Žvakučių linksmybės

Kad ir kaip keistai skambėtų tokia frazė “žvakučių linksmybės”, bet reikia pripažinti, kad šis ilgasis savaitgalis pasidalino į du frontus. Helovynas ir linksmybės iki paryčių arba susikaupimas bei susimąstytas. Kokią pusę geriau pasirinkti? Ar mėginti derinti abi?

Jeigu mėginti rinktis linksmybes, ką manau dauguma jaunesnių tikrai ir pasirinko, tai tuomet Vėlinės tampa ne mirusiųjų pagerbimo, o pagirių diena. Ką tokiu atveju daryti?

Asmeniškai aš , tai kur bebuvęs dažniausiai uždegu bent vieną žvakutę, kad ir ant nepažįstamojo kapo. Vien tik dėl pačios idėjos. Bet reallybėje pasitaiko taip, kad Helovynas tampa daugiau “pasitūsinimu”, o žvakučių deginimas – tik formalumas, kuris labai greit baigiasi, nes dažniausiai oras būna žvarbokas ir greit sulendama atgal į kabokus ar kavines. Toliau vyksta ramesnis nei paprastai alaus gėrimas, bet visgi iki susikaupimo tai dar toloka.

Mano subjektyvia nuomone, atsižvelgiant į žmonių aktyvumą prie kapinių (tai yra sekinančius kamščius visą šį ilgąjį savaitgalį), galima daryti išvadą, kad žvakučių deginimas buvo populiaresnis, nei linksminimasis užsimaukšlinus moliūgo kostiumą.

7 thoughts on “Žvakučių linksmybės”

  1. Regis, Kęstutis linksminosi Helovyno fronte, skaitant šio rašinėlio antrojo sakinio pabaigą… Niekaip negaliu jos suprasti :)))

    Reply
  2. Asmeniškai aš į Karveliškių kapines ėjau pėsčiomis – takeliais ir keliukais, miškais, laukais,
    tad nepatyriau jokių sekinančių kamščių,
    o tik nuostabią tylią lapkričio dieną,
    kai visas dangus tavo ir visa žemė – kiek užmatai…

    Reply
  3. Man ta amerikoniška tradicija visai nepriimtina. Esam lietuviai su savo liūdnu graudulingu temperamentu ir nėra čia ko šakotis: švęskime Vėlines kaip dera ir kaip įprasta, nes tradicijų išsaugojimas svarbus. Helouvyną švęsčiau, jei tai nebūtų Vėlinių išvakarės, o kuri nors kita diena, nes pagiringai degti žvakutes, manau, įžeidimas mūsų mirusiems.

    Reply
  4. Gana panašią į Helouvyną šventę turime mes patys – Užgavėnes. Tačiau kažkodėl per jas žmonės žymiai pasyvesni, nebūna tokių vakarėlių (na gal nevisur?).

    O Vėlinės tegu ir lieka Vėlinės. Aš asmeniškai kasmet prieš eidamas prisirengiu šiltai (nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga) ir su šeima einu į bažnyčią, kapines. Pusvalandis bažnyčioje, o tada į kapines. Uždegam žvakutes ant artimųjų kapų. O paskui apeinam visas kapines, nes būna tikrai labai gražu kai tamsoj dega tūkstančiai žvakučių (didelės kapinės). Tikrai malonu, kai niekur neskubi…..

    Reply
  5. NPCRIZ – tai profesionali sveikatingumo, grožio, jaunystės ir tinklinio marketingo kompanija.
    visų pirma natūralių peptidų, gaminamų Sankt-Peterburgo Bioreguliacijos ir Gerontologijos moksliniame tyrimo institute, distributorius. Ši kompanija yra bendraautorius, kuriant išskirtinę kosmetologinę liniją, naudojant natūralius peptidus, maisto papildus, ajurvedines arbatas. Visa ši produkcija patikimai apsaugota nuo klastočių. Dėl aukštos kainos ir neprieinamumo šio instituto produkcijos preparatus galėjo vartoti tik nedaugelis. Dabar dėka NPCRIZ ši produkcija prieinama daugeliui.
    http://www.npcriz.eu/lt/kletochnaja-kosmetika/zhidkie-peptidy.html registracija verslas56@gmail.com

    Reply

Leave a Comment