Tikriausiai fetišizmo užuomazgos prasidėjo nuo tų laikų, kai Ieva sugalvojo akivaizdžius savo sirtumus nuo Adomo pridengti figos lapeliais. Kai tik pridengė, tai ir iškilo klausimas Adomui – kodėl gi? Kam gi?
Figos lapelio transformacijos
Pamažu tai, kas pridengia tam tikras seismines zonas, tampa tokia pat brangenybe, kaip ir pati seisminė zona. Nes ji turi išskirtinę galimybę TĄ VIETĄ dengti, šildyti, puošti. O kur dar visi nūnai labai madingi energetiniai dalykai – kai aurų spalvos nudažo vieną ar kitą daiktą tam tikrais tonais pustoniais arba persismelkia žavėjimosi objekto kvepalų dvelksmu. Juk mes kartais daug geriau atkuriame jausmą, kurį patyrėme tam tikru metu, vien užuodę kvapą ar pamatę daiktą, kuris nevaldomai sukelia visą girią asociacijų ir prisiminimų.
Šventas reikalas – šventą daiktą turėti…
Paprasčiau tariant, yra dabar toks garsiai įvardintas dalykas – kaip fetišizmas. Skamba pakankamai šiurkščiai, gal dėl to, kad sukelia asociacijas, susijusias su fašizmu. Tačiau šiuo atveju asociacijos tikrai ne į temą. Nes kalbame apie … švento daikto garbinimą .
Terminą pagal dabartinę prasmę 1887 m. pirmą kartą pavartojo prancūzų gydytojas Alfredas Binė (Alfred Binet). Fetišizmas portugališkai feitiço – švento daikto garbinimas. Taip taip, kartais žmogus būna toks geidžiamas ir trokštamas, toks nepasiekiamas ir tolimas, kad, ko gera, nekyla abejonių, kad jis be visų šių savybių dar yra ir dieviškai tobulas. Toks, kokio reikia iki pilnos laimės. Ir tuomet jam priklausantis daiktas, kvapas, ar kartais net toks abstraktus dalykas kaip mėgstama frazė akimirksniu sugrąžina tą nepakartojamą jausmą, kuris apima būnant šalia TO ŽMOGAUS.
Kilnioji istorinė fetišizmo pusė
Viskas, net ir dabartiniu terminu įvardintas fetišizmas, kažkada prasidėjo nuo, rodosi, nekalto dalyko – visagalio flirto. Kuomet koketiškai mestas žvilgsnis, pridengtas svajingai besiplaikstančių, it netyčia išsprūdusių iš po skrybėlaitės sruogų, privertė sudrebėti kažkieno širdį. Tik anksčiau viskas būdavo daug labiau pridengta kilnumo šydu. Taigi ir riterių laikų kovos dėl baltos damos pirštinaitės, kaip meilės įrodymo, gali būti susietos su tuo pačiu reiškiniu. Štai Main Rido romano “Baltoji pirštinė” gražuolės Merijanos pirštinaitė buvo likimo prizas pačiam stipriausiam ir ryžtingiausiam riteriui. Ir, ko gera, to ryžto ir drąsos jam pridėjo vizijos, iškildavusios švelniai glaudžiant prie skruosto pirštinę, priklausiusią moteriai, kuri užvladė jo širdį ir protą. Tokia tad fetišizmo istorinė kilnioji pusė, pagardinta špagų žvangesiu vardan vieno tikslo – turėti savo glėbyje mylimą moterį.
Iš didelio rašto…
Tuo tarpu, keičiantis laikmečiui, keičiasi ir požiūris ne tik į tokį dalyką kaip meilė, bet ir į galimybes tos meilės siekiant. Tapome labiau išsilavinę, pasaulio matę, raštingi iki begalybės. O kaip dažnai būna – iš didelio rašto išeiname už krašto. Ir štai jau balta piršinaitė nuplasnoja į nusaldintos romantikos, netinkamos vartoti užkulisius, ir ateina latekso, botagėlių ar nuskustų gaktos plaukų era. Ir net ne visada pilnai laimei reikia žmogaus. Užtenka daikto. Kad ir to paties gaktos plaukelio. Kelnaitės (labiau tinkamos jau nešiotos, nei naujos), liemenėlė gali žadinti aistrą. Ir labiau vogta nei dovanota savo noru. Tokie drabužiai, prisidedami prie kūno, fetišistui sukelia susijaudinimą, norą masturbuotis.
Fetišizmo džiaugsmai artimesni vyrams. Kaip lytinis nukrypimas fetišizmas paprastai vertinamas tuomet, kai tai trukdo asmens lytiniam gyvenimui – pvz., jis ieško gyvenimo partnerio tik pagal savo fetišistinius kriterijus, ima slapčia vogti drabužius, nesugeba pasiekti lytinio susijaudinimo be fetišinių objektų ir pan.
Maža to, kuomet fantazija gimdo kitą fantaziją, noras pasitenkinti stumia į priekį kaip super turbo galingas ledlaužis, kuriam nebaisūs kilometriniai ledynai. Atsiranda įdomesnių fetišizmo atvejų, šalia kurių su persirengimo kambaryje nukniauktomis žavios brunetės kelnaitėmis atrodytum kaip pirmokėlis, nesuvokiantis, kas dar tavęs laukia dvyliktoje klasėje.
Aštru, aštriau, aštriausiai…
Yra labai daug aštresnių fetišizmo atmainų. Vaizduotei ribų nėra, todėl atsiranda kad ir tokios.:
- monumentofilija – pasitenkinimas prie skulptūros,
- gumos fetišizmas – geismas atsiranda užsitempus guminį apdarą,
- deformuotų kūno dalių fetišizmas – pasitenkinimą sukelia suluošintos kūno dalys ir kt.
Tačiau, tie, kurių būsenos dar neįvardino kaip “gydytis kuo skubiau”, tenkinasi neįmanomų vartoti aukštakulnių caksėjimu, aptemptų drabužių išryškintais kūno vingių vaizdais ar tiesiog švelnia švelnutėle, visai be plaukelių mylimo žmogaus oda.
Tai dar vienas populiarus nekaltas, dažnai – šeimyninis fetišas. Nuskusta oda yra šilko švelnumo, visiškai nuoga ir labai pažeidžiama. Nuskustos kojos, pažastys ar genitalijos tikrai skiriasi nuo plaukuotų.
Juk neveltui fetišo žaidimų scenose atvirai matomų kūno vietų skutimas (kaip paklusnumo ženklas) yra pakankamai dažnas ir skutimasis gali tapti puikiu ritualu.
Sunkiai įgyvendinama fetišo fantazija
Kita vertus, neįgyvendinta fantazija taip pat gali žadinti erotinius jausmus. Viena tokia, kaip sako tie, kas žino, dažnai pasitaikanti fetišo fantazija yra labai retai išpildoma, jeigu pildoma savo noru. Tai yra moters galvos plaukų nuskutimas, kas laikoma labai erotišku arba vėlgi – paklusimo ženklu. Ir beje, tokį siūlytoją mes, moterys, ko gero, iš karto nurašytume į “gydyti kuo skubiau” pirmąsias eiles, nes tokia fetišo fantazija mums aktuali – nulis sveikų, du minty. Ypač, jeigu turime nieko sau plaukus.
Grįžtant prie žmonijos ištakų, kai paprastas figos lapelis tapo nepaprastu susidomėjimo objektu, atsirado paslapties šydas, kuris iki šių laikų vis dar egzistuoja ir veda iš proto. Bent jau dauguma vyriškosios giminės atstovų kategoriškai linksi galvomis, kad tai, kas šiek tiek pridengta, traukia žymiai labiau. Ir susidomėjimas tuo, kas pridengta, tęsiasi žymiai ilgiau. Turint omenyje, kad moterims visada reikia ilgiau, nepamirškime pridengti to, ką turim. Ir beje, pirštinaitės dabar grįžta į madą.
