Ativirusinių programų įvairovė

Turinys

Įvadas

Dėstomoji dalis:• McAfee VirusScan• Command AntiVirus• Norton AntiVirus 2001• Panda Antivirus Platinum• PC – cillin 2000Antivirusinų programų testavimo rezultatai ir vertinimasIšvadosInformacijos šaltiniai

Niekada nežinai, kada kompiuteriui prireiks gelbėjimosi rato. Tiesiog laikykite jį po ranka.

Įvadas

Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbianti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda kaupiklyje ( diske ar diskelyje ) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK. Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.Jeigu kompiuterį palygintume su gyvuoju organizmu, o atskiras kompiuterines programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Analogijos tarp biologijos, medicinos ir kompiuterijos šaknys daug gilesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai rūpi tiek pat, kiek ir AIDS.Kompiuterinio viruso blogoji savybė, kad jis plinta. Kol nebuvo kompiuterių tinklų, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kas kita, kai kompiuteriai susijungė į tinklą. Virusai juo plinta be galo dideliu greičiu, todėl ir jų daroma žala didėja daug kartų. Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir antivirusinėmis programomis. Taip pat yra nemažai literatūros šiuo klausimu. Taigi daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo “vizito” pasekmės ir yra pasirengę su juo kovoti. Silpnai išsivysčiusiose šalyse (taip pat ir mūsų ) labai paplitęs nekontroliuojamas įvairių programų kopijavimas, paprasčiau – vogimas. Tai ypač gera dirva kompiuterio virusams.Kompiuterius lengvai gali pažeisti virusų atakos. Niekada nežinai, kur pasislėps būsimasis virusas- jis gali būti ir „JAVA“ skriptuose, ir prikabintas prie el.pašto žinutės arba slypėti lanksčiajame diskelyje ar iš interneto atsiųstoje programoje. Vienas dalykas tikras: virusai gali pridaryti rimtos žalos, o jų atakų pasekmės kainuoti daug pinigų ir laiko.

Rašydamas šį darbą, norėčiau apžvelgti produktus, kurie turi ICSA laboratorijos( www.icsalabs.com ) sertifikatus (Anti-Virus Produkt Clening Certification), suteikiamus identifikuoti ir visus žinomus kompiuterinius virusus pašalinti galinčiomis programomis. Šiame darbe rėmiausi „NAUJOSIOS KOMUNIKACIJOS“ ( www.nkm.lt ) kartu su „PC MAGAZINE“ laboratorijoje atliktais, antivirusinių programų, našumo testais .Žinoma antivirusinių programų yra žymiai daugiau, skiriasi tik jų kaina , našumas, patikimumas ir gamintojas.

14Tiek virusų, ICSA 2001 m. virusų paplitimoApklausos duomenimis, vidutiniškai atrandama 1000 kompiuterių per vieną mėnesį84%Tiek ICSA apklausos respondentų naudojasi „McAfee VirusScan“ arba „Norton AntiVirus“.1 000 000Tiek kompiuterių, ICSA duomenimis, buvo apkrėsta „Love Leter“ virusu per pirmąsias jo pasirodymo valandas.

Antivirusas – tai ta pagalbinė programa, kurią tiesiog privalu turėti. Bet toli gražu ne kiekvieną antivirusą.

McAfee VirusScan

Kūrėjas: Network Associates Inc.www.mcafee-at-home.com

“McAfee VirusScan” labai populiarus dėl tam tikrų priežasčių. Jis puikiai saugo nuo virusų, nors ir nėra toks intuityvus valdyti kaip “Norton Anti Virus”. Pavyzdžiui, mažiau patyrusiems vartotojams gali kilti problemų atnaujinant “virus egine” komponentą.

Vartotojo sąsaja “VirusScan Central”, pasirodžiusi su penktąja antiviruso versija, susideda iš interneto naršyklės su “Next”, “Back” ir Home” klavišais navigacijai tarp užduočių. Nors ši sąsaja ir neįprasta, ji veikia gerai ir leidžia greitai pasiekti visas įprastas užduotis.“McAfee VirusScan” tiesiog tobulai atitinka ir išvalo virusus. Deja, neautomatinis skenavimas gali gana privarginti, ypač jei bus atrasta daugiau infekuotų failų. Testuojamas “VirusScan”, atradęs daugiau nei vieną virusą, parodė infekuotų failų sąrašą, bet nesuteikė galimybės visų failų išgydyti vienu kartu: reikėja pasirinkti kiekvieną failą atskirai ir valyti nuo virusų arba trinti. Tačiau tokių nepatogumų galima išvengti iš nuostatų pasirinkus automatinio infekuotų failų gydymo arba trynimo galimybę.Gausios nuostatos leidžia gerai suderinti “VirusScan” darbą. Pavyzdžiui, realaus laiko antivirusinis skeneris “VShield” leidžia pasirinkti, kokie kompiuterio veiksmai bus stebimi. Galima nustatyti skenavimo “griežtumą” atskirai “VSield”, iš interneto atsiųstų failų, el. pašto skeneriams, taip pat nurodyti, ar “VShield” stebės aktyvuojamus, sukuriamus, kopijuojamus, pervadinamus failus. Lygiai kaip ir “Panda Antivirus” bei “PC-cillin”, “VShield” atliks ir kai kurias ugniasienės funkcijas: blokuos nurodytų IP adresų ir interneto nuorodų priėjimą.

Šio antiviruso atnaujinimas – gana komplikuotas reikalas. “VirusScan” praneš, kai bus išleistas “šviežias atnaujinimas, ir nukreips į jo atsisiuntimo tinklapį. Tačiau šiame tinklapyje visa aibė atsisiųsti skirtų failų: ivairiems produktams ir įvairioms “VirusScan” versijoms. Reikia pasirinkti atitinkamą failą atsisiųsti ir nuspręsti, ar norite DAT formato failo (vien tik virusų duomenų bazės), ar “SuperDAT” (kuriame yra ir “variklio” – “antivirus engine” – atnaujinimų). Aprašymai padeda išsirinkti tinkamą atsisiuntimą, bet atsiųstą failą dar reikia patiems aktyvuoti. Tai gali sukelti pakankamai galvos skausmų nepatyrusiems vartotojams.“VirusScan” turi keletą gudrių įrankių papildomai apsaugai. Pavyzdžiui, “Safe & Sound” apsaugo kritinius sistemos failus: foniniu režimu sukuria pasirinktų failų ir katalogų atsargines kopijas jūsų kompiuterio arba tinklo disko specialiame segtuve, kai tik su šiais failais atliekami kokie nors pakeitimai. Šiuo metu tokios operacijos įmanomos tik “Windows 95/98” ir “Me” sistemoje, o joms vykstant pastebimai sulėtėja sistema. Norėdami išvengti tokio resursų eikvojimo, galita sumažinti atsarginiu kopijavimu apsaugotų failų skaičių.

Command AntiVirus

Kūrėjas: Command Software Systems www.commandsoftware.com

“Command AntiVirus” – stebėtinai nereiklus antivirusinis skeneris. Virusų paieškos užduotis atlieka greitai, skenuoja žaibišku greičiu. Bet esama kai kurių trūkumų: ribotas skenavimas realiuoju laiku ir galimybės automatiškai atnaujinti virusų duomenų bazes nebuvimas – tai gali palikti jūsų kompiuterį pažeidžiamą virusų. Įdiegimas labai lengvas, bet prieš įdiegimą “Command” nepatikrina sistemos, ar joje nėra virusų. Tai labai svarbus veiksmas sistemoms, kurios jau gali būti pažeistos viruso ir kurias reikia neatidėliotinai pataisyti. Programos vartotojo sąsaja paprasta, be jokių ypatingų savybių. Ji susideda iš kelių dialoginių langų su aiškiomis nuostatomis, pvz. “Scan Hard Drives”. Sąsaja labai intuityvi.Automatinis skenavimas pagal sudarytą grafiką – nekomplikuota procedūra. Pasirinkus “Scan Hard Drives” užduotį, atvėrėme jos nuostabų langą ir paspaudus “Schedule” mygtuką. Dialoginis langas leidžia pasirinkti, pagal kokį grafiką skenuoti: kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. Taip pat įmanomas nurodymas skenuoti po tam tikro sistemos neaktyvumo periodo.

Greičiausiai norėsite sudaryti skenavimo grafiką taip, kad virusų būtų ieškoma tuo paros metu, kada sistema mažiausiai apkrauta darbais, nes deja, skenavimas su šia programa reikalauja daug kompiuterio resursų. Jei skenavimo metu dirbsite su intensyviai procesorių naudojančia programa – pastebėsite rimtų darbo stabdymų. Kitas komplikuotas reikalas – kai skenavimas pagal grafiką prasidės “Windows 2000” sistemoje, bus beveik neįmanoma jo sustabdyti. Pasibaigus skenavimui, ekrane parodomi jo rezultatai.Atskira programėlė “Dynamic Virus Protechtion” (DVP) veikia kaip “Command” realaus laiko antivirusinis skeneris. Ši programa taip pat saugo nuo el. pašto ir interneto virusų (pvz. “JavaScript” ir “ActiveX control”). “Active Protection” meniu pagrindiniame programos lange galima pasirinkti, ar bus norima automatiškai išgydyti, pervardinti, atskirti nuo kitų infekuotus failus ar tiesiog pranešti apie rastus virusus.Didžiausias DVP trūkumas – bus tikrinami tik tie failų tipai, kuriuos vartotojas (ar sistema) nurodys “Files to Include” sąraše. Esant tokiam ribotam stebėjimui realiuoju laiku, sistema tampa visiškai atvira virusams, besislepiantiems nestandartiniuose failuose..

Norton AntiVirus 2001Kūrėjas: Symantec Corp.www.symantec.com

Taigi “Norton AntiVirus 2001” (NAV) – pačioje reitingų viršūnėje. Nors jis neturi papildomų apsaugos funkcijų – kad ir IP bei interneto adresų blokavimo, – NAV yra geriausios antivurusinės apsaugos ir neprilygstamo naudojimo paprastumo derinys (beje, papildomos internetinės apsaugos priemonės kartu su NAV platinamos “Norton Internet Security” pakete. Programa įdiegiama sklandžiai. Pagal nutylėjimą NAV sukonfigūruotas griežčiausiai antivirusinei apsaugai. Įdiegimo programa automatiškai aptinka POP3 el. pašto paskyras ir įjungia el. pašto skenerį. Iškart po įdiegimo NAV patikrina, ar nėra virusų duomenų atnaujinimo ir, jei jų esama, įdiegia juos. Po to, kai kompiuteris prijungiamas prie interneto. “LiveUpdate” programa automatiškai atsisiunčia ir įdiegia atnaujinimus, vos šie yra išleidžiami.

NAV lengvai atlieka visas užduotis, nes ir tas, kurios konkuruojančiose antivirusinėse programose kartais pasirodo gana komplikuotos. Navigacijos juostoje naudojami paprasti užrašai: “Scan for Viruses”, “Scheduling”, o iš jų galima pasiekti visas pagrindines programos funkcijas, taip pat ir skenavimo nuostatas ar skenavimą “pagal pareikalavimą” (on-denamd). Pakeisti įprastas nuostatas, pavyzdžiui, atsisakyti tam tikrų segtuvų ar failų tipų, yra ypač paprasta: visos vartotojo nuostatos išdėstytos medžio struktūros meniu ir aiškiai aprašytos.

Apsaugą realiuoju laiku vykdo visa programėlių kolekcija: “AutoProtect” tikrina atvertus, sukurtus ar atsisiunčiamus iš interneto failus, “SmartScan” ieško visuose failuose piktadariškų kodų, o “Script Blocking” stebi “JavaScript” ir “ActiveX’ komponenetus. NAV perspėja aptikusi infekuotą failą. Programa, radusi virusą, praneša apie tai ir aiškiai nurodo, kas su tuo virusu turėtų būti daroma, t. y. pasiūlo išgydyti užkrėstą failą. Toliau pagalbininkas “Repair Wizard” padeda atlikti visą gydymo procesą. Kai NAV susidūrė su failu, kurio negalėjo išgydyti nuo viruso, programa pasiūlė perkelti jį į “karantino sąlygas”. Tai leidžia toliau mėginti atstatinėti failą, o sistema lika saugi. Pagalbininkas “Scan and Deliver” gali išsiųsti į “karantiną” uždarytus failus tyrimo centrui “Symantes Antivirus Research” (SARC), kuris ištirs virusą, nustatys, ar nėra naujų būdų jį pašalinti iš failo, ir padės išspręsti problemą.

Panda Antivirus PlatinumKūrėjas: Panda Softwarewww.pandasecurity.com

“Panda Antivirus Platinum” – galinga programa. Deja, ji kartais gana paini naudoti. Ypač norint nustatyti virusų paiešką pagal grafiką. Beje, “Panda Antivirus Platinum” lėtesnė už kitus antivirusų rinkos lyderius “McAfee VirusScan” ir “Norton AntiVirus”.

Pirmiausia programa pasiūlo vartotojui “Immediate Scans” – neatidėliotino tikrinimo meniu, kur jau sukonfigūruotos virusų paieškos užduotys: visos sistemos skenavimas, individualių vietinių arba tinklo kietųjų diskų ar el. pašto segtuvų. Realaus laiko skenavimo modulis, kurį “Panda” pakrikštijo “Permanent”, yra ypač budrus: jis stebi viską nuo lokalių failų iki Voratinklio turinio ir parodo pranešimą apie virusą tą pačią akimirką, kai tik virusas pamėgina įsigauti į sistemą. Šitaip turėtų elgtis visos antivirusinės programos. “Panda” produktas unikalus tuo, kad jei sistemoje aktyvuoja kalbėjimo sistema, balsu bus panešama apie sistemoje aptiktą virusą ir toliau pasakojama apie dezinfekcijos procesą. Deja, šis unikalumas sunaudos nemažai sistemos resursų.

Virusų paieška pagal grafiką ne tokia intuityvi kaip kitų antivirusinių programų. Aktyvavę “Advanced” meniu ir keliaudami po abiejų pelytės klavišų spustelėjimų labirintą, galų gale sugebėsite įrašyti naują grafiko užduotį, kuri vėliau veiks be priekaištų.

“Panda Antivirus Platinum” turi įspūdingų interneto skenavimo galimybių. Ji blokuoja piktadariškus “Java” ir “AcitiveX’ kodus, filtruoja IP adresus ir interneto adresus. Patogu tiems, kurie nori nepageidaujamą interneto turinį laikyti atokiai nuo savo kompiuterio.

PC – cillin 2000

Kūrėjas: Trend Microwww.antivirus.com

“PC-cillin 2000” pirmiausia išsiskiria savo sąsaja, kuri neužverčia vartotojo krūvomis langų ir painių nuostatų. O po šia kuklia išvaizda slypi galinga antivirusinė programa. Po nedaug trunkančio įdiegimo kompiuteris jau kruopščiai saugomas nuo virusų atakų. Virusų paieška išties labai nesudėtinga. Galima pasirinkti: tikrinti diskus ir katalogus ar individualius failus, makrodokumentus, lanksčiojo diskelio ir kietojo disko įkrovos sektorius, interneto failus, “Microsoft Outlook” prikabintus failus (attachment). Jei norite tikrinti tik tam tikrus diskus ir katalogus – juos galite pasiekti iš “Windows Explorer” mėgdžiojančios sąsajos ir varnelėmis pažymėti skenuotinas sritis. Labai įprastas procesas seniems “Windows” vartotojams.

Realaus laiko virusų paieška vyksta nuolat foniniu režimu. Stebimi failai, Voratinklio “Java” ir “ActiveX” kodai, el. paštu atsiučiami failai. Gavus el. pašto žinutę su infekuotu failu. “PC-cillin” sučiupa virusus iškart kai jie atvyksta, ir užkrėstus failus atskyra į “karantiną” dar prieš jiems pradedant savo piktus darbus. “Karantine” atsidūrę failai gali būti nusiųsti “Trend Micro” virusų ekspertams, kurie žada grąžinti nuo virusų jau išvalytus failus per 48 valandas. Realaus laiko skenavimo įtaka kompiuterio greitaveikai vos pastebima: kai kurios operacijos vėluoja apie sekundę (pavyzdžiui, tinklapio atvėrimas naršyklės lange arba prisijungimas prie POP3 pašto serverio).

Naudodamiesi “Scan Manager”, lengvai sukūrsite įvairias pagal grafiką vykdomas virusų paieškos užduotis. Galėsite nurodyti konkrečius diskus ar katalogus ir nustatyti skenavimą tam tikroms mėnesio, savaitės dienoms ir paros valandoms. Skenavimas pagal grafiką iš esmės nekliudo sistemos darbui. Testuojamas “PC-cillin” atsinaujino kelis kartus. Šis procesas buvo sveikintinai paprastas: programa automatiškai patikrina internetą, ar yra atnaujinimų, ir leidžia pasirinkti: atsisiųsti naują skenerio “variklį” ar naujus virusų duomenų failus. Jokio vartotojo įsikišimo daugiau nebereikia. Automatiniai atsinaujinimai teikiami nemokamai vienerius metus, o po to leidžiama nauja produkto versija.

Antivirusinų programų testavimo rezultatai ir vertinimas

Testuojant antivirusines programas, daugiausia dėmesio kreipta į du kriterijus: jų naudingumą ir efektyvumą. Norėjosui, kad kad programos efektyviai apsaugotų mūsų sistemas, bet nesumažintų jų našumo. Itin didelis antivirusų budrumas gali kainuoti per daug, jei jam bus skirti visi sistemos resursai – tiek darbinės atminties, tiek procesoriaus darbo ciklai. Testavimų poligoną sudarė du kompiuteriai – 550 MHz su “Windows Me” sistema ir 1 GHz su “Windows 2000”. Pateikti testų rezultatai rodo, kaip sumažėjo sistemos našumas naudojant foninę virusų paiešką, ir laiką, kiek truko paprasta virusų paieška. Matavimui naudota “Content Creation Winstone” testai, paledžiant juos sistemoje be antivirusinės programos, o po to – sistemoje su antivirusinės programos foniniu realaus laiko skeneriu. Rezultatai kiek skyrėsi, priklausomai nuo operacinės sistemos ir kompiuterio techninės įrangos. Paieškos trukmė – laikas, kurio programai prireikė patikrinti kietąjį diską normaliu (ne foniniu) režimu. Diske buvo įprastos programinės įrangos ir vartotojo dokumentų kolekcija – iš viso daigiau nei 3000 failų ir 300 katalogų. Įtraukta ir keletas CAB, JAR ir ZIP archyvų. Diskai infekuoti 56 skirtingais makrovirusais ir virusai – “Trojos arkliais”. Kelių šių virusų failų prievardžai pakeisti, o kiti paslėpti – suspaudžiant į ZIP failą, kuris dar kartą suspaustas. Šitaip norėta patikrinti skenavimo atidumą.

“Windows Me” sistemoje nepastebėta ypatingo skirtumo tarp programų: paieškos laikas truko vidutiniškai apie minutę ir 19 sekundžių. Na, o “Windows 2000” skenavimo trukmė išsiskyrė nuo 40 sekundžių iki 2 minučių 21 sekundės. Kai “Command AntiVirus” testuotas “dell Dimension XPS T550” kompiuteryje su “Windows Me”, įdiegimo metu pasirodė “mėlynas ekranas” – pranešimas apie klaidą, kurią sukėlė “Command” skenavimo programinė įranga. Apie klaidą buvo pranešta “Command” darbuotojams, kurie jau žinojo apie tokio tipo viruso sistemos konfliktą. Nors tuo metu pataisymas dar nebuvo baigtas, dabar jis jau yra. “Command AntiVirus” “Windows 2000” sistemoje labiausiai stabdė sistemos našumą: pagal “Contest Creation Winstone” rezultatus – net 16,5 proc. Tačiau programa greičiausiai atliko virusų paiešką. Matuojant “McAfee VirusScan” virusų paieškos laiką, sulaukta netikėtų rezultatų: tiek “Windows 2000”, tiek “Windows Me” sistemose iš 56 virusų programa teaptiko tik 14. Pasirodo, programa negali deramai aptikti virusų, kurie paslėpti ZIP failuose. Tai gana rimtas trūkumas. Susisiekus su “McAfee”, paaiškėjo, kad šio trūkumo jau nebeliko programos 5.2 versijoje.

■-taip □-neVirusų paieška CommandAntiVirus McAfeeVirusScan NAV2001 PandaAntiVirus PC-cillin2000Tikrina įkrovos sektorius/valdantį įkrovos įrašą/atmintį ■■■ ■■■ ■■■ ■■■ ■■■Tikrina įdiegimo metu □ □ □ ■ ■Aptinka “Word“ „Excel“ makrovirusus ■■ ■■ ■■ ■■ ■■Tikrina suspaustus/užslėptus ZIP failus ■■ ■■ ■■ ■■ ■■Automatiškai tikrina pagal grafiką ■ ■ ■ ■ ■Tikrina tinklo diskus ■ ■ ■ ■ ■Leidžia infekuotus virusus atskirti į karantiną ■ ■ ■ ■ ■Įtartini failai gali būti nusiųsti gamintojo analizei ■ ■ ■ ■ ■Nežinomiems virusams aptikti naudoja euristinę analizę ■ ■ ■ ■ ■Iš tikrinamo sąrašo galima išmesti segtuvus ■ ■ ■ ■ ■Interneto apsauga Palaiko el. pašto programas Nėra Cc:MailEudoraMS ExchangeMS Outlook EudoraMS OutlookMSN MailNetscape Mail MS ExchangeMS OutlookPOP3 POP3Aptinka „ActiveX“ virusus ■ ■ ■ ■ ■Aptinka „Java applet“ virusus ■ ■ ■ ■ ■Tikrina atsisiustus failus ■ ■ ■ ■ ■Filtruoja IP/interneto adresus □□ ■■ □□ □□ ■■Atnaujinimas Automatinis virusų duomenų failų atnaujinimas □ ■ ■ ■ ■Galima apskritai atsisųsti iš interneto ■ ■ ■ ■ ■

Išvados

Antivirusinės programos yra vienos iš svarbiausių, todėl ir reikalavimai joms keliami dideli. Geras antivirusas turi jus saugoti nuo bet kokių į virusą panašių grėsmių, būti paprastas naudoti ir atnaujinti virusų duomenų failus taip nepastebimai, kaip tik įmanoma – be jokių sistemos apkrovimų. “Norton Antivirus 2001” (NAV) atitinka visus šiuos kriterijus. Jie užtikrina maksimalią apsaugą, tikrina visų tipų failus, interneto kodus ir el. paštą. Iš visų apžvelgtų antivirusų NAV mažiausiai apkrauna sistemą. Tiesą sakant, jo buvimą galima pastebėti, kai gaunamas pranešimas apie aptiktus virusus, o foniniu režimu veikiančio skenerio visiškai nesijaučia. NAV vartotojo sąsaja – viena iš paprasčiausių: ji leidžia nesunkiai sukurti skenavimo pagal grafiką užduotis ir keisti nuostatas, kokių failų ir segtuvų netikrinti. Programos “Live Update” modulis automatiškai atsisiunčia ir įdiegia naujus virusų duomenų failus, kai tik kompiuteris prijungia prie interneto, – ši ypatybė labai svarbi visiškai apsaugai užtikrinti.

Tačiau visiškai apsisaugoti nuo virusų yra labai sunku, nes tenka keistis informacija su svetimais kompiuteriais, naudotis internetu, el.paštu. Virusas gali apkrėsti kompiuterį labai įvairiais būdais, todėl būtina turėti antivirusinę programinę įrangą, kuri realiuoju laiku skenuotų visas potencialias atakos vietas. Antivirusinės programos gerumas labai priklauso nuo virusų duomenų bazių – kodo įrašų, pagal kuriuos identifikuojami virusai. Kadangi kas mėnesį pasirodo šimtai naujų virusų, visada reikėtų laiku atnaujinti virusų duomenų bazes. Apsaugoti kompiuterį nuo virusų galima laikantis tam tikrų kompiuterinės “higienos” taisyklių:1. Programoms instaliuoti naudoti tik originalius firmos gamintojos lanksčius diskelius, CD-ROM, DVD diskus;2. Niekada nenaudoti nepatikrintų lanksčių diskelių; 3. Naujus ar iš kitur atneštus lanksčius diskelius patikrinti antivirusine programa;4. Saugotis iš lanksčių diskelių paleidžiamų žaidimų, nes jie išvengia galimos profilaktinės kontrolės, be to, jie keliauja iš vieno kompiuterio į kitą be profesionalios priežiūros.5. Neatidarinėti el. paštu gautų laiškų, jei nežinote nuo ko jie atkeliavo (ypatingai priesagų, kurių plėtiniai *exe, *bat ir t.t);6. Periodiškai tikrinti diskus ir darbe naudojamus lanksčius diskelius atnaujinamomis antivirusinėmis programomis, nes naujų virusų atsiranda kasdien;7. Originalius lanksčius diskelius laikyti uždarus informacijos įrašymui, tuomet virusas negalės patekti į juose esančiais programas ir visuomet galėsite pažeistą programą pakeisti gera;8. Kuo dažniau atnaujinti antivirusines programas;9. Reikėtų svarbią informaciją papildomai išsaugoti į CD, DVD, optinius diskus ar kitas laikmenas, kad vėliau informaciją galima būtu atstatyti. Tarptautinės kompiuterių saugumo asociacijos (ICSA) duomenimis, yra vienos dešimtosios tikimybė, kad per mėnesį susidursite bent su vienu virusu. Ši tikimybė kasmet didėja, todėl, naudojant antivirusines programas, mes sutaupome ne tik pinigus ir brangų savo laiką, bet ir pilkąsias nervų ląsteles.

Informacijos šaltiniai

www.icsalabs.comwww.nkm.ltwww.commandsoftware.comwww.mcafee-at-home.com www.symantec.comwww.pandasecurity.comwww.antivirus.com

Į pradžią