Turinys
Įvadas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………¼¼¼¼¼¼……3 1. Sąvokos….¼¼¼……….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………42. Duomenų saugyklų privalumai¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.¼¼¼¼…………43. Duomenų saugyklų charakteristika…¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………54. Duomenų saugyklų architektūra….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………..5 4.1 Centralizuota architektūra……………………………………………………………….6 4.2 Apjungtoji architektūra………………………………………………………………….6 4.3 Sluoksniuota architektūra………………………………………………………………..65. Duomenų saugyklos sudarymo ir naudojimo procesas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………….76. Elektroninės saugyklos ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………….76.1. Elektroninių išteklių saugyklos patikimumas………………………………………86.2. Elektroninių išteklių saugumas……………………………………………………..96.3. Ilgalaikis išteklių saugojimas..…………………………………………………….10 6.3.1. Informacijos išsaugojimas keičiantis saugojimo laikmenoms ir duomenų formatams……………………………………………………………………10 6.3.2. Informacijos pasiekiamumo išsaugojimas…………………………………..11 6.4. Elektroninės saugyklos patikimumo, saugumo ir ilgalaikio išteklių saugojimo išvados ir rekomendacijos…………………………………………………………………….117. Duomenų saugyklų nauda. ¼…………¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.……….128. Duomenų saugyklų kainos¼¼………….¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼.……129. Duomenų saugyklos Internete ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………….1210. Duomenų saugyklų tinkamumas ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………………1311. Duomenų saugyklų strateginis naudojimas ¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…..1312. Duomenų saugyklų pavizdys: “Lietuvių etninės kultūros lobių aruodai”…………………..13Išvados¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………………….18Literatūros sąrašas¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼…………19Priedai¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼¼………..20
ĮVADAS
Kompiuterių bumas jau praityje. Žmonių susidomėjimas skaitmenine technika slopsta, bet nesiliauja. Bebaigianti išnykti „Infobalt“ paroda – geras šios tendencijos pavyzdys. Informacinės technologijos kasdien tobulėja, o objektus skaitmeninėje terpėje norėtume išsaugoti šimtmečius. Taigi besivystančių informacinių technologijų pagalba, tai įmanoma įgyvendinti. Duomenų saugyklos yra viena iš duomenų bazių technologijų tendencijų. Jos atsirado visai neseniai – 1990 metais ir yra naudojamos vidutinių bei didelių įmonių. Jų dėka įmonės, organizacijos bei kitos ivairios įstaigos gali išsaugoti duoenys, kurių pagalba lengviau priimti sprendimus.Taigi šioje temoje mes plačiau pakalbėsie apie duomenų saugyklas. Pateiksime keletą duomenų saugyklos sąvokų, išvardinsime privalumus bei jų teikiamą naudą. Galiausiai pateiksime konkretų duomenų saugyklos pavyzdį.
1. SĄVOKOS
· Duomenys – tai informacija, išreikšta tam tikru pavidalu, tinkamu apdoroti kompiuteriui arba žmogui.· Duomenų bazė – tai tarpusavyje susijusių duomenų rinkinys. Duomenys gali būti įvairūs: tekstai, paveikslai, garsai. Juos tvarko duomenų bazės valdymo sistema (DBVS).· W.Inmon: Duomenų saugykla – tai vienintelis duomenų šaltinis, priemonė siekti pagalbos sprendime.· E.Turban: Duomenų saugykla – tai saugykla istorinių duomenų, orientuota ir organizuota, apibendrinta, ir integruota iš skirtingų šaltinių, tam kad gauti priėjimą ir galimybę manipuliuoti sprendimais.
· DIS(Department of Information Systems): Duomenų saugykla – tai atskiras specialus duomenų saugojimas, paimtas iš verslo sprendimų, kurie dažnai yra apjungiami su gauta informacija.· Wikipedia(Elektroninė enciklopedija): Duomenų saugykla -tai duomenų bazėje išsaugoti verslo įvykiai, kurie įmonėms padeda lengviau priimti tolimesnius sprendimus. Duomenų saugyklose yra talpinamas didelis kiekis informacijos, kuris yra paskirstomas į mažesnius loginius elementus, kurie vadinami priklausomomis loginėmis vitrinomis.2. DUOMENŲ SAUGYKLŲ PRIVALUMAI
Yra išskiriami du pagrindiniai duomenų saugyklų privalumai:· Sugebėjimas gauti duomenys greitai, nes jie yra patalpinti vienoje vietoje; · Galutiniai vartotojai interneto pagalba sugeba gauti duomenys dažniau ir lengviau. Naudojami duomenys turi būti pertvarkyti į panašias formas, kurios daro juos paklusnius analitiniuose procesuose, tam kad padėti duomenų prieinamumui, detalumui. Tokiu būdu duomenų saugyklos nesuvokiamos atskirai, tačiau jos susijusios su duomenų prieinamumu, paieška, jų analize ir vaizdavimu.
3. DUOMENŲ SAUGYKLŲ CHARAKTERISTIKA
Duomenų saugyklų pagrindinės charakteristikos:· Organizacija. Duomenys yra grupuojami į atskiras grupes, pavyzdžiui, klientus, produktus, kainas, vietą ir sudaro informaciją, kuri tinka tik sprendimo palaikymui.· Nuoseklumas. Duomenys skirtingose duomenų bazėse yra šifruojami skirtingai. Pavyzdžiui, vienose sistemose duomenys užkuoduojami „0“ ir „1“, kitose sistemose „m“ ir „f“. O duomenų saugyklose jie koduojami suderintai.· Ilgalaikiškumas. Duomenys yra laikomi daug metų, todėl jie visą laiką naudojami prognozavimui, palyginimui ir tendencijoms.· Duomenys yra neatnaujinami. Kartą patalpinti į duomenų saugyklą duomenys nebeatnaujinami.· Struktūrizuota. Tipiškai duomenų saugyklos yra naudojamos struktūrizuotai.· Klientai/serveris. Duomenų saugyklos naudoja kliento/ serverio architektūrą daugiausia aprūpindamos galutinį vartotoją lengvai pasiektais duomenimis.· Web-bazė. Šiandien duomenų saugyklos yra kuriamos tam, kad aprūpintų aplinką efektyviam web – bazių taikymui.
4. DUOMENŲ SAUGYKLŲ ARCHITEKTŪRA
Yra trys pagrindinės duomenų saugyklų architektūros:· Centralizuota· Apjungtoji· Sluoksniuota
4.1 Centralizuota architektūra
Centralizuotoje architektūroje veikia tik viena duomenų saugykla, kuri kaupia visus reikalingus duomenys verslo analizei. Visos abejonės ir atnaujinimai turi būti apdorojami vienoje duomenų bazių sistemoje.
Kita vertus, prieinamumas prie duomenų nesudėtingas, nes tik vienas duomenų modelis yra tinkamas. Be to, kurti ir palaikyti centralizuotą duomenų saugyklą yra žymiai lengviau negu suskirstytoje aplinkoje. Centralizuotos duomenų saugyklos yra naudingos toms kompanijoms, kuriose taipogi egzistuoja centralizuota struktūra.(žiūrėti priede, pav.1)4.2 Apjungtoji architektūra
Decentralizuota architektūra yra naudinga tik tada, kai operacinė aplinka taip pat paskirstyta. Šioje architektūroje duomenys yra logiškai grupuojami, bet laikomi skirtingose duomenų bazėse panašiose ar skirtingose vietose. Vietinė duomenų vitrina laiko tik dalykiškai svarbią informaciją. Nes palyginus su centralizuota duomenų saugykla, duomenų kiekis yra suvestas priešingai. Taip pat vietinė duomenų saugykla gali sudaryti visų lygių detales. Taigi detalizuota informacija gali būti perduota į vietines sistemas. (žiūrėti priede, pav.2)
4.3 Sluoksniuota architektūra
Apjungtosios architektūros ateityje yra svarbu tai, kad loginės duomenų saugyklos yra tik tai virtualios. Priešingai sluoksniuotoje architektūroje centrinė duomenų saugykla yra taip pat fizinė. Be to šiose saugyklose egzistuoja vietinės duomenų vitrinos skirtinguose sluoksniuose, kurios kaupia kopijas arba reziumuoja prieš tai esančius sluoksnius. Bet domesys yra nedetalizuoti kaip tai vaizduojama apjungtoje architektūroje. Šios struktūros privalumai yra šie: a)greitas atsakymo laikas, nes duomenys yra patalpinami arčiau vartotojų, b) sumažinti duomenų kiekį, kuris yra ieškomas. Nors keletą mechanizmų turi būti naudojama paskirstytoje architektūroje, tai turi rezultatu žemesniuose “hardware & software” kainose, nes visi duomenys turi būti patalpinti vienoje vietoje ir abejonės yra įvykdomos skirtinguose mechanizmuose. Sluoksniuota architektūra yra labai svarbi duomenų saugykloms. Duomenų saugyklos nėra statistinės sistemos, jos vystosi ir auga visą laiką. Todėl architektūros pasirinkimas, kuriant duomenų saugyklą, turi būti lengvai išplėstas ir restruktūrizuotas. (žiūrėti priede, pav.3)
5. DUOMENŲ SAUGYKLOS SUDARYMO IR NAUDOJIMO PROCESAS
Duomenų saugyklų kūrimo ir naudojimo procesas vaizduojamas priede 4 pav. Organizacijų duomenys yra laikomi operacinėse sistemose (paveikslo kairėje pusėje). Naudojant specialią programinę įrangą ETL (extraction/ištraukymas, tranformation/transformacija, load/kaupimas) duomenys yra apdorojami ir tada saugomi duomenų saugyklose. Duomenys, kurie perkelti yra organizuojami saugyklų viduje, tokiose formose, kurios lengviau suprantamos galutiniams vartotojams. Operaciniai duomenys organizuojami pagal verslo procesus, pavyzdžiui, kaip pervežimas, pardavimas ar inventoriaus kontrolė. Duomenų saugyklas aprūpina saugojimui METADAT, tai yra duomenys apie duomenys. Ji įtraukia programinę įrangą, apie duomenys ir taisykles. Organizuojant duomenys ir duomenų santraukas, kuriuos lengviau indeksuoti ir ieškoti, ypač su web-įrankiais. Taigi Middleware įrankiai duoda galimybę priėjimui prie duomenų saugyklų
6. ELEKTRONINĖS SAUGYKLOS
Viena iš pagrindinių įmonių leidybos e.išteklių produkcijos ir sklaidos centro funkcijų – užtikrinti patikimą, saugią ir ilgalaikę skaitmeninės saugyklos (skaitmeninio archyvo) veiklą. Patikima skaitmeninė saugykla turi būti kuriama, atsižvelgiant į pasaulyje pripažintus duomenų saugumo standartus. Tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad elektroniniai ištekliai bus prieinami būsimoms kartoms. Elektroninės saugyklos strategija, tvarka, darbas turėtų būti tikrinami ir įvertinami nepriklausomų ekspertų. Šiuo metu pasaulyje remiamasi plačiai pripažintu saugumo standartu ISO17799 (http://www.iso-17799.com/). Baigiamos rengti rekomendacijos atviro archyvo informacijos sistemų (AAIS) standartų modeliui (Draft Recommendation for Space Data System Standards, 1999, http://www.ccsds.org). Jos yra ypač svarbios, kadangi aprašo išsaugojimo metaduomenis, t.y. informaciją, kuri būtina norint užtikrinti ilgalaikį elektroninių išteklių gyvybingumą, vizualumą ir suprantamumą (viability, renderability, understandability.). Gyvybingumui palaikyti reikia, kad saugoma skaitmeninė bitų seka būtų nesugadinta ir būtų nuskaitoma iš įrenginių, kuriuose ji saugoma. Vizualumo palaikymas turi leisti transformuoti bitų srautą į žmogaus akiai įprastą vaizdą. Suprantamumui užtikrinti reikia, kad būtų saugoma ir tokia informacija, kuri leistų teisingai suprasti vizualų turinį.
6.1. Elektroninių išteklių saugyklos patikimumas
Pagrindinės patikimų elektroninių saugyklų nuostatos pateikiamos šaltinyje (Trusted Digital Repositories: Attributes and Responsibilities, 2002, http://www.rlg.org.). Patikimos skaitmeninės saugyklos gali būti sukurtos skirtingais būdais: vienu atveju organizacija gali kurti vietinę saugyklą, kitais atvejais elektroninius išteklius palaikyti ir saugoti gali būti naudojamasi trečių šalių paslaugomis. Tačiau visais atvejais būtina: · prisiimti atsakomybę už ilgalaikį elektroninių išteklių palaikymą esamiems ir būsimiems vartotojams; · turėti organizacinę struktūrą, kuri palaikytų ne tik ilgalaikį saugyklos gyvybingumą, bet ir skaitmeninę informaciją, kurią įsipareigota saugoti; · atsižvelgti ir laikytis visuotinai priimtų susitarimų bei standartų, kurie užtikrintų tinkamą saugyklos projektavimą ir valdymą; · turėti metodologiją, kuri leistų viešai ir atvirai vertinti saugyklos darbą.
6.2. Elektroninių išteklių saugumas
Pagrindiniai reikalavimai elektroninių išteklių saugumui užtikrinti yra šie: · Duomenų dubliavimas keliuose skirtinguose regionuose ar net trečiosiose šalyse. Tai yra bendras reikalavimas ypatingai svarbių sistemų išlikimui užtikrinti stichinių nelaimių ar kitų pavojų atveju. · Sistemos duomenų pasiekimo kontrolė. Pagrindiniai tikslai: 1) kontroliuoti priėjimą prie duomenų; 2) autorizuoti prieigą prie informacijos; 3) užtikrinti tinklo paslaugų apsaugą; 4) užkirsti kelią neautorizuotai prieigai prie kompiuterio; 5) aptikti neautorizuotus prisijungimus 6) užtikrinti informacijos saugumą, kai naudojamos telekomunikacinės priemonės. · Sistemos plėtros ir palaikymo metu būtina: 1) užtikrinti operacinės sistemos saugumą; 2) apsaugoti sistemą nuo duomenų praradimo, pakeitimo; 3) užtikrinti ilgalaikį informacijos išsaugojimą; 3) užtikrinti informacijos konfidencialumą, autentiškumą ir integruotumą; 4) saugiai elgtis (dirbti) su sistema. · Užtikrinti fizinį patalpų saugumą: užkirsti kelią neautorizuotam įėjimui, sugadinimui, vagystėms. · Laikytis taisyklių. · Sumažinti personalo klaidos tikimybę, vagystes, sukčiavimus ar kompiuterio, programinės įrangos naudojimą ne pagal paskirtį. · Saugumo organizavimas: 1) garantuoti informacijos saugumą organizacijos viduje; 2) užtikrinti informacijos saugumą, kai ši naudojama už organizacijos ribų; 3) užtikrinti informacijos saugumą, kai už informacijos palaikymą yra atsakinga trečioji šalis. · Saugus kompiuterių ir kompiuterių tinklo tvarkymas. Pagrindiniai tikslai: 1) užtikrinti, kad būtų korektiškai ir saugiai panaudojamos visos informacijos apdorojimo galimybės; 2) minimizuoti sistemos gedimo galimybę; 3) išsaugoti programų ir duomenų vientisumą; 4) palaikyti informacijos apdorojimo ir jos perdavimo vientisumą ir tinkamumą; 5) garantuoti informacijos patikimumą tinkle; 6) užkirsti kelią įrenginių sugadinimui ir darbo trukdžiams; 7) neleisti prarasti, pakeisti duomenų, kai keičiamasi informacija tarp organizacijų. · Numatyti darbų kryptis ir lėšas informacijos saugumui užtikrinti.
6.3. Ilgalaikis išteklių saugojimas
Laikymo informacija yra ta informacija, kuri sieja visas informacijos dalis į identifikuojamą visumą konkrečioje laikmenoje. Šios informacijos dageliu atvejų nebūtina ilgai saugoti, nes ji gali kisti.
6.3.1 Informacijos išsaugojimas keičiantis saugojimo laikmenoms ir duomenų formatams Dėl sparčios IT plėtros ir trumpos elektroninių duomenų saugojimo laikmenų naudojimo trukmės iškyla būtinybė AAIS numatyti ilgalaikio duomenų saugojimo galimybę. Nesvarbu, kad kokia nors šiuo metu gerai veikianti IS yra ir saugi, ir patikima, aišku viena – kompiuteriai ir programos keisis, todėl duomenų kilnojimo negalima išvengti. Duomenų kilnojimas suprantamas kaip skaitmeninės informacijos kopijavimas norint ją išsaugoti. Tai nėra paprasta kopija, nes visas informacinis turinys yra išsaugojamas naujoje, perspektyvioje IT aplinkoje.
Duomenų kilnojimo tipai: • Atnaujinimas, kai laikmenose esančio archyvinio informacinio paketo viena ar kelios dalys kopijuojamos į tokio pat tipo laikmenas. Vartotojo darbas su sistema iš esmės nesikeičia. • Dubliavimas – tai duomenų kilnojimas, kai turinio, laikymo bei išsaugojimo aprašymo informacija nesikeičia ir yra kopijuojama į to paties ar naujo tipo laikmenas. Keičiasi saugojimo archyvų nuorodų struktūra. • Laikymo informacijos pasikeitimai. • Transformacija, kai turinio ar išsaugojimo aprašymo informacija yra šiek tiek pasikeitusi. Archyvinis informacinis paketas laikomas tos pačios versijos pirmais trimis duomenų kilnojimo atvejais ir todėl nėra jokio poveikio jo pasiekiamumui. Transformacijos atveju jau gauname ir naują AIP (archyvinis informacinis paketas) versiją. Tai gali turėti įtakos ir jo pasiekiamumui.6.3.2 Informacijos pasiekiamumo išsaugojimas Keičiantis IT ir atsirandant naujoms programinėms priemonėms, būtina išsaugoti ir pačią priėjimo prie duomenų objektų paslaugą. Ateities vartotojas turi turėti ne tik informacinius paketus, bet ir galimybę juos vizualizuoti bei teisingai suprasti. Yra du būdai šiai problemai spręsti. Pirmu atveju vartotojui pateikiama programinė sąsaja, kuri pati yra AAIS dalis. Keičiantis technologijoms keičiasi ir kompiuterio, programinė įranga, atsiranda naujos laikmenos, todėl būtina naujoje aplinkoje išsaugoti veikiančią programinę sąsają. Kitu atveju pateikiama ne tik programinė sąsaja, bet ir visa kompiuterinė aplinka, kuri leidžia vykdyti AAIS išsaugotas taikomąsias sistemas. Vienas iš skaitmeninės informacijos išsaugojimo būdų yra siūlymas taikyti emuliaciją (Jeff Rothenberg, 1999, http://www.clir.org/pubs/reports/reports.html). Manoma, kad jei kompiuterinė platforma yra sėkmingai emuliuota, visos operacinės ir taikomosios sistemos, kurios veikė originalioje platformoje, veiks ir naujoje platformoje be pakitimų. Tiesa, neaišku, ar tai yra pagrįsta ekonomiškai ir techniškai. Pagrindinės nuostatos, susijusios su taikomųjų sistemų išsaugojimu, yra šios:
· būtina saugoti programos išeities tekstą ; · nesaugoti tokių AIP informacijos vienetų, kurie yra pasiekiami tik per dvejetaines programas; · reikalauti gerai dokumentuotų taikomųjų sistemų; · ilgalaikiam išsaugojimui nenaudoti atsitiktinių ar privačių formatų ir programų.6.4. Elektroninės saugyklos patikimumo, saugumo ir ilgalaikio išteklių saugojimo išvados ir rekomendacijos
1. Ilgalaikiam visateksčių dokumentų išsaugojimui užtikrinti yra būtina remtis pasauliniais ilgalaikio duomenų išsaugojimo standartais ir rekomendacijomis bei geriausiais atviro archyvo informacijos sistemų veikiančiais pavyzdžiais. 2. Stebėti ir įvertinti esamų informacinių laikmenų fizinę būseną ir parinkti technologiškai perspektyvias naujas informacijos saugojimo laikmenas, t.y. magnetines juostas, diskus, CD, DVD ir t.t. 3. Naudoti tik komercinius bei pasaulyje plačiai paplitusius skaitmeninius duomenų saugojimo formatus, pvz., PDF, HTML, XML, MUS, JPEG, nes tik tokiu atveju yra garantija, kad keičiantis technologijoms, bus palaikomos ir skaitmeninių duomenų pasiekiamumo programos.
7. DUOMENŲ SAUGYKLŲ NAUDA
Informacijos perkėlimas iš personalinio kompiuterio dovanoja kompanijai unikalią galimybę restruktūrizuoti IT strategiją. Kompanijos gali pakartotinai pavaizduoti būdą, kuriuo jie pavaizduoja ir formuoja savo tinkamus duomenys ir įgalioja galutinius vartotojus pravesti išsamias analizes. Kita nauda būtų aprūpinti bendrais duomenimis apjungtus vaizdus.Duomenų saugyklos leidžia informacijos apdorojimui būti mažiau užkrautai nuo brangios eksploatacinės sistemos. Be to, keletą operacinių sistemų pranešami reikalavimai gali būti perkelti į sprendimų priėmimo sistemą, taip išlaisvindami nuo duomenų apdorojimo. Šios naudos gali pagerinti verslo žinias, numatyti konkurencinį pranašumą, pagerinti kliento aptarnavimą ir pasitenkinimą, palengvinti sprendimo priėmimą ir padeda suprasti verslo procesus.
8. DUOMENŲ SAUGYKLŲ KAINOS
Duomenų saugyklų kainos yra labai aukštos ne tik kūrimui, bet ir jų palaikymui. Be to, tai gali būti sunku ir brangu jungti duomenys iš pasenusių paliktų sistemų. Galiausiai tai gali būti trūkumas skatinantis dalinti duomenys. Taigi rūpestingai įvykdytas tyrimas įpareigoja perdavimą duomenų saugyklom.
9. DUOMENŲ SAUGYKLOS INTERNETE
Duomenų pristatymas žmonės, kurie priima sprendimus visoje įmonėje yra vykdomi per “Intranetą”. Jo pagalba vartotojai gali apžiūrėti, suabejoti ir analizuoti duomenys ir pateikti žinute “web-browser’s” pagalba. Tai yra ekonomiškas ir efektyvus būdas pristatyti duomenys.
10. DUOMENŲ SAUGYKLŲ TINKAMUMAS
Duomenų saugyklos yra paskirtos organizacijoms, kurios yra naudojamos sekantiems veiksniams: · Didelis kiekis duomenų turėtų būti pateikiamas galutiniams vartotojams; · Naudoti duomenys saugojami skirtingose sistemose;· Informacinės bazės yra prieinamos vartojimui;· Didelė, skirtinga vartotojų bazė (pvz. Komunalinėse įmonėse ar bankuose);· Panašūs duomenys yra skirtingai vaizduojami skirtingose sistemose;· Duomenys yra laikomi pažengusių technologijų formatuose, kurie yra sunkiai iššifruojami.
11. DUOMENŲ SAUGYKLŲ STRATEGINIS NAUDOJIMAS
Duomenų saugyklų strateginis naudojimas yra vaizduojamas priede 5 paveiksle. Šiame paveiksle jūs galite matyti, kad daugelis pramonių orientuojasi į rinkodaros sistemas, nes taip įmonės lengviau gali prognozuoti tolimesnę savo veiklą, nustatyti kainas, kad įgytų pranašumą prieš konkurentus, taip pat pagerinti rėmimo ir paskirstymo strategijas.
12. DUOMENŲ SAUGYKLŲ PAVYZDYS: “LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS LOBIŲ ARUODAI”
Dabar mes pateiksime duomenų saugyklos pavyzdį lietuvių etninėje kultūroje. Yra kuriamas lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas. Tai integrali duomenų saugykla, apimsianti visų lietuvių etninės kultūros sričių – kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos ir istorijos – šaltinius. Projektas parengtas 2002–2003 metais, bendradarbiaujant Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Matematikos ir informatikos institutams. Projekto tikslai, vykdytojai ir pirmieji rezultatai pristatomi interneto svetainėje www.aruodai.lt. Šiuos mokslo darbus remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Tai vienas iš prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių mokslo programos projektų – ketverių metų trukmės didelės apimties ir užmojų darbas.
Pokalbis su dr. doc. Nerutė Kligienė, MII vyresniąja moksline darbuotoja
“Paminėjus aruodus, dažniausiai prisimenamas vėsus svirnas ir grūdų pilni ar pavasariop ištuštėję aruodai. Kaip atsirado toks nelauktas derinys: aruodai ir šiuolaikinės informacijos kaupimo priemonės?
Visų lietuvių etninės kultūros sričių – kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos ir istorijos – duomenys, rinkti ir sukaupti įvairiose, dažnai mažai patikimose laikmenose, saugomi skirtingose saugyklose, yra nepatogūs tyrimui, sunkiai prieinami besidomintiems. Lituanistikos institutuose, bibliotekose, archyvuose sukaupti tyrėjams neįkainojami lobiai: tautosakos rinkiniai, papročių aprašymai, beišnykstančių tarmių įrašai, žodyno kortelės. Dažnai jie guli netyrinėti, sunkiai surandami ir neprieinami kitų institucijų tyrėjams, dūla seni įrašai, nebelieka įtaisų, galinčių atgaminti senus garso įrašus. Lietuvių literatūros ir tautosakos, Kalbos bei Lietuvos istorijos institutų mokslininkams kilo mintis sukurti lietuvių kultūros šaltinių saugyklą (elektroninį sąvadą), leidžiančią šiuolaikiškai saugoti ir tirti kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos, istorijos duomenis. Tuo tikimasi suteikti naują plėtros perspektyvą etninės kultūros šaltinių įskaitmeninimui. Informacijos technologijos padeda išsaugoti skaitmeninėje terpėje tiek blunkančias nuotraukas, tiek senos kaimo močiutės audėjos šneką ir dainas, kažkada įrašytas mažai benaudojamoje, dūlančioje magnetinėje juostoje. Kuriamas lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas simboliškai pavadintas aruodais – į tvarkingai išdėstytus lietuviško svirno aruodus buvo pilami, laikomi ir iš jų semiami grūdai. Elektroniniuose lietuvių kultūros aruoduose kaupiami, sisteminami ir aprašomi lietuvių etninės kultūros – kalbos, folkloro, etnologijos, archeologijos, istorijos – duomenys.
Kokios naudos laukiama iš simbolinių aruodų?
Elektroninis sąvadas leis į elektroninę terpę perkeltus lituanistikos sričių duomenis tarpusavyje betarpiškai susieti ir atlikti visapusiškus mokslinius jų tyrimus. Pavyzdžiui, surasti visus faktus, susijusius su konkrečiu papročiu ar vietove, rasti, tarkime archeologijos ir etnografijos duomenų sąsajas. Tai leis padaryti speciali informacinė sistema, kuriama Matematikos ir informatikos instituto specialistų. Jos sukūrimas sudarys prielaidas efektyviai integruoti visų lituanistinių disciplinų specialistų darbus. Skaitmeninė forma užtikrins materialią archyvinių duomenų apsaugą. Per ketverius metus sukūrus bei įdiegus informacinę sistemą, prie jos galės prisijungti kitos nacionalinės įstaigos.
Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas tarnaus edukaciniams, kūrybiniams ir kitiems pasaulio lietuvių bendrijos tikslams ir siekiams neprarasti tautinio identiteto globalizacijos sąlygomis. Į sisteminį vardyną įtraukus raktinius žodžius anglų kalba, saugykla bus prieinama ne tik lietuvių, bet ir užsienio šalių specialistams, nes didelė dalis turtų bus pateikiama internete.Kas jau nuveikta įgyvendinant elektroninės saugyklos idėją?
Projektas gana išsamiai pristatomas internete svetainėje www.aruodai.lt. Čia galima rasti kiekvienos temos – kalbos, tautosakos, istorijos, etnologijos, archeologijos objektų – klasifikaciją ir aprašų pavyzdžius, sužinoti apie projekto bendradarbius, jų nuveiktus darbus ir mokslinius interesus. Kuriama duomenų bazės, kurioje pagal norimus kriterijus bus galima surasti visus saugykloje esančius duomenis, koncepcija. Tikrai nelengva rasti bendrus principus ir pagal juos į simbolinius aruodus sudėti informaciją apie kraičio skrynią, žodyno duomenis ar archeologinius radinius.Dirbama nuo 2003 m. pagal ketverių metų trukmės mokslo programą. 2006 m. saugykloje planuojama turėti apie 10 000 informacijos vienetų – lietuvių etninės kultūros objektų, klasifikuotų, indeksuotų ir su išsamiais metaduomenimis. Metaduomenys – tai informacija apie sukauptą informaciją, tarkime, kada tiriamoji daina užrašyta, kas užrašė, komentavo, kas pateikė į elektroninę saugyklą, kada ir kokiomis techninėmis priemonėmis perrašytas garso įrašas, o jei yra paveikslas – skaitmeninio vaizdo charakteristikos ir pan. Viena svarbesnių metaduomenų rūšių yra raktažodžiai, padedantys greitai ir efektyviai veikti paieškos sistemoms. Tai leis tyrėjams ieškoti ir gauti apibendrintą informaciją iš etninės kultūros šaltinių, kurie iki šiol nebuvo tarpusavyje siejami. Projekto rezultatai pristatomi minėtame tinklapyje. Ten pat bus prieiga prie kuriamos ir papildomos duomenų bazės. Numatoma, kad š. m. pabaigoje pradės veikti kuriamos elektroninės saugyklos bandomoji versija.
Kas kuria elektroninę saugyklą?
Tyrimus vykdo trys lituanistikos institutai: Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, glaudžiai bendradarbiaudami su Matematikos ir informatikos institutu. Projektui vadovauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji darbuotoja dr. Daiva Vaitkevičienė. Matematikos ir informatikos institutas yra atsakingas už vartotojui patogios informacijos sistemos sukūrimą: duomenų bazės valdymo sistemą, pritaikytą lietuvių kultūros šaltiniams kaupti ir tirti, turinio pateikimo į DB interneto aplinkoje administravimo sistemą ir įgyvendinimą skaitmeninėje terpėje.
Kokios problemos iškyla kuriant skaitmeninę saugyklą?
Nemenkas uždavinys yra pasirinkti duomenų pateikimui skaitmeninėje terpėje standartus, kad jie tiktų daugeliui vartotojų, kad būtų užtikrintas įskaitmenintų objektų pasiekiamumas metams bėgant. Mūsų dienų ypatybė yra ta, kad technologijos taip audringai vystosi, jog niekas nežino, kokie įrenginiai, kokios informacijos saugojimo laikmenos bus naudojamos po dešimties ar dvidešimties metų. Paradoksas, kad objektus skaitmeninėje terpėje norėtume išsaugoti šimtmečiams, o technologijos radikaliai pasikeičia per keletą metų. Kol nėra sugalvota geresnių, vienas iš būdų išsaugoti skaitmeninės saugyklos turinį – periodiškai perkelti jį į naujesnę terpę, naudojant naujesnius metodus ir įrangą. Jei objektai neturėtų turtingos metaduomenų sistemos, daug kas būtų prarasta.Labai opi problema yra skaitmeninių objektų intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai. Informacinė sistema „Aruoduose“ yra bendro kūrybinio darbo rezultatas. Informacija pateikiama skaitmeninėje terpėje, kur kol kas intelektinės teisės pažeidimai dažnai padaromi net nesusimąstant: juk taip lengva kopijuoti tekstus, paveikslus, garso įrašus ir naudoti kitame kontekste.Kita problema, susijusi su paveldo išsaugojimu, yra ta, kad skaitmeninės saugyklos reikalingos ne tik seniau surinktiems objektams ir kolekcijoms, bet ir šių dienų kūriniams, kurie yra užfiksuoti elektroniniame pavidale ir gali būti negrįžtamai prarasti. Kartais reiškiama pesimistinė nuomonė, kad mes, žengdami į skaitmeninių objektų elektroninę erą, esame panašūs į naujuosius barbarus. Mat daug kas, kas dabar parašyta, užkoduota elektroninėje terpėje, gali būti negrįžtamai prarasta. Dėl to mūsų laikai vadinami „tamsiais skaitmeniniais amžiais“, prisimenant tamsiuosius viduramžius. Tada vienuolynų tyloje vertingų rankraščių perrašinėtojai išgelbėjo žmonijai neįkainojamus lobius. Kas perims jų misiją ir tradiciją mūsų dienomis, išsaugodami amžiams mūsų dienomis sukurtą paveldą? Bibliotekininkai, archyvarai? Deja, kol kas Lietuvoje nėra nei elektroninių dokumentų archyvo, nei specialios saugyklos. Suprantama, tai daug sudėtingesnė problema nei sprendžiama „Aruoduose“, bet jos negalima pamiršti. Ji turėtų būti sprendžiama valstybės mastu. Beje, kaimyninėje Baltarusijoje jau yra valstybinis elektroninių dokumentų archyvas, o Lietuvoje, besididžiuojančioje savo pasiekimais informacijos technologijų srityje, deja, nėra tokios institucijos net užuomazgos.”(Kalbėjosi ALEKSANDRAS ŽVIRŽDINAS)
IŠVADOS
Įmonės, organizacijos bei kitos įvairios įstaigos surinktus ir sukauptus duomenys saugo duomenų saugyklose. Taigi sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos leidžia duomenų saugykloms šiuolaikiškai saugoti ir tirti įvairius duomenys. Duomenų saugyklose yra kaupiami, sisteminami ir aprašomi duomenys. Informacijų technologijų pagalba yra lengviau ir greičiau ieškoti mums reikiamos informacijos duomenų saugyklose, atrasti sąsajas tarp mus dominančių duomenų.Tačiau duomenų saugyklos susiduria su įvairiais sunkumais. Visu pirmą duomenys turi būti pateikti remiantis pasauliniais standartais ir rekomendacijomis , kad jie būtų pasiekiami visiems ir visada. Informacinės technologijos sparčiai tobulėja, o duomenys yra saugomi ilgą laiką. Jei duomenys nebūtų perkeliami į naujas terpes mes galėtume netekti daug mums naudingų bei svarbių duomenų. Antrą, duomenų saugyklos turi būti gerai apsaugotos, juk kuo duomenys yra naudingesni, svarbesni, tuo apsauga turi būti patikimesnė. Tagi duomenų saugyklos yra neatsiejamos nuo įmonių, nes tik jų dėka įmonės gali greitai ir lengvai priimti sprendimus naudingus verslo įvykiams.
LITERATŪRA:
Knygos:
1. Turban E., McLean E., Wetherbe J. Information Technology for Management (4rd edition). New York, NY: John Wiley and Sons, 2004.501-505p.2. Jarke M., Lenzerini M., Vassiliou Y., Vassiliadis P. Fundamentals of Data Warehuose (2nd edition).Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York,2002. 1-30p.
Internetiniai puslapiai:
4. http://www.itmis.lt/lt/doc/9skyrius.pdf#search=’duomenu%20saugyklos’ (žiūrėta 2005.03.12)5. http://www.manager-tool.com/DataWarehousing.html (žiūrėta 2005.03.12)6. http://isl.vtu.lt/moxlas/insm0/dbref/MKulvietis.pdf#search=’duomenu%20saugyklos’ (žiūrėta 2005.03.12)7. http://en.wikipedia.org/wiki/Data_Warehouse (žiūrėta 2005.03.12)8. http://images.search.yahoo.com/search/images/view?back=http%3A%2F%2Fimages.search.yahoo.com%2Fsearch%2Fimages%3Fp%3Ddata%2Bwarehous%26ei%3DUTF-8%26fl%3D0%26fr%3DFP-tab-web-t&h=139&w=94&imgcurl=www.makrotech.com%2FMakroSoft%2FServices%2Fwarehous.jpg&imgurl=www.makrotech.com%2FMakroSoft%2FServices%2Fwarehous.jpg&size=15.9kB&name=warehous.jpg&rcurl=http%3A%2F%2Fwww.makrotech.com%2FMakroSoft%2FServices%2Fwarehous.htm&rurl=http%3A%2F%2Fwww.makrotech.com%2FMakroSoft%2FServices%2Fwarehous.htm&p=data+warehous&type=jpeg&no=3&tt=21%20%20 (žiūrėta 2005.03.12)
9. http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/db/images/db_tec11.gif&imgrefurl=http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/db/turinys/db_technologijos.htm&h=372&w=673&sz=17&tbnid=UJntRIPHtBcJ:&tbnh=75&tbnw=136&start=8&prev=/images%3Fq%3Dduomen%25C5%25B3%2Bbaz%25C4%2597s%2B%26hl%3Dlt%26lr%3D (žiūrėta 2005.03.19) 10. http://www.translate.ru/url/tran_url.asp?lang=ru&url=http%3A%2F%2Fimages.google.lt%2Fimgres%3Fimgurl%3Dhttp%3A%2F%2Fwww.asu.edu%2Fdata_admin%2Fpictures%2FData%252520Warehouse%252520Diagram.gif%26imgrefurl%3Dhttp%3A%2F%2Fwww.asu.edu%2Fdata_admin%2Fdata_warehouse-overview.html%26h%3D500%26w%3D650%26sz%3D51%26tbnid%3Df-XCywPPi_0J%3A%26tbnh%3D103%26tbnw%3D134%26start%3D1%26prev%3D%2Fimages%253Fq%253Ddata%252Bwarehouse%2526hl%253Dlt%2526lr%253D&direction=er&template=General&cp1=NO&cp2=NO&autotranslate=on&transliterate=on&psubmit2.x=45&psubmit2.y=12 (žiūrėta 2005.03.19)11. http://disdatawarehouse.state.ar.us/ (žiūrėta 2005.03.19)12. http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.gsefr.org/dossiers/db2a/dw/img001.gif&imgrefurl=http://www.gsefr.org/dossiers/db2a/dw/sld001.htm&h=480&w=640&sz=23&tbnid=OSxelAhkjlQJ:&tbnh=101&tbnw=135&start=87&prev=/images%3Fq%3Ddata%2Bwarehouse%26start%3D80%26hl%3Dlt%26lr%3D%26sa%3DN (žiūrėta 2005.03.19)PRIEDAI
1 Paveikslas: Centralizuota architektūra
Klientai
Šaltinis: Jarke M., Lenzerini M., Vassiliou Y., Vassiliadis P. Fundamentals of Data Warehuose (2nd edition).Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York,2002. 1-30p.
2 Paveikslas: Apjungtoji architektūra
Galutinai Vartotojai
Vietinės duomenųVitrinos
Šaltinis: Jarke M., Lenzerini M., Vassiliou Y., Vassiliadis P. Fundamentals of Data Warehuose (2nd edition).Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York,2002. 1-30p.
3 Paveikslas: Sluoksniuota architektūra
Korporacinė DS Vietinė duomenų vitrinos
Šaltinis: Jarke M., Lenzerini M., Vassiliou Y., Vassiliadis P. Fundamentals of Data Warehuose (2nd edition).Springer-Verlag Berlin Heidelberg New York,2002. 1-30p.
4 Paveikslas:
Pramonė Vartojimas Streteginis vartojimasOro linijos Rinkodaros,operacinis Įgulos paskyrimas,mokestis už pravažiavimą,maršruto analizė…Apdarai Paskirstymas,rinkodaros Komercinis gamybos planavimas,atsargų papildymas Bankininkystė Produkto vystymas, Rinkodaros,operacinis Vartotojų paslaugos,tendencijų analizė, produkto ir aptarnavimo gerinimasKredito kortelės Produkto vystymas, Rinkodaros Vartotojų paslaugos, naujos info paslaugos už pinigus,sukčių susekimas Sveikata Operacinis Kaštų mažinimasInvesticijos ir draudimas Produkto vystymas, Rinkodaros,operacinis Valdymo rizika, rinkos analizė, vartotojų tendencijos analizė,akcijų valdymasHigienos produktai Paskirstymas,rinkodaros Paskirstymo sprendimai, produkto pramonė, pardavimo sprendimai,kainų politika Viešas sektorius Operacinis Žinių kaupimasMažmeninė prekyba Paskirstymas,rinkodaros Tendencijų analizė,pirkimo analizė,kainų politika, inventorizacijos kontrolė, pardavimų pramonė, optimaliu sprendimų kanalų paskirstymaiTelekomunikacija Produkto vystymas, Rinkodaros,operacinis Naujo produkto ir paslaugos gerinimas,biudžeto mažinimas5 Lentelė: Duomenų saugyklų strateginis naudojimas
Šaltinis: Turban E., McLean E., Wetherbe J. Information Technology for Management (4rd edition). New York, NY: John Wiley and Sons, 2004.501-505p.