikėtų nustatyti dažnių paskirstymą įvairių informacijos priemonių bevielėms sistemoms.

3. Elektroninės komercijos paspartinimas
Elektroninės komercijos, arba prekių ir paslaugų pirkimo ir pardavimo Internetu, vertė ES jau siekia 17 milijardų eurų. Tikimasi, kad iki 2003 m. šis skaičius pasieks 340 milijardų eurų. Tačiau tai gerokai mažiau negu JAV, kurių ekonomika yra to paties dydžio, o pajamos iš elektroninės komercijos daugiau nei tris kartus didesnes. Tačiau Europa turi pranašumų keliose svarbiose srityse, pavyzdžiui, saugumo ir kodavimo technologijose ir elektroninėje bankininkystėje. Plačiai paplitęs euro naudojimas elektroninėms operacijoms žymiai palengvins visos Europos Sąjungos elektroninės rinkos atsiradimą. Dirbti reikia atsižvelgiant į šiuos pranašumus.
Reikia pagreitinti elektroninės komercijos augimą Europoje, ypač tarp smulkių ir vidutinių įmonių, kad joms visa Europos rinka taptų sava. Tam reikia patikimo vidaus rinkos teisinio pagrindo, suteikiančio teisinį saugumą, pašalinančio kliūtis tarptautinėms paslaugoms, skatinančio operatyvias naujoves ir didinančio vartotojų pasitikėjimą. Tuo tikslu Bendrijos lygmeniu pradėta įgyvendinti eilė įstatyminių iniciatyvų. Greitas jų priėmimas ir įgyvendinimas turėtų būti prioritetinis. Taip pat reikia, kad Europos valstybių administracijos savo pavyzdžiu parodytų, kaip palengvinti elektroninius pirkimus ir kaip jais, kaip ir atviromis bei konkurentingomis sistemomis, naudotis. Jos turėtų užtikrinti ir fizinius paskirstymo kanalus (pvz., pašto ir pristatymo paslaugas), kurie padėtų organizuoti prekybą Internetu.
Apskritai elektroninės komercijos reguliavimą reikėtų riboti dėl greitų pasikeitimų ir globalizacijos pasekmių. Todėl reikėtų labiau akcentuoti savireguliacijos ir ”bendro reguliavimo” vaidmenį, ypač padedant sukurti vartotojų pasitikėjimą, be to, reikia toliau plėtoti pasaulinio masto bendradarbiavimą.
Greitas verslo Internetu augimas daugelį firmų užtiko netikėtai. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms visų pirma iškyla sunkumai dėl kvalifikuotų darbuotojų, žinių ir reikiamų įgūdžių stokos, dėl ko jos negali reikiamai pajungti tinklo techninių galimybių savo verslo funkcijoms.
Tikslai:
• Taryba ir Europos Parlamentas turėtų padaryti viską, kad būtų užtikrintas likusių direktyvų, susijusių su elektronine komercija, priėmimas.
• Komisija pasiūlys pakeitimus ES viešųjų pirkimų teisinei bazei, kad būtų galima pasinaudoti elektroninėmis priemonėmis visose viešųjų pirkimų procedūrose ir operacijose. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti elektroninių priemonių naudojimą viešiesiems pirkimams.
• Valstybės narės ir Komisija turėtų pradėti kampaniją, padedančią smulkioms ir vidutinėms įmonėms pereiti prie skaitmeninių sistemų, palengvinančią techninės patirties perdavimą per mokymo programas ir ekspertizės centrų tinklą.
• Komisija rems ES aukščiausio lygio domeno .eu sukūrimą, skatindama tarptautinę elektroninę komerciją ES viduje ir padėdama toms įmonėms, kurios nori rasti savo vietą visos ES Internete.

4. Greitas Internetas mokslininkams ir studentams
Universitetai ir mokslinių tyrimų laboratorijos pirmauja Interneto naudojime, kas teikia milžiniškos naudos akademinei ir mokslinių tyrimų bendruomenei. Bendravimas elektroniniu paštu ir informacijos gavimas Internetu dabar tapo svarbiausiais akademinio ir profesinio gyvenimo elementais. Tačiau bendradarbiavimas kompiuterine sistema (online) Europoje dar nėra įprastas.
Pavienės valstybės narės tobulina savo mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, tačiau Sąjungos viduje galimybės jungtis prie Interneto gana smarkiai skiriasi. Todėl Europoje susidaro “kintama Interneto geografija”. Dėl tos priežasties ne tik kai kurie mokslininkai ir studentai atsiduria blogesnėje padėtyje lyginant su geresnį ryšį turinčiais bendraamžiais, bet ir visos Europos masto bendradarbiavimas lieka ribotas, ir vartotojai negali pasinaudoti užslėptomis galimybėmis išnaudoti visą skaitmeninių komunikacijų potencialą.
Galimybės, kurias suteikia interaktyvus prisijungimas prie tinklo, gali būti panaudotos vystant visai naują požiūrį į mokymąsi ir mokymą – elektroninį švietimą, kai studentai gauna daugybę akademinės ir mokslinių tyrimų medžiagos bei priėjimą prie pačios bazės per tinklą. Greitas Interneto naudojimas palengvins ir veiksmingesnius interaktyvius mokslinius tyrimus, kai geografiškai toli esantys mokslininkai galės dalintis duomenimis bei priemonėmis kurdami naujas žinias – ir taip sudarydami sąlygas atsirasti naujam darbo metodui – elektroniniam moksliniam tyrimui. Reikia sukurti tinklą, kuris galėtų užtikrinti tiesioginį garantuotos kokybės ryšį įvairiomis priemonėmis, ir parengti novatorišką turinį, vartojimą ir priemones, pademonstruojančias, kaip galima panaudoti virtualius universitetus ir institutus.
Todėl visos Europos lygmeniu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti visą Interneto potencialą, užtikrinant visapusišką naudojimąsi geriausiu ir greičiausiu Internetu visose Europos švietimo ir mokslinių tyrimų bendruomenėse. Valstybės narės ir Komisija turėtų sukurti programas vartotojų poreikiams tenkinti, be to, reikėtų išnaudoti visas pramoninio bendradarbiavimo ir valstybinių bei privačių partnerysčių galimybes.
Tikslai:
• Šiuo metu turima Interneto infrastruktūra Europos mokslininkams ir studentams turėtų būti patobulinta. Be to, reikia parengti geresnes paslaugas ir taikomąsias programas mokymui ir moksliniams tyrimams, kas skatintų novatorišką veiklą.
• Bent vienas universitetas ir vienas mokslinių tyrimų fakultetas kiekvienoje valstybėje turėtų turėti vietinį tinklą, palaikantį įvairias komunikacijos priemones. Per trumpą laiką tai turėtų būti įdiegta visuose universitetuose, mokslinių tyrimų fakultetuose, aukštojo mokslo įstaigose bei kitose profesinio mokymo ir perkvalifikavimo institucijose.
• Visi Europos studentai turi turėti galimybę pasiekti tinkle esančias interaktyvias, įvairiomis priemonėmis perduodamas, paskaitas iš virtualaus Europos universitetinio tinklo, į kurį įeina bent vienas kiekvienos valstybės narės universitetas ar atviro distancinio mokymosi institucija ar įstaiga.

5. “Išmintingosios” kortelės, leidžiančios saugiai naudotis elektroninėmis priemonėmis
Paprastos kortelės, leidžiančios pasinaudoti sveikatos apsaugos paslaugomis, elektroniniais mokėjimais, mobiliuoju internetu, viešuoju transportu, mokama televizija ir daugeliu kitų galimybių. Štai ką gali padaryti “išmintingosios” kortelės. Kiekvienam piliečiui už prieinamą kainą, saugiai, visur veikiančios. Tos kortelės gali būti individualios, daugiafunkcinės arba įmontuotos į įvairius prietaisus. Jei Europa galėtų pirmauti tokios technologijos vystyme, jai atsivertų didžiulės rinkos. Tuo pačiu būtų sukurta be galo daug naujų ateities galimybių vartotojams ir verslui.
Kad pasiektų sėkmės, Europa turi dirbti išvien. Reikia labai daug vartotojų. Taigi, iškyla šios technologijos panaudojimo visos Europos mastu svarba. Po visą Europą turės paplisti nauja infrastruktūra, kuri sudarys galimybes naudotis “išmintingomis” kortelėmis, kur jūs bebūtumėte – kas atspindi GSM mobilių telefonų sėkmę.
Kad taip atsitiktų, Europos tiekėjai, paslaugų tiekėjai ir valstybių administracijos turės glaudžiai bendradarbiauti, apibrėždami bendras kortelių specifikacijas, susijusias su, pavyzdžiui, jų mobilumu, saugumu, privatumu ir vartotojų kontrole.
Taip pat reikalingas viso verslo bendradarbiavimas, kad būtų pagreitintas konkurentingos “pasitikėjimo” Interneto infrastruktūros sukūrimas (pvz., “Svarbiausia visuomeninė infrastruktūra” arba “SVI”). Europos verslininkai yra kviečiami dalyvauti ir pirmauti tiksliai apibrėžiant veiklos tikslus, metodus ir pasiūlymus. Valstybinės tarnybos turėtų visapusiškai pasinaudoti šia infrastruktūra (pvz., sveikatos apsaugos ar transporto srityse).
Tikslai:
• Komisija, pirmininkaujant Portugalijai, surengs “Viršūnių susitikimą “išmintingosios” kortelės klausimais” (2000 m. balandį), kuriame dalyvaus aukšto rango atstovai iš visų svarbiausių atitinkamų sektorių. Jie sieks toliau skatinti bendrų specifikacijų kūrimą. Bus susitarta dėl ateities veiksmų tvarkaraščio.
• Turėtų būti pasiektas susitarimas tarp sektorių dėl bendrų specifikacijų suvienodintai “išmintingos” kortelės infrastruktūrai.
• Turėtų prasidėti bendrų specifikacijų, dėl kurių buvo susitarta, įgyvendinimas, užtikrinant atvirą naudojimąsi pagrindinėmis mokėjimų paslaugomis įvairiuose sektoriuose (pvz., elektroninė komercija, viešieji telefonai).
• Kortelės turėtų būti pradėtos naudoti ir papildomoms paslaugų rūšims, kurioms reikia užtikrinto saugumo ir (arba) mobilių panaudojimo galimybių (pvz., pastovus ar mobilus naudojimasis medicininiais duomenimis, įmonių vidiniais ir išoriniais tinklais).

6. Rizikos kapitalas pažangias technologijas naudojančioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms
Europos verslininkui, universiteto studentui ar įmonės darbuotojui kilo nauja idėja. Ar ji bus finansuojama, įgyvendinama ir parduodama ES? Galbūt. Bet labiau tikėtina, kad taip įvyks JAV, kur verslo kultūra labiau skatina imtis rizikos ir kur ankstyvosios stadijos kapitalas, prieinamas sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms, tris–keturis kartus viršija tokį kapitalą ES ir yra labiau sutelktas į pažangios technologijos ūkio šakas.
Tai yra labai svarbu, nes jei idėja tampa sėkminga komercine prasme, gali būti sukurta tūkstančiai darbo vietų. Sėkmingai dirbančių informacijos technologijų srityje įmonių skaičiumi ES nė iš tolo neprilygsta JAV. Galimybė gauti finansavimą ankstyvojoje stadijoje yra būtina pasaulyje, kuris sparčiai transformuojasi į naujo tipo ekonomiką ir kuriame kūrybiškumas, finansų prieinamumas bei patekimo į rinką spartumas yra vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių konkurencinį pranašumą. Jei Europos Sąjunga ir valstybės narės nesugebės sudaryti reikiamos aplinkos komerciškai plėtoti ir finansuoti idėjas pačioje Sąjungoje, tos idėjos nukeliaus kitur arba liks neįgyvendintos, o nauda bus prarasta.
Europa atsilieka, nes čia vis dar per daug kliūčių, atbaidančių imtis rizikos. Kai kurios šių kliūčių jau naikinamos “Rizikos kapitalo – finansinių paslaugų” veiksmų planuose. Tačiau šiandieninė padėtis – tai vis dar nepakankamai išvystyta rizikos kapitalo rinka ES, o tai daro tiesioginę neigiamą įtaką ES rezultatams naujosios ekonomikos sąlygomis. Kadangi būtina skubiai gerinti Europos ekonominius rezultatus, reikėtų papildomai stengtis pagausinti ankstyvosios stadijos kapitalo finansavima visose ES vietose. Tai duos tiesioginės naudos informacijos technologijų pramonei ir patenkins gamintojus.
Kitas esminis elementas – stipresnė tarpusavio sąveika tarp rizikos kapitalo teikėjų ir komercinį potencialą turinčių idėjų kūrėjų. Abi pusės privalo geriau suprasti kitos pusės poreikius – tai pagerins ankstyvosios stadijos investicijų grąžą.
Tikslai:
• Komisija iš esmės peržiūrės politikos kryptis drauge su valstybėmis narėmis, kad pagerintų turimų priemonių darną (EIB, EIF, 5-oji rėminė tyrimų ir plėtros programa, MEDIA, TEN-telekomunikacijos, regioniniai–socialiniai fondai, ekonomikos ir užimtumo augimo iniciatyvos) ir kad išsiaiškintų, kaip jas būtų galima geriau panaudoti skatinant finansavimą ankstyvojoje stadijoje. Tai turėtų prisidėti prie diskusijų specialiajame Europos viršūnių tarybos susitikime Lisabonoje.
• Komisija, remdamasi tos peržiūros rezultatais, pasiūlys novatoriškas kapitalo paieškos formas, kaip antai valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystę, derinamą su kai kurių Bendrijos išlaidų perorientavimu kitoms sritims (pvz., patarėjai, verslo globėjai, inkubatoriai ir kt.).
• Reikėtų pašalinti likusias kliūtis, trukdančias sukurti visiškai integruotą pan-Europinę rizikos kapitalo rinką.
• Ankstyvosios stadijos finansavimas Europos Sąjungoje turėtų būti bent patrigubėjęs. Tokia pažanga daugiausia priklausys nuo privataus sektoriaus pastangų.

7. Elektroninis neįgaliųjų dalyvavimas
Skaitmeninių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms su negalia įveikti įvairias kliūtis (socialines–ekonomines, geografines, kultūrines, laiko kt.). Prieinamos technologijos, skirtos jų specifiniams poreikiams spręsti, leidžia jiems dalyvauti socialiniame ir darbiniame gyvenime lygiomis teisėmis. Todėl uždavinys ateičiai – sumažinti likusias spragas tarp technologijų ir šios vartotojų grupės.
Europos pramonė iki šiol nesugebėjo išnaudoti viso žmonėms su negalia skirtų prekių ir paslaugų rinkos potencialo. Paprastai jas galima sukurti su nedidelėmis papildomomis išlaidomis, tiesiog panaudojus “projektavimo visiems” (arba “universalaus projektavimo”) principus – laikantis tokio požiūrio, projektavimo metu atsižvelgiama į neįgaliųjų specifinius poreikius. Amsterdamo sutarties 22 Deklaracijoje valstybės narės jau įsipareigojo atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius. Dabar tereikia dėti pastangas, kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendintas Informacijos visuomenės plotmėje.
Bendrijos valstybių narių teisinės bazės šioje srityje yra labai skirtingos. Dažnai stinga specialiai šiai rinkos daliai skirtų gaminių standartizacijos. Daugelį metų ES buvo naudojama iki 10 skirtingų tekstinio telefono protokolų. Šiandien, įdėjus daug pastangų, yra siūlomas vienas standartas Europai. Komisija įsipareigos užtikrinti, kad prekių ir paslaugų standartai būtų palankūs neįgaliesiems. Europos pramonė privalo pasitempti, kad įvykdytų šį uždavinį.
Būtina gerinti galimybes įgyti išsilavinimą ir darbinį parengimą bei užtikrinti visapusišką žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje. Reikia sukurti specialius daugiakalbius operatyviuoju režimu veikiančius paslaugų tinklus, kurie sustiprintų neįgaliųjų nepriklausomybės ir saugumo jausmą. Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius formalumus, kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sistemose.
Tikslai:
• Europos Komisija ir valstybės narės turėtų peržiūrėti atitinkamus teisės aktus ir standartų programas, susijusias su Informacijos visuomene, kad užtikrintų jų atitikimą prieinamumo principams ir paspartintų standartizacijos procesus.
• Europos Komisija pasiūlys valstybėms narėms rekomendaciją, kad būtų atsižvelgta į žmonių su negalia reikalavimus teikiant informaciją bei komunikacijų srities prekes ir paslaugas.
• Europos Komisija ir valstybės narės turėtų įsipareigoti pasirūpinti, kad visų valstybės institucijų Interneto svetainių dizainas ir turinys būtų prieinamas žmonėms su negalia.
• Europos Komisija rems Tobulinimosi centrų tinklo kūrimą, bent po vieną kiekvienoje valstybėje narėje, kad šis tinklas parengtų Europinį “Projektavimo visiems” mokymo planų modulį, pagal kurį būtų galima rengti projektuotojus ir inžinierius.

8. Sveikatos priežiūra Internetu (online)
Veiksmingas geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems piliečiams ateityje – tai vienas didžiausių uždavinių, iškylantis visoms Europos valstybių vyriausybėms. Sveikatos priežiūros technologija ir teikimas stulbinančiai tobulėja tuo pat metu, kai vyriausybės susiduria su senstančios visuomenės problema – išlaidos sveikatos priežiūrai padidėja Todėl iškyla dvigubas uždavinys: gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir pasiekiamumą visiems ES piliečiams, tuo pat metu nedidinant bendrųjų išlaidų.
Šių uždavinių nepavyks įgyvendinti, jei nebus sukurtos ir plačiai naudojamos visiškai integruotos, tarpusavyje sąveikaujančios ir modernios sveikatos priežiūros sistemos. Skaitmeninės technologijos gali pagerinti sveikatos priežiūros produktyvumą ir aprėptį. Šis potencialas dar nevisiškai išnaudojamas – tik 1 procentas visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų naudojamas informacijos technologijoms. Apibendrinant – būtina sukurti patikimas tarnybas, kurios apimtų ligonines, laboratorijas, vaistines, pirminės priežiūros centrus ir globos namus.
Sveikatos priežiūros rinkų susiskaldymas ES taip pat trukdo diegti naujoves ir skleisti geriausią darbo praktiką. Sveikatos priežiūra yra stambiausia ūkio šaka. Sveikatos reikalams ES valstybinės institucijos vidutiniškai išleidžia daugiau kaip 8 procentus BVP. Todėl sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų bendros rinkos kūrimas turės svarbios įtakos Europos konkurencingumui ateityje.
Šiame kontekste ES yra skatinama bendradarbiauti garantuojant ir gerinant visuomenės sveikatą (Steigimo sutarties 152 straipsnis). Tai nereiškia sveikatos priežiūros harmonizavimo Europiniu lygmeniu. Tačiau tai reiškia bendras pastangas atliekant tyrimus, derinant standartus ir gaminių specifikacijas bei kuriant pan-Europines medicinos bibliotekas.
Tikslai:
• Turėtų būti apibrėžta geriausia sveikatos priežiūros praktika steigiant paslaugų tinklus, stebint sveikatos būklę, kontroliuojant užkrečiamų ligų plitimą ir kuriant ryšius tarp ligoninių, laboratorijų, vaistinių, gydytojų, pirminės priežiūros centrų ir globos namų.
• Turės būti suderinti prioritetai dėl keleto pagrindinių pan-Europinių medicinos bibliotekų, veikiančių operatyviuoju režimu Internete (online), bei dėl sveikatos priežiūros konsultavimo centrų, kad jų būtų laikomasi iki 2004 m. pabaigos.
• Prioritetai sveikatos priežiūros informatikos standartizavimo srityje turės būti įgyvendinti iki 2000 m. pabaigos.
• Visiems Europos piliečiams turėtų būti suteikta galimybė gauti “išmintingąją” sveikatos priežiūros kortelę, kuri leistų patikimai ir konfidencialiai pasiekti tinkle saugomą informaciją apie pacientą.
• Visi sveikatos priežiūros darbuotojai ir vadovai turėtų būti prijungti prie telematinės sveikatos priežiūros infrastruktūros, kuri palengvintų susirgimų profilaktiką, diagnozę ir gydymą.

9. Protingas transportas
Visoje Europoje sparčiai auga transporto apimtys, o tai sukelia daug problemų. Praeitais metais ES kelių eismo nelaimėse žuvo 43.000 ir buvo sužeista 1,5 milijono žmonių, taip pat įvyko stambių avarijų tuneliuose, geležinkeliuose ir jūroje. Skaičiuojama, kad transporto kamščiai keliuose kainuos apie 120 milijardų eurų per metus, o 1999 m. birželį daugiau kaip 37 procentai skrydžių buvo atidėti. Padidėjus sudeginamo kuro kiekiams, daromas neigiamas poveikis aplinkai.
Pasitelkus skaitmenines technologijas, galima padaryti transportą saugesnį ir pagerinti viešojo transporto kokybę, ypač stambiuosiuose miestuose. Veiksmingai panaudojus eismo valdymo ir informavimo paslaugas, jau sumažėjo teršalų emisija ir kuro sunaudojimas bei sutrumpėjo kelionės laikas. Įrengus “Kintamos žinutės ženklus” greitkeliuose, ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių susidūrimų sumažėjo 30 procentų (rūke – 85 procentais); pasitelkus patobulintas pagalbos vairuotojams ir apsaugos nuo susidūrimų sistemas, avarijų sumažėjo apie 50 procentų.
Dabartinėmis sąlygomis vien oro eismo valdymo sistemų pagerinimo nepakaks maksimaliam poreikiui patenkinti, kaip vertina dauguma oro erdvės naudotojų. Todėl be geresnio oro erdvės organizavimo dar reikės ieškoti naujų skaitmeninių technologijų ir darbo būdų – tačiau prieš juos diegiant, reikės aiškintis, ar jie priimtini visiems suinteresuotiesiems ir ar pereinamuoju laikotarpiu yra visiškai garantuojamas oro eismo saugumas.
Valstybės narės turėtų parūpinti reikiamais ištekliais toliau nurodytiems tikslams pasiekti. Europos lygmeniu Komisija teiks visą paramą per atitinkamas Bendrijos programas, taip pat apibrėžiant ir įgyvendinant GNSS-2 (Galileo) – naujosios kartos Globalios navigacijos palydovinę sistemą.
Tikslai:
• Visiems po Europą keliaujantiems piliečiams turėtų būti užtikrinta galimybė bet kurioje vietoje pasinaudoti keliomis kalbomis teikiama pagalba, skambučio lokalizavimu ir visiškai organizuotu skubios medicininės ir avarinės pagalbos teikimu telefonu 112.
• Visuose naujuose Europoje parduodamuose automobiliuose turėtų būti įrengtos žymiai veiksmingesnės aktyviosios sistemos saugai gerinti.
• Reikia padėti augti pridėtinę vertę kuriančioms individualizuoto eismo ir kelionių planavimo informacijos tarnyboms, kad jos apimtų 50 procentų vidutinių ir stambiųjų Europos miestų.
• Visus pagrindinius trans-Europinius tinklus turėtų apimti sistemos, kurios informuotų apie eismo įvykius ar transporto kamščius bei valdytų juos.
• Visus pagrindinius oro maršrutus turėtų apimti ore, žemėje ar erdvėje įdiegta infrastruktūra, kuri galėtų padėti sumažinti eismo kamščius iki priimtino lygio, tuo pačiu didindama saugos lygį.

10. Valstybinių institucijų informacija Internetu (online)
Visi Europos piliečiai ir ūkio subjektai yra suinteresuoti kuo geriau ir paprasčiau prieiti prie valstybinio sektoriaus informacijos. Vienas būdų to pasiekti – geriau panaudoti Internetą. Geresnė informacija apie valstybės institucijas operatyviuoju režimu padarytų Internetą dar svarbesnį kasdieniniame gyvenime ir padidintų Interneto naudotojų skaičių, todėl išaugtų bendroji nauda dėl platesnio piliečių dalyvavimo Informacijos visuomenėje. Interneto potencialą galima panaudoti realizuojant Amsterdamo sutarties tikslą – užtikrinti piliečiams visišką ES institucijų veiklos ir sprendimų skaidrumą bei kaip galima atviresnį šių sprendimų priėmimo procesą.
Ir valstybių narių valdžios institucijos, ir Europos institucijos jau daug nuveikė kurdamos Interneto svetaines ir teikdamos piliečiams priėjimą operatyviuoju režimu prie informacijos apie valdžios darbą. Geriausios svetainės yra puikiai suprojektuotos, kad patenkintų netechninio vartotojo poreikius ir užtikrintų galimybę gauti plataus spektro teisinę ir administracinę informaciją. Dar daugiau reikia padaryti, kad visos valstybinių institucijų svetainės taptų paprastu įrankiu gauti informaciją ir bendrauti su visomis valstybinėmis tarnybomis, ir kad tuo pat metu būtų laikomasi Bendrijos duomenų privatumo standartų.
Paprastų galimybių gauti pagrindinius statistinius ir verslo duomenis stoka stabdo pramonės plėtrą ir trukdo privačiam sektoriui steigti pridėtinės vertės paslaugas – būtent šios paslaugos buvo ypač sėkmingas JAV valstybinio sektoriaus informacijos bruožas.
Tokių pastangų tikslas – padaryti valstybinio sektoriaus informaciją dar lengviau pasiekiamą plečiant ir supaprastinant priėjimą prie Interneto. Tai taip pat stimuliuos naujų privataus sektoriaus paslaugų plėtrą, grindžiamą naujais informacijos šaltiniais, kurie taps prieinami. Todėl potenciali šių pastangų nauda bus labai plati:
• valstybinių institucijų paslaugos bus priartintos prie piliečių;
• valstybės išlaidos bus mažinamos naikinant biurokratiją ir jos atmainas;
• bus kuriamos naujos darbo vietos pridėtinės vertės paslaugas teikiančiose įmonėse;
• pagerės informacija apie rinką visos Europos mastu.
Tikslai:
• Valstybės narės turėtų užtikrinti paprastą priėjimą prie bent keturių esminių tipų Europos valstybinio sektoriaus informacijos: teisinės– administracinės, kultūrinės ir aplinkosauginės informacijos bei duomenų apie esamas eismo sąlygas ir transporto kamščius.
• Valstybės narės ir Komisija turėtų plėsti Interneto naudojimą, kad būtų konsultuojamasi ir renkama grįžtamoji informacija apie pagrindines politines iniciatyvas. Tikslas būtų ne vien skelbti teisės aktus ir baltąsias knygas Internete, bet taip pat sukurti diskusijų ir grįžtamosios informacijos forumą, jei įmanoma, su nepriklausomais pokalbių vedėjais.
• Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad piliečiai turėtų dvipusį priėjimą prie pagrindinių dialoginių sistemų (pvz., mokesčių deklaracijų, finansavimo paraiškų ir kt.), kuris leistų jiems ir gauti informaciją, ir pateikti atsakymus.

Leave a Comment