Patologinis potraukis pirkti (2 dalis)

Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kaip ir kada pradeda formuotis potraukis pirkti. Toliau nagrinėdami temą aprašysime, kokie požymiai būdingi šiai priklausomybei bei kada jau vertėtų sunerimti.

Svarbiausi patologinio potraukio pirkti bruožai

  • Pagrindinis priklausomo elgesio komponentas yra nuolatinis aktyvus problemos neigimas. Vienas nekontroliuojamo apsipirkimo epizodas dar nėra pakankamas priklausomybei nustatyti. Žmogus, kuris, pirkdamas įvairius daiktus, išnaudoja visus pinigus, esančius piniginėje ar kredito kortelėje, dažnai jau yra priklausomas nuo pirkimo.
  • Pats asmuo įsitikinęs, kad pirkdamas jaučiasi geriau, nors toks patologinis pirkimas ir pinigų išleidimas vėliau verčia asmenį jauustis dar blogiau. Tai panašu į priklausomą elgesį, būdingą alkoholizmui, azartiniams lošimams ar persivalgymui.
  • Kompulsinis pirkimas gali pasireikšti kaip raminamoji priemonė nerimui slopinti, sergant depresija ar esant vienišumo pojūčiui, tačiau šiuo atveju elgesys susijęs su aktyvia veikla, o ne nuolatiniu galvojimu apie varginančias problemas. Apsipirkinėjimas leidžia bent trumpam pajusti savo gyvenimo kontroliavimo jausmą. Paradoksalu, bet toks elgesys pats pradeda kontroliuoti asmens elgesį. Pirkimas neužtikrina daugiau meilės, nedidina pasitikėjimo jausmo, negydo emocinių „žaizdų”, stresų sukeltų jausmų ir kasdienių problemų. Tai tik sukelia finansines prooblemas.
  • Esant patologiniam potraukiui, apsipirkimas būtinas kaip narkotikai. Nustatyta, kad ši priklausomybė daugiau vargina moteris nei vyrus. Jos dažniau nemotyvuotai perka nereikalingus daiktus – batus, virtuvės reikmenis, rūbus ar bet ką kita. Paprastai į parduotuvę einama nusipirkti vieną ar du daiktus, o grįžtama pil
    lnais krepšiais įvairiausių daiktų, kurie dažnai taip ir lieka nepanaudoti ar net neišpakuoti sudedami į spintas. Būna atvejų, kai asmenys net neprisimena, ką pirko. Laukimo jausmą ir pasitenkinimą prieš ir apsipirkimo metu keičia po to pasireiškianti kaltė ir gėda. Dalis žmonių perka tam, kad pralinksmintų save (pvz., po sunkios darbo dienos ar po konflikto su sutuoktiniu), kitiems tai atsipalaidavimo būdas ar pasilinksminimas. Jeigu šeimos nariai ar draugai pradeda skųstis jų elgesiu, paprastai nupirkti daiktai slepiami. Dėl negalėjimo sumokėti sąskaitų, išleidus visus pinigus, asmuo gali turėti problemų su teisėsauga, todėl dažnai stengiasi susirasti papildomą darbą.

Keturi žmonių tipai

Visus asmenis, kuriems būdingas liguistas potraukis pirkti, sąlyginai būtų galima suskirstyti į keturis tipus:

  • Egzistencinis tipas – šių žmonių gyvenimo prasmė paremta galimybe nenumaldomai pirkti. Tai „kvalifikuoti pirkėjai”, į kuriuos pagalbos perrkant kokį nors daiktą dažnai kreipiasi šeimos nariai ar draugai.
  • Keršijantis tipas – šiems asmenims būdingi blogi tarpasmeniniai santykiai, dažnai šeimoje jaučiasi nevisaverčiais partneriais. Jie įsitikinę, kad, leisdami partnerio pinigus, bent tokiu būdu atkreips jo dėmesį į save ir galės susigrąžinti buvusius lygiaverčius santykius. Šiuo atveju potraukis pirkti vystosi gana ilgą laiko tarpą ir tampa paskutine priemone po išbandytų kitų būdų, kaip pagerinti santykius. Taip pat tai gali būti nesąmoningas keršijimas tėvams, kurie per ilgai savo sūnus ar dukteris laiko vaikais, tinkančiais atlikti tik ele
    ementarius namų ūkio darbus ar pagaminti valgį.
  • Nuotaiką gerinantis tipas – šie asmenys perka tam, kad pakeltų sau nuotaiką, kurią sugadina nemalonūs įvykiai – netektys, skyrybos, atleidimas iš darbo ir pan. Liguistas potraukis pirkti šiuo atveju būna trumpalaikis ir banguojančios eigos, priklausomas nuo išorinių aplinkybių.
  • Dauginis tipas – dažniausiai šiems asmenims būdinga ir priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar valgymo sutrikimai. Paprastai daugelis šių asmenų serga depresija. Patologinis pirkimas tarsi užtušuoja beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmą.

Būtina sąlyga pasveikimo link − priklausomo elgesio pripažinimas

Liguistas potraukis pirkti negali būti vertinamas kaip per didelis išlaidavimas ar tiesiog nesugebėjimas valdyti savo pinigų. Priklausomybė nuo pirkimo verčia asmenis prarasti pusiausvyros ir racionalumo jausmą. Tokio elgesio tikslas – poreikis greitam pasitenkinimo jausmui – galimybė pasijausti stipriu, galingu asmeniu, kuriuo didžiuojamasi ir kurio pavyzdžiu sekama. Pirmas būtinas ir svarbiausias žingsnis pasveikimo link yra savo priklausomo elgesio pripažinimas – pats asmuo turi būti motyvuotas įveikti šią priklausomybę, antraip specialistų pastangos bus bevaisės.

Įvairių sričių medikams svarbu laiku pastebėti šią problemą ir nusiųsti asmenį pas specialistą. Profesionali pagalba gali padėti išspręsti priklausomybės problemas. Norint nustatyti, ar asmeniui būdingas liguistas potraukis pirkti, reikia atidžiai išanalizuoti jo elgesį – kiek daug ir kaip dažnai išleidžiami pinigai, kokią žalą pinigų leidimas daro darbui, kaip keičia bendravimą su artimais žmonėmis, kaip, asmens manymu, jis yra kitų žmonių matomas ir

kaip iš tikro galvoja apie save ir, svarbiausia, kokius jausmus – baimę, nesaugumą, nerimą, blogą nuotaiką, beviltiškumą, bejėgiškumą – pinigų leidimu stengiasi paslėpti. Kadangi priklausomo elgesio etiologija iki šiol nėra išaiškinta, nepakankamai apibrėžti yra ir gydymo būdai bei prevencijos priemonės.

Iki šiol ginčijamasi, ar priklausomiems nuo pirkimo asmenims efektyvesnis yra aktyvus nevaldomo apsipirkimo epizodų ribojimas, ar labiau padeda medikamentinis gydymas psichotropiniais preparatais. Keleto mokslininkų teigimu, patologinio potraukio pirkti gydymas antidepresantu fluoksetinu buvo pakankamai efektyvus, tačiau pagrindinė gydymo priemonė išliko psichoterapija.

Taip pat reikia nepamiršti, kad patologinis potraukis pirkti dažnai susijęs su kitais psichikos sutrikimais, kuriems gydyti būtina tiek psichoterapinė pagalba, tiek ir medikamentinis gydymas psichotropiniais preparatais.

0 thoughts on “Patologinis potraukis pirkti (2 dalis)”

  1. koks kompetentingas straipsnis! tik vienoj vietoj norisi papildymo: “todėl dažnai stengiasi susirasti papildomą AUKLĖS darbą.” Pataisykite prasom:)

    Reply
  2. Toks įspūdis, kad vakarietiškoje žmonijos dalyje kosminiu greičiu daugėja visokių patologinių priklausomybių. Kai kurios turbūt dar nė neįvardintos. Pvz., priklausomybė nuo automobilio. Ir apskritai nuo visokių civilizacijos pasiekimų. Atimk juos, ir išmirsime, nes mokame tik vartoti. Ar įsivaizduojate, į ką per vieną dieną pavirstų Vilniaus miestas, jei jame negrįžtamai dingtų elektra? Vandenį iš upės tektų gerti.

    Reply
  3. “Kompulsyvus potraukis pirkti paprastai susijęs su nerimą keliančiais jausmais.” Čia iš pirmos str. dalies.
    Anksčiau žmonės savo gyvenimo nerimą – dėl savo silpnumo, dėl nesaugumo, dėl neaiškios ateities – išliedavo Dievui, o dabar nesėkmingai bando užsimiršti pasislėpę po daiktais.

    Reply
  4. Gerai, kad neturiu tiek pinigų, kad sirgti tokiom priklausomybėm 🙂

    Šiaip nustebino gydytojos pastebėjimas, kad sėkmingas gali būti ir gydymas vaistais. Niekada nepagalvočiau…

    Reply
  5. Pažįstu vieną merginą, kuri tikrai turi nesveiką potraukį pirkti. Man rodos dėl to, kad turi labai daug pinigų, laiko ir mažai proto. Ar tai liga? Gal tiesiog kvailumas. Nors kiekvienu atveju skirtingai…

    Reply

Leave a Reply to Simona Cancel reply