Siela ir kūnas

Kas būtum, jei tavęs nebūtų? Tebūnie tai savotiška Hamleto retorikos interpretacija. Šekspyras, tik atbulai. Arba žemyn galva. Kaip pavadinsi – taip nesugadinsi. Svarbiausia – išsiaiškinti, kas esi tu. Labiau kūnas, ar labiau siela?

“Savaime suprantama” ir “reikia pagalvoti”

Kas yra kūnas – ir taip aišku. Šitąjį matai kiekvieną dieną. Lieti. Kartais užuodi. Prausi. Maitini, po to sveri, ar ne per daug primaitinai. Grožiesi jo tobulumu arba atvirkščiai – nemyli dėl siaubingų proporcijų. Vėl lieti. Nes liesti smagu. Juk nuo pat kūdikystės vienas iš pirmųjų pasaulio pažinimo būddų yra lytėjimas. Mažais piršteliais liesdamas skirtingus paviršius, tavo vaikas susidaro bendrą vaizdelį – šalta, šilta, švelnu, šiurkštu.

O po to visą likusį gyvenimą ir sieja su tais pirmaisiais pojūčiais, viską gražiai sudėliodamas į skirtingas lentynėles su užrašais: “šalta”, “šilta”, švelnu”, “šiurkštu”. Ir tik daug vėliau, kai pasaulis nebetelpa į tas lentynėles, užplūsta jausmas, kad kažkur pulsuoja dar vienas gyvas taškelis, kurio nėra kur padėti. Nes jis nei šaltas, nei šiltas, nei švelnus, nei šiurkšus.

Ką už tave sugalvojo kiti

Tą gyvą taškelį enciklopedijos apibūdina kaip sieelą. Siela (lot. Anima) daugumoje religijų vadinama savarankiška substacija, egzistuojanti kiekvieno žmogaus viduje. Siela laikoma kūno ir materijos priešingybe. Religijose siela dažniausiai laikoma nemaria ir amžina. Manoma, kad ji atsiskiria nuo kūno mirties akimirką.

Jei filosofai sielą suvokia kaip nematerialią substanciją, kai

i kurie mokslininkai bandė įrodyti jos egzistavimą, kruopščiai pasverdami vargšą žmogelį prieš pat mirtį ir iš karto po to, kai šis iškeliauja anapilin.

Techniniai nesklandumai

“Save our ships” ar “Save our souls” ? Šiais laikais nėra kada gilintis į dalykus, kurie sunkiai suvokiami, o dar gi ir neužčiuopiami ir neužuodžiami. Juk sielos nepapuoši gražiais drabužėliais, o ir prinokę persikai turgelyje jai nė motais.

Sielos nenupirksi – nesuvokiama, ar ne? Sako, ją tik atiduoti galima – šėtonui, bet čia jau tarpgalaktinė filosofija. Visais laikais gyveno tokia žmonių rūšis, kuriai siela svarbiau už viską. Kai 1837 metais amerikiečių išradėjas Samuelis Finlis Bryzas Morzė sukonstravo elektromagnetinį telegrafo aparatą, o po metų ir Morzės abėcėlę, laikui bėgant iškilo būtinybė sukurti vieningą pagalbos signalą, kuris skambėtų trumpai ir ritmiškai. Taip 3 – jų taškų, 3 – jų brūūkšnių ir 3 – jų taškų kombinacijos dėka atsirado SOS signalas.

Jūreiviai su fantazija nelaimės šaukinio abreviatūrai SOS pritaikė keletą frazių. Tiems, kam siela nerūpi, šifras įprasmino Save Our Ship. Kiti, užklupti audrų jūrose, pirmiausia susimąstydavo apie savo sielą ir šifruodavo signalą kaip Save Our Souls. O kadangi niekas tiksliai nežinojo, kaip tas sielas išgelbėti, traukdavo iš šniokščiančių jūros nasrų kūnus, kol jie dar su sielom. Inertiškai tasai SOS gyvena iki šių dienų, tik niekas jau nesusimąsto apie tiesioginę signalo prasmę, o skalambija var

rpais šaukdamiesi bet kokios pagalbos, net kai daugiabučio kaimynas užveisia kačių veislyną savo valdose, paskleisdamas specifinį kvapą kilometro spinduliu.

Rinkos analizė ir kalbinės interpretacijos

Kuo šalis labiau pasinėrusi į visas ekonomikas, politikas, rinkas ir akcijas, naftas ir dujas, tuo mažiau laiko jai lieka galvoti apie tokias smulkmenas, kaip siela. Nors mes, lietuviai, esame palyginti sielingi žmogeliai. Einam į bažnyčias, rašom traktatus, studijuojame Bibliją ir kitas gyvybės formas. Net kalboje atsispindi šalies požiūris. Žymus rusų komikas Michailas Zadornovas išvedė superinę paralelę tarp kalbinių skirtumų. Pavyzdžiui mes, apibūdindami tuščią erdvę sakome: kambaryje nėra nei gyvos dvasios. Tuo tarpu anglų kalboje tai skamba – nobody. Kas tiesiogiai išvertus reiškia – jokio kūno.

Prioritetai

Galima būtų ilgai ginčytis, kas yra svarbiau – kūnas ar siela, bet palikime šį klausimą atvirą. Faktas tas, kad kai kuriems vyrams kur kas svarbesnis tavo riestas užpakaliukas, nei klausimas, kokia ten toji tavo siela ir ar iš viso tu ją turi. Geras dalykas, kad tokių atsiranda vis mažiau ir mažiau. Galbūt laikui bėgant jie išnyks, kaip dinozaurai.

Ir dar vienas faktas – daugumai siela yra labai svarbi, bent jau mano močiutei tai tikrai. Kiekvieną sekmadienio rytą, nepaisant metų laikų ir orų, ji kruopščiai po smakru sumezga didžiulį skaros mazgą ir pėdina į bažnyčią. Klausiu: ” Močiute, ir ko tu ten nematei? Juk tas pat

ts ir tas pats?”.“Ai, vaikeli, paklausau kunigėlio ir ant dūšios lengviau pasidaro.”

0 thoughts on “Siela ir kūnas”

  1. Be kūno nėra jokios sielos! Kai rimtai suserga kūnas – sugriūva ir siela. Kai serga siela, kūnas kartais sugeba ir nuslėpti arba apgauti. Kai tik kažkiek serga kūnas – siela išlieka puiki ir nepakrtojama, bet tik iki tam tikro momento, kol kūno nelaimė nesutraiško sielos.

    Reply
  2. Juliau, tai netiki nemirtinga siela? O aš tikiu. Ir kūnui sergant siela nebūtinai nukenčia. Dažnai susirgę žmonės įgyja labai daug išminties, meilės ir jų sielos užauga, atsiskleidžia.

    Reply
  3. Kūnas yra sielos namai, sielos rūmai, bet kai rūmai sgriūva – siela pasišalina. Šiaip tai reiktų pasiaiškinti tokias sąvokas kaip siela, dvasia, prigimtis, sąmonė, protas, išmintis, mąstymas, pažinimas, suvokimas, intelektas ir taip toliau, nes gali būti, o dažnai taip ir būna, kad žmonės jas skirtingai supranta ir todėl negali susikalbėti.

    Reply
  4. Keiskit kokius tik norite organus, širdį, plaučius, kojas, inkstus, net smegenis! Vistiek jūs išliksite žmogumi. Norėsite valgyti, žaisti, kalbėsite (gal kitaip bet vis tik..)Žmogus nėra, tai kas vaikšto, jaučia, miega,.. Yra ego – jis moka imti arba duoti – va čia ir prasideda ŽMOGUS. Žmonės skiriasi tik tuo, jog vieni duoda, o kiti ima (nors dažniausiai nori imti). Persodinus smegenis, greičiausiai jūs vistiek norėsite (gauti) kažko. O kas būtų jei norėtumėte duoti?;)

    Reply
  5. Siaip siela gyvena sirdyje.Bent jau zmones ja geriausiai jaucia sirdies srity.Protas,mintys,intelektas,pazinimas(materijos)neturi nieko bendro su siela,dvasia.Yra metodika,kaip pajusti savo siela.Ir tai ne sapaliones toli grazu.Straipsnis labai lekstas,deja.O forumas per siaura dirva tokiai svarbiai temai.
    Is tiesu,kuno negalavimai tikrai labai apvalo siela arba padeda bent pazvelgt,pamatyt ja.Nebutinai kunas turi buti sveikas.Gali buti visaip pradzioj.Bet nuo supratimo,kad “kazkas ne taip su manim” prasideda ieskojimas TIESOS.Tada prieini prie atsakymo “kodel susirgo kunas”…Ir prie daugelio kitu atsakymu.

    Reply
  6. Labai patinka kompiuterine sio klausimo interpretacija:
    Musu Kunas – tai deze su visa aparatine iranga (organais)
    Musu Siela – Operacine sistema.
    Tai va – dezeje galime tureti labai puikiu parametru aparatine iranga, bet jei musu operacine sistema netvarkoma ir neatnaujinama – gerai zinom kas palaipsniui tokiai sistemai nutinka, ypac esant siandieniniam informacijos srautui ir jo kokybei.
    Siandien musu mociutes nors ir su windows 98 – daug geriau tvarkosi su procesais nei kai kurie is musu su Vistom ar XP, nes jos zino kad operacines sistemas atsinaujinti reikia kiekviena 7dieny ir beto zino kur ir kaip tai daroma. ;]
    o siandien dauguma zmoniu labiau rupinasi savo aparatine iranga (ivairiausiais budais :] )- bet deja negali suvaldyti paprasciausiu procesu tiek savyje tiek ir aplink save.
    Taip kad pirmiausia palaikykim savo sistemas atnaujintas ir tvarkingas ir zinoma nepamirskim pasivalyti dulkiu is dezes vidaus ;]

    Reply
  7. Jei dar kiek giliau žvelgiant į Audriaus kompiuterinę analogiją, tai tai, kas artimiau Sielai galima įvardinti kaip BIOS’ą, kuris paleidžia bet kokią operacinę… 🙂
    Žmogaus asmenybė tada tampa visas programų sąmoningai ar nesąmoningai įdiegtų į mūsų “kompiuterį” rinkinys, ir nėra garantijų, kad kai kurios iš jų, ypač pasigriebtos nesąmoningai, nėra virusai, trukdantys normaliam visos sistemos darbui. Dar reikia įvertinti, kad ivairias “programas” mums bando diegti visuomenė ir kai kurie jos atstovai per visokias masinės informacijos priemones…
    Ir tik išlaikydami ryšį su Siela, galime atsirinkti ir patys keisti tas programas, kurios mum naudingos ir reikalingos gyvenime…

    Reply
  8. Šiaip visos operacinės sistemos (OS) yra programinė ĮRANGA. Tai siela yra kažkoks įrankis kontroliuoti kūną? Beje, OS yra sąsaja skirta žmogui dirbti kompiuteriu. Taigi ji yra valdoma. Programinė įranga reikalinga tam, kad PC galėtų atlikt veiksmus, bet veiksmus kažkieno nurodomus.
    Dar vienas teiginys pamąstymui. Windows vistos nepaveža seni kompai. Mininmum 1GB operatyviosios atminties reikia. Kaip su siela?

    Reply
  9. Siela. Ji švyti žmogaus akyse.
    Tačiau yra “prigesusių” akių,Siela tame kūne yra užslopinta dideliu negatyvu. Manau, kad Siela yra kiekviename žmoguje, tik vienas Ją puoselėja – saugo, o kitas teršia ir nepaiso Jos virpesių. Juk yra sakoma:
    ” Sielos žmogus”. Tai tiek.

    Reply
  10. kas esi Tu? kunas ar siela?
    jei prarandi kokia nors kuno dali, ar pasikeicia tavo siela neturedama pirsto.. rankos.. kojos.. ar Tu pasikeiti? ar pasikeicia tavo jausmai? ar pasikeicia tavo vertybes? ar nustoji myleti, nekesti.. ne, nepasikeiti.. Vadinasi TU ir tavo siela neatskiriami, o kunas tik sielos buveine, tavojo AS namai.. vienu tobulesni, kitu ne tokie grazus ir ispuoseleti..

    Reply

Leave a Comment