vydūnas

VYDŪNAS

Vydūno nuotrauka, kai jam buvo 50 metų.

VYDŪNAS (VILHELMAS STOROSTAS), gimė 1868.03.22 Jonaičiuose netoli Šilutės, mirė 1953.02.20 Detmolde (tuometinėje Vakarų Vokietijoje). Rašytojas, filosofas, Rytų Prūsijos lietuvių kultūros veikėjas. 1888 baigė Ragainės mokytojų seminariją. Tuomet nuo 1898 m. kelis metus mokytojavo pradinėje mokykloje Kintuose vėliau, iki 1912 m., Tilžės berniukų gimnazijoje. Vasaromis laisvo klausytojo teisėmis 1896-98 Greifsvaldo, 1899 Halės, 1900-02 Leipcigo, po 1912 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos istoriją, gamtos, kultūros, religijos, istorijos, meno, teisės filosofiją, sociologiją, įvairių tautų (daugiausia Rytų) mitologijas ir religijas, literatūros ir meno istoriją, mokėsi sanskrito, anglų, prancūzų ka albų. Mokydamasis Ragainės seminarijoje jau buvo silpnos sveikatos. Ypač džiova ėmė reikštis V. Storostui dirbant Kintuose. Vėliau tvirta valia, susivaldydamas, stengdamasis gyventi kuo žmoniškiau, ligą gerokai įveikė. Nuo 1912 nebemokytojavo, gaudamas Vokietijos pensiją, ir tuomet ištisai atsidėjo kūrybinei ir tautinei veiklai. Nuo pat jaunumės norėjo būti rašytoju. Tuo metu jau šį tą rašė ir vertė į Lietuvių kalbą, tik tie pirmieji kūrinėliai nėra išlikę. Tiesa, galbūt vienas kitas iš vėliau jo skelbtų vertimų ir viena kita apysakų galėjo būti parašyti minimuoju laiku. Apie 18 895 metus jaunajam mokytojui buvo pasiūlyta vadovauti Tilžės lietuvių bažnyčios chorui. Kiek paabejojęs, ar visuomeninė veikla netrukdys rašytojo pašaukimui, V. Storostas sutiko. Šiam chorui, tapusiam vėliau Tilžės Lietuvių giedotojų draugija, jis vadovavo iki jį valdžiai uždarant 1935 m., maždaug 40 metų. Kartu šį tą ra

ašė. 1898 metais Giedotojų draugija kartu su kitais veikliais Tilžės apskrities lietuviais suvaidino dramą Pasiilgimas. Tai yra pirmas žinomas Vydūno kūrinys. 1899-1900 metais V. Storostas parašė komedijas Numanė, Jonukas, dramą Probočių šešėliai. 1902 metais pradėjo rašyti dramatinę trilogiją Amžina Ugnis. Visi šie kūriniai ištisai arba dalimis buvo jo statomi Tilžės giedotojų draugijoje, bet tuomet dar nebuvo išspausdinti. 1902 metais įstojo į Vokietijos teosofų draugiją. Tai įvyko Leipcige, o grįžęs iš ten tais pat metais įkūrė Vokietijos Teosofų draugijos Tilžės skyrių. Įkurtajam skyriui pats ir vadovavo iki pat Tilžės gyventojų iškraustymo 1944 metais. 1904 metais išleidžiama pirmoji jo knyga, Lietuvos istorija pavadinimu Senutė. Nuo 1905 metų ėmėsi leisti laikraštį Šaltinis, kuriame daugiausia buvo dėstomi filosofiniai dalykai ir Teosofų draugijos įkūrėjų mokymas. Šaltinis ėjo iki 1909 metų.