Nedera manyti, jog tai tik teorinė diskusija. Kai nuvarginta šiurkščių, besidominčių vien sportu, automobiliais ir alumi vyriškių moteris galų gale sutinka švelnų, nuolaidų, besidomintį jos madingais drabužiais, o ne tuo, kaip juos greičiau nurengus, kavalierių, jai atrodo, kad išsipildė svajonės. Deja, jos gali ir nuvilti.
„Viską galėčiau suprasti ir atleisti, — sakė į konsultaciją atėjusi Regina, — bet kai užtikau jį lovoje… su kitu. Supratau, jog žmogaus, su kuriuo gyvenau jau dvejus metus, visai nepažinojau. Nors… žvelgdama į praeitį, šiandien matau daug turėjusių kelti nerimą ženklų. Gal dar galėčiau jam atleisti? Bet kodėl jis nenori gydytis?”
Jeigu šeštą—aštuntą nėštumo savaitę būsimos motinos organizmas negauna pakankamai hormono testosterono, tai tikimybė, kad ji pagimdys turintį homoseksualių polinkių berniuką, smarkiai išauga. Testosterono trūkumą gali lemti stresas, ligos ir kai kurie vaistai.
Stresas, kurį sukėlė rūpestis dėl didelių negrąžintų kreditų, pavojus netekti darbo, barniai su vyru bei kiti nemalonūs ankstyvoje nėštumo stadijoje patirti išgyvenimai, o ypač stresas drauge su rimtu peršalimu ar kitokiu susirgimu, gydytu vaistais, slopinančiais testosterono išskyrimą organizme, – priežastys, dėl kurių gimsta itin moteriškos mergaitės ar jaučiantys potraukį vyrams berniukai. Laiku negavus reikiamų hormonų, vėliau niekuo jų nepavyks pakeisti, nes nėštumo pradžia itin reikšminga, formuojantis seksualinius potraukius lemiantiems smegenų centrams.
Neatsitiktinai tiek lietuviškos, tiek kitam pasaulio krašte esančios Kinijos tradicijos siūlo su nėščiąja elgtis švelniai, tenkinti jos norus, o moksliškiau sakant, siūlo ją saugoti nuo streso. Neatsitiktinai laukiančioms įpėdinio Kinijos imperatorienėms buvo draudžiama netgi galvoti apie nemalonius dalykus.
JAV biologas Alfredas Kinsey’us buvo paprašytas parengti studentams kursą apie santuoką. Šis pernelyg sąžiningas dėstytojas nenorėjo remtis nuomonėmis ir svetimais samprotavimais, o patikimų, moksliškai nustatytų faktų trūko. Todėl dvylika metų jis rinko seksualinio gyvenimo istorijas, užduodamas kiekvienam tiriamajam po 350—500 klausimų. Galiausiai buvo išleista itin neerotiška, iliustruota gausybe diagramų ir lentelių knyga apie seksą, kuri iš karto tapo retkarčiais leidyboje pasitaikančia keistenybe — perkamu, bet mažai skaitomu bestseleriu. Tarp joje pateiktų gausybės duomenų kai kurie nustebino XX a. 6-ojo dešimtmečio visuomenę. Tuo laiku keistas pasirodė teiginys, kad žmones sunku suskirstyti į homoseksualius ir heteroseksualius. A. Kinsey’us teigė, jog gamtoje griežtai atskirtų grupių nebūna, jog įmanomas bet koks seksualinės orientacijos mišinys, kaip kad karšto ir šalto vandens čiaupų rankenėlių pasukimu reguliuojama vandens temperatūra nuo visai šalto iki labai karšto. Kraštutines čiaupo rankenėlės padėtis apibūdinti lengva, tarpines — sunkiau. Tas pat ir su biseksualumu. Ar paauglys, iki tol, kol romantiškai įsimylės, savo seksualinį smalsumą tenkinęs su draugu, yra biseksualus? Ar biseksualus yra su tos pat lyties partneriais santykiavęs kalinys? O kuriai grupei priskirtinas vyras, keliolika metų gyvenęs su žmona ir palikęs ją dėl kito? Visus šiuos žmones galima pavadinti biseksualiais, tačiau akivaizdu, kad jų potraukiai skiriasi.
Bendra šiam potraukiui ir vyrams, ir moterims yra tai, kad ilgainiui jis praeina, išlieka tol, kol verčiamas aplinkybių, paklusdamas visuomenės spaudimui žmogus tvirtai apsisprendžia, ar priskirti save heteroseksualiems, ar homoseksualiems žmonėms. O po to, norėdamas būti nuoseklus, ima atitinkamai elgtis. Suprantama, jo partneris/partnerė gali labai nustebti, supratęs, jog draugas perbėgo į kitokios orientacijos žmonių stovyklą. Homoseksualizmo tyrinėtojas Francisas Mondimore’as rašo apie vyrų, teigusių, jog jie biseksualūs, apklausą. Pakartojus ją po kelerių metų, pusė šių vyrų jau priskyrė save homoseksualams.