algoritmo savoka

Algoritmo sąvoka
Algoritmas tai nurodymų seka tam kas turės atlikti užduotį.
Aloritmas tai aiškūs ir tikslūs nurodymai kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išspręsti suformuota uždavinį.
Pats žodis algoritmas kilo 9a.arabų matematiko ir astronomo Mohamedo ibn musos al chorezmio lotyniškais rašmenimis parašyto vardo Algorithmi.
Algoritmas pagal grižtas taisykles atliekamų skaičiavimų seka kuri leidžia išspresti matematikos ar logikos kurios nors klasės uždavinius.
Algoritmas tai aiškiai suformuluotas taisyklių rinkinys kuriam nors tikslui pasiekti.
Prisiminkime kad informatika tai mokslas apie informacijos perdavimą saugojimą irr svarbiausia apdorojima.
Informacijos apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmas. Kitaip sakant algoritmas tai taisyklių rinkinys kuriuo nurodoma kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Algoritmo sąvoka informatikoje fundamentali pirminė sąvoka.
Duomenys kurie žinomi prieš atliekant algoritmą vadinami pradiniais duomenimis arba orgumentais. Duomenys kurie gaunami atlikus algoritmą vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.
Algoritme gali būti ir tokių duomenų kurie nėra nei orgumentai nei rezultatai. Tokie duomenys vadinami papildomais arba tarpiniais duomenimis.
Algoritmo savybės
Algoritmų yra daug ir jie labai įvarūs. Yra kelios kiekvienam algoritmui būdingos savybės:1 algoritmas išskaidomas žiingsniais 2 algoritmas pateikiamas taip kad jį suprastų vykdytojas3 algoritmo veiksmai visuomet turi baigtis 4 algoritmas turi tikti įvairiems pradiniams duomenims5 algoritmas turi duoti kokį nors rezultatą. Galimybė išskaidyti algoritmo veiksmus žingsniais vadinama algoritmo diskrentumu. Algoritmo tinkamumas įvairioms pradinių duomenų reikšmėms vadinamas un

niversalumu. Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.
Algoritmo vaizdavimo būdai
Grafinis būdas – šis būdas gana vaizdusdaugeliui suprantamas. Paveikslėlių kalba ypač mėgstama pateikiant įvairias instrukcijas. Struktūrogramos – vaizdžiau pateikiamas veiksmų planavimas logiškiau nurodomos sąsajos talpiau išreiškiamos modernios algoritmavimo konstrukcijos.algoritmavimo ir programavimo kalbos – tai žymenų ir taisyklių sistemos pritaikymas veiksmams ir jų atlikimo tvarkai. Logo – tai ne tik programavimo kalba bet visa sistema skirta jaunesniojo amžiaus mokiniamsmokytis dirbti kompiuteriu. Paskalio kalbos abėcėlė. Ja sudaro 1raidės2skaitmenys3skyrybos ženklai4operacijų ženklai5keletas dešimčių sutartinių žodžių. Sutartiniai žodžiai progamavimo kalboje vadinami baziniais žodžiais.
Algoritmas ir progrma
Kompiuteris gali atlikti tik griežtai pagal sutartas taisykles užrašyta algoritmą-programą. Paskalio kalbos programą sudaro keturios dalys: antraštė aprašai programos veiksmai ir pabaigos požymis. Veiksmai nurodomi sakiniais. Kompiuteris skaito vieną sakinį po kito ir atlieka attitinkamus veiksmus. Aprašant algoritmus vartotojamos specialios santrumpos nurodymai, griežtos struktūros sakiniai-visa tai vadinama algoritmo konstrukcijomis. Programa vadinamas išbaigtas algoritmo užrašymas pasirinkta programavimo kalba. Programos rašomos taip, kad jas galėtų suprasti kompiuteris.
Algoritmavimo konstrukcijos nurodančios atlikti kokius nors veiksmus vadinamos sakiniais.

Leave a Comment