Kosulys

Kosulys – tai refleksas, kylantis dirginant gerklų, trachėjos, bronchų gleivinę ar net virškinamojo trakto organus – skrandį, kasą. Iš dirginamos vietos impulsas sklinda į kosulio centrą pailgosiose smegenyse, iš kurio skaidulomis perduodamas vykdomiesiems raumenims.

Pagrindinės kosulio priežastys

Daugiau kaip 90 proc. nuolatinio, užsitęsusio kosulio sukelia 5 pagrindinės priežastys: rūkymas, bronchinė astma, rėmuo, lėtinis bronchitas ir užnosinio varvėjimo sindromas (kai gleivinę dirgina viršutinių kvėpavimo takų išskyros). Dažniausios užsitęsusio vaikų kosulio priežastys – virusinės kvėpavimo takų infekcijos, bronchinė astma ir sinusitai. Visgi, jei vaikas nuolat kosti, dažnai serga plaučių uždegimu, jo augimas atsilieka nuo bendraamžių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl kitų ligų, pavyzdžiui, cistinės fibrozės. Vaikams kosulys dažnai būna ir psichogeninės kilmės, ypač – dėl nesutarimų šeimoje: susijaudinę vaikai pradeda kosėti, atsiranda ir nervinis raumenų trūkčiojimas.

Na, o dalis žmonių kosčioja dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kiti graužia nagus – iš įpročio.

Kosulio rūšys

Neproduktyvus, sausas kosulys – žmogus nieko neatkosti. Produktyvus, drėgnas kosulys – atkosėjamos gleivės. Bronchų medyje yra daug liaukučių, kurios išskiria gleivių. Patekus infekcijai, vystosi uždegimas. Pradeda gamintis pažeistos gleivės – pūlingi skrepliai. Atkosėjimas krauju rodo bronchų gleivinės kraujagyslių pažeidimą, kurį gali lemti kenksmingas darbas, taip nutinka kareiviams, žygio metu ilgai ir giliai kvėpuojantiems šaltu oru. Tačiau kraujingi skrepliai gali būti ir pirmasis grėsmingos ligos simptomas – labiausiai bijomasi plaučių vėžio. Visgi, nerūkantiems pacientams ši diagnozė nustatoma labai retai: atkosėjimas krauju būdingas ir plaučių uždegimui, tuberkuliozei, plaučių arterijos tromboembolijai. Lojantis kosulys – bronchų gleivinė išveša, susiaurindama jų spindį ir sudarydama kliūtį iškvepiamam orui. Būdingas tracheito požymis. Periodinis kosulys – žmogui vis tarsi be priežasties atsiranda kosulio priepuoliai. Būdingas plaučių navikui.

Naudingas ar žalingas?

Kosulys – vienas svarbiausių organizmo gynybinių mechanizmų, apsauginė reakcija, padedanti kvėpavimo takams išsivalyti nuo patekusių dulkių, svetimkūnių. Tokio kosulio slopinti negalima, tai – natūralus fiziologinis procesas. Jei kosulys užsitęsia, jis vargina – sutrinka miegas, prarandamas apetitas, liesėjama. Geriausia – gydyti kosulį sukėlusią ligą. Kosulį slopinančių vaistų reikėtų vengti. Jie tinkami galbūt tik esant varginančiam priepuoliniam kosuliui, sergant plaučių vėžiu ir norint ligonio būklę palengvinti nors nakties metu. Tačiau, net ir skirdami vaistų nuo kosulio, stengiamės tik susilpninti, bet jokiu būdu ne visiškai nuslopinti šį be galo svarbų refleksą.

Sausas kosulys tapo drėgnu?

Ligos, ypač virusinės infekcijos, pradžioje sutrinka bronchų liaukučių veikla – sumažėja gleivių gamyba. Todėl pirmiausia žmogų vargina sausas kosulys. Ketvirtą-penktą ligos dieną liaukučių veikla aktyvėja, sekreto pradedama gaminti daugiau. Virusinę infekciją papildo kita, dažniausiai banali bakterinė infekcija ir atsiranda pūlingų skreplių.

Kaip palengvinti atsikosėjimą ?

Kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi, prilipę prie bronchų ir trukdo laisvai cirkuliuoti orui. Kai dėl skreplių ligonis negali atsikosėti, reikia padėti. Mukolitikai (gleives skystinantys bei atsikosėjimą lengvinantys preparatai, pvz., n-acetilcisteinas)) padeda ligos nualintai gleivinei atgauti funkciją. Taip pat išoriškai trynimams galima naudoti tepalus su eteriniais aliejais ir kamparo aliejumi, kurie skystina kvėpavimo takuose susikaupusias gleives ir lengvina atsikosėjimą bei kvėpavimą.