Pykti yra normalu…
Pyktis yra natūralus atsakas į pavojų. Jis skatina kovoti bei pulti grėsmingomis aplinkybėmis. Taigi tam tikras pykčio kiekis būtinas, kad išgyventume. Tačiau kartais jį sunku suvaldyti.
Pastebėta, kad vieni žmonės supyksta greičiau ir stipriau nei kiti. Paprastai nuolat susierzinę bei dirglūs žmonės gyvena atsiriboję, paniurę ar serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, širdies ligos, opaligė, vėžys ir pan.
Manoma, kad pykčio stiprumui turi įtaką ir fiziologinės bei genetinės priežastys. Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai nuo pat gimimo yra irzlesni, greičiau verkia. Be abejo, įtakos turi ir socialiniai ir kultūriniai veiksniai, šeima (šeimose, kuriose daug agresijos, pykčio, dažnai nepilnose, vaikai užauga piktesni).
…tačiau nesveika
Tyrimai rodo, kad nuolatinis pyktis gali paskatinti ligų išsivystymą, silpnina imuninę sistemą, gali paskatinti savižudybę. Be to, privesti prie blogų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ir net priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų. Nuolat pykčio kamuojami žmonės dažniau suserga depresija.
Pyktis vienodai kenkia tiek vyrams, tiek moterims. Mokslininkai teigia, kad konfliktų su vyrais metu pyktį užgniaužiančios moterys dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir vėžio nei tos, kurios savo pyktį išlieja. Ir nors apskritai širdies ligų rizika didesnė vyrams, tačiau nepalanki aplinka šeimoje ligomis ilgainiui riziką suvienodina.
Medikai tvirtina, kad moterys nuovargį ir stresą dažnai malšina pykčiu. Kai žmogus pyksta, nervinasi, plečiasi kraujagyslės, lengviau dirbti širdžiai. Tada atrodo, kad atsiranda naujų jėgų. Todėl, pykčiu išmokusios nuovargį neutralizuoti moterys, pagal statistiką, rečiau serga širdies ligomis. Tačiau, specialistų tvirtinimu, pyktis paveikia hormonų ciklo reguliuojamas organizmo vietas ir skatina vėžio vystymąsi.
Nepripažintas pyktis gali būti daugelio psichosomatinių ligų priežastis, kadangi jis sunaudoja daug energijos ir sukelia didžiulį stresą. Nesveikas stresas pagimdo įvairiausius fizinius skausmus. Dr. Floyd Ring, kuris studijavo įvairias ligas, sukeliamas blogai valdomo pykčio, tvirtina, kad per smarkios tiek fizinės, tiek žodinės pykčio apraiškos sukelia kraujagyslių užsikimšimą, degeneracinį artritą, skrandžio opas. Žmonės, slopinantys baimę ir pyktį, pasak daktaro F.Ring’o, serga odos ligomis, reumatiniu atritu ir opiniais kolitais. Galų gale tie, kurie neišdrįsta parodyti pykčio ar baimės, rizikuoja susirgti astma, hipertenzija ar migrena.
Pyktis ir antsvoris
Sakoma, kad apkūnūs žmonės geresni, tačiau, nesenų tyrimų duomenimis, pyktis ne tik sukelia įvairias ligas, bet ir didina antsvorio riziką, ypač paaugliams. Paaugliai, kurie nuolat slopina pyktį, dažniau kenčia nuo antsvorio nei paaugliai, kurie moka geriau kontroliuoti savo pyktį. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad paaugliai, kuriems kyla problemų išreikšti savo pyktį, gali izoliuotis nuo bendraamžių, todėl tapti mažiau aktyvūs, arba gali nuraminti save valgydami riebų maistą – toks elgesys skatina svorio padidėjimą.
Kita vertus, gali būti ir atvirkščiai – antsvorio turintys paaugliai dėl to gali būti pikti. Tyrimo metu trejus metus buvo stebima 160 žmonių, 14–17 metų amžiaus, dalyviai pildė klausimyną, skirtą įvertinti, kaip paaugliai susidoroja su pykčiu.
Tyrėjai nustatė, kad paaugliai, kurie nemoka kontroliuoti savo jausmų, paprastai sveria daugiau. Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai tvirtina, kad būtina mokyti paauglius kontroliuoti savo pyktį. Tuo labiau kad jis didina ne tik antsvorio paauglystėje, bet ir daugelio ligų riziką suaugus.
Pyktis trumpina gyvenimą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pykčio nekontroliuojantis žmogus gyvena perpus trumpiau nei galėtų. Tie, kurie nuolat provokuoja pykčius, patiria infarktą, kraujotakos sutrikimus ir miršta 50–60 metų. Tikrosios per ankstyvų mirčių priežastys – konfliktai ir pyktis, nuolatiniai jų sukeliami stresai.
Supykusio žmogaus nervų sistema paralyžiuojama, blokuojamas kvėpavimas, susilpnėja visi pojūčiai, suprastėja rega, klausa. Rytų medicinoje pykčio emocija ir fiziologiniai kepenų sutrikimai laikomi bendru neatsiejamu reiškiniu.
Jei žmogus ilgai laiko nuoskaudas, negali kam nors atleisti, pats sau nuodija gyvenimą. Manoma, kad ilgas nuoskaudų laikymas sukelia vėžį. Į kitą asmenį nukreiptas pyktis pakenkia pačiam pykstančiajam. Pagal Rytų mediciną, dėl konfliktų, bendravimo klaidų prasideda visos nervų ligos.
Pyktis ir Cukrinis diabetas
Ankstesni tyrimai nustatė, kad sergantiesiems 2 tipo diabetu labiau būdingas pyktis nei nesergantiems. Diabetas yra susijęs su sustiprėjusiais psichologiniais simptomais. Tai, kad depresijos simptomai dažni sergantiesiems cukriniu diabetu, įrodyta tyrimais. Iš 14 žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu JAV, daugelis išreiškė tvirtą nusivylimą ir pyktį. Panašūs rezultatai buvo gauti atviro interviu su 22 sergančiaisiais diabetu Korėjoje. Pastebėta, kad gydymo insulinu pradžia dažnai susijusi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip pyktis ir baimė. Galimas ryšys tarp pykčio ir diabeto yra ypač svarbus pirminės sveikatos priežiūros gydytojams, nes lėtinis pyktis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos rizika.
Taip pat pastebėta, kad CD sergantys asmenys, gydomi psichikos sveikatos centruose, yra daug piktesni nei asmenys, kurie gydomi psichikos sveikatos centruose, bet neserga CD. Be to, priklausomybė tarp pykčio ir diabeto didesnė nei tarp pykčio ir amžiaus, lyties ar psichinės sveikatos diagnozės.
Pykčio slopinimas gali būti mirtinas
Pykčio slopinimas sergantiesiems širdies ligomis trigubai padidina miokardo infarkto riziką ir riziką mirti per artimiausius 5–10 metų, rašoma žurnale „American Journal of Cardiology“. Pykčio metu gali sutrikti širdies kraujotaka ir sutrikti širdies ritmas, o tai didina širdies ligų riziką.
Tačiau tai nereiškia, kad pykčio proveržiai yra geriausias būdas susitvarkyti su šiais jausmais, pastebi dr. Johan Denollet iš Tilburgo universiteto Nyderlanduose. Žmonės yra linkę arba išlieti, arba užslėpti pyktį, bet svarbu surasti aukso vidurį ir viską spręsti konstruktyviai. Jau įrodyta, kad pyktis gali sutrikdyti kraujotaką, širdies ritmą, jis siejamas su padidėjusia rizika susirgti širdies ligomis.
Šį kartą buvo tiriama sąveika tarp D tipo asmenybės, pykčio, pykčio slopinimo ir kaip tai paveikia širdies liga sergančius pacientus. D tipo asmenybės yra linkusios kentėti nuo pykčio ir kitų neigiamų emocijų, jiems sunku išreikšti save socialinėse situacijose.
D tipo yra maždaug vienas iš penkių žmonių, tačiau net trečdalis širdies liga sergančių asmenų. Tyrimo, kuris truko apie šešerius metus, metu buvo stebimi 644 koronarine širdies liga sergantys pacientai. Per tą laiką 20 proc. buvo sunkus įvykis, tai reiškia, kad jie mirė, ištiko širdies priepuolis arba atlikta kraujotakos atnaujinimo operacija. 10 proc. visos grupės mirė arba patyrė širdies priepuolį. 27 proc. tyrimo dalyvių buvo D tipo asmenybės.
4 proc. pacientų, kurie nebuvo D tipo asmenybės, pastebėtas didelis pykčio slopinimas ir beveik 20 proc. D tipo pacientams. Asmenybės tipas taip pat keturis kartus padidino širdies priepuolio ir mirties riziką. Tačiau tai dar nereiškia, kad D tipo asmenys arba žmonės, kurie dažnai pyksta, yra pasmerkti būti nesveiki. Pyktis tėra vienas iš veiksnių, ir su juo reikia išmokti susidoroti..
Pyktį ir depresiją mažina cinkas
Kaip teigia japonų mokslininkai, kasdien suvartojančias po 7 miligramus cinko moteris daug rečiau ištinka pykčio priepuoliai, sumažėja priešiškumas aplinkiniams. Cinkas padeda atsikratyti slegiančios nuotaikos. Nors išvados išankstinės ir jas interpretuoti reikėtų atsargiai, jos gali paskatinti tolimesnius tyrimus, kad būtų įvertintas ryšys tarp maistinio cinko ir moterų nuotaikos.
Manoma, kad maždaug trečdalis žmonių nepakankamai vartoja cinko, o tai lemia ryškią nuotaikų kaitą. Mokslininkai norėjo nustatyti cinko papildų poveikį nuotaikai, todėl 10 savaičių tyrė 30 jaunų moterų. Joms buvo duodama polivitaminų arba polivitaminų su cinku.
Tyrimo pabaigoje cinko papildų vartojusioms moterims cinko kiekis kraujyje buvo smarkiai padidėjęs, o depresija ir pyktis sumažėję.
Panašūs tyrimai su gyvūnais taip pat parodė, kad moteriškos lyties gyvūnams padidėja agresija, kai jie negauna pakankamai cinko.
Beje, jautriems, greitai supykstantiems žmonėms gali padėti magnis. Jis palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus. Vartojant su vitaminu B6, poveikis būna stipresnis.
Parengė Alma Merkytė
Lietuvos Medicinos Kronika
