Internetiniai sukčiai

Balsas.lt pabandė išsiaiškinti, kodėl ir kokie žmonės apskritai ieško poros pažinčių portaluose, ir koks pažinčių internete keliamas pavojus?

Internete žmonės „redaguoja“ save

Psichologai vienbalsiai teigia, kad žmonės antros pusės internete ieško todėl, kad jis apjungia visus dideliame plote.

D. Baltakys tvirtina, kad dabar internetas yra visiems prieinamas ir žmonės renkasi pagal tą patį tikslą – susirasti draugų arba antrą pusę: „Ne mažiau svarbu ir tai, kad internete neveikia atstumo faktorius, todėl žmonės gali susisiekti vieni su kitais, kada panorėję“.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas patikslino, kad ankščiau pažžinčių portalų funkciją atliko pažinčių tarnybos ir skelbimai. „Internetas šį procesą perkėlė į virtualią erdvę. Kai nebuvo techninių galimybių, žmonės susipažindavo svečiuose, poilsio zonoje ir panašiai“, – paaiškina jis.

Šeimos psichologas Gediminas Navaitis mano, kad pažintys internete – tai tik dar viena iš susipažinimo formų, tačiau internetas jokiais būdais negali atstoti tiesioginio bendravimo, jis yra viso labo gera įžanga į jį.

O. Lapinas patvirtino, kad internetas iš tiesų leidžia žmogui parodyti tik dalį savęs. „Nerodydamas savęs viso, tu gali tik parodyti savo veidą, parašyti vieną kitą sakinį apiie save. Galima įdėti penkių metų senumo nuotrauką arba aprašyti savo nebūtus pomėgius, pavyzdžiui, pažymėti, kad mėgsti 50 kompozitorių, o iš tiesų būti girdėjus tik keletą iš jų“.

Psichoterapeuto manymu, gyvas žmogus iškart atskleidžia kažkokius savo trūkumus, kuriuos nėra lengva paslėpti. Internete tu

sukuri save tokį, kokiu norėtum būti. „Parodyti savo tikrąjį veidą gali tik savimi pasitikintis žmogus arba tas, kuriam nerūpi, ką apie jį pagalvos. Norint patikti, labai svarbu sudaryti gerą įspūdį. Atskleidžiant tik detales, palaikoma įtampa, vyksta tam tikras gundymo procesas, sukuriantis žavingą fasadą. Internetas tam fasadui suteikia galimybę ilgiau išsilaikyti, nes tu gali tarytum „redaguoti“ save patį“, – paaiškina O. Lapinas.

G. Navaitis teigia nesuprantąs, koks iliuzijos apie save sukūrimo tikslas. „Jei žmogus pasivadina aukštu juodaplaukiu ispanu toreodoru, jis, žinoma, gali lengvai sudominti patinkančią merginą. Tačiau atėjus į susitikimą su internetine drauge, pasimatymas gali trukti maždaug pusę minutės, juk mergina svajojo susitikti su aukštu tamsiaplaukiu toreodoru, o juo pasivadinęs žmogus nė kiek neatitinka nupasakotų parametrų“, – pasakoja psichologas.

Nusivilti internetu – paprasčiau

Psichologai sutiko su nuomone, kadd nusivylimas internetiniais pažinčių tinklalapiais yra dažnas reiškinys. „Patikrinus internetines pažintis realiame gyvenime, atkrenta apie 50% žmonių“, – sako O. Lapinas. „Kai stipriai rūpinamąsi parodomąja dalimi, ilgainiui užslėptoji dalis taip pat išlenda, dėl ko iškart seka nusivylimas. Kuo žmogus reiklesnis sau ir kitiems, tuo sunkiau jis susitaikys su staiga pasirodžiusiais trūkumais“, – dėstė psichoterapeutas.

Patirtis rodo, kad būna tiek nusiviliančių, tiek susiradusių antrą pusę per pažinčių portalus. G. Navaičio teigimu, maždaug 16% pažinčių portalų lankytojų praneša apie tai, kad susirado porą, tačiau labai tiksliai paskaičiuoti sta

atistiką sudėtinga.

G. Navaitis antrosios pusės paiešką per pažinčių portalus sulygino su buto paieška. „Kai į laikraštį dedamas skelbimas apie parduodamą butą, laikraščio redaktorius negali garantuoti, kad tas butas jums įtiks. Jis gali būti labai gražiai aprašytas, tačiau atėjus apžiūrėti, gali išaiškėti, kad jame nėra šviesos ar panašiai. Jūs to buto nepirksite, bet daryti išvadas, kad tas laikraštis nėra efektyvus, būtų klaidinga“, – paaiškina šeimos psichologas.

Naujas pažįstamas gali būti ir maniakas

Vilniaus apskrities policijos atstovų teigimu, bendravimas virtualioje erdvėje su nepažįstamais asmenimis visada yra pavojingas. Virtualus bendravimas papildo įprastinį, tačiau nepakeičia jo kuriant reikšmingus ir ilgalaikius tarpasmeninius santykius. Susipažinus ir pradėjus bendrauti su nepažįstamais asmenimis, kyla pavojus tapti nusikaltimo auka. „Iš jūsų gali būti prašoma neoficialios materialinės paramos, bandoma prievartauti turtą, galimi seksualiniai nusikaltimai jūsų atžvilgiu ir kita neteisėta veika“, – perspėja policijos pareigūnai.

G. Navaitis išskirtinio pavojaus, kurį kelia pažinčių portalai, nesureikšmino: „Lygiai taip pat galima užtaikyti ant iškrypėlio ar „blogo“ žmogaus susipažinus bet kurioje kitoje vietoje. Bet koks susipažinimas viešoje erdvėje yra vienodai pavojingas ir vienodai saugus“, – mano psichologas.

Jo manymu, saugumo reikalavimui tiek realybėje, tiek internete turėtų būti tie patys. „Jei kavinėje prisėsiu prie merginos, juk neduos man raktų nuo savo namų? “, – spėjo pašnekovas.

„Internete reikia elgtis taip, kaip tiesioginiame bendravime, nedaryti to, ko nedarytumėte tie

esiogiai, neatsakinėti į tuos klausimus, į kuriuos neatsakytumėte akis į akį“, – bendravimo taisykles diktuoja psichologas.

O. Lapino manymu, patyrę internautai paprastai intuityviai atskiria, kas yra pavojingas, o kas ne. Pavyzdžiui, psichinius sutrikimus tikrai sunku nuslėpti. Taip pat iškart reikėtų atkreipti dėmesį, ką pašnekovas siūlo internetu, kaip greitai siūlo, ir, jei tai nėra priimtina kitam žmogui, iškart atmesti tokį variantą. Anot jo, žodis „pavojus“ – per baisus šiame kontekste, tiksliau būtų tai vadinti „nepatikimumu“.

G. Navaitis patarė nuo pat užsimezgusios draugystės pradžios bandyti išsiaiškinti, kokios yra žmogaus vertybės ir kokie yra tikslai. Tik supratus, kad jūsų tikslai sutampa, galima bandyti vystyti santykius toliau.

„Į pažinčių portalų anketas nevertėtų talpinti dviprasmiškų nuotraukų ir vaizdo įrašų, neteikti informacijos apie savo gyvenamą vietą ar šeimos narius. Taip pat nevertėtų naudoti tas pačias nuotraukas ir savo slapyvardį visuose pažinčių portaluose“, – dėsto D. Baltakys.

Policijos nurodė instrukciją, kaip vertėtų elgtis ieškant pažinčių virtualioje erdvėje:

  1. Internetu susipažindami su kitais asmenimis, imkitės svarbiausių saugumo priemonių – neatskleiskite nepažįstamiems savo vardo, pavardės, adreso, konfidencialių asmens duomenų (dokumentų, sąskaitų numerių, slaptažodžių, banko kortelių kodų).
  2. Mokykitės saugoti privatumą.
  3. Įvertinkite tai, kad internete patalpintą jūsų atvaizdą pamatys daugybė žmonių.
  4. Su naujais virtualiaisiais „draugais“ susitikdami realiame gyvenime, būkite atsargūs. Jeigu ryžotės susitikti, įsitikinkite, kad susitikimo metu visada skubiai galėsite pasikviesti pagalbos, susitikite viešoje vietoje, pakvieskite į susitikimą daugiau jum
    ms artimų bičiulių.
  5. Venkite susitikti su nežinomu asmeniu atokiose vietose. Net jeigu su nenustatytos tapatybės asmeniu internetu bendraujate jau seniai, jis vis tiek gali būti potencialus nusikaltėlis, kuris laukia palankios progos.

3 thoughts on “Internetiniai sukčiai”

  1. Šaunuoliai, kad informuojat. Kartais gaunu laiškus agliškus ir lietuviškus su google translate išverstus, net e-paštas būna nurodyrtas. tai sukčiai! Visada nusiunčiu įspėjimą ir narys būna ištrintas. Deja tokių yra visur, kurie nori pinigus išsikaulinti. Būkime budrūs!

    Reply
  2. Ar ne per daug jau ir taip žmonės įbauginti žmonių? Užsisklendę sienomis niekuo nepasitiki, atsiskiria būtent dėl to yra nelaimingi, depresuojantys? Jei visus laikysim maniakais, visko bijosime, tai kam gyventi tokiam pasaulyje?

    Reply
  3. Nereik laikyt visu 😀 Reikia tiesiog nepamesti galvos. Geriau jau informuoti vaikus apie saugos priemones, nei tyleti ir laukti kol ateis su pilvu 😀

    Reply

Leave a Comment