Duomenų bazės samprata

Duomenų bazė – pagal kokį nors požymį susijusių duomenų, apdorojamų kompiuteriu, visuma.

Terminas „duomenų bazė“ – tai tiesioginis vertimas iš anglų k. Database. Juo įvardijami du skirtingi objektai. Pirmą reikšmę mes apibrežiame – tai kompiuteryje laikome pagal tam tikrus požymius susiję duomenys. Kita duomenų bazės reikšmė yra tokia: kompiuterinė programa, skirta šiems duomenims tvarkyti.

Duomenų įrašu vadinamas atskiro objekto (ar subjekto) aprašų rinkinys, lauku – tam tikros objekto (ar subjekto) savybės aprašas.

Vienoje kortelėje esantys duomenys sudaro duomenų bazės įrašą. Kiekvienos kortelės struktūra ta pati – jos turi tuuos pačius laukus (vardas, pavarde, gimimo metai, mėnuo, diena).

Duomenų bazėse dažniausiai kaupiama informacija apie objektus, reiškinius bei procesus. Objektai, apie kuriuos pateikiama informacija, paprastai esti susiję. Tai turi atsispindėti ir kuriamoje duomenų bazėje, t.y. reikia nurodyti ryšius tarp įrašų. Vadinasi, prieš kuriant duomenų bazę reikia apgalvoti ryšius tarp kaupiamų duomenų elementų bei duomenų tvarkymo principą.

Duomenų bazių valdimo sistema turi atlikti keletą pagrindinių funkcijų:
1. Duomenų kaupimas. Sistemoje turi būti aiškiai apibrėžta duomenų įvedimo procedūra, jų kaupimo struktūra, turi būti galimybė apžvelgti, paapildyti duomenis.
2. Duomenų paieška. Sistemoje turi būti vartotojui patogios galimybės rasti ir atrinkti reikalingus duomenis ( pagal pateiktus požymius).
3. Duomenų apdorojimas. Be abejo, sistemoje turi būti priemonės duomenims redaguoti, keisti jų išdėstymo tvarką, aprašyti naujas savybes ir pašalinti nereikalingas.
4. Ataskaitų kūrimas. Ataskaita – tai rezultatų, iš

švadų pateikimas apie turimą informaciją. Kuriant didžiules duomenų bazes ataskaitos sudaro galimybę apžvelgti jose esamą informaciją.

Pasaulyje sukurta ir vartojama daugybė specialių duomenų bazių valdymo sistemų, pvz. Clarion, FoxPro, Oracle, Informix. Norint dirbti su jomis, reikia tam tikro pasirengimo bei išmanymo.

Drauge su kitais Microsoft produktais plačiai naudojama duomenų dazė Microsoft Access. Ji šiek tiek paprastesnė, tad ja gali naudotis ir eiliniai vartotojai. Tačiau vis dėlto ši programa yra gana sudėtinga, todėl mes čia jos neaptarinėsime.

Nedidelias duomenų bazes galime kurti naudojant skaičiuokles arba net tekstų redagavimo sistemas. Paprasčiausia lentelė – tai nedidelė duomenų bazė. Lentelės antraštė aprašo jos įrašų struktūrą, eilutės atitinka įrašus, o stulpeliai – laukus.

Skaičiuoklės paprastai turi daugelį duomenų bazėms reikalingų operacijų: papildimą naujais įrašais ar jų panaikinimą, rušiavimą, atranką, netgi ataskaitų kūūrimą.

Pagrindiniai trys duomenų bazės etapai:
1. Duomenų bazės struktūros projektavimas.
2. Duomenų bazės pildymas.
3. Duomenų bazės taisymas.

Duomenų bazės peržiura. Peržiūrėdami įrašų, turinį kartais norime matyti tik tam tikrus požymius atitinkančia informaciją. Tuomet vartojami vadinamieji filtrai – priemonė paslėpti informacijai, kuri netenkina suformuluotų sąlygų. Paprastai filtrai dalį įrašų padaro pasyviais – tada su jais negalima atlikti jokių operacijų. Operacijos atliekamos tik su aktyviais įrašais, t.y. su tokiais, kurie tenkina filtravimo sąlygas.

Leave a Comment