Aritmetiniai ir loginiai kompiuterių veikimo pagrindai

Aritmetiniai ir loginiai kompiuterių veikimo pagrindai

(Referatas)

Klaipėda

2004

Turinys

Aritmetiniai kompiuterio veikimo pagrindai 3

Skaičių kodai 3
Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai 3

Loginės schemos 3

Logikos dėsniai 4

Logikos algebra 4

Loginės operacijos 4

Loginė sudėtis 5

Loginis neigimas 5

Loginiai reiškiniai 5

Loginė sandauga 6
Aritmetika 6

Sudėtis 6

Atimtis 9

Daugyba 9

Dvejetainių skaičių dalyba 10

Dvejetainių skaičių požymiai 10

Aritmetiniai kompiuterio veikimo pagrindai

Šiuolaikiniai kompiuteriai turi pakankamai išvystytas komandų sistemas,
jungiančias dešimtis ir šimtus mašininių operacijų. Tačiau, bet kokios
operacijos vykdymas remiasi paprasčiausių mikrooperacijų, tokių kaip
sudėtis ir postūmis, panaudojimu. Tai leidžia turėti vieningą aritmetinį –
loginį įrenginį, skirtą atlikti įvairiausias informacijos apdorojimo
operacijas. Dvviejų dvejetainių skaičių A ir B sudėties taisyklės parodytos
lenteleje;

|Dvejetainių A ir B reikšmės |Sumos Si |Perkėla į kitą|
| |skiltis |skiltį Pi |
| ai |bi |Pi-1 | | |
|0 |0 |0 |0 |0 |
|0 |0 |1 |1 |0 |
|0 |1 |0 |1 |0 |
|0 |1 |1 |0 |1 |
|1 |0 |0 |1 |0 |
|1 |0 |1 |0 |1 |
|1 |1 |0 |0 |1 |
|1 |1 |1 |1 |1 |

Skaičių kodai

Tokias lenteles galima sudaryti ir kitoms aritmetinėms ar loginėms
operacijoms. Tačiau būtent sudėties operacija yra visų kitų veiksmų
atlikimo pagrindas.

Skaičiaus ženklui rezervuojama viena skiltis. Ženklas „+“ koduojamas
nuliu ir ženklas „-“ – vienetu.

Tačiau veiksmai su tokiais tiesioginiais kodais nėra patogūs, nes reikia
atskirai vertinti ženklų skilčių reikšmes, nuo kurių priklausytų ir pats
operacijos algoritmas (pvz., sudėtis ir atimtis).

Todėl kompiuteriuose visos operacijos atliekamos su skaičiais,
išreikštais mašininiais koodais. Jie leidžia ženklų kodus apdoroti taip pat
kaip ir skaičių skiltis ir atimties operaciją pakeisti sudėtimi. Tam
naudojami: tiesioginis kodas (tk), atvirkščiasis kodas (ak) ir papildomas
kodas (pk).

Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai

Loginės schemos

Loginiu reiškiniu galima matenatiškai išreikšti loginius veiksmus. Norint
šiuos veiksmus materializuoti reikia tą

ą reiškinį užrašyti loginių schemų
ženklais. Loginė schema apibrėžia kokius rezultatus turi pateikti automatas
gavęs pradinius duomenis (argumentus). Loginė schema sudaroma iš tarpusavy
sujungtų elementų, atliekančių logines operacijas (neigimą, konjunkciją,
disjunkciją). Neigimas (inverteris), konjunkcija (sutapimo elementas),
disjunkcija (surinkimo elementas). Pvz.: Balsavimo schema. Tarkime, kad
balsuoja „už“ (1) arba „prieš“ (0). Balsuoja trys žmonės – a, b, c. Schema
pagal balsavimo duomenis turi pateikti rezultatą: „pasiūlymas priimtas
balsų dauguma“ (1) arba „pasiūlymas atmestas“ (0). Rezultatas lygus 1, kai
balsuoja bent du iš trijų žmonių. Pvz.: Reikia sukonstruoti schemą,
atliekančią šitokią loginę funkciją: funkcija panaši į disjunkciją, bet jos
rezultatas lygus 1 tik tuo atveju, kai bet kurio vieno argumento reikšmė
lygi 1. Tai reikia gauti argumento disjunkciją, o po to, naudojant
konjunkciją ir neigimo argumentus, atmesti tą atvejį, kai abu argumentai
yra vienetai: paverčiame logine schema, atliekančią veiksmą „a arba b‘, bet
ne abu kartu. Pvvz.: Dvejetainis sumatorius. Pateikta dvejetainės sudėties
lentelė. Kai abu argumentai lygūs vienetui, dvejetainės sumos rezultatui
aprašyti nepakanka vieno skaitmens. Tenka panaudoti perkėlimą įaukštesnę
skiltį. Taigi sudėčiai aprašyti reikia dviejų loginių reiškinių. Pakeiskime
rezultato dvejetainius skaitmenis loginiais kintamaisiais: s – žymėsime
sumą, p – perkėlimą.

Procesorius – kompiuterio dalis, atliekanti logines ir aritmetines
operacijas. Procesorių sudaro tūkstančiai loginių elementų. Dvejetainės
daugybos lentelė sutampa su konjunkcijos lentele. Todėl vienos dvejetainės
skilties daugybai realizuoti pakanka vieno sutapimo (konjunkcijos)
elemento. Kitas aritmetines operacijas (atimtį, dalybą) galima pakeisti
sudėtimi ir daugyba, o jas galima išreikšti loginemis operacijomis.
Loginėmis operacijomis galima i
išreikšti visas aritmetines operacijas.
Kompiuteris atlieka veiksmus su skaičiais, turinčiais daug skilčių, todėl
jame yra daug schemų, skirtų veiksmams su viena skiltimi.

Logikos dėsniai

Loginius reiškinius, kaip ir aritmetinius, galima pertvarkyti: bendrą
dauginamąjį iškelti už skliaustų, sutraukti panašiuosius narius ir t.t.
Pertvarkant gaunami ekvivalentūs loginiai reiškiniai. Teoriškai visi
ekvivalentūs reiškiniai lygiaverčiai, o praktiškai patogesni tie, kurie
trumpesni, vaizdingesni. Norint iš vieno reiškinio gauti kitą, jam
ekvivalentų, reikia žinoti logikos dėsnius:

Distributyvumo dėsnis: (p^q) v (p^r)=p^(q v r) (p v q)^(p v r)=p v (q^r)

Dualumo dėsnis: iš bet kurio logikos dėsnio galima išvesti jam dualų
dėsnį, visas operacijas ir visas konstantas pakeitus priešingomis
(konjunkciją į disjunkciją ir atvirkščiai, nulį į vienetą, ir atvirkščiai).
Jei reikia, pakeičiamas skliaustų išdėstymas, kad išliktų operacijų
atlikimo tvarka.

Demorgano dėsnis: norint patikrinti ar spėjama tapatybė yra dėsnis,
reikia sudaryti abiejų tos tapatybės pusių teisingumo lemteles. Jei
lentelės sutampa, vadinasi toks dėsnis iš tikrųjų yra.

Kompiuterių veikimą galime nagrinėti techniniu bei programiniu aspektais.
Techninis kompiuterio veikimas remiasi „trimis banginiais“:

– dvejetaine abėcėle;

– logikos algebra;

– elektroninemis schemomis.

Kaip jau įsitikinome, visa kompiuteriuose apdorojama informacija
išreikšta dviem simboliais – 0 ir 1.

Su dviem priešingybėmis sisiduriama ir logikoje – moksle apie mąstymo
dėsnius ir jo formas. Logikos tikslas – nustatyti, ar nagrinėjami
samprotavimai, įrodymai, išvados yra teisingi ar klaidingi. Taigi, galima
sakyti, kad logika operuoja dviem simboliais: teisingas ir klaidingas.

Elementari samprotavimų dalis, apie kurią galima pasakyti, kad ji yra
teisinga arba klaidinga, logikoje vadinama teiginiu. K

Kiekvienas teiginys
turi vieną iš dviejų loginių reikšmių: teisingas arba klaidingas.

Logikos algebra

Logikos abėcėlę, apibūdinančią teiginių teisingumą, sudaro du simboliai
(loginės reikšmės). Jie žymimi įvairiai:
|teisingas |klaidingas |
|true |false |
|T |F |
|1 |0 |

Logikos algebra – tai logikos mokslo šaka, nagrinėjanti operacijas su
loginemis reikšmėmis bei tų operacijų savybes. Logikos algebra dar vadinama
Būlio algebra. Ją sukūrė anglų mokslininkas Džoržas Būlis (George Boole)
devyniolikto šimtmečio viduryje.

Loginės operacijos

Loginės reikšmės 0 ir 1 yra pastovūs dydžiai arba loginės konstantos. Be
šių konstantų dar vartojami loginiai kintamieji dydžiai arba dar trumpiau –
loginiai kintamieji. Juos žymėsime raidėmis, pvz., a, b, x.

Loginiai kintamieji gali įgyti logines reikšmes 0 ir 1. skaičiavimo
technikos schemos atlieka veiksmus, atitinkančius logikos algebros
operacijas. Vadinasi, logikos algebra natūraliai aprašo skaičiavimo
technikos elementų veikimą.

Norint suvokti elementarius veiksmus, kuriuos atlieka kompiuteris,
pravartu detaliau susipažinti su logikos algebra. Programuojant taip pat
neapsieinama be logikos algebros operacijų.

Logikos algebroje svarbiausios operacijos yra šios:

Loginis neigimas (inversija) – (

Loginė sudėtis (disjunkcija) – (

Loginė sandauga (konjunkcija) – (

Loginė sudėtis

Gyvojoje kalboje teiginiai dažnai jungiami jungtuku “arba”. Pvz.:
Šiandien snigs arba lis. Šis teiginys bus teisingas tada, kai du
pagrindiniai teiginiai bus teisingi – šiandien ir lis, ir snigs; arba, kai
vienas iš teiginių yra teisingas. O klaidingas bus vienu atveju, jei
šiandien nei lis, nei snigs. Taigi, sudėtini teiginį, gautą sujungus du
kitus teiginius jungtuku “arba”, laikome teisingu, kai bent vienas arba du
jį sudarantys teiginiai yra teisingi. Logikoje

teiginių, sujungiamų
jungtuku “arba” operacija vadinama disjunkcija (žymima ženklu V).
Disjunkcijos operacijos rezultatą galima pavaizduoti lentele, arba žymėti
“X+Y”. Technikoje, programavime “X or Y” disjunkcija dar vadinama logine
sudėtimi ir vietoj “atlikti disjunkcija” sakoma “logiškai sudėti”.
Disjunkcijos lentelė sutampa su skaičių 0 ir 1 aritmetinės sudėties
lentele, tačiau aritmetikoje 1+1=2, o logikoje 1v1=1. Gyvojoje kalboje
disjunkcija gali būti išreiškiama taip pat kableliu, dalelytėmis „gal.,
gal“.
Pvz.: Gal šiandien lis, gal snigs.

Disjunkcijos savybės:

1. Sukeitus vietomis disjunkcijos argumentus rezultatas nesikeičia. Tai

komutatyvumo dėsnis: X v Y = Y v X

2. Disjunkcijos operacijos atliekamos bet kuria tvarka. Tai

asociatyvumo dėsnis: X v (Y v Z) = (X v Y) v Z

3. Kiekvienas teiginys gali būti arba teisingas, arba klaidingas.

Trečios galimybės nėra. Tai negalimo trečiojo dėsnis: X v X = 1

Disjunkcijos operaciją atliekantis loginis elementas vadinamas

surinkimo elementu.

Loginis neigimas

Gyvojoje kalboje yra daug priešingos reikšmės žodžių porų: šviesa –
tamsa, geras – blogas ir t.t. Priešingos reikšmės žodį galima sudaryti prie
esamo žodžio pridėjus priešdėlį “ne”. Pvz.: plonas – neplonas = storas,
daug – nedaug = mažai. Taigi, žodis “ne” reiškia neigimą. Loginis neigimas
reiškiamas taip pat ir žodžiais “nėra”, “netiesa”, “klaidinga”. Logikos
algebroje neigimas žymimas brūkšneliu virš teiginio. Neigimas žymimas ir
kitaip: X’ technikoje, ^X matematikoje, not X programavime. Neigimo
operacija logines reikšmes keičia priešingomis, t.y.:Neigima atliekantis
loginis elementas inverteriu. Paneigtą loginę reikšmę arba invertuotą
signalą (jau paneigtą) dar kartą paneigus (invertavus), gaunama pradinė
(neinvertuota) reikšmė arba pradinis signalas.. dvigubas neigimas –
lygiavertis teigimui. O šis teiginys vadinamas dvigubo neigimo dėsniu
(žymimas X = X ir -(-A) = A ).

Loginiai reiškiniai

Loginės operacijos argumentas gali būti ne tik teiginio reikšmė
(konstanta, kintamasis), bet ir kitos loginės operacijos rezultatas.

1.Pvz: konjunkcijos neigimas a^b

2.Pvz.: dviejų konjunkcijų a^b ir c^d disjunkcija a^b v c^d

3.Pvz.: dviejų disjunkcijų a v b ir c v d konjunkcija (a v b)^(c v d)
Skliaustai šiame pavyzdy nurodo operacijų atlikimo tvarką. Jei skliaustų
nebūtų, reikėtų atlikti ne dviejų, bet trijų narių disjunkciją: a v (b^c) v
d. Loginį reiškinį sudaro loginės konstantos (0 ir 1), loginiai kintamieji,
loginių operacijų ženklai ir lenktiniai skliaustai.

Remiantis loginėmis operacijomis ir reiškinių sudarymo taisyklėmis,
galima simboliškai užrašyti įvairius šnekamojoje ir matematinėje kalboje
vartojamus teiginius. Pvz.: Aš turiu pinigų tiek,galiu nusipirkti arba
kostiumą, arba batus ir dviratį. Teiginius pažymėkime raidėmis : galiu
nusipirkti kostiumą – k, batus – b, dviratį – d. Tai pirkinį atitiks toks
reiškinys k^(b v d) v k^(b v d). Pvz.: Pirksiu dviejų arba trijų kambarių
butą, bet tik ne pirmame aukšte. Dviejų kambarių butą – a, trijų kambarių
butą – b, pirmas aukštas – c. Šią sąlygą atitiks toks reiškinys: (a v b)^c.

Loginis reiškinys gali būti ir loginė konstanta, ir loginis kintamasis.
Tai yra paprasčiausi reiškiniai. Lentelė, kurioje išvardijami visi galimi
loginių argumentų reiškmių deriniai ir nurodomos operacijos arba reiškinio
reikšmės, vadinama teisingumo lentele. Pvz.: trijų loginių argumentų
konjunkcijos lentelė – iš teisingumo lentelės galima gauti loginį reiškinį
kiekvienai teisingumo lentelės eilutei, kurios rezultatas lygus vienetui,
rašomas loginis reiškinys – visų kintamųjų konjunkcija. Tie kintamieji,
kurių reikšmės pažymėtos vienetais, reiškiny rašomi be neigimo ženklo, o
tie, kurių reikšmės pažymėtos nuliu – su neigimo ženklu, visi gauti
reiškiniai (konjunkcijos) sujungiami disjunkcijų ženklais. Pvz.: iš duotos
lentelės gauname : a^b^c tai bus : a ^ b v a ^ b v a ^ b. Kartais dviejų
loginių reiškinių teisingumo lentelės sutampa. Tokie reiškiniai vadinami
ekvivalenčiais. Loginiuose uždaviniuose reiškinį galima pakeisti jam
ekvivalenčiu reiškiniu. Teisingumo lentelės vienodos, vadinasi jie
ekvivalentūs.

Loginė sandauga

Kelis teiginius galima sujungti į vieną naują teiginį. Gyvoje kalboje tam
dažnai panaudojamas jungtukas “ir”. Pvz.: “ryte buvau mokykloje”, “šiandien
perskaičiau knygą”. Sujungę į vieną gausime: “ryte buvau mokykloje ir
šiandien perskaičiau knygą”. Naujas sudėtinis teiginys bus teisingas tik
tada, kai teisingi abu jį sudarantys teiginiai. Visais kitais atvejais jis
klaidingas. Logikoje teiginių sujungimo jungtuku “ir” operacija vadinama
konjunkcija ir žymima ^. Jei ankstesnius teiginius pažymėsime X ir Y, tai
naująjį teiginį užrašysime taip: X^Y. Konjunkcija žymima ir kitaip: X & Y
matematikoje, X Y skaičiavimo technikoje, X and Y programavime.
Konjunkcijos operacijos rezultatą, išvardydami visus galimus argumentus,
galime pavaizduoti lentele.Pažvelgę į konjunkcijos apibrėžimo lentelę
pamatome, kad ji sutampa su skaičių 0 ir 1 daugybos lentele. Todėl
konjunkcija dar vadinama logine daugyba ir vietoj “atlikti konjunkciją” sa-
koma “logiškai sudauginti”.Gyvojoje kalboje loginė daugyba gali būti
išreikšta kableliu, žodžiu “kuris” ir t.t. Pvz.: Prie stalo sėdo žmogus,
kuris skaitė knygą.

Loginės daugybos savybės :

1. Sukeitus vietomis argumentus, rezultatas nesikeičia. Tai
komutatyvumo dėsnis: X^Y=Y^X

2. Konjunkcijos operacijos atliekamos bet kuria tvarka. Tai
asociatyvumo dėsnis: X^(Y^Z)=(

3. Tas pats teiginys negali būti ir teisingas, ir klaidingas. Tai
prieštaravimo dėsnis: X^X=0 Konjunkciją atliekantis loginis elementas
vadinamas sutapimo elementu.

Aritmetika

Sudėtis

Aritmetiniai veiksmai su dvejetainiais skaičiais labai paprasti ir
atliekami analogiškai veiksmams su dešimtainiais skaičiais. Kiekvienam
aritmetiniam veiksmui sudarysime taisykles ir veiksmų lenteles.

Mokyklos suole išmokome, kad sudedant du skaičius, turinčius po vieną
skaičiaus vertę (vieną skaitmenį), gauname kitą skaičių (sumą). Suma gali
turėti vieną skaičiaus vertę (vieną skaitmenį) arba dvi skaičiaus vertes
(du skaitmenis). Pavyzdžiui, jei sudėsime 5 ir 2, tai gausime 7 (5+2=7). Ši
suma, turi vieną skaičiaus vertę. Bet jeigu sudėsime 5 ir 6, tai gausime 11
(5+6=11). Pastaroji suma turi dvi skaičiaus vertes (du skaitmenis).

Kitaip tariant, dviejų dešimtainių skaičių suma bus didesnė už didžiausią
jos dėmenį viena pozicija, arba turės tiek pat pozicijų.

Šia savybe pasižymi ir dvejetainiai skaičiai. Būtent ja naudojantis ir
sudedami dvejetainiai skaičiai:

|+|0|[pic]A – pirmas dėmuo | |
| |0|[pic]B – antras dėmuo | |
| |0|[pic]S – suma (A+B) | |
| | | | |
| | |(kai pirmas ir antras dėmuo lygūs | |
| | |0, gausime 0) | |
| | | | |

|+|0|[pic]A – pirmas dėmuo | |
| |1|[pic]B – antras dėmuo | |
| |1|[pic]S – suma (A+B) | |
| | |(kai vienas iš dėmenų lygus 1, gausime 1) | |

|+|1|[pic]A – pirmas dėmuo | |
| |0|[pic]B – antras dėmuo | |
| |1|[pic]S – suma (A+B) | |
| | |(kai vienas iš dėmenų lygus 1, | |
| | |gausime 1) | |

|+|1|[pic]A – pirmas| | |
| | |dėmuo | | |
| |1|[pic]B – antras| | |
| | |dėmuo | | |
| |1|[pic]S – suma | | |
| |0|(A+B) | | |

(kai abu dėmenys lygus 1, gausime 102. Vadinasi sudedant dėmenis lygius

1, gausime sumą didesnę viena pozicija)

Vadinasi, sudedant du skaičius, nesvarbu kokioje sistemoje, gauta suma
gali būti per vieną poziciją didesnė už dėmenis. Vyriausios skilties dydis
priklauso nuo jaunesnių. Štai kaip įtakoja dešimtainių dėmenų jauniausios
skiltys, sumos vyriausią skiltį:

|+|1|[pic]A – pirmas| |Sudėdami 16 ir 7, 0-ėje sumos pozicijoje |
| |6|dėmuo | |gauname lyg ir trylika, bet paliekame 3 ir |
| | | | |”laikome 1 mintyje”. 1-oje pozicijoje |
| | | | |gauname 1 ir pridedame dar 1, kuris buvo |
| | | | |mintyje, taip gaudami 1-oje pozicijoje 2. |
| | | | |Tai vadinama pernešimu iš jaunesnės |
| | | | |skilties į vyresnę. Šiuo atveju perteklių |
| | | | |jaunesnėje skiltyje, vienetą, pernešėmė į |
| | | | |vyresnę skiltį, kur gavome du. |
| |7|[pic]B – antras| | |
| | |dėmuo | | |
| |2|[pic]S – suma | | |
| |3|(A+B) | | |

Sudėties išraiškos A+B=S (suma) galimų kombinacijų (būvių) lentelė:

[pic]

Pernešimui (P) atvaizduoti naudojama sekanti lentelė:

[pic]

Šią lentelę jau atvaizdavome įprastinėmis sudėties išraiškomis.

Naudojant sudėties lentelę vienam skaičiui galima sudėti bet kokio ilgio
du dvejetainius skaičius. Pavyzdžiui suma S=011000112 + 010111112 gaunama
sekančiai:

Lentelė 1 – dviejų dvejetainių skaičių sudėtis (vieno baito).

Lentelė 2 – dviejų dvejetainių skaičių sudėtis.

Atimtis

Atimties operacija skiriasi nuo sudėties tik tiek, kad čia yra pernešimas
iš vyresnės skilties į jaunesnę (taip vadinamas pasiskolinimas iš vyresnės
skilties). Atimties operacijos A-B=S būvio lentelė sekanti:

|[pic] |

(čia P1 – pernešimas (pasiskolinimas) iš vyresnės skilties į jaunesnią.)

Dvejetainių skaičių atimties operacijos pavyzdys sekantis:

Dvejetainių skaičių dalyba

Dalyba – atvirkščia procedūra daugybai. Čia atėmimo operacija vykdoma tol,
kol dalinamasis nepasidarys mažesnis už daliklį. Pavyzdžiui padalinsime
1510 iš 510. Šie skaičiai dvejetainiame pavidale: 1510=11112 ir 510=1012.

Užrašysime dalybos veiksmus įprastoje formoje, papildant dalinamąjį nuliniu
baitu dešinėje pusėje (toks papildomas baitas gaunamas dauginant du
skaičius). Tada

| |
|[pic] |

Pradžioje dalybos daliklis perstumiamas taip, kad jo pats kairinis
vientukas atsidurtų po kairiniu dalinamojo vienetuku. Pati dalybos
procedūra yra ciklinė. Perstumtas daliklis atimamas iš dalinamojo. Pagal
skirtumo rezultato ženklą:

• – rezultato skiltyje rašome 0, jei skirtumas neigiamas;

• – rezultato skiltyje rašome 1, jei skirtumas teigiamas;

• – daliklis yra pastumiamas dešinėn per vieną skiltį.

Daliklis stumiamas tol, kol daliklio jauniausia skiltis atsiduria
jauniausios skilties pozicijoje.

Dvejetainių skaičių požymiai

Atlikus aritmetinę operaciją su dvejetainiais skaičiais, gauname rezultatą,
kuris gali būti:

• lygus nuliui;

• teigiamas arba neigiamas;

• neteisingas, nes atsirado pernešimas į ženklo skiltį ir rezultatas

netelpa į išskirtą skaičiui skilčių skaičių.

Visi mikroprocesoriai išduoda aritmetinės operacijos rezultato požymius,
kurie gali būti naudojami programos valdymui. Šie požymiai turi sutartinius
žymėjimus.

|ZERO |skaičius lygus nuliui |
|Z = 0, |jei skaičius nelygus nuliui |
|Z = 1 |jei skaičius lygus nuliui (natūrinis skaičius lygus nuliui, jei |
| |visose skaičiaus skiltyse ir ženklo skiltyje yra 0). |
|  | |
|  |  |
|NEGATIVE |skaičius neigiamas |
|N = 0, |jei skaičius teigiamas, didesnis arba lygus nuliui |
|N = 1 |jei skaičius neigiamas (natūrinis ar realus skaičius bus |
| |neigiamas, jei jo ženklo skiltyje bus 1). |
|  | |
|  |  |
|OVERFLOW |aritmetinis perpildymas |
|V = 0, |jei perpildymo nėra |
|V = 1 |jei perpildymas yra (atliekant aritmetinę operaciją atsirado |
| |vienetas ženklo skiltyje ar kairiau ženklo skilties) |
|  | |
|  |  |
|CARRY |pernešimas |
|C = 0, |jei pernešimo nėra; |
|C = 1 |jei buvo pernešimas (pastūmus skaičiaus skiltis dešinėn, |
| |vyriausioje skiltyje buvęs 1 tapo išstumtas ir jo reikšmė |
| |priskiriama C). |
|  | |

Daugybos ar dalybos operacijose naudojant skaičiaus skilčių pastūmimą
kairėn ar dešinėn, taip pat dirbant su dvigubo ar keturgubo ilgio
skaičiais, yra naudojamas dar vienas požymis – pernešimas iš vyriausios
skilties

Naudota literatura:

1. Dalė Dzemydienė, Ramutė Naujikienė „Inmformacinės sistemos. Dokumentų

struktūros ir valdymas“

2. A. Balčytienė, G. Leonavičius, J.stankevičius, E.Valavičius, A.

Žilinskas „Informatika 1“

3. G. Dzemyda, V. Šaltenis, A. Žilinskas „Informatika 2“

Leave a Comment