Duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai

Turinys

1.Įžanga………………………………………………………………………………………………………32.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas…………………………………………………………………………………………………..42.1.Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga……………………..42.2. Duomenų bazių naudojimas…………………………………………………52.3. Autoriaus teisės…………………………………………………………………52.4. Programos autorius………………………………………………………….62.5. Autorių asmeninės neturtinės teisės…………………………………………62.6. Autorių turtinės teisės……………………………………………………….72.7. Autorių teisių galiojimo terminas……………………………………………….72.8. Kompiuterio programos atgaminimas ir adaptavimas………………………….72.9. Kompiuterio programos dekompiliavimas………………………………….82.10. Duomenų bazių teisinės apsaugos specialiosios nuostatos………………..83.Jų paieška……………………………………………………………………………………………….104.Išvados…………………………………………………………………………………………………..105.Literatūra………………………………………………………………………………………………..101.ĮžangaXXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė apsauga kompiuterinėms programoms nebuvo ypatingai svarbi ar reikalinga. Tačiau fenomenalus techninės kompiuterių įrangos tobulinimas sukėlė kitą technikos revoliucijos bangą. Atsiradus asmeniniams kompiuteriams, jų galingumas nuolat auga beveik proporcingai mažėjant jų kainai. Todėl ir pasaulyje naudojamų kompiuterių skaičius išaugo iki daugelio milijonų. Toks masinis kompiuterių paplitimas ir naudojimas sąlygojo milžinišką kompiuterinių programų poreikį. Deja, tokie poreikiai buvo pradėti tenkinti neteisėtai kopijuojant kompiuterines programas. Staigiai augančiai kompiuterinių programų pramonei, siekusiai patenkinti paklausą naujoms ir tobulesnėms programoms, piratinės produkcijos apimtys ėmė kelti grėsmę. Esant didelėms piratinės produkcijos apimtims, be efektyvios teisinės kompiuterinių programų apsaugos, nebūtų ir investicijų į naujų kompiuterinių programų kūrimą ir tobulinimą, nes bet kokios programinės produkcijos kaina būtų per aukšta, dėl nedidelių pardavimų apimčių. Kompiuterinių programų pramonei pirmoji didelė problema ir buvo teisinių apsaugos priemonių nuo neteisėto kopijavimo nebuvimas, o, be to, įstatimleidystės abejingumas sprendžiant tokias problemas. Nuo septintojo iki aštuntojo dešimtmečio kompiuterinių programų gamintojai galėjo apsaugoti savo produkciją nuo piratavimo tik sudarydami sutartis su asmenimis ir organizacijomis, kurioms bus gaminama programinė įranga. Nuo aštuntojo dešimtmečio šią problemą daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių ėmė spręsti peržiūrėdamos ir keisdamos autorinių teisių įstatymus priderinant juos kompiuterinėms programoms apsaugoti. Tokiu būdu pirmosios problemos buvo išspręstos. Tačiau tai dar neišsprendė visų problemų, nes pasaulyje beveik pusė naudojamos kompiuterinių programų produkcijos yra piratinė („International Planning and Research Corporation“ atliktų tyrimų duomenimis 1996 metais ji sudarė 43%). Todėl kompiuterinių programų teisinė apsauga yra ypatingai svarbi ir reikalauja detalaus teorinio nagrinėjimo bei praktinio taikymo. Kompiuterinių programų teisinės apsaugos priemonių reikalingumas ir svarba yra neabejotina. Tačiau nesutarimai kyla dėl apsaugos priemonių formų ir apimties. Autorinės teisės teikiamos apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jau sukurtoms kompiuterinėms programoms, tačiau autorinė teisė negali būti taikoma idėjoms, metodams, atradimams, principams kurie gali būti reikšmingi kuriant kompiuterines programas. Todėl kyla problema dėl patentų teisės ir kitų intelektualinės nuosavybės apsaugos priemonių taikymo kompiuterinėms programoms.

Kompiuterinių programų teisinė apsauga ypač aktuali Lietuvai, kurios teisinės sistemos kūrimas dar nėra išbaigtas. Nors Lietuvoje kompiuterinių programų pramonė nėra taip išvystyta kaip kitose šalyse, tačiau kompiuterinių programų teisinė apsauga yra svarbi užtikrinant Lietuvos, o ypač užsienio šalių autorių interesus ir teises, tokiu būdu sudarant sąlygas palankiam kompiuterinių progamų pramonės plėtojimui. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje kompiuterinių programų teisinė apsauga nėra išplėtota ir efektyvi („International Planning and Research Corporation“ duomenimis 1996 metais Rytų europoje, taip pat ir Lietuvoje apie 80% naudojamų kompiuterinių programų buvo nelegaliai įsigytos), nes pagrindinis te…isės aktas reglamentuojantis kopiuterinių programų teisinę apsauga – Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas – įsigaliojo palyginti neseniai, 1996 metų vasario 29 dieną. O iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 metų nutarimas „Dėl kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos“ nebuvo išsamiai reglamentuojantis kompiuterinių programų teisinę apsauga, neaprėpė visos komputerinių programų, kaip autorinės teisės dalyko, specifikos. Todėl teisės aktai reglamentuojantys tokią apsaugą yra tobulintini, atsižvelgiant į jų praktinio įgyvendinimo galimybes, taip pat derinant juos prie sparčiai kintnčių reiškinių kompiuterinėje pramonėje. Svarbus vaidmuo turėtų tekti naujajam Civiliam kodeksui. Kuriant kompiuterinių programų teisinės apsaugos sistemą Lietuvoje turi būti atsižvelgta ir į tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat į kitų šalių patirtį šioje srityje.

2.Svarbiausi Lietuvos duomenų apsaugos ir autorinių teisių įstatymai ir jų aiškinimas:2.1. Teisinė kompiuterinių programų ir duomenų bazių apsauga1999 birželio 9d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), kurio nuostatos taikomos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinei apsaugai. Kada naudojimasis kompiuterio programa yra laikomas teisėtu ? Autoriui Įstatymu suteikta išimtinė teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; adaptuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti; importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas ir kt.

Kitiems asmenims autorius perduoda savo teisę pasinaudoti kūriniu tik rašytine sutartimi (autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi). Kai programos platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis jomis suteikiama licencine sutartimi, kuri pirkėjui pateikiama programos pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos programos naudotojui yra privalomos. Naudojimasis kompiuterių programomis tokių aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu yra teisėtas. Taip pat įsidėmėtina, jog rašytinė licencija taikoma tik vienai programai ir vienai kompiuterio darbo vietai. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Autorių teisių pažeidimas Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 64 straipsniu, autorių teisių pažeidimu laikomas: a) kompiuterio programos panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, importavimą, platinimą ir pan. be autoriaus licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas); b) kompiuterių programų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais (siekiant pasipelnyti); c) įstatyme ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas; d) bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas, taip pat paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir platinimas; e) informacijos apie autorių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autorių leidimo, taip pat kūrinių ar jų kopijų platinimas, importavimas, f) autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimas; g) kitų įstatymo nuostatų pažeidimas.

Autorių teisių gynimo būdai Autorių teisių subjektai, gindami savo pažeistas teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimą dėl civilinės, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo. Be to, neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie autoriaus teisių pažeidimą, teismas, gavęs autoriaus teisių subjekto ieškininį pareiškimą, gali taikyti laikino pobūdžio priemones, būtinas teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t.y. a) gali įpareigoti asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių panaudojimą; b) uždrausti išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių kopijas ir pan.2.2. Duomenų bazių naudojimas

Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti veiksmus, numatytus autoriaus turtinėms tesėms, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik jos dalimi, šio nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo gali būti naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais su sąlyga, kad yra nurodomas jos šaltinis ir panaudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat dėl visuomenės ir valstybės saugumo interesų, administraciniais bei teismo proceso tikslais.2.3.Autoriaus teisėsLR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas Lietuvoje ginantis autorių teises teigia – Kompiuterių programos, išreikštos bet kura kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę praktinę medžiagą, laikomos autorių teisės objektu. Autorių teisių objektai taip pat yra kūrinių ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kitokia forma),kurie dėl turinio parinkimo ar ušdėstymo yra autoriau intelektinės kūrybos rezultatas. Autorių teisių įstatymas taikomas: 1) Autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje. 2) Autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas išleistu tuo pat metu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje.
Jeigu LR ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu Autorių teisų įstatyme, taikomos tarptautinių sutačių nuostatos. Kompiuterio programą įsatymas apibrėžia, kaip visumą instrukcijų, pateikiamų žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu, kurios įgalina kompiuterį atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą su sąlyga, kad iš jos galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą. Duomenų baze laikoma – kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos susistemintas ar metodiškai sutvarkytas rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms sukurti ar valdyti.2.4. Programos autoriusKompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė programą. Autoriaus turtinės teisės į kompiuterio programą, kurią sukūrė darbuotižojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduoti, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje Autorius arba kitas autorių teisų subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autoriaus teissių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.2.5. Autorių asmeninės neturtinės teisėsKūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę, aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
3) teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio ar jo pavadinimo iškraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam kėsinimuisi į kūrinį, galinčiam pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus ir jeigu jis nėra davęs tokių nurodymų, asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais atvejais kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus autoriaus turtinių teisių galiojimo terminams, autoriaus asmeninių neturtinių teisų apsaugą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.2.6. Autorių turtinės teisėsAutorius turi išimtines teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus: 1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti; 6) importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas; 7) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 8) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 9) transliuoti kūrinį; 10) retransliuoti kūrinį; 11) viešai skelbti kūrinį. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę uždrausti tokį kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimą. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.2.7. Autorių teisių galiojimo terminasAutoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
Terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada įvyko juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti nurodytas terminas. Autorių teisių galiojimo terminas į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), skaičiuojamas kiekvienam tokiam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos.2.8. Kompiuterio programos atgaminimas ir adaptavimasAsmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimo pasidaryti vieną tos programos kopiją ar adaptuoti programą, jei tokia kopija ar programos adaptavimas būtini tam, kad: 1) galima būtų naudotis šia kompiuterio programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterio programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą; 2) galima būtų atgaminti teisėtai įsigytą kompiuterio programos kopiją, jeigu ji yra prarasta, sunaikinta ar tapo netinkama naudoti. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programą, turi teisę be autoriaus ar kito programos autoriaus teisių subjekto leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti programos veikimą tam, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ar principais remiasi programa ar jos sudedamosios dalys, jeigu jis tai daro atlikdamas tokius veiksmus, kuriuos atlikti turi teisę (įdiegia programą, peržiūri programos pateikiamus duomenis ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis). Jokia kompiuterio programos kopija ar adaptuota programa be autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimo negali būti naudojama kitokiems tikslams, negu nurodyta šio skyrelio pradžioje.2.9. Kompiuterio programos dekompiliavimasAutoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimas nėra būtinas, kai reikia atkurti kompiuterio programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, kuri užtikrintų savarankiškai sukurtos kompiuterio programos ir kitų programų suderinamumą, su sąlyga, kad: 1) tokius veiksmus atlieka asmuo, turintis licenciją, ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo; 2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo lengvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;
3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos, kad programos būtų suderinamos. Informaciją, gautą pagal aikščiau išvardytas nuostatas, draudžiama: 1) naudoti kitiems tikslams, nei suderinti savarankiškai sukurtą kompiuterio programą su kitomis programomis; 2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai būtina suderinti savarankiškai sukurtą kompiuterio programą su kitomis programomis; 3) naudoti iš esmės panašios kompiuterio programos kūrimui, gaminimui ir komerciniais tikslais arba kitai veiklai, pažeidžiančiai autorių teises.2.10. Duomenų bazių teisinės apsaugos specialiosios nuostatosAutorių teisų įstatymo nuostatos dėl specialiosios (su generis) duomenų bazių apsaugos taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra LR piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys fiziniai ir juridiniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje.

Duomenų bazių gamintojų teisės Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi išimtinę teisę atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma, visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu viešai paskelbti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį, platinant duomenų bazės kopijas, išnuomojant, pateikiant kompiuteriniu, kitokiu ryšiu ar kitais perdavimo būdais. Šios teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims sutartimi, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį. Išimtinė teisė platinti duomenų bazės egzempliorius nustoja galioti į duomenų bazės gamintojo arba jo pavedimu parduotus ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.

Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles, vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu, jos turinio dalis. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šios nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės vykdyti veiksmų, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės panaudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudonaudotojas be duomenų bazės gamintojo leidimo turi teisę perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai: 1) neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniam naudojimui; 2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo tikslais su sąlyga, kad yra nurodomas jos šaltinis ir panaudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas; 3) duomenų bazė perkeliama ir naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesais, administraciniais ar teismo proceso tikslais. Neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam panaudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų nuo duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų nuo duomenų bazės viešo paskelbimo datos.

Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba pirmą kartą tapo viešai prieinama. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitmas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisymų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis nau…jomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.3.Jų paieškahttp://www.straipsniai.lt/category.php?cat=51&for=20&num=10

http://www.infobalt.lt/agentura/apsauga/apsauga_tekstas.htm

http://mokslo.centras.lt

http://www.stok.lt

http://www.kompiuterija.lt4.IšvadosKompiuterinių programų pramonė visame pasaulyje kas met patiria labai didelius nuostolius („International Planing and Research Corporation“ atliktų tyrimų duomenimis 1996 visame pasaulyje dėl neteisėtų kompiuterinių programų kopijų kompiuterinių programų pramonė patyrė 12 milijardu JAV dolerių). Tai rodo teisinės apsaugos kompiuterinėms programoms reikšmę ir būtinybę. Dabartiniu metu autorinės teisės privalumai teikiant teisinę apsaugą kompiuterinėms programoms, palyginti su kitomis intelektualinės nuosavybės formomis, yra akivaizdūs. Tik autorinė teisė, neteikdama apsaugos idėjoms, principams, gali užtikrinti efektyvią konkurenciją kompiuterinių programų pramonėje. Be abejo, autorinė teisė negali ir neturi suteikti absoliučios apsaugos kompiuterinių programų autorių teisėms. Turi būti saugomi ir programų naudototojų interesai, numatant galimybę išimtinais atvejais atlikti tam tikrus veiksmus su kompiuterinėmis programomis (adaptuoti, dekompiliuoti), kad būtų galima jas tinkamai ir efektyviai panaudoti. Ypač svarbi ir aktuali yra pažeistų autoriaus teisių gynimo problema. Turėtų būti išplėtota kolektyvinės autorinių teisių gynybos forma.Teisinė kompiuterinių programų apsauga turėtų kiek įmanoma būti lanksti ir numatyti sparčiai besikeičiančius procesus kompiuterinių programų pramonėje.

5.Literatūra:

1.Lietuvos Respublikos kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas. Valstybės žinios, 1996, Nr. 18-456.

2.Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. Valstybės žinios, 1994, Nr. 11-140, Nr. 32-376.

3.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos. Valstybės žinios, 1992, Nr. 29-895

4.Lietuvos Respublikos kompiuterinių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymo projekto aiškinamasis raštas. 1994 07 27.