VYDŪNAS
Vydūno nuotrauka, kai jam buvo 50 metų.
VYDŪNAS (VILHELMAS STOROSTAS), gimė 1868.03.22 Jonaičiuose netoli Šilutės, mirė 1953.02.20 Detmolde (tuometinėje Vakarų Vokietijoje). Rašytojas, filosofas, Rytų Prūsijos lietuvių kultūros veikėjas. 1888 baigė Ragainės mokytojų seminariją. Tuomet nuo 1898 m. kelis metus mokytojavo pradinėje mokykloje Kintuose vėliau, iki 1912 m., Tilžės berniukų gimnazijoje. Vasaromis laisvo klausytojo teisėmis 1896-98 Greifsvaldo, 1899 Halės, 1900-02 Leipcigo, po 1912 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos istoriją, gamtos, kultūros, religijos, istorijos, meno, teisės filosofiją, sociologiją, įvairių tautų (daugiausia Rytų) mitologijas ir religijas, literatūros ir meno istoriją, mokėsi sanskrito, anglų, prancūzų kaalbų. Mokydamasis Ragainės seminarijoje jau buvo silpnos sveikatos. Ypač džiova ėmė reikštis V. Storostui dirbant Kintuose. Vėliau tvirta valia, susivaldydamas, stengdamasis gyventi kuo žmoniškiau, ligą gerokai įveikė. Nuo 1912 nebemokytojavo, gaudamas Vokietijos pensiją, ir tuomet ištisai atsidėjo kūrybinei ir tautinei veiklai. Nuo pat jaunumės norėjo būti rašytoju. Tuo metu jau šį tą rašė ir vertė į Lietuvių kalbą, tik tie pirmieji kūrinėliai nėra išlikę. Tiesa, galbūt vienas kitas iš vėliau jo skelbtų vertimų ir viena kita apysakų galėjo būti parašyti minimuoju laiku. Apie 18895 metus jaunajam mokytojui buvo pasiūlyta vadovauti Tilžės lietuvių bažnyčios chorui. Kiek paabejojęs, ar visuomeninė veikla netrukdys rašytojo pašaukimui, V. Storostas sutiko. Šiam chorui, tapusiam vėliau Tilžės Lietuvių giedotojų draugija, jis vadovavo iki jį valdžiai uždarant 1935 m., maždaug 40 metų. Kartu šį tą ra