DVD

KAS TAI DVD?

Susidūrus su CD talpumo problemomis 1995 metais buvo nuspręsta priimti vieningą naujos kartos, didelio tankumo optinių diskų formatą – DVD.
DVD atsiradimas reiškė perėjimą į daugiau išvystytą lygį, duomenų saugojimo ir naudojimo, garso ir vaizdo srityje.
Iš pradžių DVD šifravosi kaip digital video disc, vėliau šifravimas buvo truputi pakoreguotas ir dabar vadinamas kaip digital versatile disc (universalus skaitmeninis diskas).
Iš pirmo žvilgsnio DVD diskai atrodo kaip mums jau įprasti CD-ROM diskai, bet DVD savo galimybėmis gerokai lenkia CD-ROM diskus. DVD diskai gali saugoti iki 266 kartų daugiau informacijos nei CD-ROM diskai.
DVD diskai atrodydami taip pat kaip ir įprasti CD-ROM diskai, atvėrė naują kelią informacijos saugojimui, palyginus su tuo ką turėjome – tai revoliucija!
DVD diske gali būti saugoma 4,7 GB informacijos, negana to DVD diskų būną ir dvisluoksnio/dvipusio tipo, todėl į šio tipo diskus galima sutalpinti iki 17 GB duomenų, tokiuose diskuose duomenys saugomi dviejuose sluoksniuose kiekvienoje pusėje. Yra įvairių tipų DVD diskai:
Disko tipas Pusės ir sluoksniai Talpumas Grojimo laikas
DVD-5 SS/SL 4,7 Gb > 2 val. video
DVD-9 SS/DL 8,5 Gb 4 val. video
DVD-10 DS/SL 9,4 Gb 4,5 val. video
DVD-18 DS/DL 17 Gb > 8 val. video

SS – single siide (vienpusis diskas)
SL – single layer (vienas sluoksnis)
DS – double side (dvipusis diskas)
DL – double layer (dvigubas sluoksnis)
Su savo senuoju CD-ROM įrenginiu deja jūs negalėsite nuskaityti DVD diskų, todėl norint naudotis DVD diskais jums teks įsigyti DVD įrenginį arba DVD grotuvą (j

jam nereikalingas kompiuteris), kuris taip pat puikiai nuskaitys jūsų CD-ROM ir muzikinius diskus.
Kuo mums DVD diskai naudingi
Visu pirma mums atsiveria naujos galimybės saugoti didelius informacijos kiekius viename diske. Dabar galite žiūrėti ypač geros kokybės videofilmus su ypač geros kokybės garsu. Ne gana to DVD jums suteikia papildomų galimybių žiūrint videofilmus ir ne tik.
Dabar galite pasirinkti kokiu rakursu žiūrėti filmą, dėka šios galimybės, jūs galėsite žiūrėti filmą su smurtinėmis scenomis ar be jų, o siužetas filmo iš esmės nesikeis. Tai ne svajonės, patikėkite visa tai jau prekyboje!
DVD veikimo principai
Kaip ir CD-ROM, DVD diskai saugo duomenis dėka įdubimų, esančių spiraliniuose takeliuose atspindinčiame metaliniame paviršiuje, padengtame plastiku. Pagrindinis reikalavimas, kuriant DVD, buvo paprastas: padidinti talpą, padidinus takelyje įdubimų, prie viso to technologija turi būūti pigi.
Tyrimų rezultatu tapo kokybiškesnio lazerio atradimas su mažesniu bangos ilgiu, dėl ko tapo įmanoma panaudoti mažesnius įdubimus.

Įprastame CD-ROM įrenginyje lazerio banga yra 780 nm ilgio, o DVD – 650 nm arba 635 nm. Kita naujovė – tai naujas sektorių formatas, patikimesnis klaidų koregavimo kodas, ir pagerintas kanalų moduliavimas.
DVD diskai
Daugelis diskų yra 4,7 GB talpos, bet yra ir DVD diskų kuriuose talpinama 8,5GB, 9,4GB ir 17GB informacijos.
DVD diskų struktūriniai tipai:
Single Side/ Single Layer (vienpusis/vienasluoksnis): Tai pati paprasčiausia DVD disko struktūra. Šiame DVD diske galima talpinti iki 4,

,7 GB informacijos. Tai 7 kartus didesnė talpa nei paprastų CD-ROM diskų.
Single Side/ Dual Layer (vienpusis/dvisluoksnis): Tokio tipo diskas informacija talpina 2 sluoksniuose, vienoje pusėje, tokiame diske galima talpinti iki 8,5GB duomenų, tai 3,5GB daugiau negu vienasluoksniame DVD diske.
Double side/ Single Layer (dvipusis/vienasluoksnis): Tokiame diske telpa 9,4GB duomenų, po 4,7GB kiekvienoje pusėje. Nesunku pastebėti, kad tokio disko talpa yra dvigubai didesnė nei vienasluoksnio/vienpusio DVD disko, tokiame diske duomenys įrašomi į abi puses, todėl reikia apversti diską į kitą pusę norint skaityti duomenis kitoje pusėje, arba įsigyti įrenginį kuris gali nuskaityti DVD diską iš abiejų pusių.
Double Side/ Double Layer (dvipusis/dvisluoksnis): Tokios struktūros diske galima sutalpinti net 17 GB duomenų (po 8,5GB kiekvienoje pusėje).
Priminsime, jog šie dydžiai yra suapvalinti, nes 1KB=1024 baitams, todėl tikslūs duomenys gali būti šiek tiek mažesni.
Perdavimo greitis ir paieškos laikas
Perdavimo greitis atitinka 9X CD-ROM greitį – 1.3 Mb/s. Paieškos laikas yra tarp 150 ir 200 ms. DVD įrenginiai nepakeis kietųjų diskų, tačiau jie puikiai, kaip ir CD-ROM, tinka didelių duomenų saugojimui. Vaizdo filmams paieškos laikas įtakos neturi, kadangi duomenys išdėstyti tolygiai, t.y. lazeriui nereikia šokinėti nuo vieno takelio prie kito.
DVD-R diskai
DVD Forum organizacija jau patvirtino specifikacijas dviejų įrenginių, kurie leidžia informaciją ne tik nuskaityti , bet ir įrašyti į DVD-R diskus. Tokie įtaisai DVD-R (DVD Recordable) gali informaciją įrašyti tik vi
ieną kartą. Įtaisai, kurie leidžia rašyti daugelį kartų pavadinti DVD-RAM.
Šie DVD diskai turėtų būti dviejų tipų – vienpusiai ir dvipusiai. Kiekvienoje tokio disko pusėje turėtų tilpti apie 3,95 Gb duomenų. Darbiniai tokių diskų paviršiai yra padengti specialiais temperatūrai jautriais dažais (kaip ir CD-R). DVD-R lazeris turi du nustatytus režimus. Rašant lazerio spindulys įkaitina atitinkamas temperatūrai jautraus sluoksnio vietas iki kelių šimtų laipsnių. Dėl to šios vietos pakeičia savo spalvą ir tuo pačiu atspindėjimo savybes. Šie pakitimai yra negrįžtami, todėl pakeisti šios informacijos neįmanoma. Skaitant lazeris dirba mažesniu galingumu todėl negali pakeisti optinių sluoksnio charakteristikų. Pakeitimai, kurie padaromi šiuo metodu yra gana maži, todėl ne visi šiuolaikiniai DVD-ROM įrenginiai gali skaityti šiuos diskus. Tarptautinė organizacija Optical Storage Technology Association užsiiminėjanti optinių įtaisų standartizavimu, pasiekė, kad naujausiose DVD įtaisų versijose šio trūkumo nebebūtų.
DVD-RAM diskai taip pat bus leidžiami dviejų tipų – vienpusiai ir dvipusiai. Kiekvienoje tokio disko pusėje bus galima patalpinti iki 2,6 Gb duomenų. Informacijos išsaugojimo patikimumo padidinimui tokie diskai bus patalpinti į specialius įdėklus su paslankiu dangteliu. Bet kuriuo atveju įstačius diską į kaupiklį dangtelis atsidaro kaip ir įstatant paprastą disketę. Tačiau vienpusiai diskai galės būti gaminami ir be dėžutės su užsklanda.
Darbiniai DVD-RAM paviršiai yra padengti plona plėvele sudaryta iš kristalų, kurie paveikti lazerio spindulio įkaista ir
r pereina į amorfinę būseną. Taip atsitikus, pasikeičia jų atspindžio savybės. Lazeris naudojamas DVD-RAM kaupikliuose turi 3 galingumo režimus. Mažiausio galingumo režimas naudojamas duomenų nuskaitymui, o likę du kiti – kristalų pavertimui į amorfinę būseną ir atgal. Tokių pasikeitimų optinės charakteristikos irgi yra labai nežymios, todėl ne visi DVD-ROM įtaisai gali skaityti šiuos diskus. Artimiausiu metu šio nesuderinamumo turėtų nebelikti.
DVD veikimas
Atsitiko taip kaip ir turėjo atsitikti, DVD naudojamas kompiuteryje ir kaip video grotuvas namuose, kuris valdomas taip pat kaip ir video magnetofonas. Dar prie to turi ir papildomų valdymo galimybių, tokių kaip disko skanavimas ir fragmentų ieškojimas, pauzė ir sulėtintos peržiūros galimybė.
Jūs galite filmą žiūrėti kadrais ir kiekvienas kadras bus labai geros kokybės. Meniu ar distancinio valdymo pagalba galėsite “peršokti” į bet kurią filmo vietą, galėsite keisti žiūrejimo dydį (visam ekrane ar dalyje jo). Numatyta ir speciali funkcija, leidžianti apriboti nuo vaikų, filme tam tikrų scenų rodymą (pvz.: smurto ir t.t.). Bet didžiausia turbūt DVD galimybė – tai didelė duomenų talpa. Sakot filmui tiek duomenų nereikia? O kaip tada dėl vertimo? PVZ: Galimybė mėgautis filmų peržiūromis įvairiomis kalbomis, gali būti verčiama ir su titrais. Distancinio pulto ar tam tikros programos pagalba galite pasirinkti iš 8 skirtingų įgarsintų kalbų, ar pasirinkti iš 23 kalbų titrais.
Bene maloniausia galimybė peržiūrinti filmus – tai tų pačių scenų peržiūra iš skirtingų padėčių. Įsivaizduokite kaip būtu šaunu žiūrėti krepšinio varžybas, iš savo pasirinktos padėties, ar ją staigiai keisti, artėjant žaidėjui prie krepšio žiūrėti iš viršaus ar iš po krepšio 🙂 Jus galite pasirinkti daugiausiai keturias kameros padėtis, be abejo tai turi būti numatyta kuriant ir montuojant filmą.
DVD ir video
Tam, kad dekoduoti MPEG-2 video įrašus reikalingos galingos mikroschemos, t.y. plokštės su vaizdą dekoduojančiais procesoriais, kurios yra integruotos į DVD įrenginius. Be to galima naudoti dekodavimo programas: Xing ir pan. Bet norint pasiekti geriausius rezultatus dekoduojant vaizdą reikėtų naudotis specialiu dekoderiu (DVD jį turi integruotą).
Kartais kyla klausimas, kodėl geriau naudoti DVD diskus, nei paprastas video kasetes:
Visu pirma, kiek kartų jūs peržiūrinėsite filmą per DVD, kokybė niekada nepasikeis, o peržiūrint videokasetę daug kartų kokybė suprastėja.
Dabar galėsite filmus žiūrėti Dobly Digital (AC-3) garso sistemoje
Ir dar daug minėtu galimybių.
DVD ir garsas
Filmai DVD diskuose įrašyti fantastiškos kokybė garsu, kurį užtikrina Dobly Digital (AC-3 Digital Sound), kuris garsą siunčia 6 kanalais. Jeigu kada nors buvote šiuolaikiniame kino teatre, ar matėte reklamą apie namų kino teatrą, tai turbūt įsivaizduojate apie ką eina kalbą. Daugelis šiuolaikinių filmų yra įgarsinti AC-3 standartu. T.y. garsas sklinda penkiais (diskrečiais) kanalais ir bendru. Skirtumas tarp Dobly ProLogic ir AC-3 garso įrašo standarto tas, kad prieš žiūrovus išdėstyti 3 garsiakalbiai (kairėje, dešinėje ir centre), už žiūrovų nugarų išdėstyti dar du garsiakalbiai (kairėje ir dešinėje), ir kampe pastatytas žemųjų dažnių generatorius (subwoofer). Šis garso įrašymo standartas suteikia galimybę naudoti studijinius efektus ir žiūrovams suteikti realų veiksmo garsą, kad net į ekraną nepasižiūrėjus būtų galima atspėti kas vyksta. Ne gana to papildomai galima įrašyti 16, 20 ar 24 bitų CD 48 Khz kokybės stereo garsą Dobly ProLogic standarte.
Minimalūs sisteminiai reikalavimai ir apsauga nuo “piratų”
Minimalūs sisteminiai reikalavimai kompiuteriui priklauso nuo DVD įrenginio, paprastai rekomenduojame Pentium-133 Mhz, 16MB RAM.
Egzistuoja apsauga nuo autorinių teisių pažeidinėjimo. Apsauga sukurta 8 žemynų zonoms:
Kanada, JAV
Japonija, Europa, pietų Afrika, Artimieji Rytai (įskaitant Egiptą)
pietryčių Azija, rytinė Azija (įskaitant Honkongą)
Australija, Naujoji Zelandija, Ramiojo vandenyno salos, Centrinė Amerika, Pietų Amerika, Karibų salos
Buvusi sovietų sąjunga, Indijos pusiasalis, Afrika (taip pat Šiaurės Korėja, Mongolija)
Kinija
Rezervuota
Zona be teritorijos (lėktuvai, laineriai ir kt.)
Todėl jei jūsų DVD įrenginys pirktas 2 zonoje, tai kitose zonose pirkti DVD diskai nedirbs. Be to jau galima tam tikrų programų pagalba DVD įrenginį pervesti į kitą zoną, ar padaryti jį multizoninį.

Leave a Comment